0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
- Taip, Daniela, - patvirtino mergina, pasidėdama fotoaparatą. - Tu... Maria arba... Monika, ar ne? - paklausė, kartu pagalvodama, kad jei šviesiaplaukės vardas nebus nei toks, nei toks, atrodys kaip tikra nenuovoka.
- Ar tu matai testralius? - pasidomėjo Klastuolė, ranką čiupdama orą ir ieškodama šiltos gyvūno odos. Nors jie vadinami mirties pranašais, tikrai sugeba nuraminti ir sušildyti, - pastebėjo antrakursė.
Nors Daniela nebuvo pati draugiškiausia būtybė, vis dėlto iš mandagumo priėjo arčiau Klastuolės priekyje, stengdamasi neužminti ant slidžių grybų. Blondinė atrodė gan draugiška ir faina, ir Kravitz tikėjosi, kad galės su ja susipažinti artimiau. Kaip keista. Aš niekada nenoriu susipažinti artimiau, - užgniaužė šypseną mergina ir paklausė:
- Kelintakursė tu? - Klastūnyno globotinė kartu mąstė, kad tai buvo vienintelė jos sutikta vyresnė mokinę, nebaranti už ėjimą į Uždraustąjį mišką. Gal dėl to ji man ir patinka.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neptunica Ameshville

Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
- Aš Maria. - Šyptelėjo bičiulei. Matyt jos nebuvo, kai vadovas pasakė jog esu prefektė. Na, niekis. - Taip, matau juos ir jis kiek kairiau. - Sukikeno. - Bet atrodo jam patinki ir pats bando pakišt savo snukutį tau po delnu. Įdomu, kodėl jie vadinami mirties pranašais? Visai nepanašūs į tokius,
 gal šiek tiek išvaizda, tačiau...Varnai irgi į tokius panašūs, bet jie ne mirties pranašai.
- Aš penktakursė. O tu kiek pamenu antrame kurse, tiesa? - paklausė šviesiaplaukė ir patraukė nepaklusnias garbanas nuo veido. Gal reikėjo kaip visada ištiesinti plaukus? Kai jie tiesūs jie daug paklusnesni. Reikės tai įsiminti. Gaila, kad to nepadariau anksčiau. - Taigi... Ką veiki šiame miške be vyresniųjų palydos? Ar esi puiki burtininkė ir apsiginti moki be vyresnių pagalbos? - Šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #17 Prieš 6 metus »
Daniela pati nepajuto, kaip nusišypsojo išgirdusi, kad patinka tam nematomam testraliui. Tiesą sakant, vienintelis ją prisileidžiantis gyvūnas buvo Pastelė.
- Taip, aš antrakursė, - linktelėjo Daniela ir išklausė kitą jos klausimą. Laimei, jis nebuvo paminėtas "tu neturėtum čia būti, antroke" tonu. - Ai, atėjau pafotografuoti vaizdų. Mano mama kaip išprotėjus tapo, ir kas jai labiausiai patinka - miškų ir grybų vaizdai. Ji sako, tai labai natūralu ir gaivu. Tai siūsiu jai nuotraukas, - gūžtelėjo pečiais mergina. - O tu? Ketini juos išsikepti? - juokais paklausė ir vėl pajuto, kaip testralis glaustosi prie šono. Buvo be galo keista paglostyti kažką, kurio net nematai. Klastuolė pamatė, kaip vaizdus apdorojusi skaitmeninė kamera pamažu leidžia nuotrauką. Išėmus ėmė ją vėduoti, kad greičiau išryškėtų vaizdas.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neptunica Ameshville

Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #18 Prieš 6 metus »
- Oh, suprantu dėl to išprotėjimo. Pati panašioje situacijoje esu. - Nusijuokė. - Mano teta tiesiog dievina virti eleksyrus ir panašiai. Dažniausiai tai būna vaistai, kuriuos ji parduoda. Štai vakar atsiuntė laišką, kad jai žūtbūt reikia šių grybų, - parodė, - taigi, atėjau pririnkti. - Išsikepti? Nee. Jie tik eliksyrams girdėjau tinka. - Šyptelėjo ir pažiūrėjo į testralį. - Jis elgiasi kaip koks šuniukas. Esu skaičiusi, kad testraliai nėra tokie gyvūnai, kurie lengvai prisileidžia žmones, matyt šis - balta varna tarp juodų. - Pastebėjo blondinukė. - Žinai, girdėjau čia netoliese yra kalva. Gan aukšta, tačiau ne stati ir galima užlipti. Sklando gandai, kad ten atsiveria nuostabus vaizdas. Manau tavo mamai patiktų. - Tarė.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #19 Prieš 6 metus »
- Greičiausiai pirmasis istorijoje testralis, primenantis šunytį, - juokais konstatavo Daniela ir linktelėjo išgirdus Marios patarimą. - Greičiausiai ten ir nueisiu. Juk negali žmogus visą laiką tapyti tik grybų, tiesa?
