0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Sara Longvort

Blizgantis stalelis prie lango
« Prieš 14 metus »
   Šis blizgantis stalelis „Kiaurame Katile“ buvo lyg stebuklas. Ne pačioje švariausioje Londono smuklėje vienas stalelis buvo nušveistas taip, kad net blizgėjo. Jokių žymių, paliktų nuo karštų indų, jokios dėmelės. Ar jis buvo užkerėtas? Niekas nežinojo, tačiau be švaraus paviršiaus turėjo dar vieną didelį pliusą – stovėjo prie lango, pro kurį buvo galima paspoksoti į skubančius burtininkus ar paskaičiuoti varnas. Dienomis čia būdavo šviesiau, saulės spinduliai pabrėždavo blizgumą, o vakarais, kuomet sutemdavo, ant lango stiklo atsispindėdavo žvakės liepsna. Nors nebuvo toks didelis, kaip kiti stalai, tačiau porai ar keletui draugų galėjo tapti jaukia vieta pasišnekėti, papietauti ar ko nors atsigerti.

Izabella greit žingsniavo akmeninėmis grindinio plytelėmis. Jos Prada patelių kulnai lindo į tarpus tarp akmenų. Velniais, kaip nervina... Iškart matosi, kad šios gatvės nepritaikytos tokioms merginoms kaip aš... Pagaliau iš už kampo pasimatė užeiga. Iz dar labiau paspartino žingsnį. Buvo vėlyvo, bet šilto rudens vakaras. Mergina buvo apsivilkusi džinsais, laisva palaidine ir megstuku. Pagaliau Bella įžengė pro duris.
 Užeigoje tvyrojo keptos kiaulės kvapas. Iz susiraukė. Fui, nakenčiu kiaulienos. Matyt čia padorių salotų negausiu. Mergina stabtelėjo ir apžvelgė kavinę. Išsirinko mažą blizgantį stalelį prie lango. Iz prisėdo, ir ėmė laukti. Po gero pusvalandžio pasirodė barmenas.Jis matyt aklas. Kaip jis galėjo manęs nepastebėti?
 -Labas vakaras, panele.  Atleiskite, kad teko laukti. Ko pageidausite?
 -Nieko tokio.Man, o jums beveik prarastas klientas. Norėčiau kapučino be cukraus, su daug pieno.
 Iz žvilgtelėjo į save. Per mėnesį priaugau 300 g. Reik mesti svorį.
 -Tuojau. Ir barmenas pasišalino.
 Po 10 minučių jis atnešė Iz kapučino. Mergina ėmė lėtai jį gerti. Ir laukti...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #1 Prieš 13 metus »
Ričardas, bežiūrėdamas į merginą, kuri sėdėjo netoliese, ją įsimylėjo. Tikrai! Ji buvo tokia žavinga... Nuostabi... Kerinti. Jo svajonė. Vaikinas priėjo prie panelės ir tarė:
- Hm... sveika. Gal galėčiau prisėsti?
Nelaukdamas atsakymo, jis prisėdo šalia.
- Žinaojai? Šiandien tu labai graži, - nesidrovėdamas pasakė.

*

Lala

Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #2 Prieš 13 metus »
 Gatvėje pasigirdo garsus pokštelėjimas ir atsirado dvi merginos. Viena su klaikia, bet laaabai talpia taše.
 -Nežinojau, kad jau moki keliauti oru...- nusistebėjo Kaja.
 Supratusi, kad laukia susitikimas su Izabela ir, kas svarbiausia, su Manueliu Kaja čiupo Mery tašę ir pradėjo persirenginėti tiesiog gatvėje. Tik tiek, kad susiradusi savo dydžio apatinius pasislėpė Mery tašėje. Matėsi jos veidas ir rankos, kai iškeldavo jas ką nors vilkdamasi. Išlindo beveik pilnai apsirengusi, tik nerado, ką užsidėti ant juodų pėdkelnių. Pasirodo, Mery prigriebė tik kelias sukneles ir vieną palaidinę, kurios pavydėtų net pati Izabela. Kaip tik ją Kaja ir užsidėjo. Prisiminusi, kad Mery susižavėjo ta rožine blizgančia suknele, ištraukė ją ir atkišo jai.
 -Renkis,- skubiai tarė numaudama jai kelnes, nusprendusi jas pasiskolinti.
 Galiausiai ir su kelnėmis Kaja apžiūrėjo savo atspindį kažkokio pastato lange ir pasibjaurėjusi nusimovė kelnes.
 -Kaip tu gali tokias nešioti...- nepatenkinta purtė galvą.
 Vėl lindo į tašę ir apsivilko suknelę - mėlyną, iki kelių, nuo liemens pūstą ir be petnešėlių. Išlindusi susirado panašios spalvos aukštakulnius. Juos apsiavusi griebė tašę ir Mery už rankos ir įėjo į Kiaurą Katilą.
 Manuelio dar nesimatė, bet prie kažkokio blizgančio stalo sėdėjo Izabela su kažkokiu soliariuminiu bernu.
 -Sveikutė,- pakštelėjo Izabelai į skruostą Kaja ir linktelėjimu paragino Mery padaryti tą patį.

