0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #120 Prieš 3 metus »
 Adelės smegenys, regis, iš nuovargio atsisakė dirbti, mat Marko pasiūlymas skrido pro šalį kaip nosinė, klišo žmogaus mesta į šiukšlių kibirą kitoje kambario pusėje. Vaikino norai taip pat krito žemyn kaip tas snarglinas popieriaus gabalėlis ant žemės. Ne, dabar tikrai ne laikas, dar jo raudonmėlynplaukė paskęs besimaudydama. Geriau paaukoti pagalvės užvalkalą, marškinius ir smegenų ląstelių, kurios kepa nerimo keptuvėje.
 Laikydamas pavargusį Adelės kūną savo rankose, Markas bandė sugalvoti, kaip galėtų padėti merginai. Na, taip, tai pačiai merginai, kuri dabar bandė sulaužyti jam šonkaulius iš meilės.
-Ir aš tave myliu. Žinai, einam į kabinetą, pamiegosi ir vėliau pasikalbėsim,-prilaikydamas 3D akinių spalvomis išmargintų plaukų savininkę pateikė kitą pasiūlymą profesorius. Geriau pagalvojęs, visiškai nenorėjo rizikuoti, kad eidama Adelė nusiverstų nuo laiptų, tad tiesiog ją pakėlė nuo žemės kaip kokią nuotaką.
-Išsimaudysi vėliau,-nusprendė Markas ir, palikęs violetinio vandens pilną vienišą kibirą, išžingsniavo iš tamsaus koridoriaus.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #121 Prieš 3 metus »
 Nors jau praėjo nemažas laiko tarpas nuo tada, kada buvo paskelbti Burtininkų trikovės turnyro dalyviai, tačiau Heidi vis dar negalėjo patikėti, kad ji yra viena iš jų. Ji savęs, kaip ir savo oponento, nelaikė labai tinkamais dalyviais, nors šis ir užėmė pirmąją vietą, Dvikovų turnyre, šiame renginyje. Tačiau mergaitė tikėjosi, kad ši dvikova bus tokia pat įdomi kaip ir pirmaisiais mokslo metais.
  Sėdėdama tamsiame koridoriuje tamsiaplaukė mąstė apie artėjančią užduotį, tiksliau mąstė jie visi 3 kartu. Nors Reuben ir neturėjo labai didelio supratimo, tačiau buvo nusiklausęs vieną kitą pokalbį ir dabar bandė padėti mąstant, na o tuo tarpu Balsas bandė įrodyti, kad jai teks grumtis su milžinais, nes mat daug kas taip kalbėjo.
  -Aš jums sakau, bus milžinai. Ar gi negirdėjot, kaip kalbėjo bibliotekoje? Juk sakė, kad netgi girdėjo kažkokius garsus miške,-bandė įrodyti savo.
  -Vėjas papūtė ir išgirdo riaumojimą, -nesutiko, su vienuolikto gimtadienio proga „gautu“ galvos gyventoju, išdidus erelis.
  Šių dviejų skirtingų asmenybių kivirčai visiškai nepadėjo klastuolei ir buvo panašūs į mažų vaikų pokalbius bandant išsiaiškinti, kuriam dabar priklauso žaisti su mašinėle. Nors iš jų pokalbio buvo tiek pat naudos, kiek iš septinto kygioy Magijos Ministerijos darbuotojų, tačiau jie palengvino mąstymą ir Heidi reikėjo naudoti mažiau energijos.
  Vaikščiodama pirmyn atgal ir klausydamasi jų ginčų lyg kokios pokalbių laidos mergaitė priėjo sprendimą, kad tam, kas bus pirmoje užduotyje net neverta ruoštis. Šios manymu reikėjo išnaudoti kiek galima daugiau laiko ruošiantis ateinančioms užduotims, nes kaip žinia jos turėjo būti sunkiausios. Tik buvo vienas „bet“, tamsiaplaukė net neįsivaizdavo kas jos lauks po to, kai galbūt ji įveiks pirmąją užduotį. Aišku buvo galima ruoštis į priekį gaminant įvairius eliksyrus, kurie pagal viską turėtų padėti įveikiant užduotis. Eidama nuo vieno sprendimo iki kito klastuolė pagaliau nusprendė, kad ji turi pernelyg mažai laiko, kad galėtų jį švaistyti ir turi pradėti kažką ruoštis jau dabar.
