0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Hannah atsikėlė gana anksti. Dar tik saulė kilo, o žvalut žvalutėlė profesorė, pasišokinėdama įėjo į klasę. Paskui ją, žinoma, įbėgo ir trejetas kačių, kurios klusniai susėdo klasės gale. Paglosčiusi kiekvienos kailį, liepė grįžti atgal į profesorės kabinetą, o pati atsirėmusi į stalą, pradėjo mąstyti apie išvykos eigą. Po kelių neilgų minučių, pasinaudojusi nešykle, nusigavo į transfigūracijos centrą. Eidama siauroku koridoriuku, pakeliui pasisveikino su centro direktoriumi ir gavusi raktą į tuščią kambarį, įėjo. Patalpa buvo gana plati: baltos sienos, medinės (baltai nudažytos) grindys (nors galėjai paglvoti, kad esi kokioje ligoninėje) bei ant sienos kabantis žiobariškas projektorius. Po gero pusvalanduko išmokusi juo naudotis, įjungė žaidimą, skirtą lavinti rankos judesius ir burtažodžių tarimą. Priešais ekraną paliko nemažą plotą vietos žaisti, o kitoje pusėje išdėliojo daugybę pufų su pagalvėlėmis ir pledais. Išbūrusi du stalus, ant vieno išdėliojo termosus su arbata arba kava, o ant kito – gausybę įvairių skanėstų. Langus kiek uždengė užuolaidomis, kad puikiai matytusi ekranas, bet ir įeitų saulės šviesa. Sugrįžusi į klasę, palaukė anksti sukviestų mokinių.
-Labar rytas, mokiniai,- skaisčia šypsena apdalijo dar neišsibudinusius burtininkus,- labai daug nešnekėsiu, nes ir taip žinote ko čia susirinkome. Prašau susikibti visus už rankų ir sustoti ratuku,- įsibrovusi tarp kažkokios grifės, palaukė kol visi mokiniai sustos ir oru nukeliavo į transfigūracijos centrą.
-Ar visi sveiki ir gyvi?- pajuokaudama paklausė ir apžvelgė patalpą,- čia galite užkąsti, atsigerti šilto gėrimo, pamiegoti, kurie dar neišsibudino ir pažaisti žaidimą, išmokstant naujų transfigūracinių kerų. Tie kurie nelieka čia – gali pasivaikščioti po visą centrą. Primenu, kad susitinkam šitame kambaryje lygiai devintą valandą vakaro. Laikrodžiai iškabinti kiekvieno koridoriaus gale, galite naudotis savais ir kas neturi - galiu paskolinti kelis,- ant stalo padėjusi nedidukę dėžutė su kišeniniais laikrodžiais, padabintais bronziniu ir auksiniu raštu,- Tikiuosi, kad grįžę būsit sužinoję daug naujų dalykų,- greitai susakė mokytoja ir pati įsitaisė ant melsvo pufo.

 
Išvyka – tai ne pamoka. Įrašų skaičiaus (minimalaus) nenustatau, bet taškus rašau tik už post‘ų skaičių (1t.) ir įdomius bei ilgus post‘us.  Dėl neaiškumų kreipkitės į mane, asmenine žinute. Veiklos yra daug: valgyti, žaisti, mokytis, gerti, miegoti, vaikščioti po centrą. Jame galite pamatyti kaip kuriami ir išbandomi bei aprašomi nauji transfigūraciniai kerai. Kelionė vyksta visą dieną (pagal personažus). Išvykoje dalyvauja tik užsirašę, norintys – dar gali užsirašyti (bei gauti) ar bent išsiprašyti leidimą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 256
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
   Grifė niūrai nusiteikusi įžengė į transfigūracijos kabinetą. Lauke šilta, šviečia saulė, o reikia būti pamokose. Tokiu metu net neįmanoma susikaupti, tad geriau būtų bent truputėlis atostogų. Nors kelios, nors ir viena diena, bet atostogos. Bethany klestelėjo į pirmąjį suolą ir net nepasisveikino su profesore.
   O reikėjo, juk ji taip maloniai su jais elgiasi, net gi nuveš į transfigūracijos centrą! Visas trečiakursės niūrumas išgaravo, tarsi nė nebūtų buvęs, ir ji jau norėjo padėkoti, tačiau susilaikė, nes žinojo, kad atrodys kažkaip... keistai. Bet savo laimę ir pagarbą ji išreiškė šokinėdama ir šypsodamasi. Mergina stipriai įsikibo į nešyklę, o po kelių akimirkų jos akys apsiblausė, vaizdas patamsėjo. Kūnu perbėgo kažkokia šalta banga, kurios net neįmanoma apsakyti. Galiausiai aplinkui pasidarė visiškai juoda, tarsi tikroj tuštumoj, kurioj esi tik tu ir daugiau niekas. O gal net tavęs nėra, nes Betė savo kūno nematė. Vaizdas pradėjo ryškėti, kūnu perbėgo ta pati šalta banga ir mergina pamatė jaukų kambariuką su MAISTU (ar bent jau saldumynais ir gėrimais, bet vistiek). Ilgaplaukė dar labiau apsidžiaugė ir klausiamai žvilgtelėjo į profesorę, o tada puolė prie saldumynų. O dieve... Kiek skanėstų... Negaliu patikėt, kad galėsim juos valgyt. O, dar ir kavos yra! Ir arbatos! Tikras rojus....
   Trečiakursė prisėdo ant pufo ir apžvelgė gėrimų stalą, o tada paėmė puodelį ir neryžtingai įsipylė kavos. Paragavusi nusivaipė, bet vis tiek prisivertė gerti toliau. Norėjo atrodyti vyresnė, nei buvo.

