0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Somin Ishii

  • ***
  • 167
  • Lytis: Moteris
  • 1
Uždraustojo miško pakrašty esti vieta, kur stovi sena sena eglės tošies pavėsinė. Virš jos auga didelis ąžuolas, kuriam, pasak kitų burtininkų, jau yra daugiau nei šimtas metų! Ant ažuolo kamieno yra išraižyta daug burtininkų vardų, šiuos jie išraižydavo, norėdami dar kartelį čia grįžti, na, arba šiaip sau. Deja, ne dažnas iš visų čia anklydusių rasdavo kelią į šią vietą. Nebent kažkam pasisekdavo. Nepaisant to, čia retai kas ateidavo. Dažniausiai ši pavėsinė stovėdavo vienut vienutėlė. Netoliese čiurleno upelis, kuris vėliau sutekėdavo į upę. Aplink pavėsinę, šioje giraitėje buvo daugybė įdomių gyvių. Neretai galėdavai pamatyti testralį ar dar ką kitą. Vis dėl to šią vietą pamėgdavo visi - juk ji taip pakerėdavo savo įdomybėm!
1

*

Neprisijungęs Kyla Carrington

  • II kursas
  • *
  • 14
  • Taškai:
  • ♥ we were meant to be perfectly imperfec t♥
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
Plačiai šypsodamasi Kyla dūlino Uždraustojo miško link. Šiandien jai papasakojo apie pavėsinę esančią Uždraustajame miške, todėl mergaitė pasiryžo ją surasti. Mėlyni plaukai dabar buvo tvirtai surišti į uodegą, bet vėjo taršomi lengvai krito ant kaktos. Po pietų pirmakursė grįžo į kambarį, persirengė žiobariškomis kelnėmis ir džemperiu, greitai įšoko į sportbačius ir dabar linksmai įžengė į glūdų mišką. Vienuolikmetė puikiai žinojo kiek pavojų jame tūno, bet pavėsinė apie kurią nugirdo kalbant prie varniukų stalo traukė lyg su magnetais. Žiaumodama iš valgyklos nugvelbtą bandelę ji mėgavosi medžių metamu pavėsiu ir ryžtingai ėjo gilyn ir gilyn. Po gero pusvalandžio klastuolei teko labai nusivilti. Eidama nežinia kurį kilometrą ji ėmė atpažinti medžius kuriuos visai nesenai praėjo. Vadinasi, vaikštau ratais. Atėjau iš tos pusės,-Kyla pasisuko į tą pusę iš kurios ką tik atėjo.-Todėl dabar eisiu ten,-pasisuko ji 90° kampu. Praėjo dar pusvalandis kol mėlynplaukė išgirdo tylų upeliuko čiurlenimą. Jos džiaugsmo šūksnis nustelbė viską ir mergaitė pasileido į garso šaltinio pusę. Taip. Dabar ji pamatė aukštą ir didingą ąžuolą, o po juo dailią pavėsinę, kuri tik ir kvietė prisėsti ir atsipūsti. Priėjusi prie upeliūkščio ji įmerkė rankas ir pamačiusi, kad vanduo nuostabiai šiltas nei turėtų būti, nusiavė savo sportbačius ir įmerkė kojas. Atsidususi užvertė galvą į viršų ir plačiai nusišypsojo lyg sveikindamasi su saule.
we are all dreamers,
wanting to be completely
out of touch with reality


*

Neprisijungęs Lancer Hirayn

  • VI kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
Stengdamasis apsiraminti po varginančios ir triukšmingos darbo dienos, Lancer pėdino į ramiausią vietą jam - Uždraustąjį mišką. Nežinia kodėl, bet tik ten jis galėjo normaliai atsipalaiduot. Tad ten jis buvo dažnas svečias. Profesorius Hirayn jau buvo išnaršęs daugumą miško, tačiau ne viską. Vaikinas buvo girdėjęs ir apie šimtametį ąžuolą, po kuriuo stovėjo legendinė pavėsinė. O taaip, Lancer ten ir eis. Ieškos, bet ras. Žolėmis apaugusiais takeliais mokytojas vaikščiojo kelias valandas. Galiausiai, pro žaliuojančius medžius pasimatė aukštas ąžuolas. Tai jis, - pagalvojo vaikinas. Dar šiek tiek paėjėjęs jis pamatė pavėsinę. Na, va. Išgirdęs čiurlenantį upelį, atsisuko ton pusėn. Ten sėdėjo mergaitė, mėlynplaukė. Ši buvo hogietė. Lancer, nieko nelaukdamas prabilo:
- Sveika, ką čia veiki?

