0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Angelina Presley

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #75 Prieš 4 metus »
Kodėl Emmos šypsena ir akys turi būti tokios gražios,  o banguoti rudi plaukai taip tikti prie şiek tiek išblyškusios, baltesnės negu kitų žmonių odos? Vaikino galvą vis apimdavo mintis apie rudų, banguotų plaukų savininkę, o akys vis žvilgčiodavo į pačią ją. Vaikinukui ji atrodė tikrai labai graži ir šis kiek susižavėjo ja. Susiimk. Tik nesusižavėk ar neįsimylėk iš pirmo žvilgsnio. Neapsiseilėk su tokiu žvilgsniu prie merginos. Vidinis Julian balselis vėl nedavė jam ramybės. Vaikinas kiek papurto galvą bandydamas išvaryti visas mintis ir tą vidinį balselį. Išgirdęs merginos prunkštelėjimą jaunasis klastuolis sutriko.
- Kas? Aš išsitepęs? O gal man kažkas prilipen? - Pasimetęs pradėjo klausinėti šis ir bandyti kažką nusivalyti nuo juodo kaip smala apsiausto bet nieko berniukas taip ir nenusivalė.
Galiausiai mergaitei vėl pradėjus kalbėti apie Aleksą ir Camille, Julian trūktelėjo pečiais ir tarė :
- Na manau moki saugoti paslaptis. Manau jie vienas kitu susižavėjen ar net įsimylėję. Nežinau. Man tik taip atrodo.
Tardamas šiuos žodžius berniukas vėl gi patrūkčiojo pečiais. Šis jo gestas jam jau buvo gan dažnokas. Gavęs klausimą apie save vaikinukas nustebo.
- O kas apie mane? Ką nori žinoti? - Kiek pasimetęs paklausė jis.
Sulaukęs klausimo apie pasivaikščiojimą jis suprato, kad mergaitė turbūt pamatė kaip jis ją stebėjo. Berniukščio skruostus nuplėskė menkas raudonis ir jis nuleido galvą.
 - Ammm... Žinoma. - Susigėdęs tarė jaunuolis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Julian Gilbert »

*

Paul

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #76 Prieš 4 metus »
Klastuoliui čiupinėjantintis savo apsiaustą Emmos veide pasirodė šypsena. Dar kiek, ir ji būtų pavirtusi į tylų juoką. Sutrikęs jis taip juokingai atrodo. Tačiau Julian'ui nespėjus pakelti galvos permaina dingo. Nenoriu sugadinti jam nuotaikos. Dar pamanys ką nors ir supyks, kad iš jo juokiuosi. Nelabai norėčiau pamatyti Julian'ą piktą.
Varnanagei išgirdus apie klastuolę ir varnanagį prabilo:
-Na, gerai. Viskas. Baigiam šia tema.
Klastuolio trūktelėjimai pečiais rudaplaukę erzino, nes jai atrodė, kad vaikinas šiam pokalbiui neteikia daug dėmesio. Gal man tik taip atrodo. Atkreipiant dėmesį į tai, kaip jis į mane žiūri, atrodo, kad aš jam esu dienos įvykis.
O į klausimą atsakęs klausimu Julian privertė Emmą elgtis šitaip:
-Eh, nesvarbu.
Išgirdusi sutikimą varnanagė nusisuko ir nuėjo kelis žingsnius. Tik tiek, nes po susidūrimo neprisiminė, pro kur atėjo. Kažkodėl rudaplaukė dienos šviesai leido išvysti neįtikimai plačią šypseną. Kodėl? Suvokus priežastį šypsena akimirksniu dingo ir mergaitė atsisuko į Julian'ą:
-Eime?-po to dar pridūrė,- Kuris iš judviejų vyresnis?
Emma nenuleido skvarbių akių nuo klastuolio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Emma Shade »