+1
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Hannah von Peach »

*

Neprisijungęs Kamique Lehmann

  • V kursas
  • *
  • 58
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • XD
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
      Ankstų rytą atsikėlusi Kamilė vos galėjo pramerkti akis, ji neiškarto prisiminė, kad šiandien su Transfigūracijos profesore keliaus į Transfigūracijos centrą. Pamačiusi transfigūracijos vadovėlį akys kaip mat iš karto prasimerkė. Greitai apsivilko drabužius, pavalgė ir pavalgė į laikrodį, liko 15 minučių iki pamokos pradžios. Pirmakursė gretai išpuolė iš kambario, beveik prie pat kabineto atsiminė, kad pamiršo knygą tekina bėgo pasiimti. Pasiėmusi knygą atbėgo prie kabineto ir įėjo, atsisėdo į suolą.
      -Labas rytas, mokiniai, - išgirdo pirmakursė. Tuojau pat išgirdo, kad mokytoja pasakė atsistoti į ratą. Atsistojo Kamilė į ratą ir susikibo už rankos su kitais mokiniais, staiga pirmakursė  pajuto šaltą srovę praėjusią pro kūną ir staiga pamatė kambariuką. Ten buvo tiek maisto ir gėrimų bei foteliukų kuriuose galėjai miegoti, staiga profesorė pasakė:
       -Ar visi sveiki ir gyvi? Čia galite užkąsti, atsigerti šilto gėrimo, pamiegoti, kurie dar neišsibudino ir pažaisti žaidimą, išmokstant naujų transfigūracinių kerų. Tie kurie nelieka čia – gali pasivaikščioti po visą centrą,- išgirdo Kamilė profesorės žodžius. Kamilė staiga puolė prie maisto gėrimų, prisiėmusi visko ji atsisėdo į fotelį ir pasakė mintyse: kai užvalgysiu ir pasėdėsiu eisiu pasivaikščioti po centrą. Valgydama mačiau kaip profesorė atsisėdo į fotelį ir masčiau ar profesorė neis į centrą? Turbūt, kad neis nes ji ten buvo daug kartų.
     
Išvykoje dalyvauja tik užsirašę. Leidimo neturintiems - draudžiu tęsti kelionę. Taip pat: čia nėra pamoka ir mano žodžių kartoti nereikia.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Hannah von Peach »

