0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • III kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Ta, kuri stebi saulėtekius ♥
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
- Herbologija? Na, aš nesu sodininkė ir nekenčiu šiltnamių, bet man patinka visi tie magiški, įdomūs augalai, nes gyvenau tikrai ne tokioje aplinkoje. - Daniela patylėjo, o tada pirmą syk per šį pokalbį nuoširdžiai nusišypsojo: - žinai, kad dabar herbologijoje ieškojome vandens stichijos augalų? Ta prasme, plaukėme į ežero dugną. - Tai Klastuolei buvo tikrai svarbu. Ji dievino plaukimą ir viską, kas buvo su juo susiję,  kadangi Hogvartse jokio baseino nebuvo, plaukimo mergina buvo tikrai išsiilgusi. - Pala... Tu juk eini į kitą pamoką, tiesa? Ne su trečiakursiais?
- Kažkodėl man atrodo, kad tau herbologija nėra tokia įdomi, tiesa? - Daniela pati nežinojo, kodėl taip pagalvojo, bet vis dėlto paprastas augalų tyrinėjimas ir sodinimas neatrodė šio apsigynimo nuo juodosios magijos fano hobis.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1037
  • Lytis: Vyras
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Dar kartelį papurtė galvą į šonus juodaplaukis ir prabilo:
- Žinau temą, nes turiu padaryti namų darbus. Pačioje pamokoje nebuvau, šią pamoką nagrinėju savarankiškai,- septintakursis net nežinojo ar jam pastaroji pamoka turėjo būti tik su vyresnėliais, ar drauge ir su jaunaisiais Hogvartso moksleivis. Į tai nebuvo įsigilinęs, nes išties net neturėjo šiuo metu laiko tam.
- Pati herbologija, kaip ir visos kitos pamokos, kaip ir tas pats ateities būrimas, aišku, išskyrus apsiginimą nuo juodosios magijos, man yra pamoka, kaip pamoka. Nėra, kad itin patiktų, bet ir nėra, jog nepatiktų,- dar kartelį pasikartoj ką mano apie visas pamokas.
- Ir patiko?- žaliaakis nenuleisdamas žvilgnio nuo Danielos pasiteiravo ir čia pat suskubo pasidalinti vienu iš savo prisiminimų, - Pamenu, kai pats buvau pirmakursis, o gal antrakursis, kaip ir tu. Turėjau vieną herbologijos pamoką ežero pakrantėje, kur visi irgi turėjome progą panardyti. Tik tuomet mes stebėjome visokius augalus kiek pamenu,- baigęs kalbėti palankstė galvą i šonus taip pratampydamas kaklą, kuris kiek jau buvo spėjęs nuvargti, nuo tos pačios padėties.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • III kursas
  • *
  • 150
  • Taškai:
  • Ta, kuri stebi saulėtekius ♥
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
- Žiauriai, - linktelėjo Daniela ir pagalvojo, kaip yra įmanoma vienodai mąstyti apie visas pamokas. Tai jis turi ypatingų, su tam tikromis pamokomis susijusių pomėgių ar ne? - Senokai buvau normaliai plaukiojus, tad buvo tikras stebuklas.
Mergina taip pat atsistojo ir priėjo prie upelio, į kažkurį prieš tai kažkodėl nebuvo atkreipus dėmesio. Jis sparčiai tekėjo tolyn, aplink jį augo aukšti, tačiau reti augalai.
- Bet ne, sodininkė aš nesu, - dirbtinai nusijuokė Klastuolė, nors teiginys buvo visiškai tiesa. - Ir kerėtoja prastka, man smagiausia plaukioti, skaityti... - Būti vienai, mintyse pridūrė, bet pagalvojo, kad garsiai tą pasakyti buvo nemandagu. Kita vertus, ar tu kada nors galvojai apie mandagumą?
- Kelintakursis tu? - lyg ir atsiprašomai paklausė, mat nebuvo įsitikinus, ar tik Edgaras to nebūtų minėjęs. Labiausiai išsiblaškusi Hogvartso mokinė, aišku, esu aš, - mintyse suniurnėjo antrakursė.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1037
  • Lytis: Vyras
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #18 Prieš 11 mėnesių »
- Tai gal tu augusi žiobarų šeimoje?- pasiteiravo Edgar'as, suprasdamas, jog jos pomėgiai tokie žiobariški. Aišku, magai ir plaukioja ir skaito, tačiau tokius užsiėmimus juodaplaukis labiau prilygino žiobarams.