*

Neprisijungęs Kyla Carrington

  • II kursas
  • *
  • 14
  • Taškai:
  • ♥ we were meant to be perfectly imperfec t♥
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
Netoli pavėsines pasigirdo balsas. Kyla išsigandusi krūptelėjo ir smagiai ir žinoma savo noru pliukštelėjo į upelį. Nors jis nebuvo gilus, mėlynplaukė spėjo padaryti neblogą niurką, o dabar šlapia nuo galvos iki kojų piktai žvelgė į profesorių netoli ąžuolo.
-Ilsėjausi, o dabar turbūt maudausi?-sarkastiškai tarė ji.
Išlipusi iš upeliūkščio ir išsigręžusi uodegą, ji pretenzingai nuėjo ir klestelėjo į pavėsinę.
-O ką jūs čia veikiat? Skandinat mokinius, profesoriau?-prunkštelėjo mergaitė.- Įdomu, įdomu.
Nusisukusi nuo lauktos viešnios pirmakursė nusiminusi apžiūrinėjo savo šlapius drabužius. Nors šie buvo žiobariški, jai vistiek labai patiko. Kyla ištiesė kojas ir nužvelgė savo mėgstamiausius sportbačius kurios jai neseniai atsiuntė paštu tėvai. Išsigręžti rūbų ji nelabai galėjo. Juk visgi greta stovi profesorius. Atsisukusį į jį mėlynplaukė sužaibavo akimis ir liūdnai palingavo galva.
-Tai jau nebepasiilsėsiu, a?-ilgesingai pažvelgė į upelį kuris jai dabar atrodė nepaprastai šlapias.-Na ir gerai. 
we are all dreamers,
wanting to be completely
out of touch with reality