*

rulonaS

Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #3 Prieš 13 metus »
  - Taip, gi seniausiai išlaikiau egzaminą... - paaiškino Mery. - Mauni kelnes ir po to priekaištauji, kad nepatiko! - pasipiktino. Ji, nutaikiusi progą, kai tašė buvo laisva, apsivilko baltą suknelę, pabrėžiančią tamsią odą ir trumpą, juodą švarkelį, bei aukštakulnius. Beje, prieš joms įeinant į Kiaurą katilą, mergina atėmė savo tašę iš Kajos.
  Kiauram katile nebuvo labai daug klientų. Barmenas abejingai mazgojo taurę. Šalia jo stovėjo nuostabus butelis nykštukų vyno... Tačiau Mery kol kas atsispyrė pagundai ir pakštelėjo Izabellai į skruostą.
  - Sveika, - keistai vyptelėjo ir prisėdo šalia.
  Tas soliariuminis "bernas" vilkolakei buvo kažkur matytas. Panašus į vieną pažįstamą... mirusį pažįstamą. Tačiau taip negali būti? Juk aš jį nudėjau! Mery apsimetė spoksanti į vyną (o gal į barmeną?) ir varvinanti seilę (perkeltine prasme), bet iš tiesų ji skrajojo nuo čia labai toli - kapstėsi prisiminimuose... Staiga viskas stojo į savo vietas. Jis turėjo sūnų! Vilkolakė išsišiepė. Reikės prabėgomis pasidomėti ar jam gaila tėvo... Ir ar naktimis sapnuoja sapnus, kaip tėvo žudikė nudeda ir jį. Košmarus. Jei sapnuoja... Vadinasi jie pranašingi. Net aš negalėčiau pasiginčyti su likimu. Svajingai prisimerkė.
  Už lango vis dar lijo. Stiklu žliaugte žliaugė vanduo.
  - Kaja, žiūrėk! Ten Manuelis! - sukuždėjo ji ir maktelėjo galva į Kajos išsvajotojo serialų saldainiuko stalelį.
  O Manuelis norėtų, jog Kaja pakeistų jo Aną Mariją Liusiją Trenidadą Sen Diego Visentučijo. Ar kaip ten tokios vadinasi. Pasirėmė ranka galvą, lyg nuobodžiautų.
  - Kaja, Izabelos vaikine, Izabela... Atšvęskim šią nuostabią pavasario popietę, sušildykim aplietas širdis stikline svaigalų... Turiu patirtį tokiose užeigose, kur padavėjai atslenka tik po pusvalandžio klykavimų. Taigi nekreipkit dėmesio į šitai... PADAVĖJAU! - garsiai suklykė.
  Tuoj pat prisistatė kažkoks liesas vaikinas, su apiplyšusia uniforma, riebaluotais plaukais ir surūgusia mina.
  - Laba diena, ko pageidausite, ponai?
  - Man, - piktai dėbtelėjo Mery į jį, - Karšto šokolado, tris butelius brangiausio vyno kokį turite, vieną butelį vyno su graphornų ragų milteliais, braškinių ledų su grietinėle, kokteilio: kava, pienas, grietinėlė, romas, tekila. Ugninės. Ko čia dar... Huh... Kol kas tiek.
  Pirmiausiai tas nevėkšla pristatė ledus. Tačiau likimas pakišo jam koją ir Mery maistas atsidūrė ant Kajos kelių.
  - TU! - ji tėškė antausį padavėjui. - Pristatai vytintos kalakutienos su  neriebiu česnakiniu padažu ir azijietiškais prieskoniais kaip užkandą prie vyno. Ir nebandai reikalauti už ją užsimokėti, - pagrasė pirštu. - Nes kitaip lėtai nužudysiu tavo šeimą, tave patį ir dar pareikalausiu, kad tave atleistų iš darbo.
  Nutaisiusi tingaus kačiuko išraišką pasiražė ir nusižiovavo.
 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Mery Fate »