- Aš? Septintakursis, kaip ir minėjau,- dar, rodos, vos ką tik atsakė į šį merginos klausimą, bet to nesureikšmino. Juk būna, kad pasitaiko taip, jog imi ir pamiršti kas buvo ką tik buvo pasakyta. Tiesiog būna, kad užkrenta kažkur tarp kitų minčių ir be kito pagalbos niekaip neištrauksi.
Jeffter'is akimis palydėjęs prie upelio, sunėrė rankas ant medinio, vardais nuraižyto, stalo ir į jas atrėmė kaktą. Keistas mieguistumas apėmė jį ir akių vokai tarsi traukte traukėsi. Dar akimirka ir atrodo prisnūs vėsioje, bet jaukioje vietoje. Žinoma, jauku, tačiau tas faktas, kad tai uždraustasis miškas, nereiškė, jog čia nepavojinga, todėl prisnūsti nederėtų. Vėl kilstelėjęs galvą vaikinas pasitrynė rankomis veidą, pažvelgė upelio pusėn.
- Ką ten darai?- paklausė matydamas, kad tyla, apgaubta švelnaus medžių šlamesio ir upelio čiurlenimo, sugeba šiuo momentu tik į miegus traukti.

*

Neprisijungęs Santa Marcelė Desmet

  • Ateities Būrimo profesorė
  • *
  • 63
  • Lytis: Moteris
  • Picture, picture, smile for the picture
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #19 Prieš 7 mėnesius »
- Hah, taip, ir aš negaliu patikėti tuo jog man nusišypsojo sėkmė, Persivali, bet tai ne sapnas - abu puikiai žinom. - Tarė raudonplaukis ir nusišypsojo. Jordanas nespėjo per šiuos mokslo metus susirast geriausio draugo - tad jį susikūrė savo galvoje, mat tiesiog negali būti be "žmogaus" su kuriuo galėtų bendrauti kada tik panorės. Tuo lab de Balzakui tikrai galėjo pačiuožti stogelis - dar vakar, nuklydęs ne ten kur reikia jis sutiko psichą, "nuostabus sutvėrimas", ar ne? Emanuelis žvilgtelėjo į sušnarėjusius priešais krūmus ir pamatė pasirodant keistą gyvį.
- O, čia testralis. - Išgirdo tariant Persivalį.
- Iš ties, esu apie juos girdėjęs ir skaitęs. Tikrovėje jie atrodo fantastiškai. - Susižavėjęs pažvelgė į gyvūną, o tada į draugą. Persivalis yra Jordano ūgio 14-metis, vilkintis Švilpynės uniformą, žalių akių ir baltų plaukų. Norėčiau atrodyti kaip jis akimirkai toptelėjo pirmakursiui. Pasiekęs pavėsinę apsižvalgė ir suprato jog greičiausia nuėjo per toli į mišką. Pabuvojęs pavėsinėje, paskaitęs čia buvusių magų vardus ant medžio, rudaakis pastebėjo jog jau temsta ir nubėgo Hogvartso link, su Persivaliu iš paskos.
Visi kada nors būname kaip ši rožė - vieniši.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • V kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 114
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #20 Prieš 3 savaites »
Elridė iš lėto ėjo kažkur, iš tikrųjų, ji nežiūrėjo, kur, kojos nešė ir tiek... Mintys sukosi aplink ją, o, kaip netikėta, o rankoje buvo knyga, kurią kažkada gavo perskaityti, aišku, niekad jos puikiai neperžvelgė ir nepabaigė.
Mergaičiukė buvo jau be uniformos, pamokos buvo praėjusios, tad jai labiau patiko vaikščioti paprastai, aišku apsiaustą užsidėjo, kadangi buvo šiek tiek šalta. Nors tas apdaras visiškai nepadėjo, dar keli žingsniai ir ji pajautė, kaip stingsta laibi pirštukai. O dar po kelių ir nebejautė, kad tokius turi. Bet nelabai paauglei tas rūpėjo.