*

Neprisijungęs Lancer Hirayn

  • VI kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
Žvelgdamas į mokinę, profesorius piktokai burbtelėjo panosy.
- Ne per šaltas vanduo maudymuisi? - paklausė. Pavargęs nuo ilgos, varginančios šios vietos paieškos, Lancer atsirėmė į ąžuolą. Matomai ši mergička bus klastuolė. Bent taip manau. Arba grifė. Nusprendęs to paklausti, vaikinas pirmiau išgirdo mergaitės klausimą.
- Na, vaikštau ir ilsiuosi. Visai kaip tu, - kandžiai pasakė ir nusišypsojo Lancer. Vis dar norėdamas sužinoti iš kokio koledžo ši mokinė, profesorius paklausė:
Kiek tamstai metų ir iš kokio koledžo esi?
Nespėjus šiai atlydėlei pasisakyti, Lancer užklausė:
- Būsi.. E-ee..pirmakursė, tiesa?
Belaukdamas, kol mergaitė atsakys, vaikinas prisistatė:
- Regis, kiek pamenu, dar nebuvai mano pamokose, tad ir manęs nepažįsti. Aš esu Lancer. Lancer Hirayn.
Viską pasakęs, profesorius nusuko žvilgsnį į dangų. Šis buvo beprotiškai mėlynas ir gražus.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
Daniela ėjo link kažkokios pavėsinės, kuri turėjo būti nuošali ir rami vieta pasiskaityti kelias biografijas ir neskubant pavalgyti. Gal net paplaukioti upėje, kuri buvo netoli, tačiau kadangi mergina čia buvo pirmąsyk, nežinojo, kokio ji sraunumo. Tiesiog gaila, kad Hogvartse nėra jokio normalaus baseino.
Pavėsinė buvo didesnė ir senesnė, nei manė Daniela, o sienose išraižyti įvairūs žodžiai. Priėjusi arčiau suprato, kad ten - įvairūs vardai, pavyzdžiui, Kailė Minoug, arba Popė Klarks. Kaip būtų nuostabu ir man kažką užrašyti, kad ir nesąmonę...
Prisėdusi ant plataus suolo, net išsprogdino akis, pamačiusi aiškiai įrėžtus vardus Pėdelė, Svajoklis,
 Kirmis ir Ragas
. Ach, šita vieta tikrai kieta...
Nespėjus nė atsiversti atsineštos knygos, Klastuolė suprato, kad yra ne viena.
Nuostabu. Visur, kur tik noriu pabūti viena, atsiranda dar kažkas.
Kravitz atsisuko ir pamatė vidutinio ūgio, tamsiaplaukį žaliaakį vaikinuką su Grifų Gūžtos uniforma. Šiaip vienišius neatrodo, gal atėjo su kuo nors susitikti, - niūriai pagalvojo antrakursė ir nenoriai jį nužvelgė.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Kaip rudens pabaigai, buvo palyginus graži ir saulėta diena. Tik tą rudenį akcentavo vėsokas oras. Nepaisant viso to, tai buvo puiki diena pasivaikščiojimui. Nors Edgar'as ir vengdavo pastaruoju metu uždraustojo miško, dėl jo keliamų neigiamų prisiminimų, visgi kuo dažniau lankėsi, tuo labiau pastarieji mažiau lindo galvon. Juolab buvo susidūręs su sau rūpestį kėlusiu asmenimi ir dabar laisvai galėjo eiti ir kreiptis Magijos Ministerijon, kad šioji išaiškintų visą tą reikalą, kuris jo neramino.
Miško vingiais, grifas atkrypavo prie dar nematytos pavėsinės. Joje buvo matyti, ant jos sienų bei suolelių ir stalo, esančio viduryje, išraižytų vardų. Praėjęs pavėsinę, juodaplaukis atsidūrė prie šalimais, čiurlenančio upelio. Įmerkė į jį ranką, kuri nesislėpė po pirštine ir pateliuškavo skaidrų vandenėlį. Tuomet pakilo ir pasisuko atgal pavėsinės link, kur planavo prisėsti. Nežvelgiant į tą faktą, jog pavėsinė visai šalia upelio ir prie jo vaikinas praleido vos kelias minutės, ji nė nepajuto, kaip kažkas spėjo ateiti į šią vietą. Žvelgdamas iš nugaros į atėjūnę, septintakursis sustojo. Kiek pasimetė, nežinojo sveikintis ar ne, vis dėl to gal užklydėlė norėjo pabūti viena. Tą pasimetimą dar labiau sustiprino, kai ši pažvelgė į jį. Ir atrodo nelabai patenkintai. Tai buvo jaunesnio kurso moksleivė, kurią Jeffter'is buvo matęs pamokose, tačiau nei vardo, nei jos kurso neprisiminė. Nieko nepratardamas tik kilstelėjo kelis pirštus į orą, kaip pasisveikinimo gestą.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
Danielą pamatęs Grifas tik pakėlė aukščiau ranką. Tuoj prieis ir sakys: "oi atleisk, aš jau susitaręs čia susitikti... - mintyse įsivaizdavo Daniela ir vos neprunkštelėjo jo žodžius įsivaizdavus laibu mergaitišku balsu. Nuostabu. Dabar, kai įsivaizduosiu jį, visada girdėsiu tą balsą.
- Amm... Tu čia su kuo nors susitinki? - paklausė vaikino ir pasislinko arčiau knygą. Pavadinimas skelbė, kad tai Tinos Keturlapės biografiją. Klastuolė nė neatsiminė tokią turėjusi.