Pasisukus pusėn, kur, jos manymu, buvo minėtoji kalvelė, pasidomėjo:
- Gal nori eiti kartu? Atrodo, pririnkai pakankamai, bet ką aš žinau. Dar nesu gaminus eliksyro iš šitokių grybų, - nusijuokė mergina, bet tada pagalvojo, ar Maria neatsisakys. Juk ji užsiėmus, protinguole, - pašiepė save Daniela, bet vis dėlto sustojo palaukti Klastuolės atsakymo. Tikriausiai pirmą syk gyvenime nenoriu viena vaikščioti pasižiūrėti gražių vaizdų.
Minkštas stumtelėjimas priminė, kad ji tikrai ne viena. Testralis vis dar sekė merginą, ir ji pradėjo baimintis, ar nesekios išėjus iš miško. Mintis, kad ja susižavėjo atsiskyrėlis testralis, nors šildė širdį {vis dėlto aš nesu labai lengvai pamėgstamas asmuo}, vis dėlto glumino.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neptunica Ameshville

Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #20 Prieš 6 metus »
- Greičiausiai taip. - Nusijuokė Marija. - Taip, tu teisi. Jeigu visą laiką tapyti tik grybus, tai greit nuo jų vaizdo pykins net pati didžiausią jų mėgėją. - Šyptelėjo.
- Na, būčiau ne prieš palydėti tave, be to, pačiai įdomu koks vaizdas atsiveria. Nesu ten buvusi. Žinau, turbūt tai skamba juokingai, kad penktakursė nėra mačiusi visų vietų. - Nusijuokė. - Taip, tetai šito turėtų užtekti, ryt ji kaip tik lankysis Kiauliasodyje ir juos pasiims. - Šyptelėjo.- Na aš irgi nė karto gyvenime negaminau eliksyro su grybais. Bet kas ją žino - gal ji tikrai kokį naudinga eliksyrą išvirs. - Sukikeno. - Žinai, o tai tikrai žavu, kad testralis taip elgiasi, - tarė žvilgtelėjusi į gyvūną, - net pradedu pavydėti. - Nusijuokė ir atsargiai paglostė "mirties pranašą". - Tai, einam? - Žvilgtelėjo į garbanotų plaukų savininke. Netrukus dvi klastuolės paliko grybų slėnį.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #21 Prieš 4 metus »
   Marcus'as žirgliojo per balas ir šlapias, nuo drėgmės po kojomis žliugsinčias samanas. Velnių bastėsi į tą mišką? Tarytum ko veikti neturėtų ir kitur. Galbūt žinodamas mokinių polinkį į tai, kas paprastai esti uždrausta, Apsigynimo nuo Juodosios Magijos profesorius ir stumtelėjo juos pabraidžioti po balas ir purvynus.
   Traukiant koją iš kažko šlapio ir glitaus, Marcus'as per vėlai pastebėjo elfą, taikantį į jį kažkokius žydrus kerus. Jų kamuolaitis atsimušė vaikiui į krūtinę ir apsvaigino. Green'as susvyravo ir sudribo visas į balą, tuomet nepatenkintas greitai apsistojo ir nusivalė peršlapti lyg ir nespėjusį apsiaustą. Bet dabar jis atrodė juokingai.