  Tamsa, lyg šiltas ir pliušinis meškiukas apglėbė Heidi, vos tik šviesa už durų dingo.  Nors Heidi labiau mėgo tamsą, kurią apšvietė nuo Mėnulio atsispindinti saulės šviesa, tačiau šiuo metu, aklina tamsa buvo geresnė už jos mėgstamą. Brėždama liniją po linijos mergaitė net nepajuto, kaip atsistojo, panaudojo Lumos kerus ir dabar žiūrėjo į žodį, kurį ji nejučiomis sudėliojo. Crucio. Skelbė jis, tačiau tai beveik nieko nepasakė Heidi, kas ją privertė dar labiau susimąstyti apie tai kas jos laukia. Juk uždrausti kerai nežada nieko gero, ar žada?
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #122 Prieš 2 metus »
Trylikos metų mergaitė, apsirengusi juoda mantija, ta pačia spalva pasidažiusi akis ir nusilakavusi nagus, stovėjo koridoriaus gale nusisukusi į sieną ir nervingai kairės rankos pirštais krapšė auskarą antakyje. Auskaro krapštymas tapo bjauriu įpročiu, kai tamsiaplaukei kas nors neduodavo ramybės.
Kitoje rankoje Dori laikė rutuliuką, kuris buvo beveik karštas. Iš siekėjo pulsavo energija, tačiau klastuolė negalėjo suprasti, kas tai ir kodėl vyksta, suprato tik tai, jog kažkas darosi. Mergaitės širdis plakė tankiau nei įprastai.
- Juzefai! - pašnibždom kreipėsi į siekėją. - Ei, Juzefai, ar tu mane girdi?
Rutuliukas kiek pabalo ir jame pasimatė plikio veidas.
- Ko nerimsti, Dori? - ausis pasiekė tylus Juzefo balso aidas.
- Kodėl mano siekėjas kaista?!
Garsaus juoko tylus aidas...
- Mergaite, aš juk eksperimentuoju, kaip šis veikia! Ar dabar reikia dėl to mane trukdyti? Dabar jis tau ir kais, ir šnypš, ir nežinia kas dar gali nutikti.
Dori visa tai nepatiko. Tačiau Juzefas kažkokiu stebuklingu būdu, regis, beveik perskaitė trečiakursės mintis.
- Tik nemėgink jo palikti kokiam stalčiuj, supratai?
Dori tik atsiduso.
- Ar jau turite krameblijas? - kaip tyčia paklausė vyrukas.
- Dar ne! Rytoj susitiksiu su Levanda ir eisime ieškoti!
- Tai greičiau.
Juzefo fizionomija išnyko ir rutuliuke beliko tik jo svetainės atspindys. Dori šiek tiek nurimo sužinojusi, kad nieko bloga nevyksta, tačiau visas šitas reikalas ją vis tiek erzino. Ji įsidėjo siekėją į kišenę ir atsirėmė į purviną koridoriaus sieną.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #123 Prieš 2 metus »
Žanetai patiko bėgti. Tačiau ne tokiomis sąlygomis. Dažniausiai jos bėgiojimas vykdavo lauke ir tiesą sakant tas dažniausiai vykdavo gana retai. Šių mokslo metų pasibėgiojimams net nereikia rankos pirštų, suskaičiavus mintinai išeitų apytiksliai nulis. Tačiau šiandien viskas buvo gerokai blogiau. Visų pirmą ji bėgo pro magiškosios mokyklos koridorius, o antra - mergina vijosi savo sezoniškai hiperaktyvią katę. Grifei labiau patiko kai katė mėnesiais neišeidavo iš bendrųjų miegamųjų. Katę vijosi jau gana ilgą laiką ir jau nebuvo tikra kur radosi. Koridorius buvo tamsus bei klaidus. Apsidairius mergina net pasimetė iš kurios pusės atbėgo. O katę iš akių irgi pametė. Praradusi tikslą bėgti mergina sulėtino ir bandė išlyginti savo kvėpavimą.