*

Lala

Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #4 Prieš 13 metus »
 Nors ir kokią Izabela rautų kietą, su ja vistiek buvo nuobodu. Mery, kad ir kaip veržėsi į Kiaurą Katilą, dabar irgi nuobodžiavo. Bet jos dėmesį patraukė tai, kas nepatraukė Kajos. Tai buvo Manuelis. Jis sėdėjo prie kito staliuko ir laukė JOS.
 -Manuelis...- aistringai atsiduso Kaja kvailai šypsodamasi. Ne iš meilės, ji tiesiog svajojo apie tai, ką jį veiks radę nuošalų kampelį.
 Kai Kaja jau susiruošė eiti, Mery pasakė tostą už šią nuostabią popietę su Izabela ir jos būsimuoju vaikinu. Užsakė šiek tiek svaigalų, todėl Kaja nusprendė šiek tiek pasilikti.
 Surūgęs pardavėjas atnešė visą Mery mega užsakymą ir nuvertė jos ledus Kajai ant kelių. Gerai, kad suknelė nenukentėjo. Kaja pati nepamatė, kad kai atsisėdo, jos suknelės kraštas užsilenkė ir visi, kas matė ją profiliu galėjo matyti ir tą, ką ji nešiojo po suknele. Taigi, ledai nukrito ant jos kojų ir dabar pradėjo gražiai tirpti. O gal man taip eiti pas Manuelį? Atrodau visai erotiška...
 Vis dėlto, Kaja atsistojo tėškė padavėjui į jo surūgusį snukį, palikdama savo raudoną delno kontūrą ir nubėgusi į tualetą nusiplovė kojas (kriauklėje, ne klozete). Grįžusi mestelėjo jam "Tu vis dar čia stovi?" ir išgėrusi 50g ugninės pareiškė, kad už nieką nemokės.
 -Būsiu su Manueliu,- paaiškino sugėrovams ir nuėjo prie mažo Manuelio staliuko.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #5 Prieš 13 metus »
Ričardas nužvelgė atėjusias merginas. Wow. Ta, kuri tėškė antausį, tai WOW. Vaikinas neslėpė susižavėjimo visoms panelėms, tačiau išgirdęs, jog viena turi eiti pas jo draugužį Manuelį, nelabai nuliūdo. Juk jam liko dvi panos!
- Sveika ,- kreipėsi į likusią merginą. - Kaip supratau, ji - Izabela, o tu?.. Aš Ričardas. Ir aš ne jos vaikinas. Nors gal, kada nors...- nutęsė.
Tada pasižiūrėjo į Izabelą tokiu įsimylėjilišku žvilgsniu, tokiomis gražiomis akimis... Vienintelės Ričio mintys buvo vulgarios. Apie Izabelą (na, gal kokios tai buvo mintys, nesigilinkime ;D). Jis norėjo prieiti prie Izabelos ir ją pabučiuoti. Rimtai! Be bajerio.