   - Protego, - tarstelėjo berniukas, atmušdamas dar vienus kerus. Elfas sukikeno ir išnyko, o grifas užvertė galvą aukštyn.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #22 Prieš 4 metus »
Grifė paskubomis ėjo kuo toliau nuo pilies, nepatiko jai ten ir labai. Tie maži pabaisos užpuldavo netikėtai, nedavė pavalgyt ir dar mergiotė per plauką paspruko, o va miške bent galėjo kokį normalesnį burtažodį panaudoti, o dar ir galėtų už medžių pasislėpti, tai ne koks kambarys pustuštis.
Tik pėdindama mišku grifiukė išvydo pažystamą žmogų, kuris jau kankinosi su vienu draugužiu. Neee, prie jo panelytė neis, bet pasižiūrėti, kaip šis kankinasi norėjo. Elridė pasislepė už medžio ir ėmė stebėti vaikinuką, bet, deja, ilgai stebėti jo negalėjo, kadangi jos mielieji klastuoliški draugužiai grįžo.
Pamačiusi juos Elridė vos ant šiknos nenugriuvo, o dar kai šlapia ir slidu... Nieko nelaukusi ji nuo pirmųjų švieselių pasislepė už medžių. Buvo vos keli metrai nuo kito grifiuko.
-Tai, kaip sekasi?-jo paklaususi baltapūkė susikaupė, kadangi žinojo, kad jos draugužiai išlys iš už medžių, pribėgo prie Green'o ir iškėlė burtų lazdelę nukreipdama į dangų.
-Protego Maxima,-žaliaakė buvo per daug susikaupusi, kad pradėtų melstis, jog burtažodis pavyks, bet to jai neprireikė, tad ji patenkinta šyptelėjo.
-Tai, kaip manai, labai būtų blogai, jei mes kažką paleistume į elfus?

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #23 Prieš 4 metus »
   Atsirėmęs į medį Marcus'as atsikando sausainio. Aplinkui buvo įtartinai tylu ir ramu, todėl berniukas atidžiai dairėsi ir rankoje spaudė lazdelę. Neilgai trukus netikėtai prie jo pribėgo gerai pažįstama baltaplaukė mergaitė. Rodos, ją, kaip vyresnę moksleivę, elfai buvo gerokai nuvaikę, todėl jos balse Marcus'as negirdėjo net gerai pažįstamo kandumo. Visgi nusprendė į tai dėmesio nekreipti.
   - Tarsi neblogai, - gūžtelėjo pečiais berniukas, ištiesdamas saują sausainių mergaitei. - Nedaug mane puola, gal todėl, kad mažas esu. Iš virtuvės pavyko kelias saujas pasivogti, - išdidžiai nusišypsojo, kramtydamas sausainį.
   Staiga aplink grifiukus suspindęs galingas skydas privertė Marcus'są Green'ą išsižioti.
   - Oho, kaip tu tai padarei? Ar antrakursiai tokius jau gali naudoti? - pasiteiravo jaunesnysis mokinys, stebėdamas, kaip už skydo ribų rikiuojasi elfai. Vienas. Du. Keturi. Aštuoni. Dvylika...
   - Man rodos, jie kaupiasi...
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #24 Prieš 4 metus »
-Ooo... Sausainiai... O aš tai per juos keksiuką išmečiau...-liūdnai tarstelėjusi grifė dėkingai pasiėmė sausainiuką, nors šis ir nebuvo jos mėgstamiausias, bet bent kokia palaima tuščiam skrandukui.
-Nežinau, gal jums dar persunku būtų...-geriau susimąsčiusi baltapūkė nužvelgė savo skydą, ar jis tikrai atlaikys ilgam? Ar visgi jie gan greit turės stovėti sustingę?..
-Rodos?-niekingai paklaususi žaliaakė su šiurpu nužvelgė visus elfus. Jai labai norėjosi ant kiekvieno paleisti po kažkokius kerus, tačiau, deja, užduoty galėjo naudoti tik skydinius... O ką daugiau daryti? Skydas ilgam neatlaikys, mergaičiukė įtempė savo smegeninę, juk reikia kažką daryti!