Jau šiek tiek atsigavusi ir vėl pagreitinus tempą Žaneta ėjo tiesia linija. Nebėgo, bet norėjo kuo greičiau išeiti iš šio koridoriaus. Taip pat į jos gilų ir skaudų nerimo sąrašą ir įsirašė stresas dėl jos augintinio buvimo vietos. Nors gyvuliuko pernelyg nemėgo, bet tikėjosi, kad ši lauks jos savo įprastoje vietoje. Tačiau, kad ir kiek ilgai mergina pėdino šviesiau nesidarė. Bet eidama toliau mergina pradėjo girdėti balsus. Bent ji galvojo, kad tai buvo keli žmonės. Galėjo būti ir vienas. Kuo arčiau radosi tuo geriau galėjo išskirti vieną moterišką, na gerai mergaitišką balsą.
- Sveiki? - mergina pabandė sušukti, tačiau jau senai nebuvo privertusi savo balso stygų dirbti todėl balsas buvo kiek pakimęs. Bet nusprendė nekartoti šūksnio. Dėl dviejų priežasčių: nenorėjo išgąsdinti galimo pašnekovo ir nenorėjo pernelyg atkreipti į save dėmesio jei šis pašnekovas nebus toks draugiškas ir gerai nusiteikęs. Mergina tikėjosi geriausio, bet tuo pačiu smalsumas nugalėjo baimės jausmą ir grifiukė toliau iš lėto sėlino garsų link.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #124 Prieš 2 metus »
Sveiki? Sveiki? Sveiki... Kažkieno balsas ir jo aidas pasigirdo koridoriuje. Dori krūptelėjo. Jeigu kas nors sužinos apie siekėją ir Juzefą, jai ir Levandai gali būti ne pyragai. Tačiau nebuvo panašu, jog ką tik nuskambėjusio balso savininkė šnipinėtų. Juk tuomet ji nebūtų ieškojusi Dori, ar ne? Žinoma, kažką atėjūnė išgirdo, tačiau juk tai nebūtinai reiškė, jog išklausė viso Dori ir Juzefo pokalbio.
Mergaitė atsišliejo nuo sienos ir pradėjo dairytis. Deja, kažką įžiūrėti tokioje tamsioje vietelėje buvo išties sudėtinga.
- Lumos. - Aaai!
Prieš Mendel nosį išdygo žavi šviesiaplaukė. Tai suvokusi, kad čia ne koks nors siaubūnas, trečiakursė jautė, kaip jos širdies ritmas ėmė normalizuotis. Tada pagalvojo, kad greičiausiai šviečia tiesiai ilgaplaukei į akis.
- Atsiprašau, - tarstelėjo nusukdama lazdelės šviesą į tolį. - Nemaniau, kad galiu čia ką nors susitikti...
Del Merlino barzdos, nuo kada pasidarei tokia mandagi, ir dar su kitų koledžų mokiniais, Dori? Antrame kurse juodaplaukė buvo išties gana bjauraus būdo, teko pripažinti. Žinoma, ne su savo draugais, bet... na, jai teko įgyti išties nemažai priešų. Nežinia, ar dėl to buvo kaltas svarstymas Magijos Ministerijoje, ar tvirtos draugystės, pasitaikiusios būtent su kitų koledžų mokiniais, bet Mendel nebetroško taip stipriai įgelti tiems, kurie buvo ne klastuoliai. Tačiau, savaime suprantama, ji negalėjo leisti sau atrodyti skystai, ar ne? Todėl nutaisė klastuolišką miną ir įtartinu balsu paklausė:
- O ką tu čia veiki tokiame tamsiame ir tuščiame koridoriuje? Galbūt kažką rezgi? - pakėlė antakį.
Tada įvertino tai, jog mergina tikriausiai mokėsi penktame, o gal net šeštame kurse. Ji buvo vyresnė už Dori. Galbūt ji galės ką nors papasakoti apie krameblijas?
- Gal žinai, kas yra krameblijos?

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #125 Prieš 2 metus »
Šviesiaplaukė buvo apakinta ryškios šviesos. Prireikė vos kelių akimirkų suvokti, kad tai buvo dirbtinis, lazdelės sukeltas švytėjimas. Tik priėjus tokias išvadas šviesulys dingo iš akių. Tiksliau sakant šis atsitraukė, dabar prieš Žanetos akis stovėjo jaunesnė Hogvartso mokinė. Tikriausiai antrakursė, ji galėjo ir klysti, žinojo, kad ir pati nereprezentavo savo amžiaus. Tačiau mergina negalėjo suvaldyti minčių kaip jaunesnė, mažiau patirties turinti mergaičiukė taip paprastai, nedėdama jokių pastangų užžiebė savo lazdelė. Nors tai ir buvo vienas paprasčiausių kerų grifiukei kartais prireikdavo bent dviejų kartų įgyvendinti savo bandymus.