*

Lala

Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #6 Prieš 13 metus »
 Spardydama kelyje besimėtančias kėdės Kaja prasiskynė kelią atgal. Sėdo į vietą, kurioje prieš tai sėdėjo ir susidėjo kojas ant nukrauto gėrimais stalo. Padavėjas vis dar stovėjo, paženklintas jos rankos.
 -Ko stovi? Dink iš čia!- užriko ant jo ir jis flegmatiškai patraukė ten, iš kur atėjęs.
 Izabelos soliariuminis berniukas pradėjo meilintis Mery. Jeigu ji atsakys jam tuo pačiu, tai bus žemas lygis... Pati Izabela su savo Gucci ir Prada taip pat pradėjo nervint. Ji gal valandą gurkšnojo savo kapučiną ir tylėjo. Nu bl**!
 -Tai kodėl mane pasikvietei, ką?- parūpo Kajai.
 Kaja patempė lūpą. Kiek daug žmonių ją šiandien nuvylė... Paaiškėjo, kad Manuelis turi žmoną, Mery su tuo Izabelos soliariuminiu... O Izabela šiaip durna...

*

rulonaS

Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #7 Prieš 13 metus »
  Karštas šokoladas kvepėjo cinamonu ir, žinoma, šokoladu. Mery jį gėrė lėtai, pasimėgaudama ir erzindama Izabelą, nes žinojo, kaip ta saugo savo figūrą. Po to perėjo prie kokteilio. Kava ir pienas ją atgaivino, romas pralinksmino, o tekila nudegino gerklę. Geras kokteilis, nusprendė atsikosėdama. Tada įsipylė vyno į taurę ir užsidegė savo "Parliament". Nekreipė dėmesio į tai, jog galbūt užeigose negalima rūkyti. Išpūtė nuostabaus kvapo dūmų debesį į soliariuminio nevykėlio veidą.
  - Ričardas... Pažįstu tave. Gal tu manęs ir neatsimeni... - Paslaptingai nutilo. - Turėjau reikalų su tavo tėvu, - pridūrė. - Mery. Beje, tu šiandien šlykščiai atrodai.
  Kaja grįžo. Mery kilstelėjo antakius ir tuo pačiu metu burnon įsimetė nemokamos vytintos kalakutienos. Išgėrė vyno.
  - Tai kaip? Kada vestuvės, Kaja? - Tačiau pastebėjusi kokia grifė grįžo pikta, pasigailėjo savo žodžių. - Kas buvo? - nuoširdžiai susirūpinusi paklausė.
 

*

Lala

Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #8 Prieš 13 metus »
 Kaja užsinorėjo užvošti Mery. Vestuvės? Kokios vestuvės? Po to Mery nemeriškai paklausė, kas nutiko.
 -Jis turi žmoną!- suklykė Kaja.- Ir turbūt dar ir krūvą vaikų! Ir siūlė man varyti su juo į viešbutį. Bet tik ne tą, kur dabar sėdi jo žmona...
 Mergina įsipylė į dar vieną stikliuką ugninės ir užsivertusi jį garsiai kaukštelėjo padėdama jį ant stalo. Kaja nesigilino į tai, kad pati jam siūlė varyti pas jį ar dar, kur nors. Ją piktino tai, kad jis pareiškęs, kad turi žmoną turėjo įžūlumo jai, Kajai, pasiūlyti viešbutį.
 -Aš nesuprantu, kodėl visi vyrai galvoja, tik apie TAI?- vėl vaidindama didžiausią auką dėstė savo Kaja.- Kodėl jis negalėjo man pasakyti, kad dėl manęs mes savo žmoną? Tai ne...
 Papurčiusi galvą Kaja išgėrė trečią stikliuką ir užriko ant Izabelos:
 -Nu ko gi tu tyli? Taigi, tokia iškalbinga! Pasakyk, ką nors!

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #9 Prieš 13 metus »
Manuelis priėjo prie staliuko. Vis dar nežinojo ką sakyti.
- Kaja, ateik čia,- pasakė merginai. - Jeigu tu nori, aš galiu viską paaiškinti, bet jeigu nenori... Tau spręsti. Tik pati pagalvok, kodėl aš čia atvažiavau. Tuomet tau gal bus lengviau viską suprasti. Tai tiek. Iki,- atsisveikino su Kaja.
Vaikinas nusisuko nuo jos ir žengė išėjimo link. Jis norėjo, jog Kaja tai pamirštų. Visam laikui. Ir jį patį.
Manuelis užsidėjo paltą, atvėrė duris ir išėjo į šlapią gatvę, kurią jau buvo pasiglemžusi tamsi naktis.