-Kaip manai... Protego totalum suveiktų? Plotas būtų nematomas, po truputį dingtume... Vis tiek jie turėtų būti pailsę, tikiuosiu...-garsiai mąstydama ji žvelgė į kiekvieną atsitrenkianti burtažodį su karteliu. Dar keli ir skydas nebeatlaikė.
-Protego maxima!-pakartojusi savo burtažodį mergaičiukė nuoširdžiai tikėjosi, kad per tas kelias sekundes, kai skydo nebuvo, vaikis apsaugojo juos nuo burtažodžių... Ji nuoširdžiai tikėjosi, kad nebus netikėtai apsvaiginta.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #25 Prieš 4 metus »
   - Aš jį mačiau, - staiga atsiminė Marcus'as ir šyptelėjo. - Elfai nebuvo dar jo pašalinę. Bet ant stalo pridėjo sausainių. Labai daug. Gal, kad visiem ten užėjusiems užtektų, - pasvarstė jis.
   Marcus'as linktelėjo į vyresniosios grifės pasvarstymus ir prikandęs lūpą žvelgė į elfus, kažką besišnabždančius ir pamažu kuriantiems stiprios magijos gniutulą Elridė skydui sutriuškinti.
   - Aš tavim pasitikiu, - nelabai ramiai sumurmėjo antrakursis ir dėl visa ko prakąstą sausainį įsimetė į kišenę. Dzin, trupinius išpils vėliau. Galbūt Hogvartso kieme - bus žvirbliams pasivaišinti.
   Skydas staiga dingo, o Elridė surėkė kažkokį sudėtingai skambantį burtažodį. Tiksliau, jau girdėtą skydinį su kažkokiu priedu. Marcusas iškėlė lazdelę ir atmušė vienerius kerus, skridusius į Elridę, tuomet kitus - į jį, tada vėl į Elridę...
   Ir ketvirtieji apsvaigino jį. Berniukas susmuko vietoje, bet greitai atsigavęs apsistojo ir kiek tvinksinčia galva pažvelgė į bendrininkę.
   - Bėgam į Hogvartsą! - šūktelėjo jis ir nėrė pro skydą tikėdamasis, kad mergaitė bėgs iš paskos. Tačiau jam atsigręžus vienas elfas staiga jį išvydo ir trenkė kerais.
   Šįsyk ne apsvaiginimo. Berniukas liko gulėti ant žolės sustingdytas ir keikdamas savo kvailumą.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #26 Prieš 4 metus »
-Arba tiesiog vakarienei gausim sausainiu...-garsiai pamasčiusi ir gan greit nukirtusi vaikinuko, jos manymu, naivius pamąstymus, Elridė įtempė savo smegenis. Ką daryti, kaip išsisukti?
-O nereikėtų...-nepatenkinta Marcus'o atsakymu grifė vėl ne taip jau ir draugiškai atkirto.
Mergina darėsi vis labiau irzlesnė, nes nenutuokė, ką daryti, antrą kartą išburtas skydas ilgai tikrai neišlaikys. Nėra kaip išsisukti nuo tokio pulko elfų nenaudojant kitų burtažodžių, jos galvoje idėjų nebuvo.
-Viskas gerai?-pastebėjusi susmukusį vaikinuką mergina susirūpino, bet šis, regis greit atsigavo. Ir, kol grifė toliau mąstė, ką daryti, jis sugalvojo kažkokią nesąmonę. Savižudis... Išgirdusi, ką jis pasakė ir nėrusi paskui berniuką, kadangi tikėjosi, kad jam padės, ar galbūt kažkaip uždengs kūnu nuo kerų, deja, nespėjo ir pati buvo sustingdyta.

*

Paul

Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #27 Prieš 4 metus »
Emma pakilo nuo žemės ir paskui Milą nuskubėjo į Uždraustąjį mišką. Sekant draugę varnanagei kilo prieštaringų minčių. Jeigu sapne viskas vyko naktį, o dabar diena, na gerai, popietė, tai kaip mes, jos manymu, viską išsiaiškinsime? Bet vis dėlto nenorėčiau susidurti su vilkolakiu... Sudrebėjo rudaplaukė ir kartu su klastuole įžengė į mišką.
