[Elias Andrew Ravengrave]

Šįvakar durys Londone buvo varstomos dažnai - žmonės rinkosi vieni pas kitus švęsti Naujųjų metų. Nešdami lietingą šlapią smėlį pro parduotuvių ir vieni kitų duris ateidavo kartu su šampano buteliais, fejerverkais, kai kurie su dovanomis. Visi turėjo tikslų šiai nakčiai. Vieni norėjo prisigerti iki žemės graibymo, kiti ramiai sulaukti akimirkos, kai laikrodis persisuks į nulinę poziciją, tretieji norėjo padaryti viską kartu.
Labiausiai lankomos Londono burtininkų smuklės durys atsivėrė, pro jas dailingai siūbuodama klubus įvairavo Firielė. Žavingoji nužingsniavo link kruopščiai išblizginto stalelio ir atsisėdo, kojas, apautas pilkos odos ilgaauliais batais kuriam laikui susikėlė ant kitos kėdės ir savininkišku žvilgsniu (nors visai nebuvo priežasties) apžvelgė susirinkusią publiką, kas kelias akimirkas akis prabėgdindama ir pro duris. Akivaizdžiai kažko laukė.

[Danielle Ophelia Devereux]

Paskutinė dar vienų metų dieną ėjo į pabaigą, o žmonės, regis, ėmė netikti protą dar prieš išmušant vidurnakčiui. Gatves buvo užpildę žmonių balsai ir tranki muzika, sklindanti iš tų baisingų žiobariškų užeigų. Žinoma, žingsniams nukrypus į ne tokias plačias bei žmonių lankomas gatveles, buvo galima pamatyti ir kur kas nemalonesnių dalykų nei besiburiuojantys įkaušę žmonės.
Šiaip ar taip, pakankamai triukšmo galėjai išgirsti ir žymiausioje šalies burtininkų užeigoje. Joje buvo prisirinkę visokio plauko ir sluoksnio magiškojo pasaulio atstovų, pasiruošusių sutikti Naujuosius kitų apsuptyje. Ne išimtis ir Danielė, kaip tik tuo metu peržengusi smuklės slenkstį. Moteris per šurmuliuojantį žmonių būrį nužvelgė visus kampus, tarsi ko ieškodama, o akims užkliuvus už stalelio prie lango, kreivai šyptelėjo. Nieko nelaukusi Dan pajudėjo jo link, pakeliui prigriebdama pirmąją šio vakaro taurę.
- Nagi, nagi, ką aš čia matau, - vis dar šypsodamasi puse lūpų tarė ir nustūmusi Firielės kojas nuo kėdės atsisėdo.

[Elias Andrew Ravengrave]

Na štai, ilgai be kompanijos sėdėti, matyt, nebuvo lemta. Pro didžiuosius neblaivybės vartus (bent jau šįvakar) įžengė gražioji elfės priešė, šiam vakarui draugė. Firielė tiriančiu žvilgsniu nuževlgė ją nuo galvos iki kojų, šyptelėjo parodydama dantukus. Kažkodėl suabejojo, ar tikrai tinkamą žmogų pasirinko vakaronėms ir šėlionėms, bet tebūnie, nemandagu dabar būtų papūtus lūpas išsinešdinti.
- Hahaha, matai gražiausią savo košmarą, - išsišiepusi pasisveikino Firielė. Nagais sprigtelėjo į Danielės taurę, ši sudzingsėjo krištoliniu skambesiu. - Kas čia? Matau burbuliukus, nejaugi nuo pat pradžių eikvosi tą brangų gėrimą? - juokais pavartė akis.
Elfei sujudėus, pilkas apsiaustas, kurio dar neketino nusivilkti, mažumelę prasiskleidė ir į šviesą pateko šis tas blizgančio. Šviesos atšvaitai nuo josios apdaro pasipylė ant stalo, tačiau tai tetruko kelias sekundes. Firielė susigrizbusi paslėpė žaižarus po apsiaustu.
- Dani, ei, Dan, aš matau ten gražių berniukų, - paikai šypsodama tarstelėjo ir maktelėjo smakru rodydama į per kelis staliukus toliau sėdinčių jaunų, ko gero, vos Hogvartsą baigusių burtininkų.

