0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #60 Prieš 7 metus »
-Kaip tai nepadės?- sušniurkščiojo mergytė,- ar jai kas nutiko? Tu ją įkalinai?
-Ne, jos neįkalinau, bet ji tavęs nepasieks. Dabar esame tik mudu,- tas pats piktas balsas skendėjo visur.
-Kur tu?- nedrąsiai paklausė Kiyomi.
-Aš visur! Čia. Čia. Čia. Čia. Ir va ten. Ir šian. Visur,- iš visų atkeliavo po kokį žodį, o nuo to varnė susigūžė dar labiau.
-Kas tu?
-Aš - esu Tu. Vidaus Tu,- iš kairės pusės atsiliepė Neptūnas.
-Ne! Tai ne aš! Aš švelni ir miela, bet jokiu būdu ne pikta!- klykavo trečiakursė,- aš visai nepanaši į tave! Nebandyk manęs apgauti. Aš ne tu...- nutilo mergaičiukė ir apsiverkė.
-Aš esu tu...- tyliai atkeliavo aidas,- aš esu tu...
Kiyomi susmuko ant šalto, melsvo paviršiaus ir leido ašaroms tekėti žemyn.
-Bet...bet...taip! Jeigu aš esu Tu, tai kodėl gi man nepakeitus savo vidaus? Jei pasikeisiu- pasikeisi ir tu. Aš išlaisvinsiu tave iš kažkokios okupantės planetos, ne atrasiu tikrąją save!- suriko garsiai, kad planeta girdėtų.
-Ne...ne...tu to nepadarysi!- persigando Neptūnas.
-Ot ir padarysiu!- nusivaliusi gailias ašaras, pasiryžo kovoti už savo pergalę, Kiy.

((0.5 taško už įdomų post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Nana Kannazuki

  • V kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Do I not live? Badly, I know, but I live.
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #61 Prieš 7 metus »
Akys slinko nuo laikrodžio prie vis dar užduotį atliekančių mokinių - vienų veidai buvo tarytumei rūškani, matantys ir pripažinantys to, ko nenori. Matėsi ir keli nuobodžiaujantys, jau atlikę užduotį, tačiau nesugrįžę taip anksti, kad išgirstų ją išleidžiančią vyresnėlius ankščiau - nors, žinoma, tai buvo jiems vieniems skirtas papildomumas, gi patys šie susipras apie akmenėlių paskirtį ar pagalbą, o jaunesniems kilo koks noras ir paaiškinti - o jei jie ir nesusipras, tuomet jaunesni turės tokią anokią persvarą pamokose, kas visuomet buvo smagu.
-Taip, baigta,- keliskart tankiau sumirksėjo, regėdama kristalo gabaliuką, pakištą tiesiai prieš jos veidą - regis, net įkvėpti galėjo nuo žvaigždės palikto salsvo kvapo, kurį pastebi tik reti ir šio ieškantys. Pažiūrėjo į grifę, kuriai šis priklausė - visą laimingą, nežinia, ar atlikta užduotimi ar tuo, kad įrodė galinti šią padaryti.
Pasisukusi į kitą pusę ir dar kartą akį užmetusi į laikrodį, mergina pradėjo eiti po mokinių suolus, tyliu burtažodžio ištarimu ir lazdelės bakstelėjimu sukeldama jausmą, kad reikia skubėti tiems, kurie užduoties dar neatliko - perėjus per visus vėl sugrįžo į savo vietą, stebėdama tai mokinius, tai vis į priekį tiksintį laikrodį.
I would like to forget everything, to forget myself and to forget the world

