1
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai: 41
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #30 Prieš mėnesį »
- Šį vieta tikrai atrodo pakankamai saugi.
Pasakė Camilla ir toliau apžiūrinėjo aplinkybes. Visur buvo grybai, bet šį vieta labai skyrėsi nuo pačio miško. Buvo mažas upelis ir nuostabios gamtos garsai. Čia net galima miegoti ar ruošti namų darbus pagalvojo antrakursė ir vėl nužvelgė Emma.
Išgirdus, kad draugė kviečia ją Milla lėtais žingsniai nuėjo prie varnanagės, bet staiga per visą mišką pasigirdo vilkolakio staugimas. Per kūną perbėgo šiurpuliukai. Norėjosi bėgti bet susilaikius mergina tik nužvelgė ją ir atsakė:
- Gal liekam nes taip atrodo, kad čia saugiau.
Bet staiga klastuolė sukluso ir išgirdo, kad kažkas šalia vaikšto. Prisėdusi Cornet per tarpą kur jos užėjo pamatė ryškiai žalias akys iš sapno. Vilkolakis vaikšto aplink šio slėnio ir galima buvo išgirsti kaip žvėrys kvėpuoja.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Emma Shade

  • II kursas
  • *
  • 103
  • Taškai: 57
  • Lytis: Moteris
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #31 Prieš mėnesį »
-Gerai, likim čia, bet kaip mes išeisim? Juk netupėsim šitam slėnyje iki ryto. Nors iš tiesų tai nežinau, kada jis pasitrauks,-Emma kryptelėjo galva į mišką.
Po truputį artinosi vakaras, pro medžių plyšius šmėkščiojo žalios akys. Varnanagė jautėsi apsupta ir bijojo to padaro, bet visgi linko prie to varianto, kad joms reikės kaip nors pabėgti nelaukiant ryto. Tačiau antrakursė nelabai daug žinojo apie vilkolakius. Na gerai... per kiekvieną pilnatį tapsiu vilkolake, jei jis įkąs... Br... Rudaplaukė sudrebėjo nuo tokių minčių ir paklausė draugės:
-Kaip manai, kada vilkolakiai būna silpniausi?
Mergaitė atsiduso ir atsisėdo šalia upelio. Gal tiesiog reikėtų pataupyti jėgas...Emmai kilo dar vienas, turbūt gana kvailas, klausimas:
-Gal yra kokie nors kerai, atbaidantys vilkolakius?
,,All we have to decide is what to do with the time that is given to us."-J. R. R. Tolkien

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai: 41
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #32 Prieš mėnesį »
Kūnas drebėjo. Vilkas vaikščiojo aplink. Camilla nenorėjo galvoti apie juos, bet paklausius draugė mergaitė tarė:
- Tikriausiai vakare prieš pilnatį ir po pilnaties.
Pagalvojo mergina:
- Burtažodi? Nežinau,- vėl nusiminus tarė.
Bet staiga klastuolė pamatė didelio vilkolakio ranką. Po to akys ir po keliu skundžiu galima buvo matyti visą kūną. Antrakursė sustingo. Vilkolakis žiūrėjo tiesiai į mergaites ir po truputi artėjo. Nuo šoko klastuolė negalėjo pajudėti. Bet kai Milla išgirdo jo staugimą pasileido bėgti tuo pačiu pagriebusi draugės ranką. Staiga ji sušuko:
- Bėk į kitą pusę,- antrakursė pasileido bėgti į kairę. Vėliau ji pasislėpė už kažkokių krūmų ir stengiesi neišduoti nei vieno garso, kad ją neišgirstu.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Emma Shade