Prieš ją stovinti mergina buvo tamsiaplauke, ir kiek Žaneta spėjo nebuvo iš jos koledžo. Mergina niekuo nesiskyrė, vilkėjo juodą mantiją kas turėjo atrodyti keistai prieš pačios daug šviesesnius, labiau žiobariškus, megztus rūbus.
Gavusi kaltinimus iš jaunesnės panelės šeštakursė susinervino. Aš? rezgu? Kiek žinau tokie snargliai dabar turėtų saldžiai miegoti lovose.
- Kiek matau pati irgi nesi pataluose. O galbūt pasiklydai? Ar pavedėti už rankytės? - Mergina nesuprato kodėl taip aršiai užsipuolė. Taip ji supyko už neapgalvotus kaltinimus, tačiau pyko grifė gana dažnai, tuo labiau, kad ką tik padarė tą patį - užsipuolė be priežasties.
Tačiau pati nepažįstamoji bandė gelbėti situaciją. Paklausta apie stebuklingą augalą ji buvo priblokšta. Tiesą sakant šioje mokykloje ji retai sutikdavo herbologiją mėgstančius mokinius. O taip pat šiuo metu buvo užklausta apie gana įdomų ir mažai žinomą augalą. - Mano kursas dar nesimokė to, tačiau kažkiek žinau iš savo patirties. Esu girdėjusi, kad tai yra gana narkotinis augalas kurį labai mėgsta žiobarai. Kai kur jis vadinamas "pagirių" augalu. - Tiek pat kiek nustebino, klausimas sukėlė ir nerimą. Kodėl ši jaunėlė taip domisi tokiais dalykais? Nenorėjo taip stereotipiškai galvoti, tačiau nužvelgė merginos makiažą ir apranga kitu kampu. Tačiau vietoj to, kad išsigąstu Žaneta nusprendė išsiaiškinti situaciją. - Šiaip šis augalas yra gana nežinomas ar norėtum pasiaiškinti iš kur apie jį sužinojai ar kodėl juo domiesi? - Šį kart buvo jos eilė pakelti antakį.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #126 Prieš 2 metus »
- Ne, nepasiklydau, - atrėžė Dori. - Nemėgstu eiti anksti miegoti. Man patinka naktimis slampinėti po Hogvartso koridorius, - vos vos šyptelėjo.
Dori negalėjo patikėti, kad mergina kažką žinojo apie krameblijas. Ji išties to nesitikėjo. Pagirių augalas? Dėl Merlino barzdos, arba ši panelė mane mausto, arba Juzefas yra tik plikas girtuoklis.
- Ee... - numykė klastuolė. - Aš...
Galvok, Dori, galvok! Tu negali jai papasakoti. Negali!
- Matai, - bandė formuluoti sakinį, nors dar net nežinojo, ką pasakys. - Matai... aš... aš išgirdau... taip, aš girdėjau... aš girdėjau, kaip vyresni mokiniai kalbėjo apie šį augalą. Šiandien iš ryto. Didžiojoje salėje. Per pusryčius. Na, ir tiesiog man pasidarė labai įdomu, kas ta krameblija. Aš labai smalsi, - kažkodėl Dori ėmė linkstėti galva. - Tai vat, užtat ir paklausiau. O kelintakursė tu esi? Ar tau patinka mokytis Hogvartse? - klausė bet ko, kad tik nukreiptų temą.