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #62 Prieš 7 metus »
Kiyomi plačiu žingsniu žengtelėjo tolyn, tik šįkart labiau pasitikinti savimi, tad planeta nė trupučio nesusvyravo. Smalsios akys lakstė po melsvą planetos pievą. Taip!
-Planeta mėlyna, nes aš esu varnanagė, o kadangi varnė - esu protinga,- samprotavo pirmąją gerą savybę Kiyomi,- esu drąsi ir pasitikinti savimi, nes mano vidus manęs nebegąsdina,- plėtojo savo antrąją mintį toliau,- ir visų visų trečia: tu vardu Neptūnas, nes aš begalo mėgstu plaukioti, vandenį ir lietų. Šaunu, tiesa?
-Ahamm...-kažką murmtelėjo planeta.
-O ketvirtas dalykas - esu užjaučianti, padedanti ir draugiška, juk išvarau okupantą pyktį iš tavęs. Penktąjį galiu įvardinti kiek neigiamai, bet tiesiai šviesiai. Kartais esu irzli, pikta, niūri ir tikra verksnė. Aš supratau kas tu ir aš, kuo mes susiję ir kodėl Tu esi manoji planeta, įsitaisiusi širdyje ir pasąmonėje.
-Ačiū už pagalbą,- prabilo kiek švelnesnis vyriškas balsas, o Harlė dešiniajame šone pajuto dilgtelėjimą, turbūt profesorės liepiamą užbaigti užduotį,- už pagalbą atsidėkosiu savo ir tuo pačiu tavo dalimi, tamsiai mėlynu kristalu. Jis primins tau, kad tavo planeta yra Neptūnas ir kokia tu esi ištikrųjų. Sėkmės!- į Kiy rankas atskrido nedidukas kristalas, o vos jį palietus bei trečiakursei nespėjus atsisveikinti, ji buvo perkelta atgal į kalsę, kuri buvo pilna sustingusių mokinių.
-Profesore, užduotį jau baigiau,- nežiūrėdama piktajai mokytojai į akis, pasakė ir atsisėdo į savo tuščią suolą.