  • II kursas
  • *
  • 103
  • Taškai: 57
  • Lytis: Moteris
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #33 Prieš mėnesį »
Kai vilkolakis po truputį pradėjo lįsti iš miško, Emma akimirksniu atsistojo ir stebėjo kiekvieną jo judesį. Koks gražus... Gracingas...Mirtinas. Varnanagė dar iš taip arti niekada nebuvo mačiusi vilko, juo labiau vilkolakio.
Tik kai draugė sugriebė jos ranką antrakursė atsitokėjo. Linktelėjusi klastuolei rudaplaukė nulėkė dešinėn, ieškodama žemų apatinių medžių šakų. Tikėjosi, kad vilkolakis nenubėgo paskui ją. Bet tuo pačiu ir nesinorėjo, kad jis pirmiau užpultų Camillę.
Staiga škotė pamatė puikią šaką užsilipti ir visu greičiu nuskuodė jos link. Pribėgusi Emma nieko nelaukdama užsikabino už šakos ir
pūkšdama prisitraukė. Atsidususi varnanagė apsižvalgė aukštesnės šakos. Pastebėjusi ją rudaplaukė jau kiek sunkiau užlipo ant šakos. Dar giliau atsidususi antrakursė pradėjo dairytis.
Nesimatė nei Millos, nei vilkolakio. Po akimirkos per mišką nuaidėjo stūgsmas ir prie Emmos medžio atsirado vilkolakis. Tikėkimės, jis nemoka laipioti medžiais. Padaras, aišku, pasiekė apatinę šaką, tačiau negalėjo pasinaudoti savo letenimis kaip žmogus rankomis. Varnanagei palengvėjo, tačiau mergaitė tuoj pat prisiminė draugę. O kas jai nutiko?
Sunerimusi ji pašaukė klastuolę:
-Milla!
Nutilusi rudaplaukė suprato, kokią klaidą padarė: atbėgusi draugė jos nepamatys, pastebės tik vilkolakį, kuris, tikriausiai, jai įkąs, klastuolei nespėjus net susigaudyti. Tad Emma pasiruošė lipti iš medžio kai tik reikės.
,,All we have to decide is what to do with the time that is given to us."-J. R. R. Tolkien

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai: 41
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #34 Prieš mėnesį »
Klastuolė žinojo, kad dabar antrakursių gyvenimas gali baigtis, bet mirti mokslo metų pradžioje nesinorėjo. Kartais girdėjosi vilkolakio žingsniai. Rankos jau buvo apdraskytos krūmo šakomis. Staiga mergaitė išgirdo, kad ją kviečia Emma. Klastuolės širdis pradėjo stipriau plakti ir antrakursė pradėjo pergyventi. Camilla išlindo ir pasiruošus lazdelę pradėjo eiti ir apžiūrinėti. Pamačiusi Emma ir vilką kuris atsisuko į ją mergaitės rankos sudrebėjo. Vilkolakis atsisuko į mėlynake ir jau artėjo. Milla apie nieko negalvojus sušuko:
- Bombardo- burtas pataikė tiesiai į vilkolakio koją. Po to pasigirdo stiprus sprogimas ir pasimatė, kad vilko koja buvo sužeista. Lėtais judesiais jis atsisuko į klastuolė. Vilkas buvo taip arti, kad Cmilla galėjo įžiūrėti kiekviena plaukelį. Mėlyna plaukė cyptelėjo ir nenorėjo galvoti, kas gali su ją atsitikti, bet pamačius, kad Vilkolakis jau nori jei įdrėksti pradėjo bėgti į kažkokia puse. Bet pamačius gerą vietelę Milla ten ir pasislėpė.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Emma Shade