*

Angelina Presley

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #77 Prieš 4 metus »
Vaikinukas stengėsi nebežvelgti į varniukę, o žiūrėti kur nors kitur, kas ši nepamanytų, kad Julian ją stebi ir nužiūrinėja ar net ja susižavėjo. Bet ištiesų tai padaryti jaunąjam klastuoliui nebuvo taip lengva kaip atrodė. Rudaplaukis stengėsi nukreipti mintis kur nors kitur, kad nebegalvotų apie dailiųjų veidų bruožų savininkę, bet tai taip pat nebuvo labai lengva. Supratęs, kad tai kaip jis žvalgėsi nebuvo labai mandagu jis atsuko veidą į merginą ir tiesiog žvelgė į jos dailias akis. Nepastebėjau kokios jos gražios. Julian'o mintys apie Emmą vėp gryžo. Nors nežinia ar jos buvo kur nors pradingusios.
- Žinoma. - Tarė klastuolis kiek lengviau atsikvėpdamas ir nusišypsodamas. Jam šis pokalbis tikrai buvo labai malonus, svarbus ir gan patinkantis. Kvaily, ji tau patinka. Vėlgi pasišaipė vidinis balselis iš vaikino. Emma negalėjo man patikti. Ją sutikau tik šiandien. Iš tiesų vaikino mintys buvo teisingos. Ji negalėjo jam pradėti patikti pirmą jų pažinčių diena. Nors jie net normaliai nesusipažino. Nors ką gali žinoti. Gal ir galėjo. Vaikinukas atsipeikėjo tik išgirsdamas mergaitės klausimą.
- Aa. Žinoma. Eime. - Tarė jis susiprotėdamas ir prieidamas šalia merginos bei pradėdamas kartu su ja žingsniuoti. Sulauktas klausimas iš Emmos privertė klastuolį pavartuti akis.
- Aleksas. Bet tik 2 minutėm ir mes vistiek esam dvyniai. - Tarė nepatenkintas Julian. Jam jau buvo įgrises šis klausimas. O taip pat jam nepatiko, kad Aleksas ar kiti dėl to jį vadino "jaunėliu".

*

Paul

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #78 Prieš 4 metus »
Žingsniuojant kartu varnanagė truputėlį atsikvėpė nuo klastuolio žvilgsnių. Kiekgi galima į mane tiek spoksoti? Lyg būčiau koks vertingas muziejaus eksponatas. Vis dėlto škotei labai knietėjo tai ištarti ir balsu, tačiau susitvardė. Gal kada nors vėliau.
Nors Julian'o balse girdėjosi gal net piktos gaidelės, Emma nusprendė jį paerzinti, galų gale juk ir ji buvo jauniausia šeimoje:
-Jaunėlis... Kaip ir aš! -gal kiek per daug entuziastingai pridūrė rudaplaukė.-Tikriausiai ir tau nepatinka, kai vadina taip. Žiauriai erzina. Į tave dažnai žiūrima iš aukšto...
Po kelių sekundžių varnanagės burna netikėtai prasivėrė ir išbėrė netikėtai atvirus žodžius, retai naudojamus kalbantis su naujais pažįstamais:
-Nagi...tu kalbėk... Aš nežinau ką ir besakyt...
Susidrovėjusi Emma nusuko akis į sieną ir apsimetė, kad labai susidomėjo portretais. Lūpos keistai išsitempė. Bet labai greitai akys nuklydo į klastuolio batus. Susivokus, kieno tai batai, škotė susiraukusi pasuko akis į savo batus.
Kas man darosi? Nė su Milla nebūnu tokia...Keista? Ir ko Julian nenuleido akių nuo manęs?
Susitvardžiusi rudaplaukė susikaupė, nežymiai suraukė antakius ir suspaudė lūpas. Kodėl? To ji pati nežinojo.