[Danielle Ophelia Devereux]

- O tu, žiū, puikios nuomonės apie save, - taip pat neprarasdama linksmumo atsakė bei atitraukė taurę nuo aštrių Firielės nagų. Dar kiek pasukiojo ją tarp pirštų, žvelgdama į vis kylančius aukštyn burbuliukus, ir galiausiai susivertė ją vienu mauku. – Ooo, paslaptis, - dramatiškai pažeminusi balsą nutęsė, - bet galiu užtikrinti, kad ne tas žiobarų skystalas, vadinamas „šampanu“, ir skoniu panašus į balos vandenį. Be to, bus dar to gėrimo.
Padėjus tuščią taurę ant staliuko, Danielės žvilgsnį patraukė nežinia iš kur pasirodęs žibėjimas. Tiesa, truko jis neilgai, tačiau spėjo išbudinti pastaruoju metus giliai pasislėpusį smalsumą. Kad ir kaip gaila, jis pranyko greičiau nei moteris būtų spėjusi pastebėti iš kur jis atsklido. Nors pro jos akis ir nepraslydo skubus, priešais sėdinčios merginos apsiausto pasitaisymas. Regis, Firielė visuomet kupina netikėtumų ir paslapčių.
- Sakai berniukų, - pabudinta žodžių taip pat nukreipė akis į kitą staliuką. Ir prie jo iš tiesų būriavosi keletas dar visai jaunų vaikinukų, regis, pirmą kartą nusprendusių atšvęsti Naujuosius smuklėje. – Na, man gal jie truputėlį per jauni, bet tau... – Dan mąsliai pakreipė galvą. Tiesą sakant, ji net nenumanė kiek gi metų jau nugyveno Firielė.

[Elias Andrew Ravengrave]

- Eik, juk nebūtina jiems žinoti, kad gyveni ilgiau už juos, kad ir dviem ar trim... šimtais... metų, - prunkštelėjo baltaplaukė. - Eik, užkalbink, gi matau, kaip spigini akutėm, - erzinosi, kikendama kumštelėjo į šoną Danielei, nageliu švelniai įbrėžė į skruostą. - Tas iš kairės, jis žavingas, puikiai tau tiktų.
Jautėsi tarytum apsvaigusi, nors dar nė guršnelio nebuvo nugėrusi. Matyt, vien žiūrėjimo į gražius bernelius užteko. Žavingai sumirksėjusi, kad akys labiau blizgėtų, ji įsispoksojo į vieną iš minėtųjų burtininkų, palaukė, kol pilkomis rainelėmis sugaus jo žvilgsnį, silpnai šyptelėjo, susuko baltą sruogelę ant piršto. Tik staiga nutraukė akių kontaktą ir paliko vargšelį kankintis nežinioje, ar čia jam ji klapsėjo blakstienomis.
- Tekilos, - garsiai burbtelėjo praeinančiam padavėjui. Nesusimąstė, kad tokių gėrimų gali nežinoti ir ji gaus vandenėlio taurę.

[Danielle Ophelia Devereux]

Pavarčiusi akimis Danielė pasitrynė ką tik nagu perbrauktą skruostą. Dar dabar jautė nuo tos vienos kūnu žemyn bėgantį šiurpą, tad norėjo kuo greičiau jį išsklaidyti.
- Kur jau ne, - pajutusi silpną trinktelėjimą šonan šnirpštelėjo. – Ar man tik vaidenasi, ar jam iš burnos tikrai tįsta seilė?
Nusukusi akis nuo jaunuolių stalelio, moteris pažvelgė į tuščią taurę. Norėjo antros, tik dar nebuvo apsisprendusi ar jau laikas. Šiaip ar taip, pasigerti nesulaukus dvylikos nebuvo geras ženklas, bent jau jos supratimu. Ir visgi, norėjo vėl pajusti gerklę kutenančius burbuliukus.
Metusi provokuojantį žvilgsnį į merginą, kuo grakščiau pakilo nuo kėdės bei nusimetė paltą. Likusi tik su juoda suknele sklęste nusklendė vaikinų link, į šonus plaikstydama sijoną. Priėjusi prie Firielės minėto vaikino pasilenkė bei suėmusi už sprando švelniai sušnabždėjo keletą žodžių ausin, o tuomet, ilgais pirštais pasiėmusi nuo jų stalelio apypilnę gėrimo taurę, grižo pas savo pašnekovę.
- Na, o kaip tau, - vėl atsisėdo bei priešais save pastatė žygio laimikį, - patinka šviesiaplaukiai ar tamsiaplaukiai?