- Aš Daniela, jei kas. Tu? - vis dar sėdėjo mergina. Prisiminė, kai kažkada viena mergina atėjo jai paspausti ranką, tačiau pati Daniela to daryti neketino. Jaučiu, jis po kelių minučių apie mane pamirš, koks skirtumas.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #8 Prieš 6 metus »
Vos tik paskutinio kurso Hogvartso moksleivis kilstelėjo ranką, iškart pasisuko į gretą buvusį suoliuką ir prisėdo.
- Ne,- iškart atsakė išgirdęs klausimą ir to paties pasiteiravo mergaitės, - O tu?
Klastuolei įnikus į knygą, Jeffter'is įsmeigė akis į ąžuolą, kuris buvo tarsi prieglobstis tai pavėsinei, stovinčiai nežinia kiek laiko. Jį matė pirmą kartą. Kiekvienais metais vaikinas sugebėdavo atrasti naujų vietų, kuriose nėra tekę pabuvoti. Šiais metais atrandamos tokios vietos tik kėlė klausimus, kiek dar tokių vietų egzistuoja Hogvartse, ir kiek jų taip ir nespės nei atrasti, nei pamatyti. Tikriausiai daug. Tikriausiai niekam iš čia besimokančių per visą gyvenimą taip ir nėra pavykę pažinti Hogvartso visu šimtu procentų. Bent jau taip manė grifas, kuris giliai įkvėpė ir atsiduso, kai išgirdo prisistatant Danielą. Jis vis dar nemanė, kad naujos pažintys bus į naudą, nepaisant to, kad dabar daugmaž viskas ir stoja vėl į įprastas vėžias.
- Edgar'as,- pakreipė vėl galvą į antrakursę. Prisistatęs dar galvojo kažko ir pats paklausti, bet tiesiog nežinojo ko. Ką čia per knygą skaitai? tik per mintis perbėgo toks klausimas, bet jo taip ir neuždavė. Mat šis jam pasirodė per kvailas ir nereikalingas, nes iš tikro šiam momentui ta knyga nebuvo labai aktuali.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #9 Prieš 6 metus »
- Ne, nieko nelaukiu. Tiesą sakant, pati norėjau pabėgti nuo viso mokyklos šurmulio, - kiek nedraugiškai nusišypsojo Daniela. Pastebėjus, kaip tas Edgaras žiūri į jos knygą, pagalvojo, ar jis bent įskaito pavadinimą. Jei ta Keturlapė yra kokia išprotėjus fizikė, aš su ja neturiu nieko bendra, - mintyse bandė tokius žodžius perduoti vaikinukui, jeigu karais tą moterį jis žinotų.
- Iš kelinto tu kurso? - pasidomėjo, norėdama nuslopinti jau iš prigimties kilusį atsiskyrimą. Vartyti akis ar niūriai šypsotis pasirodžius naujiems žmonėms buvo įaugę merginai į kraują, kad ir kaip ji to nekentė. Esu keisčiausia visų laikų Hogvartso mokinė, - pagalvojo ir nieko daugiau nesugalvodama paklausė: - kokia mėgstamiausia tavo pamoka?
Taip, Daniela, tiesiog iš oro antras sakinys jau klausinės apie mėgstamiausias pamokas. Tu stulbinamai bendrauji.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
- Ir uždraustasis miškas tam tinkamiausia vieta?- toks vietos pasirinkimas stebino Edgar'ą. Juk uždraustajame miške gali prisidaryti bėdos, kas sukels dar didesnį šurmulį, todėl bent jau grifui tai neatrodė, kaip tinkamiausia vieta norint atsikvėpti. Tam gal geriau tiktų ežero pakrantė, kuri irgi nėra visu šimtu procentų saugi ir tuo jau spėjo įsitikinti ir pats septintakursis.
- Septinto. O tu antro? Trečio?- atsakęs bandė spėlioti sutiktosios kursą. Žinojo, jog praėjusiais metais ją matė, todėl buvo tikras, kad ji turi būti aukštesniame kurse. Aišku, dar egzistavo galimybė, jog mergaitė gali būti neišlaikiusi egzaminų, tačiau vaikinas apie tokį variantą nė negalvojo.
- Apsigynimas nuo juodosios magijos,- nė nemirktelėjęs nurodė labiausiai patinkantį dalyką. Nors savotiškai mėgo visas pamokas, ši vis tiek ėmė viršų lyginant su kitomis.
- Tu tikriausiai taip pat turi mėgstamiausią pamoką, jei klausi?- toliau teiravosi to paties, ko ir pats buvo klausinėjamas.
Pasitrynęs veidą pirštinuota ranka, septintakursis visgi pasiryžo paklausti apie knygą, kuri iš tiesų jo nelabai domino, bet apie ką daugiau paklausti šio momentu nesugalvojo.
- Ką nors mokaisi ar tiesiog skaitinėji?- kilstelėdamas smakrą knygos pusėn leido suprasti apie ką klausia.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
- Patikėk, čia neklaidžioja daug mokinių, - vos tai ištarusi prisiminė, kiek sykių į tas pačias vietas užklysdavo ir ne patys maloniausi, ir per lipšnūs žmonės.Na, manau, tik man taip sekasi.
- Aš antrakursė, - atsakė Klastuolė ir nejučiomis kilstelėjo galvą - ji nelabai mėgo, kai į ją žiūrėdavo iš aukšto.