*

Angelina Presley

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #79 Prieš 4 metus »
  Žingsniuodamas berniukas nebežinojo kur dėti akių ir vėl, tad tiesiog žvelgė į savo batus, kurie tikrai nebuvo ir nepasirodė jam šiuo metu įdomus. Žinoma, nes tau įdomi tik ta gražuolė varniukė. Vėlgi pasišaipė jaunojo klastuolio vidinis balselis iš pačio jo.
  Vos mergaitė ištarė šiuos žodžius berniūkštis nepatenkintas susiraukė ir pažvelgė į mergaitę. Jis suprato, kad şi speceliai jį erzina. Emmai pasakius, kad ši yra jauniausia šeimoje vaikinas kiek nustebo ir jo pyktis kaip mat atslūgo. Supratęs, kad ir vėl spokso į mergaitę, kas turbūt jai yra nemalonu, ir vėl nuleido žvilgsnį į savo tamsius batus.
- Na bent jau nevienas aš čia jaunėlis, - Tarė šis nusimaivydamas ir trumpam žvilgtelėdamas į banguotų plaukų savininkę, - Va, va būtent. Tai užknisa. - Tiesiai šviesiai sumurmėjo vaikinukas ranka şiek tiek pasitvarkydamas savo ridus plaukus.
Vaikinas išgirdęs merginos žodžius vėlgi kiek nustebo, bet po to nusijuokė.
- Apie ką man kalbėti? Gal tiesiog paklausinėjam vienas kito klausimų? - Tarė Julian vos ši mintis spėjo šauti jam ī galvą. Atsisukęs į mergaitė ir pamatęs, kas ji susidrovėjo vaikinukas plačiai išsišiepė. Ji tokia miela. Turbūt pirmą kartą per susitikimą šis sutiko su savo mintimis. Na nors ir senosioms neproeštaravo, bet visiškai su jomis ir nesutiko. Emmos veido mimikos greit oasikeitė kaip ir jos emocijos. Jis nesuprato kodėl ir tarė :
- Išpradžiu noriu pasakyti, kad gali nesidrovėti prie manęs ir elgtis drąsiai, o antra tai, kodėl tu susikrimtai? Jeigu jautiesi su manimi nepatogiai ir tau nepatinka būti su manimi tiesiog pasakyk. Aš tikrai galiu išeiti.
Tariant šiuos žodžius rūpestis, o net gal menkas nusivylimas aiškiai girdėjosi berniuko balse. Taip pat šiam buvo kiek keista, bet ir labai smagu pagaliau nesulaukti klausimų apie savo brolį. Julian nežino kodėl, bet šiandien nenorėjo apie jį kalbėti...

*

Paul

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #80 Prieš 4 metus »
Šįkart Julian juokas Emmai skambėjo kiek per įkyriai ir rudaplaukė šiek tiek nedrąsiai tarė:
-Na gerai, tu pradėk...
Tačiau išgirdus kitus berniuko žodžius škotės savijauta pasikeitė.Jis neprivers manęs elgtis kaip jis pats nori. Varnanagėje ėmė kauptis lengvas pyktis dėl to, kad joks kitas žmogus man nenurodinės kaip man elgtis. Bet veide nesimatė jokių jausmų. Išgirdus paskutinį sakinį mergaitė tikrai norėjo, kad klastuolis išeitų. Jai šiandien jau buvo gana bendravimo. Reikėjo ramybės.
Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni...Ir šis blogas jausmas atlėgo. Ne vien dėl to, bet ir dėl Julian'o rūpestingo balso tono, kuriame girdėjo gal net ir apgailestavimas. Apgailestauti? Dėl ko? Juk per likusius metus mes tikrai susitiksime.
Nuvijusi netikusias mintis Emma labiau pasitikėdama savimi prabilo:
- Pirma, nenurodinėk, kaip man elgtis. O antra... tai nekreipk dėmesio.-rudaplaukė lengvai numojo ranka ir pasistengė išspausti malonią veido išraiską.
Jis nesupras... Kodėl? Todėl kad su naujais iškeptais pažįstamais taip nesielgiu! Mergaitei dėl jai pačiai nežinomų priežasčių darėsi sunku sulaikyti iš kažkur atsiradusį juoką.
Netrukus koridoriumi nuskriejo lengvas juokas.