((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »
As you swore to God,

*

Lilith Toujou

Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #63 Prieš 7 metus »
Giliai įkvėpė, tarsi bandydama susikaupti, nors, išties, jai to nereikėjo. Netgi pamoka jai nebuvo tokia itin įdomi- čia buvo tik dėl to, kad jos akys troško pasigėrėti dailiomis, trapiomis kūno linijomis, subtiliu lūpų linkiu, tamsiomis, šviesą sugeriančiomis akimis; tikra dievų ambrozija, ir tai skirta tik jai, vien tik jai. Nors galbūt toks teiginys būtų pernelyg savanaudiškas ir per daug obsesyvus, taigi kol kas negalėjo priimti tokių minčių už gryną pinigą. Ak, kartais viduje gyvenantys monstriukai būdavo tokie išdykę, tokie nepaklusnūs, norintys tik sukelti kuo daugiau chaoso ir riksmų, skausmo ir keiksmų. Tačiau juk tam žmonės ir suveržia grandinėmis savo sielas ir kūnus, tiesa? Kaip nehumaniška; ak, tai taip kertasi su tyro pradmens filosofija-- asmuo it koks blankus, tuščias lapas ir panašiai. Ne, žmogus nuo pat gimimo yra suterštas nuodėmės, tamsus it juodžiausia naktis; gyvenimas kaip tik arba jį išblukina, arba dar labiau sugadina.
-Mmm, atrodo visai neblogai, - sumurkė Lilith stebėdama mokinius pasinėrusius į tam tikrą transą; tarsi kažko prisigėrusius ar prisirūkusius, apsvaigusius nuo narkotikų. Gana linksma, kai gerai-- arba ne-- pagalvoji. Taigi, nieko nelaukusi mergina sumurmėjo Steripse ir pajuto, kaip grimzta kažkur gilyn, kur tamsu ir kur niekas neliečia, netrukdo tavęs.
Ar kada nors kažkas pagalvojo, kad kartais šviesa yra baugesnė už tamsą? Kuomet Lilith sklendė visiškoje ramybėje, pasijuto it būtų grįžusi į savo motinos įsčias, kur egzistavo tik niekieno nesudrumsta tyla, tik lėtas, ritmingas širdies plakimas, kuris liūliavo žmogų į miegą, iš kurio niekad ir nereikia pabusti. O mergina pabusti ir nenorėjo-- buvo daug maloniau justi, kaip pro tave teka laikas, pajusti, kaip kasdieniški dalykai tampa niekam nereikalingi, niekam neįdomūs, niekam neparankūs. Tekšt. Tekšt. Tekšt. Kodėl toks, rodos, tylus garsas taip smarkiai rezonavo joje?
-Man patinka tavo oda. Ji tokia švelni ir blyški, ar paskolinsi ją man?- kažkas lyg ir ištarė, o gal tiesiog iškvėpė kažkur prie jos kaklo, priverdamas mažučius šiurpuliukus apgaubti ją; drėgnos rankos staiga apsivijo josios liemenį-- kaip tik šiuo momentu suvokė esanti nuogut nuogutėlė-- ir privertė pasisukti to balso link; tai padarė švelniai, it gazelė, kuri prieš paskutinį atodūsį imdavo ir gracingai ištiesdavo kaklą kaulėtų, skutais padengtų rankų link. Dabar Lilith akis į akį buvo susitikusi su tuo, kuris ją taip netikėtai apglėbė; kuris dar iki šiol laikė savas rankas ant josios klubų.
-Ah, man patinka ir tavo akys, jos kaip du neįkainojami smaragdai audrina mane,- tas gyvis pasirodė esantis tikrai stulbinamo grožio vyras, toje nesibaigiančioje tamsoje melsva, akinančia šviesa pulsuojantis vyras-- nors mergina nebuvo tikra, dėl jo lyties. Sudėjimas, rodos, buvo gana stiprus, puikiai sudėti ir išreikšti raumenys ir jų grupės dailiai švytėjo, tačiau toje vietoje, kur turėjo būti genitalijos, tebuvo tik oda. Ak, o jo oda buvo ne tik nuostabiai spindinti, bet kartu ir šlykšti akiai-- geriau įsižiūrėjus matėsi gyvatiškų žvynų šešėliai, kurie tarytum kas sekundę ašarojo keistu skaidriu skysčiu, kuris palaikė to gyvio drėgme; kelis kartus giliai įkvėpusi, Lilith pajuto, kad oras buvo siaubingai šlapias ir netgi koktus, tačiau nebuvo to šalčio, kuris ateina su per dideliu kiekiu vandens ir oro ant kūno. Būtybė staiga prisitraukė save arčiau; ji pajuto, kaip jos krūtys ir greitai kitos iškilesnės kūno dalys prisispaudžia prie jojo; krūtine pajuto tą ritmingą dunksėjimą, kuris ir sklido iš jo, it širdies plakimas.
-Tačiau labiausiai man patinka tavo siela. Prašau, suteik man ją,-dar kartą prasivėrė mėlynos it numirėlio lūpos, kurios slėpė aštrius it ritualinius peilius dantis, kurie tik ir norėjo įsikibti į minkštą, šiltą mėsytę. Mergina mirktelėjo ir įsižvelgė į jo akis, kurios visiškai neturėjo baltymo, tebuvo tik viena ištisa mėlynės jūra, kuri kai kur buvo nutaškyta tamsesniais ploteliais, ir kuri atspindėjo viduje degančią esybę-- ak, koks paradoksas, net juokas ima. Priglaudė savo pirštus prie jo plaukų. Šie buvo nepaprastai švelnūs ir akinančiai balti, tačiau keistai pernelyg glitūs; tarsi glostytum ir ramintum kažin kokias grotestiškas gyvates. Lūpos-- abiejų, tartum koks veidrodinis atspindys-- išlinko į tyrą, bet kartu ir erotišką šypseną.
-Mm, o mes esame drąsūs ir pernelyg gudrūs savo labui, mm, pone Merkurijau?- Lilith balsas buvo saldus it subrandintas bičių medus, kuris tik ir lašėjo ir lipo ant bet ko, kuris tik jį išgirsdavo.
-Ar tai reiškia taip? - planeta prabilo tokiu pat tonu, tik šis tarsi buvo dar vulgaresnis, dar labiau lendantis į vidų. -Aš pasiilgsiu tavo balso šioje amžinybėje, o aš žinau, kad amžinybė tau ne naujiena,- sumurkė jis ir žaltys kūnu dar labiau apsivijo ją; tačiau Lilith šį kartą atsispyrė tiems kerams ir priglaudė pirštą prie jo lūpų.
-Atleisk, tačiau mes jau radome žmogų, kuris pripildo mūsų amžinybę šviesos, - it varpelis prajuko mergina ir švelniai , it plunksnelė tylią, visiškai be jokio vėjo dieną, atsistūmė nuo kito ir užmerkė akis; jos tinklainėje bolavo ne dieviška Merkurijaus ir jo apžavų šviesa, bet ramūs merginos- moters?- kontūrai.