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
Franką pažadino vėsus ir drėgnas Imparos snukutis. Lapė su savo uodega pakuteno jaunuolio nosį ir jis pradėjo čiaudėti. Impara linksmai suinkštė ir, palaižiusi Stiglerio ausį, nubėgo prie spintos. Jaunuolis netikėtai prisiminė, ką buvo suplanavęs šiandien veikti. Juk šiandien bus išvyka į Transfiguracijos centrą. Reikia pasiskubinti. Frankas šoko iš lovos ir nulėkė į dušą. Atlikęs visas rytines procedūras, nubėgo prie spintos ir iš jos išsitraukė kamufliažinius marškinėlius ilgomis rankovėmis, pilkus plėšytus džinsus ir sportbačius. Viską apsirengęs, jaunuolis pribėgo prie veidrodžio. Keliais rankos mostais pasitaisė savo tamsius plaukus. Puiku.
Frankas jau artėjo prie Transfiguracijos kabineto. Klasės durys iš toli švietė. Netikėtai vaikinas išvydo kažką judant kolonų šešėliuose. Ar tai vėl tu, Impara? Frankui apie tai pagalvojus, iš šešėlių išlindo kelios katės. Stigleris jau buvo matęs jas. Tai tetos katės. Tikriausiai teta Hannah jau kabinete. Priėjęs prie durų, jas atvėrė. Klasėje jau buvo susirinkę šiek tiek mokinių.
-Labas rytas, profesore, - pasisveikino Frankas.
Jis jos nevadino teta, nes šeimyninius ryšius paliko už kabineto durų. Belaukdamas kol visi susirinks, Frankas prisėdo. Prieš išeinant, jaunuolis pasiėmė savąją kuprinę. Jis atsisegė ją. Kuprinėje buvo du buteliukai vandens, užrašų knygelė, grafitinių pieštukų rinkinys, eskizų bloknotas, keli sumuštiniai bei kiti niekučiai. Jaunuolis išsitraukė eskizų sąsiuvinį ir, atsivertęs reikalingą puslapį, tesė savo pradėtą darbą. Ant lapo buvo nupiešta jo augintinė, Impara, įsitaisiusi ant pagalvėlės, kuri gulėjo prie židinio. Iš kuprinės išsiėmęs 3B pieštuką, Frankas pradėjo toliau dailinti lapės kūnelį. Vaikinas norėjo sukurti kailio tekstūrą. Kai jau manė, kad pavyko, reikėjo keliauti į Transfiguracijos centrą. Kaip tik laiku. Vaikinas susimėtė visus savo daiktus atgal į kuprinę ir priėjo prie mokinių bei tetos. Išgirdęs, kad jie keliaus oru, nudžiugo. Jis niekada nebuvo taip keliavęs. Frankas buvo girdėjęs, kad pirmąkart keliaujant svaigsta galva ir pykina. Ištversiu. Staiga kažkas sugriebė Frankui už rankos ir vaizdas pradėjo suktis. Jaunuolis matė įvairias spalvas. Primena vienos dainos klipą. Šmaikščiai mąstė jaunuolis. Vaizdas sustojo ir pradėjo ryškėti. Visai nepykina. Šaunu. Jaunuolis apsidairęs nusprendę, kad jie jau Transfiguracijos centre. Jis buvo labai šviesus. Frankui tai nepatiko. Per daug šviesos. Kaip koks vampyras mintyse tarė jis. Išklausęs profesorę, jis pirmasis atitrūko nuo grupės jaunųjų burtininkų ir nuėjo siauru koridoriumi. Koridorius buvo pripildytas keistomis dekoracijomis bei augalais. Daug nesižvalgydamas, Stigleris išėjo iš to koridoriaus ir atsidūrė didelėje menėje. Jos grindys priminė šachmatų lentą. Ant kelių juodų langelių buvo padėti keli žetonai. Frankas nuėjo ir siekė juos paimti. Kad ir kaip jaunuolis stengėsi, žetonai buvo kaip priklijuoti.
-Kas per?
Netikėtai iš kažkur atskrido popierinis lėktuvėlis ir virto į paauksuoto popieriaus skiaute. Frankas ją paėmė ir perskaitė.
Citata
Sveiki atvykę į žymųjį transfiguracijos centrą. Ši patalpa, kurioje šiuo metu esate jūs, vadinama šachmatų mene. Čia galima žaisti šachmatais. Kaip tikriausiai pastebėjote, žaidimų figūrėlių menėje nėra, bet yra žetonai. Juos, pasitelkę GILO burtažodį, galima paversti šachmatais. Ačių, kad apsilankėte. Sėkmės žaidžiant.
Tai perskaičius, lapelis dingo. Šaunu.

+1
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Hannah von Peach »