*

Angelina Presley

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #81 Prieš 4 metus »
  Vaikinukas nusprendė pradėti nuo visai paprastučių, o gal net banalių klausimų.
  - Koks mėgstamiausias tavo metų laikas? - Pasidomėjo šis trumpam pažvelgdamas į mergaitę bei to pasigailėjo. Emma atrodė kiek įpykusi, įniršusi ar net norinti, kad jis išeitų. Manau reikia eiti. Kaip ir visada man nepavyks susirasti draugų, nes daug kas manęs nemėgsta kai pradedu būti savimi. Julian vėlgi sutiko su savo mintimis. Bet kaipgi jam reikėjo išeiti, kad dar labiau nesupykdytų mergaitės. Jam buvo pasidaren tikrai liūdna, kad varniukei jis nepatiko, neįtiko ar kažkas panašaus.
  Iśgirdęs merginos žodžius šis nusprendė, kad jeigu ji taip su juo elgsis jis irgi su ja nebebus savimi ir elgsis taip kaip įprastai su žmonėmis, kurie nerodo jam pagarbos. Visgi kiekvienas žmogus kiekvienam žmogui turi turėti bent kruopelytę pagarbos.
Julian linksmas veidas dingo ir šis nustatė savo šaltąją veido išraišką, kurios reti, bet išsigąsta. Taip jis paslėpė menką liūdesį. Na bent stengėsi
- Žinoma. Aš mielai pasišalinsiu ir tada tikrai tau neiaiškinsiu. O dabar, kad jau tau geriau aš ir eisiu. - Be emocijű tarė vaikinukas. Visgi jis kai reikėjo, o kartais kai ir nereikėjo mokėjo būti šaltu. Niekur neskubėdamas vaikinas apsisuko ir lėtai pradėjo žygiuoti kolidoriu, kita kryptimi negu mergina. Būtų norėjusi bendrauti, taip nesielgtų. Pagalvojo šis ir linktelėjo pritardamas savo mintims...

*

Paul

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #82 Prieš 4 metus »
-Metų laikas? Manau, kad ruduo. O tau?-sumurmėjo rudaplaukė, nes nesugalvojo kitokio klausimo.
Mergaitės atsakymas liko neišgirstas. Emma nuliūdo, nes Julian pastebėjo, kad varnanagė šiek tiek supyko. Galų gale, ji visa tai norėjo paleisti juokais. Bet berniukas nesuprato.
Tačiau blogiausios buvo pasėkmės: po klastuolio moralo jis paliko mergaitę vieną su savo nesuprastomis emocijomis ir mintimis. Staiga škotė pasijautė vieniša. Lygiai tokia, kokia buvo mokslo metų pradžioje: nieko nepažįstanti, drovi, nesuprasta.
Emmai už nugaros aidėjo Julian'o žingsniai. Vis dėlto ji apsisprendė.
Atsisukusi matė tolstančią klastuolio nugarą. Pabėgėjusi kelis žingsnius varnanagė sušuko, negarsiai, bet pakankamai, kad jis išgirstų:
-Atsiprašau!
Po to kiek įkabindama nulėkė prie Julian'o ir ėmė eiti kartu su juo bei pasiteisindama tarė:
-Su manim sunku bendrauti... Ne kiek sunku, bet visiems sunku... teisingai suprasti mano mintis ir emocijas...
Po šios jai nemalonios dalies Emma atsikvėpė ir nedrąsiai nusišypsojo, žveldama į keistai bejausmį klastuolio veidą, kuris jam visai netiko, tikėdamasi sušvelninti įtampą.
-Jau sakiau, kad man patinka ruduo. O tau?
Varnanagė tikėjosi, kad reikalai pakryps į gerąją pusę. Juk iš pradžių viskas buvo gerai. Ir iš tikrųjų, kodėl aš viską sugadinu?