-Ak, na visai smagu, - gana patenkinta sučiulbėjo Lilith ir patogiau atsitiesė suole, žalsvos akys išsyk surado profesorę, o šypsena-- daug žemiškesnė, daug paprastenė-- pražydo jos veide.

((2 taškai už itin ilgą ir įdomų post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #64 Prieš 7 metus »
Lisette itin nedrąsiai pakilo nuo medinės kėdės ir apsidairiusi priėjo prie to keisto akmens, kuris buvo apsuptas dulkėmis. Mergaitė iš lėto atsitūpė ir savo ilgais kaulėtais pirštais paėmė tą daiktą, kuris, ko gero, ir reiškė, jog užduotis baigta. Na, ne visai. Klastuolei reikia kažkaip sugrįžti atgal į tą jaukią klasę, pripildytą mokinių. Trečiakursė pasukiojo akmenį tarp savo delnų. Pastarieji buvo suprakaitavę iš baimės, tad nuo grublėto akmens ant mergaitės delnų paliko rudos žymės. Lisette gan nerangiai atsistojo, ir apsižvalgiusi aplink, įsikišo akmenį į vidinę mokyklinio apsiausto kišenę bei iš ten pat išsitraukė savo burtų lazdelę. Klastuolei buvo toptelėjusi mintis, kad gal burtažodis, kuris ją čia atvedė, parves trečiakursę atgal. Deja, klastuolė per savo kvailą ir rausvais uždengtą galvą pamiršo, kokį burtažodį naudojo, kad patektų čia. Šūdas!- mintimis nusikeikė mergaitė.
-Ristepe!- garsiai ištarė Lisette, tačiau nieko neįvyko.
-Strepsils!- dar kartą mostelėjo lazdele, tačiau taip pat nieko neįvyko. Juk šis žodis buvo viso labo kažkada išgertų vaistų, kurie mažina gerklės skausmą, pavadinimas. Strepi... steri...- bandė prisiminti burtažodį.
-Steripse!- net šoktelėjo, kai prisiminė tinkamą burtažodį ir vėl mostelėjo lazdele:
-Steripse!- Lisettę apgaubė akinanti šviesa, o jos galva ėmė suktis. Laimei, visas šis siaubas truko neilgai ir klastuolei atsimerkus, prieš akis atsivėrė Astronomijos kabineto vaizdas. Trečiakursės lūpų kampučiai pasikėlė ir jos veidą nutvieskė šypsena.