Šis apgaubė kaip stora antklodė. Buvo stulbinamai karšta, oras spaudė ir slėgė prie žemės. Kaip tai įmanoma? Juk logiškai čia turėtų būti vėsiau nei atviroje vietoje. Gal tik man taip atrodo? Gal tik mums taip atrodo?Pagalvojo antrakursė ir išsižiojo to paklausti Millos. Bet staiga pastebėjo kažkiokią proskyną ir greitu žingsniu nuėjo jos linkui.
Smalsios Emmos akys pamatė gražų slėnį su jau augančiais įvairiais grybais ir čiurlenantį sraunų upelį. Aplinkui ryškiai matėsi rudens požymiai. Varnanagė giliai atsiduso. Pagaliau atėjo ruduo... Staiga mergaitė pajuto, kad čia ne taip karšta kaip miške. Gal čia tik iliuzija... Tikėkimės, kad Milla pastebėjo, į kurią pusę nužingsniavau. Taip bijojau įžengti į Uždraustąjį mišką, bet, pasirodo, visai nėra ko bijoti. Kol kas... Kol neateis naktis...

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #28 Prieš 4 metus »
Vos įžengusios į mišką Camilla pajautė kaip visas kūnas dreba. Mergina vėl prisiminė savo mintys tą vakarą kai jie su Aleksu išsiskyrė. Kai pilnatis apšvietė juos ir, kai vaikinas pasivertė į vilkolakį dabar Milla negalėjo išmesti tai iš galvos. Tai tik sapnas ir tai ne Aleksas ramino save antrakursė. 
Kiek paėjusios juodaplaukė tarė:
- Gal prisėdam šis miškas labai vargina,- antrakursei sukosi galvą ir atrodė, kad tuoj nukris, bet supratus, kad alpti miške ne gera idėja,- Emma?
Pamačiusi, kad draugė kažkur nuėjo Cornet greit nusekė paskui ir pakliuvo į nuostabią vietą kuri  visiškai skyrėsi. Galėjai ramiai kvėpuoti, o toliau tekėjo upelis. Čia buvo tylu ir norėjosi likti. Klastuolė, net nustebo, kad tokiame miške yra tokia vieta.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #29 Prieš 4 metus »
Išgirdusi žingsnius Emma staigiai atsisuko ir pamatė Millą, besigėrinčią nuostabiu vaizdu ir tyla. Po kelių sekundžių antrakursė ją nutraukė:
-Ką manai? Taip vis bijojom įžengti į Uždraustąjį mišką, o čia visai nėra ko bijoti.
Nutilusi varnanagė nužingsniavo link siaurojo upokšnio, stengdamasi neužlipti ant grybų, kurie, atrodė, tarsi dygo iš po kojų. Nuėjusi prie upelio rudaplaukė pažvelgė į nuolat judantį upokšnio paviršių ir pamatė tamsų pavidalą su į ją žiūrinčiomis žaliomis akimis. Mergaitė išsigandusi ir nustebusi papurtė galvą ir dar kartą nukreipė žvilgsnį į upelį. Iš jo žvelgė tik neaiškus Emmos veidas. Kas man darosi... O dar pasakiau, kad nėra ko bijoti. Tikėkimės, Milla nepastebėjo.
Atsisukusi antrakursė pakvietė klastuolę:
-Atei...
Staiga per mišką nuaidėjo vienišas vilkolakio, tiksliau vilko staugimas. Greičiausiai tai buvo koks nors išprotėjęs ar praradęs protą vilkas, kuris neskiria dienos nuo nakties. Pabandė save nuraminti varnanagė. Nelabai pavyko. Prie to prisidėjo ir po truputį ilgėjantys šešėliai. Vis dėlto rudaplaukei pavyko atsisukti į draugę suvaldžius savo emocijas.
-Liekam ar jau nori dingti iš čia?