*

Angelina Presley

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #83 Prieš 4 metus »
  Berniukas kiek nuliūdęs, bet liūdesį paslėpes šalta veido išraiška ir šaltu elgesiu žingsniavo toliau. Kodėl man taip nesiseka su draugais? Ar tai koks nors prakeiksmas ar kas? Kodėl taip man? Vaikinuko mintis, o gal labiau klausimai kankino jo galvą. Ištiesų jis tikrai norėtų turėti draugą arba draugę, kuris ar kuri jį suprastų ir jis suprastų jį ar ją. Tada Julian nebetektų būti vienišam. Kadangi vaikinukas visada būdavo su savo broliu arba vienas.
  Staiga išgirstas mergaitės gan garsus atsiprašymas privertė vaikinuką sustoti vietoje ir pagalvoti. Ji turbūt su tavimi vien dėl gailesčio, kad neturi draugų. Neleisk jai dėl to bendrauti su tavimi. Prakalbo trumpam patylėjęs jaunojo klastuolio vidinis balselis. Jis nežinojo ko klausyti. Savęs ar jo. Tai tikrai buvo sunkus pasirinkimas Julian. Bet galiausiai šis nusprendė tarti šiuos žodžius nors ir kiek žalos jie galėjo padaryti.
  - Tu su manim nori bendrauti vien iš gailėsčio, kad neturiu draugų ir esu vienišas. Ne ačiū. Man to nereikia. Galiu ir toliau būti vienas. - Vėlgi šaltu balsu tarė vaikinukas. Jis kiek bijojo, kad prieš tai mąstydamas parodė kiek veido emocijų ir mergina galėjo tai pastebėti, bet to neparodė. Rudaplaukis atsiduso ir vėlgi lėtai pradėjo žingsniuoti.

*

Paul

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #84 Prieš 4 metus »
Eidama šalia Emma jautė iš Julian'o sklindantį liūdesį, kuris buvo paslėptas po bejausme kauke. Galiausiai šis jausmas persidavė ir varnanagei. Taigi ji ėjo paskendusi savo liūdnose mintyse, svajodama sutikti žmogų, kuris ją supras. Deja, tai niekada neįvyks...
Staiga mergaitė pamatė, kad klastuolis jos nebeseka ir rudaplaukė atsisuko. Kaip tik laiku, kad spėtų išgirsti skaudžius žodžius. Ir vėl akimirksniu užsidedamą šaltą, bejausmį veidą. O kas po juo? Emmos mintyse atsirado žodis. Vienatvė.
Nors varnanagė mėgo ramybę ir galimybę būti su savimi, ji negalėjo pakęsti vienatvės. Net jei turi draugų, gal pasijauti atstumtas, niekam nereikalingas, bevertis... Štai kaip škotė suprato vienatvę. Net jei Julian turi brolį, vargu ar jis kada nors susirūpins savo brolio savijauta. Kažin, ar pastebės, kas slepiasi už kaukės. Rudaplaukė nesugalvojo ką atsakyti, tad palaukė, kol klastuolis pradės pėdinti ir ėjo šalia jo. Kurį laiką jiedu tiesiog žingsniavo tyloje. Emma neištvėrusi liūdnu balsu pratarė:
-Žinai, jei tu būtum paklausęs, kodėl aš su tavim kalbuosi, net šypsausi ir stengiuosi būti drąsi, būčiau atsakius, kad tu mielas, draugiškas, geras žmogus, net jei kitokio ir nepažįstu, net jei kitokį ir mačiau. Pažįstu tik keletą žmonių niūriame Hogvartse ir tikrai nepraleisiu progos su dar vienu susipažinti. Net jei jis mano, kad bendrauju su juo tik iš gailesčio.-mergaitė atsikvėpė ir toliau nuoširdžiai tęsė,- Maniau, suprasi mane...,-rudaplaukės veidu nuriedėjo viena mažytė ašarėlė, Emma greitai nusibraukė ją ir kiek linksmiau tarė, tikėdamasi, kad tai ištirpdys Julian'o bejausmę kaukę:
-Be to, tau ši veido išraiška visai netinka.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Emma Shade »