Žaliaakė mąstė, ką turėtų daryti su savimi ir kokio velnio ji nemoka bendrauti. Ji ėmė mąstyti, kad galbūt tiesiog kiti nesupratingi, bet. Pasistengusi pažvelgti į save iš šalies susivokė, kad tikrai nebuvo draugiška. Gilus atodūsis, kuris trumpam sutrikdė tylą, kuri supo mergaitę. Dar keli žingsniai ir paauglė stabtelėjo, nes pamatė, kad yra prieš nematytą pavėsinę. Be jokių emocijų ji atsisėdo pavėsinėje ir susiėmė už galvos.
-Ką man daryti?..-tyliai pakuždėjus mergaitės kumščiai susigniaužė. Pyktis sukilęs iš nežinia, kur, užvaldė ją. Nežinodama, kaip elgtis, ką daryti, jausdama kažkokį skausmą širdyje, kadangi manė, kad yra tragiškas žmogus, kuris negeba tinkamai elgtis atsistojo. Ji atsistojo ir vėl išėjo iš tos pavėsinės pamiršusi knygą ir priėjo prie ąžuolo.
Pasigirdo garsus riksmas, mergiotė iš pykčio ėmė rėkti, o tada smūgis kumščiu į medį. Aišku, kumštis nebuvo tvirtas, o ir smūgis netobulas, tad jos ranka tik susilenkė ir viskas. Dar piktesnė dėl tokio dalyko Elridė suurzgė ir paleido dar vieną smūgį į medį, šį kartą kumštis buvo tvirtais suspaustas. Po jo ėjo dar vienas ir dar vienas...[/i] Mergaitei skaudėjo, bet toks dalykas šiek tiek palengvino tą nemalonų skausmą, kuris ėmė kamuoti ją.
Nežinodama, kas darosi su ja grifiukė sustabdė savo veiksmus ir tiesiog įsispoksojo į medį.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • I kursas
  • *
  • 167
  • Taškai: 12
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #21 Prieš 3 savaites »
Elijah po pamokų išėjo pasivaikščioti, nes jį per daug slėgė mintys apie motiną, kuri šią vasarą lyg iš niekur nieko atsirado po penkių metų ir įsivaizduoja, kad sūnūs ją priims ir už viską jai atleis, tačiau jis taip negalėjo, jam reikėjo laiko, juk ji paliko garbanių, o dabar prašo atleidimo ir vaidinasi esą motina..
Chris' as eidamas balažino kur, spardė viską kas pasimaišė po kojomis, nes tas pyktis valdė jo kūną, kuris buvo užkaitęs nuo visų atsakomybių, kurios jį buvo užgulę.. Motina, vampyriškos pareigos ir daugybė kitų, tas nuolatinis kraujo troškimas jį žudė labiau nei kažkas kitas, tačiau jis laikėsi buvo mandagus ir stengėsi niekam neišsiduoti dėl savo kilmės ir jo rasės, jis buvo gan paslaptingas vaikinukas, norėjo užsimaskuoti įvairiomis priemonėmis ir pasistatyti sieną, kuri neleistu niekam prie jo artintis..
Po kelių nueitų kilometrų vaikis pakėlė galvą.. Na dar man ir to trūko, - susirūpino Dawson' as išvydęs merginą prie ąžuolo, jam atrodė keista, kad ji savo kumščius tranko į ąžuolą, tačiau jis to nesureikšmino, nes jam neatrodė, kad tai būtina, jis buvo gan atšalęs iš vidaus, jo jausmai buvo dinge, nemokėjo užjausti, padėti, jam sunku buvo įgauti pasitikėjimo individais... Turbūt dėl vaikystės traumos..
Tad nieko nelaukęs rudaplaukis ignoravo baltaplaukę mergina ir nužingsniavo link pavėsinės, kuri tūnojo po didžiuliu ąžuolu, kuris atrodė jau gan senas, tačiau grožis buvo nuostabus.. vaikinas net nenumanė kaip čia atklydo, tačiau jam tas ir nerūpėjo.. 