*

Lala

Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #10 Prieš 13 metus »
 Izabela vis dar nieko nesakė. Per tą laiką spėjo atslinkti Manuelis.
 -Kaja, ateik čia,- Kaja nesijudino iš vietos.- Jeigu tu nori, aš galiu viską paaiškinti,- parodydama vidurinįjį pirštą ir laikydama jį nukreiptą į Manuelį, ji bandė neverbaliniu būdu jam parodyti, kad nenori.- Bet jeigu nenori...
 Tolesnius jo žodžius užgožė garsus "bebebe". Tai Kaja skleidė šį garsą, bandydama viena, vis dar nieko nerodančia ranka, užsikimšti abi ausis. Kad ir kaip stengėsi nieko negirdėti, ji vistiek išgirdo jo "iki". Hmm... Gal reikės jį nusivesti į Dion ir jos arklio vestuves, jeigu jau labai nebus su kuo eiti... Ptfuu... Jis žmoną turi! Jau spėjau pamiršti, kodėl pykstu...
 Kajai begeriant dar vieną stikliuką visą laiką pratylėjusi pagaliau prabilo Izabela (Turbūt pagaliau iš savęs kažką išspaudė...):
 -Nors tavo meilės kančios man nė motais, patariu sužinoti, kas jos žmona, ir jei ji nelabai įtakinga, nudėti ją...
 -Tu iš viso tylėk!- užstaugė Kaja. Ji pati žinojo, kad neseniai staugė ant Izabelos, kad ką nors pasakytų, bet dabar jai atrodė, kad būtų daug geriau, jei ji tiesiog tylėtų.- Šiaip tai tau "motais" ir netgi labai "motais", nes jeigu kitaip, tai tavo pirmas per šią valandą ištartas sakinys tikrai nebūtų apie mane! Ir jeigu tau dar nedaėjo, tai ten JIS, o ne JI!
 Kaja paėmė Izabelos išmauktą puodelį ir apversdama uždėjo jį jai ant galvos. Iš puodelio likęs lašelis nutekėjo Izabelai ant plaukų. Nusprendusi, kad dar jos neįžeidė, Kaja nužvelgė jos kokiu kilogramu papilnėjusią figūrą ir išsiviepdama firmine Izabelos "žavinga" šypsena ištarė:
 -Pats laikas pradėti mesti svorį...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Kaia Coral »

*

rulonaS

Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #11 Prieš 13 metus »
  - Vargšelė, už ką tu jai taip, dabar teks žmogui iš naujo plaukus dažyti, - Mery nenuoširdžiai užjautė Izabellą.
  Blizgantis stalelis prie lango, rodos, buvo izoliuotas nuo pasaulio dėsnių. Vilkolakė visiškai nenutuokė kiek praėjo laiko. Valanda? Metai? Nesijautė pasenusi, bet ką gali žinoti... Lietus... Gražus lietus... Išpūtė "Parliament" dūmą į švilpės Izabelos veidą.
  - Rūkymas turi tokį privalumą, kad nesinori valgyti, - pamerkė akį. - Gal būtų laikas tau tai išbandyti?
  Nusijuokusi ėmė suptis ant kėdės. Jau atrodė kad nukris, kėdė pavojingai svyravo, bet grįžo į tvirtą poziciją. Ar burtų pagalba, ar tiesiog pastūmėta sėkmės, kaip buvo iš tiesų, tik bala žino... Visažinės balos užkariauja pasaulį! Yes! Šiai užeigai trūksta chaoso, nusprendė penktakursė.
  Lazdelė atsidūrė merginos rankose ir ėmė laidyti šelmiškus kerus. Užsidegė patiekalai ant kitų staliukų, neužsėstos kėdės pakilo į palubę, sienų spalvos kaitaliojosi greičiau nei bėgo sekundės, iš nežinia kur atsirado keletas fejerverkų, kurie susprogo palikdami ore žodžius: "Eat this Flambé", "Kiauras Katilas - kaka", "Trisdešimt aštuntieji bjaurių patiekalų gaminimo metai" ir taip toliau...
  Nepaliestas liko tik blizgantis stalelis prie lango.
  Mery kažkodėl net norėjo, jog kas nors pastebėtų, jog tai ji kelia chaosą... Norėjo kažko naujo. Beje, ji spjovė į etiketą ir brangų vyną ėmė maukti tiesiog iš butelio.