((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Nana Kannazuki

  • V kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Do I not live? Badly, I know, but I live.
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #65 Prieš 7 metus »
Atrodė, kad dauguma mokinių jau pabaigė užduotį - palaukusi dar tų kelių, mergina atsistojo ant pakylos, garsiai suplodama rankomis.
-Planetų ar žvaigždžių dalis, šį kartą esanti kokio tiesioginio akmenuko formos, nebus vien tik dėl paprasto papuošimo - į šį neateina vien tas faktas, kad turite ir stipresnį ryšį su savimi, kas visuomet, be jokio išimties, yra teigiamybė,- nutilo, apžiūrėjo kiekvieną mokinį ir šių akis - vienos žvelgė tiesiai į ją, kitos buvo susikoncentravusios ties klasės kampais ar savais nagais, retesnės buvo nukreiptos į langą, pro kurį visia smagiai švietė saulutė.
-Tikriausiai žinote, kad planetos turi po dieną, pavyzdžiui, trečiadienis priklauso Merkurijui, o sekmadienis - Saulei. Taipogi žvaigždynų grupės priklauso mėnulio fazėms, tarkim, Úrsa Májor, Didieji Grįžulo ratai, yra ryškesni pilnaties metu. Tomis dienomis turėtumėt save jausti - suprasti, suvokti troškimus, kaip kas ir kur vyksta daug geriau. Kartu, žinoma, tai bus neišvengiamai geras pagalbininkas kitose pamokose, atsižvelgiant, kad veik viską astronomijoje, ypač mokymosi kurse,  sudaro arba planetos, arba žvaigždynai.
Pusę lūpų gracingai nusišypsojusi, akimis dar sykį dirstelėjus į laikrodžio rodykles ir mokinių veidus, ilgesniam pasigėrėjimui sustodama prie vieno, moteris dar kartą prabilo.
-Panele Karter, paprašysiu jūsų trumpam pasilikti - visiems kitiems sakau sudie, galite išeiti kiek ankščiau.
Palaukė, kol didžioji mokinių dalis prasispraus laukan pro duris - tik tuomet pasigriebė grifės rankas, atversdama nudegintus delnus - caktelėjo liežuviu, manydama, kaip geriausia būtų suktis iš padėties. Girdėjo pamokos vidury nuaidėjusį klyksmą - tačiau tuo metu tikrino kitų mokinių keliones, tad nepamanė nieko per daug, kas buvo didžiausia jos klaida. Kvaiša.
-Šiek tiek paskaudės, gerai?- lazdele mostelėjus kiek pagydė pūsles, kad nebūtų ilgalaikių žaizdų,- Atsiprašau, tikrai, kad taip neapsižiūrėjau.
Žiūrėdama į akmenį, visą įkaitusį ir regis, net nenorintį, kad būtų kažko dalis Nana susimąstė - greitomis išbūrė mažą karščiui atsparią dėžutę, lazdelės mostu patupdė akmenį į šią. Dėžutę paėmė į ranką, pati patikrindama, kad karštis pro niekur nesiveržia.
-Patarčiau nueiti pas seselę, kad sutvarkytų viską gražiau ir tvarkingiau,- patempė lūpą, apgailestaujančiai žiūrėdama į mokinę,- akmenį tau gražinu, šis deginti nieko nebedegins, tačiau labai nenustebsiu, jei pakasi šį kur nors Uždraustajame miške.
O jeigu kažkas greitu metu vaikščios su trečio laipsnio nudegimo žymėmis, tai bent žinosim kaltininką.
Palaukusi, kol mokinė pasišalins, Nana atsiduso - garbingoji Miškų Motina, regis, įavė save ne į tuos batus. Netiko jai mokytojos įvaizdis, kaip ir tos, kuri geba mokyti - viskas, ką buvusi varnė sugebėjo buvo tiesiog turėti didesnį kiekį aistros negu kiti.
Sutvarkė aplinką - kėdes pristūmė prie suolų, nurinko puodelius, kuriuos paėmė prieš tai. Nuvalė lentą, pati pasitvarkė varnos lizdą primenančius trumpai kirptus plaukus - lėtu žingsniu pradėjo traukti iš klasės, akimirkai stabtelėdama prie jos stalo. Brangioji fėjų karalienė, didingesnė ir dorybingesnė už kitas - nuneški mane į svajonių šalį, kur vienos būsim mes..
Tylomis nusijuokė - grožis ir bus tai, kas išgelbės šį vargų pilną pasaulį. Su žaisminga šypsenėlė išėjo laukan, paskui save užrakindama kabineto duris.
I would like to forget everything, to forget myself and to forget the world