Grifas nieko nelaukęs prisėdo ir vėl paskendo kartu su savo mintimis apie jo kvailą gyvenimą ir nelemtas gyvenimo išdaigas, kurias jam gyvenimas krečia..

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • V kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 114
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #22 Prieš 3 savaites »
Nors ji ir spoksojo į ąžuolą, praleisti kažkokio judesio toliau negalėjo. Akių kampeliu pastebėjusi kažką atsisuko į pavėsinę. Gyvūnas? Ne... Nemanau... Kiek primerkusi akis ir suspaudusi kumščius visiškai pamiršo apie tą vargšą medį, kurį tik ką talžė, nors, turbūt, nukentėjo stipriau nei jis.
Gan greitu žingsniu grįžusi į pavėsinę ji tvirtu žvilgsniu nužvelgė atėjūną. Nematytas... O gal? Savęs klausdama, kas jis toks toliau stebėjo vaikinuką. Visgi, atsiminti jo neatsiminė, nelabai jai rūpėjo kiti žmonės... Dar vienas dūris mat supratusi dar vieną bėdą dar stipriau sugniaužė kumščius. Kodėl aš tokia? Stengdamasi susivaldyti mergaičiukė pakėlė rankas ir pastebėjo, kad visgi krumpliai nukentėjo. Šiek tiek nudrėksta odą, vos vos paraudonijusi, tačiau skaudėti skaudėjo. Giliai atsidususi ji pakėlė galvą ir įsistebeilijo į vaikinuko akis.
-Ko tau čia?-gan ramiai paklaususi mergaičiukė neleido jam atsakyti ir vėl uždavė klausimą.-Kas toks būsi? Sekei mane?-nežinia, kodėl ji galvojo, kad ją sekė, bet vis tiek kažkodėl tai to paklausė. Tada nužvelgusi knygą, prie kurios, beje, vaikinukas ir atsisėdo, ir vėl giliai atsiduso. Ji juk žadėjo ją perskaityti, pagaliau tai padaryti, bet štai vėl viskas sugadinta. Manęs turbūt gyvenimas nemėgsta...
Kadangi Elridei atsibodo stovėti ji greit prisėdo kiek toliau nuo vaikino ir įsistebeilijo į knygą. Nežinia, kodėl, bet jautė, kad tas atėjūnas nėra paprastas žmogus, kuris į tokią vietą atėjo šiaip sau. Vaizduotė, ar nuojauta, privertė pasitikrinti, ar burtų lazdelė buvo savoje vietoje. O tada ją vėl užplūdo mintys apie elgesį. Grifė susiprato, kad eilinį sykį su žmogumi bendrauja visiškai šaltai ir tas blogos savijautos tikrai nepagerino.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • I kursas
  • *
  • 167
  • Taškai: 12
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #23 Prieš 3 savaites »
Gerai, jei palikai, tai ko grįžai? Tėvas tavęs matyti nenori, aš taip pat.. kas per velnias tas gyvenimas, viskas atrodo gerai, tu jau jautiesi laimingas ir štai.. Vieną dieną didžiulis smūgis, kuris viską apverčia aukštyn kojom. Ir dar visi klausia, kodėl tu piktas, kodėl neturi draugų ir kodėl toks nusiminęs.. Kaip tu gali jų turėti, kai žmonių akyse matyti nenori, nes žinai, kad jie gali palikti didžiulį randą ateityje.. - mąstė Elijah visiškai užmiršęs, kad jis čia ne vienas..
Grifas nebuvo iš tų mandagių vaikiščių, jis visada buvo suirzęs, nepatenkintas gyvenimu, nenorėjo nieko matyti, bijojo pažinti žmones ir viskas tik dėl vaikystės traumos..
Rudaplaukis net nepastebėjo kaip čia atėjo ta mergiotė, kuri matėsi, kad mėgsta save žaloti, tačiau vaikis stengėsi apsimesti, kad jos nemato, jam nebuvo nuotaikos ir šiaip gyvenimas visas atrodė užknisantis.. Ir vėl ieškai vienatvės randi mergiotė, nors vaikinas po kojomis maišytusi, o dabar kur eisi ten mergos ir dar vyresnės...