[Elias Andrew Ravengrave]

- Seilė iš meilės, - sukikeno. Su šiokiu tokiu pasimėgavimu stebėjo išsidabinusią, juodais sijonais besiplaikstančią Danielę, kai šioji savo žavesio keriukais vyniojo vaikinuko smegenis aplink savo ilgus pirštus. Pasvarstė, gal ir jai vertėtų atskleisti savo blizgesį visu grožiu, tačiau nusprendė geriausią pasilikti pabaigai. Atėjo jos skaidrus vandenėlio pavidalą turintis gėrimas dailioje taurėje, padėtoje ant dar dailesnio padėklo. Grakščiai pirštais apvyniojo kotelį, mažąjį paliko styroti, įsivaizdavo, kad ragauja prabangų vyną kokioj tai Prancūzijoj. O gal reikėjo vyno? Šmėkštelėjo mintis, bet ją nuvijusi elfė paragavo savo gėrimo. Ir še tau, tas neapmąstytas spėjimas pasitvirtino, jai atnešė gryniausią vandenį. Nusivylimo žiburėliai sušmėžavo akutėse.
Grįžo Danielė. Subtiliai, sučiauptomis lūpomis šypsodama, elfė pakėlė antakį.
- Nemokami gėrimai, a? Nebijai, kad nukryžiuos tave iš nugaros? Už seilę nebūtinai tik meilė... - pažėrė spontaniškos išminties. - Tamsiaplaukiai man, aišku. Ypač tokie, kaip anas žavutis, - mostelėjo piršteliu į Dani apžavėtojo draugą.

[Danielle Ophelia Devereux]

- Kodėl gi ne. Jei galima sau leisti, tai nemokamų gėrimų niekada nebus per daug, - šyptelėjusi linktelėjo ir atsargiai pakišo taurę po nosimi. Bandė iš kvapo atspėti, koks gi gėrimas joje įpiltas, tačiau ne kažin kaip sekėsi. Visgi, Dan nebuvo šios srities ekspertė. – Nenukryžiuos. O jei bandys, tai turiu būdų, kaip juos atvėsinti, - reikšmingai kilstelėjo antakius.
Galiausiai nustojusi uostinėti gėrimą gurkštelėjo ir truputį susiraukė. Skonis nebuvo itin švelnus, kokį mėgo moteris, nors gurkštelėjus antrą kartą, paaiškėjo, jog ne toks jau ir blogas. Kiek per aštrus ir su kažkokiu keistu prieskoniu, bet kaip Naujametiniam vakarui, tai įvairesnis racionas tik į naudą.
- Sakai tamsiaplaukis? – savo papratimu perklausė bei akimis susirado jį būrelyje. – Na, taip, pripažįstu. Gal ir tu norėtum susiveikti nemokamo gėrimo, - nusijuokusi kilstelėjo taurę.

[Elizabeth Luanna Maier]

Nors niekada nebuvo nei žmonių sambūrių, nei švenčių gerbėja, šį naujametinį vakarą nutarė sutikti svetimoje jai aplinkoje, kur gyvųjų skaičius buvo gerokai didesnis už mirusiųjų. Ar bent kol kas. Šiaip ar taip, jau buvo metas pailsėti nuo visų tų mokinių ir sunkių sienų. Elizabeth nebuvo tikra, ar čia jausis geriau ir ar tai taps mažytėmis atostogomis, bet bent pabandyti ką nors naujo atrodė verta.
Pravėrusi užeigos duris, pirmiausiai užsisakė gėrimą jai dar negirdėtu pavadinimu, guviai apsidairė ieškodama pažįstamų ir, gana greitai jas pastebėjusi, pasuko link jų, savo trumpos kelionės metu pamerkdama akį kokiam nors atėjūne susidomėjusiam žmogeliui.
- Sveikos, - linksmai pratarė nusišypsodama vakarėlio partnerėms. - Ir atleiskit, kad vėluoju, turėjau šiokių tokių... reikaliukų.
Patalpa atrodė gerokai šiltesnė ir jaukesnė nei aiškiai jaučiama drėgmė lauke, tad, nieko nelaukdama, baltaplaukė nusisiautė tamsų, sušlapti spėjusį apsiaustą, permetusi pakabino jį ant kėdės atlošo ir, pasitaisiusi aptemptą juodą suknelę, klestelėjo šalia jau anksčiau susirinkusių moterų.
- Na, tai ar daug praleidau? - sukikeno dar sykį apsidairiusi. Iš  prisiartinusio padavėjo paėmė taurę su gėrimu ir prikišo ją prie lūpų.