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
Išgirdusi kokią malonią staigmeną mokiniams paruošė profesorė, mergaitę užplūdo labai smarkus dėkingumas. Juk profesorė surengė ekskursiją! Ir dar į transfiguracijos centrą. Nors „grifiukė“ tiksliai nežinojo kas yra transfiguracijos centras vis tiek apsidžiaugė. Po kelių akimirkų mergaitė jau su visais ėjo prie nešyklės ant stalo, tada susikibo rankomis su nepažostamomis mergaitėmis ir štai! Viskas aplinkui pradėjo lietis, Žaneta pajuto, kad jos kojos nebeliečia žemės. Ir tik o keliu akimirkų jinai pajuto tvirtą žemę sau po kojomis. Ar aš jau transfiguracijos centre? – susidomėjo mergaitė atsidūrusi kambarėlyje su žiobarišku projektoriumi ir dvejais stalai saldumynų. Mergaitė susiprato jog ji transfiguracijos centre tik tada kai mokytoja taip pasakė. O kai mokytoja viską pasakė mergaitė puolė pasiimti laikrodžio ir jau norėjo kur nors bėgti, bet nutarė, kad geriau pirma išgers puodelį kavos, kad išsibudinti. Išgėrusi šiltą skanios kavos puodelį buvo bepradedanti bėgti iš kambario, bet suprato, kad ji nežino kur eiti juk ji čia pirmą kartą. Priėjusi prie kampe stovinčios mokytojos Žaneta sukaupė drąsą ir prabilo:
-   Profesore? Aš norėčiau paklausti. Aš čia
pirmą kartą ir aš nežinau kur galėčiau eiti. Gal jūs galėtumėte pasakyti ar net patarti kur eiti? – išsakiusi viską ką norėjo mergaitė kantriai laukė atsakymo.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #5 Prieš 7 metus »
Alisa iš ryto jau buvo pilnai atsibudusi, kadangi tai bus jos pirmas kartas važiuojant į šį centrą. Alisa tikėjo, kad ten bus labai įdomu. Jai apie šį centrą buvo pasakojusi mama todėl išgirdusi apie šią išvyką iš karto užsirašė. Švilpiukė netrukus atsidūrė kabinete. Ji pamatė, kad čia jau buvo susirinkę keliauninkų. Netrukus visi susirinkę nusikėlė į Transfigūracijos centrą. Pajautusi, kad jau ji atsidūrė reikiamoje vietoje Švilpiukė truputėlį atsikvėpusi apsižvalgė. Pamatė modernų kambarį su projektoriumi, dviem staliukais, pufais. Išgirdusi, kad galės praleisti visą dieną šioje vietoje labai apsidžiaugė. Ji kaip ir keli kiti mokiniai visų pirma nusprendė atsisėsti ant pufo ir paragauti skanių gėrimų. Ji paėmė vieną iš termosų ir prisipylė kupiną puodelį. Ji atsisėdusi žvalgėsi po aplinką ir galvojo ką galėtų nuveikti paskui. Alisa buvo iš tų žmonių kurie labai mėgaujasi geriamu gėrimu, tad kol Švilpiukė jį išgėrė praėjo geras pusvalandis. Ji taip pat susiviliojo suvalgyti kelis skanumynus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Alisa Faun »

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #6 Prieš 7 metus »
Ką gi pabandykim. Frankas išsitraukė iš kišenės magiškąją burtų lazdelę ir nukreipė ją į žetoną.
-GILO.
Iš lazdelės iššovė rausvas žaibas. Jis trenkėsi į tą apvalų daiktą, kuris buvo priklijuotas prie grindų. Žetonas pradėjo augti, plėstis. Iš apskritimo jis lėtai tapo įdomia forma, kuri šiek tiek priminė ritinį. Figūros viršūnė priminė karūnėlę. Žetonas tapo šachmatu. Gan dideliu šachmatu. Žaidimo figūrėlė buvo sulig Franko ūgiu. Stigleris priėjo prie jos ir stumtelėjo. Jis manė, kad ji bus labai sunki, bet ji buvo lyg plunksna. Žinoma, magija. Netikėtai iš po šachmato pradėjo plisti pilki dūmai. Jų vis daugėjo ir daugėjo. Frankas šiek tiek įkvėpė jų ir iškart paspringo. Fu. Dūmai apgaubė visą žaidimo figūrėlę ir sprogo. Šachmatas virto į tūkstančius mažų dalelių, kurie išsilakstė visoje salėje. Iškart po sprogimo, dalys pradėjo viena kitą traukti ir vėl virto žetonu, kuris prilipo prie juodos plytelės. Netrukus ir vėl pasirodė popierinis lėktuvėlis. Jis nusileido tiesiai Frankui ant galvos ir virto auksiniu popiergaliu. Frankas jį paėmė ir perskaitė.
Citata
Pamiršome perspėti, kad šie kerai dar tik testuojami ;)
-Tai tikrai, kad pamiršote.
Lapelis dingo. Netrukus galinėje menės sienoje atsirado stiklinės durys. Frankas su mielu noru paliko testuojamą menę ir žengė į kitą. Naujoji buvo tokia pat keista, kaip ir pirmoji. Menės sienos buvo smėlio spalvos, kaip ir Franko kuprinė. Ant kiekvienos buvo prikabinėta tūkstančiai paveikslų. Visi jie buvo skirtingi. Vienodų nebuvo. Patalpos centre buvo apvalus stalas, ant kurio buvo įvairių niekučių. Žinoma, vaikinas priėjo prie jo. Priėjęs pamatė tuos keistus niekučius. Ant stalo gulėjo daug spalvotų kreidelių, pieštukų bei maža medinė kareivio statulėlė. Netikėtai kažkas prakalbo.
-Sveikas, karį. Stovėt ramiai.
Frankas iš išgąsčio net atsitraukė nuo stalo.
-Kas čia buvo?
-Tai aš, kapitonas leitenantas Ąžuolas. Esu čia, kad papasakočiau apie šią menę. Tai gi ši patalpa vadinama Drobių mene. Čia galima praktikuoti ARTO DRAW kerus, kurie daiktus paverčia paveikslais, kuriuos įsivaizduoji mintyse.
-Turiu vieną klausimėlį. Ši salė užbaigta?
-Žinoma, kad taip.
Frankas vėl priėjo prie stalo. Išsitraukė burtų lazdelę ir nukreipė ją į rausvą kreidelę. Mintyse jaunuolis įsivaizdavo Anabetės veidą tarp tamsių medžių.
-ARTO DRAW.
Nieko neįvyko. Frankas dar kartą pakartojo burtažodį. Kreidelė virto didele drobe, ant kurios buvo nutapyta Anabetė ir tamsūs medžiai.