*

Angelina Presley

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #85 Prieš 4 metus »
Vaikinukas trumpam pažvelgė į mergaitę ir iškart pasigailėjo to. Ji atrodė liūdna, kas Julian'ui tikrai nepatiko ir lengvai galėjo sutrupinti jo šaltumo kaukę. Kol Emma buvo  užsimąsčiusi šis greitai užėjo prieš ją bei atsisukęs užstojo kelią, kadamginorėjo rimtai pasikalbėti, bet dėja vaikinukas visko gerai neapgalvojo. Varniukė atsitrenkė į jį ir vėl krito tik šį kartą jaunasis klastuolis spėjo sureaguoti ir sugavo mergaitę už liemens kol ji nepasiekė skaudaus susidūrimo su žeme.
- Atleisk. - Kiek susigėdes tarė jis ir net pats nespėjo sureaguoti kaip "šaltoji kaukė" dingo nuo jo veido.
- Neužsigavai? - Susirūpinęs paklausė jis pažvelgdamas į merginos akis. O jos tikrai pasakiškai gražios. Kiek užsisvajojo žvelgdamas į Emmos akis ir pagalvojo Julian'as. Vaikinukas pradėjo įdėmiai klausytis mergaitės žodžių. Jai baigus kalbėti šis plačiai nusišypsojo.
- Aś tavimi tikiu ir suprantu. Žinai, keista su kažkuo taip nuoširdžiai kalbėtis. - tarė šis plačiai besišypsodamas, bet greit ta šypsena dingo nuo jo veido ir ją pakeitė susirůpinimas.
- Ei, ei, ar tu verki? - Susirūpinęs paklausė berniūkštis dar vis laikydamas jaunąją varniukę už liemens ir akimis tiesiog nuskanuodamas jos veidą
- Tai dėl manęs?

*

Paul

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #86 Prieš 4 metus »
Vėl susidūrėm. Emma atsitrenkė į Julian'ą, šiai nespėjus sureaguoti jis spėjo mergaitę pagauti.
Nuriedėjus ašarai ir klastuoliui paklausus, ar ji verkia, varnanagė išsilaisvino iš vaikinuko rankų ir tarė:
-Ne, viskas gerai. Viena ašara-tai ne verkimas.
Išgirdus iš Julian'o dar vieną klausimą rudaplaukė suglumo.
-Kaip čia pasakius...-škotė ieškojo tinkamų žodžių,-Ir taip, ir ne... Tikriausiai ta viena vienintelė ašara atsirado dėl to, kad...-Emma įnirtingai bandė paaiškinti, bet pasidavė.
Iš mano aiškinimų nieko gero nesigauna. O jei pavyktų, tai galiausiai ne taip suprastų ir nuo to viskas tik dar labiau pablogėtų.
-Eh, nesvarbu... Po to dar ne taip suprastum... ,-rudaplaukė nukreipė temą kitur,-Bet jei jau atsidūrei man ant kelio ir vos nepargriovei, tikriausiai reiškia, kad norėjai kažko paklausti. Tai klausk.-susirūpinusiomis akimis Emma pažvelgė į klastuolį, kuris vėl spoksojo į mergaitę.

*

Angelina Presley

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #87 Prieš 4 metus »
  - Emma, viena aśara irgi verkimas. Aš suprasiu. Papasakok jeigu gali. - Tarė šis ir atsiduso. Jam tikrai knietėjo sužinoti kas praliūdino ir pravirkdė gražiąją banguotų plaukų savininkę, nes iš to menko ir nepilno paaiškinimo jis nieko nesuprato. Na tik tiek, kad prie to prisidėjo ir pats.
  Mergaitei paklausius apie tai dėl ko vaikinukas norėjo pasikalbėti jis pasimetė ir nežinojo ką pasakyti, nes viską ką Julian norėjo pasakyti tarsi išgaravo iš jo galvos. Na paprasčiau pasakius jis viską pamiršo.
- Amm... - Nepatogiai numykė vaikinukas, - Tu labai graži. - Net nepajuto kaip jam tai išsprūdo. Jaunasis klastuolis trinktelėjo sau per kaktą dėl kvailo poelgio. Julian aiškiai taip ir galvojo tiesiog nenorėjo dar bent kolkas to pasidalinti su Emma ar kitais, o norėjo pasilaikyti sau. Jis nežino ką varniukė dabar apie jį pagalvos ir tikisi pačio geriausio.
- Atleisk... Aś... - Užsikirto vaikinukas ir tirštai išraudo tarsi raudona braškė ar burokas. Jis nuleido savo galvą taip žvelgdamas į batus ir norėdamas šiektiek paslėpti rausvus iš susigėdyjimo skruostus. Jaunuolis pradėjo nervingai kandžioti apatinę lūpą. Tai būdavo dažnas vaikino gestas kai jis nervindavosi ar jaudindavosi...