[Elias Andrew Ravengrave]

- Ak, tik jau nereikia, tavo būdus puikiai žinau - bėk ir slėpkis, jei pasitaikys proga, pabandyk nukalti, - burbėjo elfė nepatenkinta dėl savo vandens. Sužvejojusi padavėją, išsiklausinėjo, ko nepaprasto jie čia turi ir šį bei tą išsirinko, kokteiliuką. Pasilenkusi beveik po stalu kyštelėjo delną į batą, atsargioai, kad nesuplėšytų nailoninės kojinės (nes nesusiprotėjo jos užburti), pasikasė blauzdą. Nepasakytum, kad tai gali atrodyti žavingai, bet kažkiek žavumo šis veiksmas turėjo. Pavyzdžiui, prasiskleidęs apsiaustas, iš po jo blykčiojanti sidabriniais žvyneliais apsiūtas suknelė ir gili iškirptė, Firielei pasilenkusi, atvėrusi neprastą vaizdą. Ką gali žinoti, gal tai ir buvo jos tikslas.
Atsitiesusi elfė šelmiškai mirktelėjo tamsiaplaukiui, atsisuko į Danielę:
- Aš vargšelių širdimis nesinaudosiu, kad gaučiau nemokamų gurkšnelių, nesu tokia žiauruolė, - išsišiepė. - Be to, galėtum eiti su savo paukštyčiu paplepėti, jis norės užmokesčio, jei ne piniginio, tai kitokio. Tik pigiai nesileisk. Ir sudaužyk širdį paskui. Pasakyk, kad čia dėl to, jog tau smagu, - įsijautusi mokė angelę, kai prie jų kuklios kompanijos prisijungė dar viena asmenybė.
- Ak, mieloji, praleidai bernelių viliojimo pamoką, kurią išdėstė garbioji, - mostelėjo į Danielę.

[Danielle Ophelia Devereux]

Danielė jau nė pati nesuskaičiavo kelintą kartą per šį vos prasidėjusi vakarą užvertė akis bei vėl gurkštelėjo kuo tolyn, tuo vis skanėjančio gėrimo. Galbūt tai buvo dėl pradedančių veikti laipsnių, o gal tai tik kažin koks slėpiningas magiško gėralo poveikis. Kad ir kaip būtų, iš esmės tai neturėjo visiškai jokios reikšmės.
- Kaip išmanai, - gūžtelėjo pečiais ir šyptelėjo pusiau prisidengusi stiklu. – Turiu tave nuvilti, bet esu tikra, kad jokio užmokesčio jis neprašys. O jei ir prašys, tai neilgai. Be to, argi aš iš mūsų žiauriausia? Juk nebandau visais įmanomais būdais iš tolo suvilioto tojo berniuko varno plaukais, - Danielė ne itin subtiliai užsiminė, kad pastebėjo taip pat ne itin subtilų Firielės veiksmą.
Joms besikalbant šia linkme, prie negausios kompanijos prisidėjo ir trečia mergina, kiek vėluojanti į linksmybes. Tikriausiai žmonėms visuomet atsiras papildomų reikalų net ir paskutinę metų dieną.
- Tik jau nereik, - paprieštaravo merginos žodžiams. – Tik pasivaišinau gėrimu, o visas šio meno subtilybes, tikiu, atskleis mums Firielė.

[Elizabeth Luanna Maier]

Nurijusi porą gurkšnių - visoms degustavimo subtilybėms dabar tiesiog nebuvo nusiteikusi - tvarkingai pastatė taurę ant stalo taip, kad ši neturėtų šansų būti užkliudyta ir pasimėgauti kietų grindų draugija.
- Ah, gaila, kad pirmąją pražiopsojau. Bet dar spėsiu pasivyti, ar ne? Tai tikriausiai net naudingiau už manąsias pamokas ir gali būti labai šauniai panaudota ateityje, - nusijuokė nužvelgdama kompanionių aprangas. Jai visada patikdavo stebėti pasipuošusius žmones, o ši šventė, regis, viek tik tam ir buvo skirta.
- Tokiam reikalui puikiai tiktų suleisti dantis į kokią nors, pradžiai, meduolinę širdį, nemanot? - kilstelėjo antakius baltaplaukė.
Dar kiek gurkštelėjusi gėrimo, kuris pasirodė visai neprastas, pamanė, kad gal ir smagus nusimato vakaras.