Saulė ėmė spiginti tiesiai Danielai į akis, tad ji pasitraukė toliau.
- Na, nan gal labiausiai patinka herbologija ir... Taio, ko gero, Apsigynimas nuo juodosios magijos. Šiaip skaitinėjy, tiesą sakant, pati nežinau apie ką, - prunkštelėjo mokinė. - Čia istorinė biografija. Aš jas skaitau tikrai dažnai, tačiau magijos istorijos Hogvartse taip ir nepamėgau. - Truputį patylėjus pridūrė: - ir ateities būrimo. Ką tu apie tą pamoką manai? Aš išprotėčiau, jei kasdien turėčiau joje sėdėti.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
- Na, vien šiam momentui esame čia du, tai nežinia ar daug ar mažai. Nors aišku, jei dažnai čia lankaisi tau geriau žinoti,- gražinęs papūstų akių formą į natūralią, tęsė grifas apie tai, ką iš tiesų turėjo omenyje klausdamas apie tinkamą vietą, - Ir aš ne visai apie mokinių, užsukančių čia, kiekį turėjau galvoje. Čia juk uždraustasis miškas ir jis ne retą sykį gali pateikti nelabai malonių staigmenų,- tai sakydamas nei kiek nemelavo. Pats ne kartą tuo galėjo įsitikinti, tačiau dalis tų nutikimų dabar visai smagus ir mielas prisiminimas. Bet ar būtų, taip, jei kas nors būtų mažumėle kitaip pasisukę.
- Apie kurią?- nebuvo Edgar'as visiškai tikras, kokią pamoką turi omenyje klastuolė. Dėl abejų, iš tikro, galėjo duoti tą patį atsakymą, todėl nelaukdamas patikslinimo iškart dėstė.
- Pamokos, kaip pamokos. Visos savotiškai įdomios. Aišku, mėgstamiausiai jos neprilygsta, bet nemanau, kad yra itin prastos. Magijos istorija pirmame kurse netgi stiprokai įtraukdavo,- prakalbęs apie magijos istoriją, vaikinas prisiminė savo pirmąją koledžo vadovę ir susimąstė apie tai, ar dėl kažkokių asmeninių pasikeitimų jis nebe toks pasinešęs į istoriją, ar tiesiog toji profesorė buvo iš tų gebančių įtraukti ir sudominti. Tikriausiai į šį klausimą niekas nebeatsakys, net pats sau nesugebės rasti tinkamo paaiškinimo.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
- Tau čia lygiai tiek pat pavojinga, kiek ir man, - priminė Daniela ir išklausė jo atsakymą apie pamokas. - Na, tikrai ne visos pamokos yra "pamokos kaip pamokos". Kam reikalingas ateities būrimas? Nemanau, kad tau būtų smagu nuspėti rytdieną. O be to, juk tu pats gali pakeisti kiekvienas pasekmes, - prisiminė mergina kito Klastuolio pasakytus žodžius, kuriems stipriai pritarė. Atsirėmus į pavėsinės sieną, pagalvojo ir pridūrė: - Maniau, kad tau dėl to ir patinka apsigynimas nuo juodosios magijos. Galvojau, kad tau patinka nenuspėjamumas... Arba tu tiesiog nori apsisaugoti nuo visų Uždraustojo miško blogybių, - primerkė akis ir paslaptingu balsu ėmė kalbėti Klastuolė.
Kažkur sučiulbėjo vienas paukštis, ir oras prisipildė įvairiausių giesmių. Buvo šilta, gera. Kad taip kiekvieną dieną Hogvartse, - pagalvojo mergina.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pavėsinė po šimtamečiu ąžuolu
« Atsakymas #14 Prieš 6 metus »
Tik papurtė galvą į šonus nužvelgdamas mergaitę ir nenorėdamas sutikti su jos teiginiu, kad pavojingumo lygis jiems yra vienodas. Edgar'as nenorėjo nuvertinti antrakursės, tačiau nelabai tikėjo, kad ši šią akimirką būtų pakankamai pasikausčiusi ir bet kurioje situacijoje sugebėtų ją palenkti į savo pusę. Net pačiam vaikinui egzistavo galimybė papulti į tokią situaciją iš kurios kažin ar išsisuktų. Juk jis nebuvo viską žinantis ir nuo bet ko apsiginti galintis žmogus. Kažin ar išvis egzistavo toks žmogus ar padaras.
- Tačiau, tai tam tikrose situacijose gali praversti,- dėstė grifas savo poziciją apie ateities būrimą.
- Ne. Nesibūriau ateities prieš eidamas čia. O apsigynimas man patinka tuo, jog gali apsaugoti ne tik save, bet ir kitus,- po paskutinių žodžių susimąstė. Nenorėjo leisti blogoms mintims grįžti, bet mažoji klastuolė tarsi bandė jas kviesti į Jeffter'io galvą, to pati net nenutuokdama. Edgar'as tik atsiduso. O kas beliko daryti, jis buvo iš tų, kuris žinojo, kad gynybą, gali būti kartu ir puolamasis ginklas, jei nemokėsi jos tinkamai naudoti.
- O tuomet pasakyki, dėl kokios priežasties tau patinka Herbologija?- kuo greičiau stengdamasis vyti neigiamas mintis uždavė klausimą.