Chris' as tylėjo lyg žemę pardavęs sėdėjo sunėręs rankas, kai išgirdo klausimą, tačiau stengėsi nereaguoti, tačiau paskui dar vienas, po jo sekė kitas, tad vaikis neturėjo kur dėtis.
- Tavęs galėčiau to pačio paklausti, - kiek šiurkštokai išspaudė garbanius, - Elijah, o tu kas tokia? - kilstelėjęs galvą nužvelgė baltų plaukų savininkę. - Sekiau, - vaikis net nusišypsojo, - mat neturiu ką veikt tai seku tave.. Be to pirmą kartą tave matau.. - išdėjo viską Dawson' as ir tęsė toliau, - Aš čia netyčia užklydau.. Pats nežinau.. - suniurusiai atsakė grifas ir dar sykį apžiūrėjo merginą.. 

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • V kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 114
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #24 Prieš 3 savaites »
Giliai atsidususi, kadangi matė, kad vaikis lygiai taip pat nebuvo draugiškas įsispoksojo į jį. Aš tokia? Savęs klausdama, ar ji lygiai taip pat šiurkščiai bendrauja su žmonėmis stipriai suspaudė kumščius, jai padėjo nurimti, nors pyktis vis tiek suėmė. Ir tas vaikinukas visiškai nepadėjo. Trumpa pauzė ir mergaičiukė atsitokėjo, pasistengusi išspausti šypseną vėl nužvelgė knygą.
-Aš Elridė, o tu humorą turi,-nei pašiepiamai, bet nei kažkaip linksmai tarstelėjusi atsistojo. Kiek pamąsčiusi ji priėjo prie savo turimos knygos ir ją pasiėmusi vėl grįžo į vietą, kurioje sėdėjo. Jos manymu, jie vaikinukas nenori bendrauti, tai kokio velnio ji dar bando kažką sakyti? Bet galbūt tai būtų būdas pasitreniruoti, kažkiek pabūti maloniai.
Nužvelgus knygą jos mintys nuklydo ties žmogum, kuris ją davė. Grifė vis dar bandė suprasti, kas galėjo būti, bet jos fantazija kūrė ne tokias įtikimas scenas. Užkniso tyla, užkniso mintys, kurios supo ją. Mergaitė gebėjo dėl to supykti ir nužvelgusi berniuką kiek susiraukė.
-Tai tu bendrausi ar ne?-nenorėdama išeiti, kadangi nelabai įsivaizdavo, kur, laukė, kol tas vaikinukas sureaguos. Tikėjosi, kad galbūt kažkaip pavyks būti draugiškai. Nors, ką čia būsi draugiška, kai verti žmogų kalbėti?

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • I kursas
  • *
  • 167
  • Taškai: 12
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #25 Prieš 3 savaites »
Elijah jautėsi gan nejaukiai, kai jautė kaip į jį spokso mergina, tačiau jis to stengėsi neparodyti, nors mandagus būti taip pat nenorėjo arba nuotaika truputį ne ta..
- Jo turiu, - kiek jau mandagiau veptelėjo Chris' as, buvo keista, kai kažkokia nepažįstama mergiotė iš pradžių daužo savo krumplius į medį, paskui kenčia skausmą, o dabar lyg niekur nieko kalbina vaikiną, juk jei jau taip elgiesi tai kitas turbūt mano, kad tu pyktas ar suirzęs ir bendrauti tikrai nenorėsi.. Juk save žaloti reikia priežasties arba per didelio energijos kiekio, nes jei jis susižalotu žaizda tą pačią akimirką užgytu..
- Padeda? - Klaustelėjo vaikinas.. - Na kumščius trankyti į medį? - Šiek tiek patikslinęs dar rimčiau paklausė grifas, jis galvojo, kad tai puikus būdas išlieti pyktį ir mintis, kurios dabar "plūduriavo" jo mažoje galvelėje.. - Nes jai taip, tuoj aš tą patį padarysiu, - šyptelėjo Dawson' as..
Pyktis ir nuotaika jam negerėjo, tačiau tyla taip pat erzino, nes jis girdėjo tik medžių lapų šnaresį, Elridės širdies plakimą..