[Elias Andrew Ravengrave]

- Na gerai, gerai jau. Vis tiek, jam patiko vaizdas, nedrįsčiau teigti, kad ne, - pasimaivė Lučiena ir gurkštelėjo jau atkeliavusio kokteiliuko. Neprastas buvo šis. Užmerkė akeles, palingavo galva, idant visi suprastų, kad josios kokteilis tikrai neprastas, kartu su savo skonio demonmstravimu į galvą jai atėjo mintis paskui palikti arbatpinigių kažkam, kas jai tą kokteilį suplakė, tačiau šis užmojis greitai pasimiršo.
- Mmm, meduoliai? Tavo skrandis dar vis prie Kalėdų, ne? - sukikeno Firielė ir nužvelgė dvi šio vakaro drauges. - Mielosios, leiskite pasiteirauti, ar damos tyčia kaip į laidotuves išsipuošėte? Juodosios gulbės, ak. Tai kaip aš dabar, visai nederėsiu prie judviejų, - patempė lūpą, vaizduodama nusiminusią. O iš tiesų mintyse beveik džiūgavo, na ir gerai, bus balta varna tarp juodų, ją pastebės (lyg dėmesio trūktų). Pasimuistė ant kėdės, nugėrė dar du didelius gurkšnius ir galiausiai nusimetė tą savo apsiaustą.
Sužibo sutvisko blizgučiais nukabinėta suknelė atvira nugara, o pati Firielė įsivaizdavo, kad šimtas šviesos atšvaitų apakino aplinkinius. Pamojusi padavėjui užsiprašė ugninės.

[Danielle Ophelia Devereux]

Danielė skambiai nusijuokė, nė nebandydama kaip įprastai trambdyti balso. Regis, antram gėrimui senkant visa aplinkui nušvito tik dar ryškesnėmis spalvomis, o ir matyti šitaip besikuklinančią Firielę buvo savotiškai linksma.
- Na, - atsiprašomai šyptelėjo bei apsimestinai atsainiai truktelėjo pečiu, - jei aš ne su juodais drabužiais, tai tuomet visai be drabužių. Tad spėju pirmas variantas šiai kompanijai yra labiau priimtinas.
Išmaukusi paskutinį gėralo gurkšnį, Danielė pastatė taurę ant stalo bei suktelėjusi akimirką užsižiūrėjo į joje atsispindinčią šviesą. Gal tai tik ankščiau minėtasis neaiškus gėrimo poveikis, bet tą akimirka grožis, atrastas tokiame paprastame dalyke, ją užbūrė. Keista, jog to niekad nepastebėjo būdama visiškai šviesios galvos.
Deja, deja, bet tąją akimirką nustūmė šonan kiek didesnis ir labiau spindintis Firielės suknelės spindesys.
- Oho, o tu ir vietoj šviestuvo gali pabūti, - išsišiepusi pasidalino pastebėjimu ir lėtai kraipydama galvą stebėjo, kaip žvyneliuose šokinėja šviesos spinduliukai.

[Elias Andrew Ravengrave]

Nugėrė du didelius grukšnius burtininkų degtinės, akelės tik sublizgo, jose žaidė šimtai atšvaitų blizgiosios suknelės. Išsišiepė, mestelėjo keletą nereikšmingų, šmaikščių (jos manymu) pastabėlių, pasukiojo plaukų sruogas ant pirštų, pakandžiojo lūpas, susivertė dar vieną stiklą ugninės. Žodžiu, smagiai leido savo vakarą Kiaurame katile prie blizgančio stalelio, taip pat blizgančiomis akutėmis spigindama į žavujį tamsiaplaukį, kurį ketino užmiršti jau kitos dienos rytą, ištrinti iš atminties kaip vieną nereikšmingą nuotykėlį ir nesirūpinti, ar jis išverks visas akis, ar riš virvę ant kaklo dėl to, kad prarado tokį stulbinamą grožį. Šiąnakt linksminosi ji, kad ir kitų žmonių sveikatos sąskaita.
Artėjant vidurnkačiui jau buvo gerai įkaušusi, kabinosi Danielei ant kaklo ir į ausį nelabai subtiliai šnabždėjo meilius žodelius, kažkodėl įsivaizduodama, kad aplink ją sparną rėžia jai nepatinkantis kavalierius ir tam, kad jį atbaidytų, būtinai turi apsimesti, kad Dani - jos mergina. Puikus žiobariškas vakaras. Tada prasidėjo fejerverkai, ne šiaip pasproginėjimai danguje, ne, tai buvo Vizlių prekiniai pirotechnikos stebuklai, danguje skraidė ugniniai drakonai ir hipogrifai...