*

Lala

Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #12 Prieš 13 metus »
 -Ups... Soriukas, Ize,- visai neatsiprašomai atsiprašė Kaja. Ir tipo labai susirūpino: - Visai pamiršau, kad šį sezoną madingi greitai nuplaunami dažai...
 Šiek tiek dar paspoksojusi į Izabelą Kaja pradėjo lūžt, nes švilpė su puodeliu ant galvos atrodė kaip Dobis arbatinuko gaubtu.
 Mery, praradusi savo "Sent George'ą" iš kažkur gavo "Parliament" ir pūsdama dūmą Izabelai į veidą pasiūlė pasivaišinti. Izė dar nenusiėmė to puodelio nuo galvos.
 Kol Mery šėlo leisdama visokius kerus, Kaja parsivariusi atgal padavėją, kuris turėjo jos delno žymę ant veido, ir užsisakė gabalėlį torto. Vistiek kokia Mery arba Izabela sumokės... Prisislinkusi arčiau Izabelos su puodeliu ant galvos, pradėjo pasimėgaudama jį valgyt.
 -Kaip man gerai, kad neturiu tavo storėjimo genų ir galiu valgyti viską, ką noriu. Gaila, man tavęs, Izyt, kad normalūs pietūs tau prideda kilogramą...

*

rulonaS

Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #13 Prieš 13 metus »
  Visada ateina laikas atsisveikinti... Kaip ir dabar. Mery jau pabaigė VISĄ vyną (keturias bonkas), jai labai atsibodo Izabelos ir truputį Kajos kompanija... Apie Ričardą verčiau net neužsiminti.
  Mergina apsvaigusi atsistojo ir pašaukė padavėją. Įgrūdo jam į rankas galeonų kapšelį, atseit: už jau užsisakytus valgius ir už tuos, kuriuos dar jos užsisakys. Kas liks, mesjė, tegu bus arbatpinigiai. Gal per daug kaip už tokį aptarnavimą, bet tegu - geresnės jūsų ir mūsų ateities vardan. Juk - jei padavėjai laimingi, klientai bus skaniai ir sočiai pamaitinti...
  - Iki, Kaja, - išsišiepė.
  Norėjosi dar padaryti kokį nors pokštą. Netradicinį, nemerišką...
  Tam puikiai tiko dūmų bombikė ir šiek tiek balso pakeitimo kerų. Pokšt, visą užeigą uždengė dūmų uždanga, kuriuos per kokias penkias minutes išnešios vėjas.
  - Iki, Izabela. - Velniškas kvatojimas. - Iki, Ričardai. Aš nužudžiau tavo tėvą ir tuo didžiuojuosi.
  Po penkių minučių dūmai išsisklaidė. Bet Mery nebeliko. Kažin, kur ją nunešė likimo vėjai?..

*

Lala

Re: Blizgantis stalelis prie lango
« Atsakymas #14 Prieš 13 metus »
 -Iki,- palingavo galva Kaja dingstančiai Mery.
 Izabela vis dar nereagavo į tą puodelį ant galvos (turbūt manė, kad jis spinduliuoja seksualumu), soliariumo lankytojas, kurio vardas Kajai užkrito buvo kabinamojoje padėtyje, kurios irgi nekeitė. Nekreipiant dėmesio į Mery paliktą netvarką ir žiūrint į tuos du padarus, atrodė, kad laikas sustojęs. Kają apėmė panika. Ji tik dabar suprato, ką padarė Mery - ji ne šiaip sau išėjo, o paliko Kają su Izabela ir soliariuminiu bernu! Žiūrint į juos jos galvoje skambėjo vienos dainos žodžiai "Got no friends got no lover ". Kaja isteriškai pakratė galvą ir sustaugė riebaluotagalviui barmenui:
 -Atnešk gert!
 Tas lėtai atsliūkino su dar vienu stikliuku ugninės. Kaja greitai išmaukė jį ir nusviedė ant žemės. Tada ištraukusi padėklą iš barmeno rankų tvojo juo Izabelai per galvą ir sviedusi padėklą į šoną eidama pro duris sustaugė:
 -Mūsų draugystei atėjo galas, Izabela!