- Gal bendrausiu, - pašaipiai nutęsė rudaplaukis.. Šnekėsi, ne, tai pati šnekėk, - mįslijo Elijah.. - Na kaip galiu tau lįsti į akis, kai tu šitokia pykta ir man ne ta nuotaika.. Gal eisiu ir aš medį patrankysiu.. Gal padės, tada ir nuotaika pakils, juk tada galvosiu apie skausmą, o ne apie.. aj, koks skirtumas.. - nenorėjo čia verkšlenti dėl to nutylo.. Nes jautė, kad ir taip jau daug pasakė.. Dabar jau tos baltaplaukės eilė..

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • V kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 114
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #26 Prieš 3 savaites »
Iš pradžių nieko nesupratusi Elridė klausiamai nužvelgė vaikinuką. Tačiau kai šis paaiškino ji sutriko. Pakėlusi rankas įsistebeilijo į savo krumplius. Tada susipratusi paslėpė juo už nugaros, lyg niekas nebūtų dar matęs to.
-Nelabai,-tvirtai atsakiusi ji nusuko galvą vaidindama, kad dairosi, tačiau nusisukusi tyliai nusikeikė. Kodėl jis turėjo pamatyt... Sėkminga. Kiek supykusi, kad kažkas tai būtų pamatęs toliau slėpė rankas tikėdamasi, kad apie tai kalba nebeužeis.
-Pikta?-prunkštelėjusi perklausė berniuko. Iš tikrųjų, tie žodžiai jai sulindo it peilis į širdį, tačiau ji pasistengė ignoruoti tai. Nieko nesuprasdama grifė stengėsi susigaudyti, nors tas sekėsi ne per geriausiai.
-Kas tau negerai?-bandydama perprasti vaikiną paklausė ši. Suvokti, ką jis ten tauškia jai buvo labai sunku. Koks skausmas? Lyg tai padėtų tapti laimingu? Niekaip nesuprato, ar jam su smegenine kažkas negerai, ar šiaip koks pridujęs bus... Po tokios minties ji įtariai nužvelgė Elijah.
-Tu kažką vartoji, taip?-ramiausiai paklaususi tikėjosi teigiamo atsakymo. Mat nematė kito paaiškinimo tokioms kalboms. Medį daužė ji ne dėl to, iš tikrųjų, nelabai suvokė, kodėl tai darė, bet tikrai ne dėl skausmo. Bent jai taip atrodė.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • I kursas
  • *
  • 167
  • Taškai: 12
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #27 Prieš 3 savaites »
Elijah akimirksniu atsistojo ir atsirėmė nugara į stalą stovėjusi ten ir sukryžiavo rankas...
- Nelabai? - Įtarei nužvelgė merginą.. Kol ši nusisukė ir keiksnojosi, vaikinas buvo gan pastabus, tad pro akis ar pro ausis mažai ką praleisdavo..
- taip, - linktelėjo galva vaikinas, - o ką ne? Kaži ar jei būčiau ne pyktas eičiau medžio skriausti, - sarkastiškai išlemeno Chris' as.. Kodėl ji tokia keista, atrodo lyg nieko nesupranta..
- Kas man negerai? - atsiduso vaikis.. ir šyptelėjo.. - Man tai viskas gerai, kas gali būti blogai, - apsimesdamas, kad jis laimingas, tęsė toliau, - vat geriau reikia tavęs klausti kas tau negerai? - šiek tiek su humoru nuleido Dawson' as..
- Aš vartoju, - ėmė garsiai juoktis.. - jo, žolę rūkau, - besišaipydamas juokėsi vampyras, jam buvo tai per daug juokinga ir jis tik mintyse dėkojo, kad ši jam pakelia nuotaiką..
- Ne, aišku, aš juokauju, nieko nevartoju, tiesiog turiu daug nuoskaudų, kurias su mielu noru kur nors išliečiau, - jau rimčiau pasakė Elijah.. - tiesiog žinai, visko per daug susikaupė, viskas slegia.. Jez tas gyvenimas tikrai ne lengvas.. - atsiduso rudaplaukis ir toliau liko stovėti, įsmeigęs žvilgsnį į miško gilumą..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 savaites sukūrė Elijah Chris Dawson »

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • V kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 114
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #28 Prieš 2 savaites »
Susitikimas su nepažįstamu vaikinuku mergaitei dar labiau sugadino nuotaiką. Jai nepatiko, kad jis matė ką darė, jai nepatiko, kad jis buvo toks priekabus ir nemokėjo nesikišti į nesavus reikalus.  Pavarčiusi akis tuo metu grifė pasistengė kažką išmąstyti, kažkokį pasiteisinimą, kuris užtildytų tą padarą.