Tačiau tą pačią akimirką Dori pajuto, kaip kišenėje esantis siekėjas ir vėl ėmė kaisti. Tai mergaitė ignoravo. Bet staiga siekėjas pradėjo šviesti ryškiai mėlyna šviesa, kuri akivaizdžiai persišvietė net per drabužius. Dori uždengė delnu kišenę. Niekaip į šviesą nereagavo. Tikėjosi, kad kažkokiu stebuklingu būdu pašnekovė tos šviesos nepastebės. Reikia dingti iš čia, pamanė.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #127 Prieš 2 metus »
Akivaizdesnio pokalbio nukreipimo Žanetai nėra tekę matyti.Ir kvailam aišku, kad mergaitė kažką slepia. Nejaugi tokia jauna mergaičiukė galėjo būti girtuoklė? Tačiau šviesiaplaukė buvo per daug susijaudinusi dėl savo katės, kad gilintusi. Jau buvo pasirengusi eiti šalin, net šiek tiek pasisuko, tačiau prieš ją stovinti jaunuolė, pasirodo, buvo nepasiruošusi baigti pokalbio.
- Pradėjau šeštą kursą. Jo, kodėl gi ne. Visai graži vieta. - Grifė ir toliau stengėsi priimti adekvatų sprendimą - palikti mergaitę ir eiti aiškintis katino problemos ar būti mandagiai ir dar bent kelias minutes palaikyti pokalbį. Tačiau sprendimas galima sakyti atėjo savaime. Jos akis sugavo kažkokį, mėlynos spalvos švytėsį klastuolės kišenėje. Nemėgsta eit anksti miegoti ane? Šita snarglė tikrai kažką rezgą. Bet kas iš to? Ką aš turėčiau daryt, jei ji iš tikrųjų rezga kažką nedoro aš tikrai nesugebėsiu jos suvaldyti. Bet smalsumo ir adrenalino mišinys - iš patirties negeras derinys - padarė savo ir mergina nesuvokė, kad jau pradėjo klausti:
- Kas ten buvo? Kažkas mėlynai švytėjo. - Rodomuoju pirštu mostelėjus į pokalbininkės kišenę bandė pagrįsti savo spėjimą. Tuo pačiu Žaneta ir iškėlė lazdelė, kad jos (galbūt) priešininkė žinotu, kad ji yra pasiruošus. Taip ji buvo tragiška kerėtoja, tačiau ši jaunuolė dar to nežinojo.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #128 Prieš 2 metus »
- Kur švytėjo? Kas švytėjo? - klastuolė bandė dėtis nieko nesuprantančia.
Deja, nepavyko. Dori puikiai suprato, kad nepavyko. Visiškai. Šalia stovinti mergina nebuvo pirmakursė, kurią galėtum taip lengvai apmauti. Ir neatrodė kvaila.
- Gerai jau, gerai. Ten toks dalykėlis iš Magiškų Vizlių šunybių, - pamelavo. - Atėjau čia, nes norėjau su juo iškrėsti išdaigą. Bet apsigalvojau.
Mendel nusigando, kad šviesiaplaukė paklaus, kas tai per dalykėlis. Kad paprašys parodyti. Ką tada trečiakursė darys toliau? Kažką sugalvosiu, bandė save raminti. Jei reikės, tada ir bandysiu suktis iš padėties.
Staiga kažkas atkreipė trylimetės dėmesį. Šiek tiek toliau pasigirdo šnaresys.
- Girdi? - sukluso mergaitė. - Paklausyk.
Toks jausmas, jog kažkas buvo netoliese merginų. Dori nukrėtė šiurpias. Ji vis dar laikė įžiebtą burtų lazdelę, tad pradėjo isteriškai ja švietalioti po koridorių.
- Aaa! - išsigando, kai ne taip toli savęs pamatė kažką pūkuoto.
O po akimirkos - susigėdo. Mat ten buvo tik katė.
- Katė?! Po velnių, kas į mokyklą gali vežtis katiną? Gali patikėti?! Vos infakrto negavau! Gal reikėtų išsiaiškinti, kieno šitas katinas, ir savininką gerai pamokyti?! - supykusi pasiūlė vyresnėlei.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #129 Prieš 2 metus »
Pokštas? Tegul nepudrina man smegenų. Tikriausiai to nežinojo , tačiau prieš grifę stovinti mergaitė buvo tragiška melagė. Bėda buvo ta, kad Žanetai nerūpėjo ar mergina iškrės tą pokštą ar ne. Žinojo, kad kaip vyresnė mokinė turėjo ją sudrausminti, tačiau ji ir tingėjo ir jai nuoširdžiai buvo nusispjaut. Nors ir susprogdina visą šį šaltą ir tamsų koridorių. Tik, velniai rautu, tegul palaukia kol išnešiu savo drapanas iš čia. Tačiau jai ir vėl nespėjus pasišalinti tamsiaplaukė prieš ją ėmė klykti. Na gal pykčio persunktą šūksnį ir buvo per stipru vadinti klyksmų, bet ilgšę tai išgąsdino. Ji ir vėl turėjo šansą bėgti, tačiau dabar ją ir vėl užėmė smalsumas. Visgi kas skleidžia tuos garsus? Gal tai kažkaip susiję su šios mergaitės pokštu? Ir koks visgi tas pokštas? Bet visgi tai nebuvo pokštas, išgirdusi pastabą apie katę ji viską suprato. Va kur tas velnio padaras.