*

Paul

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #88 Prieš 4 metus »
Papasakoti? Tiesiog pasakyti, kad ,, jau maniau sutikusi žmogų, kuris mane supranta, bet, pasirodo ne"? Ir galiausiai išsiaiškinti, kad... Uhh... Man tiesiog galva sprogs!
Emma pasiruošė visa tai kaip nors užbaigti, kad Julian daugiau nieko neklausinėtų dėl tos vienintelės ašaros. Jau įkvėpė oro...
Bet staiga iš klastuolio išgirdo netikėtus žodžius. Ne tokius jau netikėtus, kai berniukas per visą susitikimą retai nuleisdavo akis nuo jos. Varnanagė galvojo, kad savo pastebėjimus jis pasakys tik po kurio laiko.Ar iš viso pasakys... Ir štai! Še tau! Vis dėlto toks, rudaplaukės manymu, truputį neapgalvotas poelgis ją nustebino: antakiai pakilo ir ji pati keletą sekundžių stovėjo be žado. Ir tik išgirdus atsiprašymą Emma atsitokėjo ir skubiai nuleido akis.
-Atleisti? Atleidžiu, nors nėra už ką.- škotės skruostai šiek tiek paraudo ir ji pakėlė galvą.
Priešais varnanagę stovėjo raudonas kaip pomidoras Julian, kramtydamas lūpą. Daugeliui ši scena galėjo pasirodyti juokinga. Bet tik ne rudaplaukei. Ji priėjo prie klastuolio, uždėjo ranką ant peties, pažvelgė į akis ir ramiai tarė:
-Viskas gerai. Tiesiog išsprūdo. Netyčia. Jei aš tau pasirodžiau graži ir tai dabar pasakei, tai geriau negu aš būčiau negraži ir man niekas to nepasakytų, o bėgtų kuo toliau.-Emma draugiškai nusišypsojo.

*

Angelina Presley

Ats: Tamsus koridorius
« Atsakymas #89 Prieš 4 metus »
  Merginos žodžiai kiek sujuokino vaikiną, tad šis tyliai sukikeno vėl pakeldamas savo raudonut raudoną veidą į ją.
  Pajutęs kiek žemesnės už save merginos ranką sau ant peties Julian'as šiek tiek sudrèbėjo nuo netikėtumo. Kas čia dabar? Elgiesi kaip hormonų veikiama paauglė. Tu vyras, Julian. GĖDA! Šaukė jo vidinis balselis ir turbūt pirmą, o gal ir ne pirmą kartą šiandien jis sakė netiesą. Nors gal tai ir tiesa. Niekas to nežino.
  Mergaitės žodžiai privertę berniuką nusišypsoti. Jos menkos abėjonės dėl jos grožio, kuris Julian nuomone buvo pasakiškas, tarsi privertė berniuką tarti :
  - Nuo tavęs niekas negalėtų bėgti. Tu tikrai labai graži ir miela.
  Kiek tylesniu balso tonu ir kiek susigėdijęs, bet jai ne tokiais raudonais skruostais vaikinukas ištarė šiuos žodžius. Bet visgi Julian'as sakė tik tai ką mano apie Emmą ir tikrai nemelavo.
  Na va. Ir pamečiau galvą dėl jos pirmą mūsų pažinties dieną. Nors ne. Bet gali būti. Nežinau. Ginčijosi su savimi savo mintyse jaunasis klastuolis.
  Mergaitės šypsena tarsi privertė dar plačiau išsišiepti vaikinuką. Su ta šypsena ji dar gražesnė... Vėl pagalvojo jis. Baik. Gana. Nes tikrai pamesi galvą dėl jos, nors nežinia ar tai įmanoma pirmą pažinties dieną.