  • II kursas
  • *
  • 103
  • Taškai: 57
  • Lytis: Moteris
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #35 Prieš mėnesį »
Draugei išlindus iš kažkokių krūmokšnių Emma įsitempė. Ji nežinojo ko laukti iš vilkolakio, tad dėl visa ko nulipo viena šaka žemiau. Nugriaudėjus sprogimui antrakursė krūptelėjo ir pasibaisėjo pamačiusi žaizdą.
Vis dėlto varnanagė nesitikėjo, kad Milla panaudos tokius kerus. Ji tik nori išgyventi. Kaip ir aš. Taip galvodama rudaplaukė nusoko nuo apatinės šakos ir atsisuko į vilkolakį. Ar tai tikrai vilkolakis? Gal tai tiesiog didokas vilkas? Juk dar ne naktis! Apsižvalgiusi mergaitė matė, kad jau po poros valandų pasidarys visai tamsu.
Pamačiusi, kad padaras taikosi įdrėksti klastuolei škotė žengė vieną mažutėlį žingsnį ir nukreipusi lazdelę tarė:
-Aquamenti.
Gyvūnui išsimaudžius po nestipria vandens srove jis atsisuko į Emmą ir pasukęs į kairę už kelių metrų skausmingai atsigulė bei padėjo savo sužalotą koją. Bėgo sekundės, bet vilkolakis visiškai nieko nedarė. Tikriausiai jis laukia savo bendrininkų, kurie atkeršys mums.Sutrikusi varnanagė apsižvalgė, ieškodama Camillos. Akies kampučiu stengėsi nepaleisti padaro iš akių. Rudaplaukė atsiduso. Na, kur gi ji dingo? Gal pakviesti? Gal...
,,All we have to decide is what to do with the time that is given to us."-J. R. R. Tolkien

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai: 41
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #36 Prieš mėnesį »
Klastuolė nuo pergyvenimo, net nesuprato ką padarė. Vilkas buvo nusilpęs ir jau tikrai supykęs. Staiga antrakursė išgirdo jo staugimą ir suprato, kad greitai čia bus daugiau vilkolakių. Ką aš padariau. Camilla pajautė kaip mokinęs apsupo ir dar vienas vilkas tikrai čia yra. Mėlyna plaukė norėjo iš čia pabėgti, bet nieko į galvą neatėjo kaip lėtais žingsniais pasižiūrėti, kas ten vyksta. Milla nematė nei vieno vilkolakio, bet matė Emma. Kelias minutes mėlyna plaukė galvojo ką galima padaryti. Bet ji šūktelėjo:
- Bėgam arba šitie vilkai mus suvalgys!- Klastuolė žiūrėjo ar vilkai ne šalia, bet pakolkas jų nesimatė.
Tik garsai kurie priklausė vilkolakiams. Kūnas drebėjo ir Camillai norėjosi nešdintis iš čia.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Emma Shade

  • II kursas
  • *
  • 103
  • Taškai: 57
  • Lytis: Moteris
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #37 Prieš mėnesį »
Per temstantį mišką nuaidėjus dar vienam vilkolakio staugimui Emma pašiurpo. Negi dar...vienas? Reikia kuo greičiau susirasti Millą ir nešdintis iš čia! Tuomet, tarsi perskaičiusi varnanagės mintis, sušuko klastuolė. Rudaplaukė atsisuko į krūmus, iš kurių sklido draugės balsas, visiškai pamiršdama, kad netoliese guli sužeistas vilkolakis. Geriau įsižiūrėjusi mergaitė tarp augalų įsitaisiusią Camillę ir skubiai priėjo prie jos:
-Nešdinamės.-trumpai tarė Emma.
Lyg ką pajutusi škotė atsisuko. Gyvūno jau nebebuvo. Ką aš padariau... Vėl trumpai metusi žvilgsnį į klastuolę varnanagė išsitraukė lazdelę ir įsiklausė. Nieko neįprasto nesigirdėjo.
Staiga kažkas sukrebždėjo ir rudaplaukė net neatsisukusi puolė bėgti. Skuosdama ji pagalvojo, kad tai galėjo būti draugė. Bet antrakursė nesiruošė to patikrinti. Gal radau tinkamą progą sprukti... Laimei, Emma žinojo, kurioje pusėje buvo Hogvartsas ir iškart pasuko į tą pusę. Bet viduje sukirbo sąžinė ir mergaitė sustojo giliai alsuodama.
,,All we have to decide is what to do with the time that is given to us."-J. R. R. Tolkien

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019