- Nagi slinkis arba padėk. - pastūmusi pokštininkę, galbūt kiek per stipriai, ji bėgo link tos pusės kur toji pati mergaitė švaistėsi savo lazdele. Kadangi pati savo katino nematė, o šviesios šaltinis buvo per toli, kad Žanetos regos lauke pasirodytų juodas kailio pavidalas ji ir vėl sušuko. - Nagi, tas katinas mano. Padėk, nestovėjus kaip statula. Nešk savo juodus skudurus čia ir pašviesk!
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #130 Prieš 2 metus »
Dori suglumo, kai vyresnėlė ją pastūmė. Ir kai pasakė, kad katinas yra jos. Ir kai jos drabužius pavadino juodais skudurais. Nejaugi matosi, kad Mendel drabužiai yra šiek tiek išaugti ir gerokai nudėvėti? Nejau tai matosi tokioje sumautoje tamsoje? Tai ką tada kiti apie Mendel gavoja dienos metu? Po velnių, o tai iš kur jai gauti naujų? Trylikmetė ir vėl susinervino. Vėl prisiminė savo suknistus tėvus žiobarus, jos nekenčiančius, nors šį vakarą visai apie tai negalvojo.
- Tu atsivežei katiną į mokyklą?! Kodėl leidi jam lakstyti po koridorius? Jis gali ką nors sudraskyti! - nebeišmanė, ką pasakyti. - Ir... ir tau gerai, jeigu turi tėvus, kurie tau priperka kalnus drabužių! Nes aš tokių neturiu! Na, turiu tėvus, bet... - Mendel užsikirto.
Nebūtina jai apie tai žinoti. Tylėk. Dori nurijo seiles ir pridūrė:
- Pati tu su skudurais! Nesitikėk, kad aš tau padėčiau! - supykusi Mendel dingo iš koridoriaus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 443
  • Taškai: 39
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #131 Prieš 2 mėnesius »
Buvo naktis. Kaja tūnojo tamsiame koridoriuje. Stovėjo atsirėmusi į dulkėtą sieną ir tyliai verkė tamsoje. Šie mokslo metai Hogvartse jai buvo be galo sunkūs. Kuo toliau, tuo labiau Aurora Hokins iš jos šaipėsi. Bendrakoledžė turėjo daug draugų, tad iš ketvirtakursės besišaipančių mokinių skaičius vis augo ir augo. Ir taip būdavo, jog kiti mokiniai iš jos pasijuokdavo dėl svorio, tačiau taip, kaip šiais metais, Kaja tikrai dar nesijautė. Dabar atrodė, kad ir kur beeitų, vis atsirasdavo būrelis mokinių, dažniausiai - jaunesnių, kurie iš grifiukės tyčiodavosi. Tarsi Hokins mokėtų suburti visus besimokančius Hogvartse tam, kad jie Kają pašieptų.
Tuo pačiu augo ir nusivylimas savimi. Kodėl Kaja nesugeba atsikirsti mažesniems mokiniams, kodėl nepastato jų į vietą, nedrįsta? Kodėl yra tokia nevykusi ir jai visai nesiseka kerėti? Kai kuriems mokiniams būrimas pavyksta be itin didelių pastangų, o Adams dažnai tenka įdėti jų ir į paprasčiausią burtų lazdelės įžiebimą. Gal iš tiesų keturiolikmetė yra kokia pusiau nevertėlė?