-Skriausti?-kiek prunkštelėjusi mergaičiukės dešinės lūpos kamputis pakilo.-Yra žmonės, kurie taip treniruojasi,-ramiausiai atsakiusi Elridė tikėjosi, kad tai suveiks ir Elijah apsiramins su savo klausimais. Aišku, ji melavo ir dėl to jautėsi nemaloniai, tačiau nenorėjo sakyti viską nepažįstamam vaikinukui.
-Nepanašu, kad tau viskas gerai,-ignoruodama jo klausimą tarstelėjo mergiotė.-Atrodo, nevisprotis... -tyliai tyliai pasakiusi žaliaakė pakėlė akis ir nusišypsojo.
Rudaplaukio juokas atrodė dirbtinis, nežinia, kodėl, bet paauglei jis buvo dirbtinis. Gal man tiesiog išeiti? Nors visgi, mergaitė norėjo pasinaudoti proga dėl nukreiptos temos.
-O, tai tu kaip ir... Karvė?-ir juokaudama ir tuo pačiu norėdama kažkiek įžeisti vaikinuką išsišiepė ši. Jai jos klausimas atrodė juokingas ir buvo patenkinta, kad sugalvojo jį.
O ką nepažįstamasis pasakė toliau privertė ją dar kartą vartyti akis.
-Visi turi problemų, koks skirtumas,-ramiausiai tarstelėjusi Elridė apsidairė ir giliai atsiduso.-Geriau pavalgyk ir nurimsi,-dar tarstelėjusi prie to šyptelėjo jam. Guosti nemokėjo, bet tikrai nežadėjo guosti tą vaikinuką, nematė esmės. Jos manymu, jei jau gyvenimas privertė kentėti, tai ir kiti gali pasikankinti.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • I kursas
  • *
  • 167
  • Taškai: 12
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #29 Prieš 3 dienas »
Prieš eidamas pasivaikščioti jis nenumanė, kad atsidurs kažkur miške ir dar sutiks mergiotę, kuri taip pat atrodo biškį priplaukusi, nes tas vaizdas, kurį jis išvydo tik priėjęs prie pavėsinės buvo gan įdomus.. Nes retai sutiksi žmones, kurie save žaloja.
- Taip, skriausti, - linktelėjo galva, kad baltaplaukei būtų aiškiau. - Gal ir treniruojasi, tačiau tikrai ne į medį arba turi kokį audinį, kad neužsigautų.. - atšovė vaikis merginai..
- Nu man viskas gerai.. - dar sykį pabrėžė Dawson' as. - Aš nevisprotis? - Išgirdęs merginos žodžius tyliai pasakytus, vaikis net nepajautė kaip atšovė, nes tie žodžiai jam labai nepatiko. - Jai atrodau nevisprotis okay, bet deja tu tikrai ne ką atsilieki, sveiko proto žmonės savo krumplių į medį netranko, - tik pašaipia šypsena nužvelgė Elridę, nes ta mergina kuo toliau tuo labiau jį skaudino, tik deja, vampyras buvo gan šaltos širdies žmogus, tad jam viskas buvo dzin.
- Jo, kaip karvė, - sarkazmiškai ir nuoširdžiai nusijuokė Elijah, nes nematė tikslo viską priimti gyliai į širdį. Jis jautė, kad mergina bandė jį įskaudinti, tačiau jam tai nemotais.
- Taip visi turi problemų, tačiau visi skundžiasi skirtingomis, o vat pas mane krūva problemų ir tikrai labai rimtų.. - Tik tarstelėjo vaikis ir užsičiaupė, net nepajautė, kaip tai merginai atsivėrė.. - Ne, aš nealkanas, - tik numykė Dawson' as žinodamas, kad tas maistas jam yra niekis, o be to jis buvo sotus po praeitos nakties..
- Na tai gal prisėsi?

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017