O dar ta visa sveikata. Refliuksas, skydliaukė, nekrentantis svoris, nors Kaja šiais mokslo metais maitinasi tikrai žymiai sveikiau nei anksčiau. Kuo toliau, tuo labiau gyvenimas paauglei atrodė sunkesnis.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #132 Prieš 2 mėnesius »
Buvo viena iš tų naktų, kai negebėjo užmigti. Nors amžinai jautėsi pavargęs. Nuovargis atsirado atsiradus Timočiui. Auris nebegalėjo išlėkti kažkur prasiblaškyti, kaip darė seniau. Asmeninio gyvenimo išvis nebeturėjo. O dar ir jo brolis nebuvo iš lengvųjų vaikų. Ir kas įdomiausia ne todėl, kad buvo kaprizingas.
Pasivartęs lovoje atsikėlė, apsirengė. Paliko mobilią auklę. Pavyzdį nusižiūrėta iš Dori ir Alano. Ir išėjo.
Drožė bet kur tamsiais koridoriais. Svarstė, kad gal reiktų išeiti laukan ir nueiti pabėgioti. Tamsu, bet galės sau pasišviesti. O gal jam išlėkti motociklu? Greitis visada padėdavo išsiblaškyti. Bet kol kas tiesiog pluošė koridoriais tolyn. Leido pamažu galvai tuštėti.
Staiga įsuko į kažkokį tamsų koridorių. Tik lazdelė kiek prasklaidė tamsą. Auris pajuto kažkokias gijas ir suvokė, kad čia draikosi voratinkliai.
- Fui. - Nusipurtė juos raudonplaukis. Galvojo ar sukti iš čia ir varyti kur kitur ar ne. Bandė prisiminti ar koridorius kur išves ar ne. Auris ėmė eiti tolyn. Ir lazdelės spindulėlis iš tamsos išplėšė žmogų. Priėjęs prie to žmogaus pažino. Sustojo. Kažkaip labai nuliūdino pamatytas vaizdelis. Kaip Kaja verkia tame dulkių ir vorų pilname koridoriuje. Galvojo ar Kaja jį pastebėjo, nesinorėjo išgąsdinti.
- Kaja, - Prabilo atsargiai ir švelniai. - Kas atsitiko?

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 443
  • Taškai: 39
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #133 Prieš 2 mėnesius »
Kaja sau verkė, o tada pajuto, kad į ją kažkas pašvietė. Pirma mintis buvo tokia, jog čia Hokins arba kas nors iš jos draugelių atsekė ketvirtakursę ir dabar norės pasišaipyti. Kaip reikės atsiginti? Gi akivaizdu, kad Kaja verkė.
Tačiau prabilusio žmogaus balsas nebuvo mokinio. Tas balsas priklausė Auriui Senkleriui, Grifų Gūžtos vadovui. Ar kas nors paskundė Kają, kad jos nėra miegamajame? Galbūt pati Aurora Hokins? Žinoma, kad šviesiaplaukė nemoka gerai slėptis. Vos tik čia atėjo, profesorius Auris ją lengvai rado. Tiesa, jo balsas neskambėjo piktai, bet ir taip buvo aišku, kad Adams prisidirbo.
- N-nieko, - išlemeno pro ašaras ir ėmė jas šluostytis. - A-ar man dabar bus paskirtas a-areštas? - bandydama suvaldyti ašaras paklausė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #134 Prieš 2 mėnesius »
- Kaip gi nieko? Kažkas tikrai negerai. - Tas buvo aišku kaip dieną. Kaja pastaruoju metu atrodė tikrai nusiminusi.
- Areštą? - Perklausė. Tada prisiminė mokyklos taisykles. - Ne. Aš net nežinojau, kad esi čia. Tiesiog. Negaliu užmigti ir išėjau pasivaikščioti. O ir šiaip neskirčiau tau arešto. - Kodėl turėtų tai daryti, kai ji tokios būsenos? Aišku negalima tokiu metu mokiniams būti koridoriuose. Bet gi kada Auris paisė tų taisyklių? Dabar dėjosi kažkas svarbesnio už tas taisykles.
- Jau senokai norėjau paklausti kas atsitiko. - Kalbėjo jis. Šiandien tikrai nesitikėjo rasti mergaitės šioje siaubingoje vietoje. Net liūdėjimui ji atrodė nelabai kokia. O jeigu ji dažnai čia ateina naktimis? Per tuos visokius reikalus vis užmiršdavo paklausti kas dedasi pastaruoju metu Kajos gyvenime.