+1
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »

*

Neprisijungęs Milisenta Saldžialiežuvė

  • IV kursas
  • *
  • 15
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #7 Prieš 7 metus »
Slogūs sapnai nesutrukdė Milisentai jausti pakilią nuotaiką - išvykos į Transfigūracijos centrą ji laukė labiau nei gimtadienio. Visas laisvas minutes ji praleido domėdamasi naujausiais Centre testuojamais ar eksponuojamais kerais, o šiandien jos svajonė pildosi ir ji galės prisiliesti prie ateities. Nors į klasę mergaitė įslinko gan nedrąsiai, po iš plaukų susidariusia ir nuo pasaulio slepiančia užuolaida šypsojosi jos didelės žalsvos akys.
Mokytojai pranešus, kad į Centą keliaus naudojantis Nešykle, mergaitei sudrėko delnai, mat ji dar niekada nekeliavo tokiu būdu. "Kiek daug prarandi gyvendamas žiobarišką gyvenimą", - pamanė. Iš susijaudinimo ji netyčia per stipriai įsikirto į kito mokinio ranką, tad Milisenta dėkojo dievams už staigų skrydžio trūktelėjimą tiksliai tuo metu, kai berniukas susinervinęs jau sukosi kažką sakyti, tačiau tik taip pat smarkiai suspaudė jos ranką. Vos pajutus tvirtą žemę po kojom, ji greit paleido rankas ir, susiėmu užkelių, giliai įkvėpė. "Vis dėlto, skrydis nėra toks žavus, kaip galima įsivaizduoti", - suprunkštė mergaitė. Mokytojai papasakojus apie veiklas Transfigūracijos centre, Milisenta pasieniais nuslinko iki valgių stalo ir, nusigvelbusi porą keisčiausiai atrodančių užkandžių, pasiryžo pasiklysti koridorių ir salių gausybėje.

*

Neprisijungęs Karma Eistibus Jikiniki

  • VII kursas
  • *
  • 157
  • Taškai:
  • Even if you see me, I’m not there
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #8 Prieš 7 metus »
Velniai žino, ką jis čia veikė - juodaplaukis vaikinas, per visą gyvenimą apsilankęs gal trijose pamokose. O gal šita buvo tik antra? Septyni metai Hogvartse, ir žinoma, pamokos nebuvo svarbiausias dalykas. Paprastai tariant, jis jų vengė tarytumei maro, niekuomet neidavo ir pats verčiau visą medžiagą išmokdavo - savomis jėgomis.
Tad, ir vėl - ką jisai čia veikia?
Karma susiraukė - buvo verčiau įpratęs tokiu ankstyvu laiku eiti gulti, o ne keltis - kas, žinoma, lėmė jo negebėjimą užmigti, ar verčiau nė nesistengti to padaryti. Kabinete atsiradęs anksti, vienas iš ankstesnių dvidešimties laimingųjų, Karma keliskart nusižiovavo vien išgirdęs džiugią ir energingą profesorės iškalbą - bent jau daug šioji nedaugžodžiavo, tad vaikinas, sekdamas visų pavyzdžiu, susikabino rankomis su Grifų Gūžtos ir Švilpynės atstovais, netrukus atsirasdamas pagrindinėje ekskursijos vietovėje - transfigūracijos centre.
Vėl pradėjo žiovauti - buvo įpusėjęs kelti ranką tam, kad prisidengtų burną, tačiau šioji sustojo nueito kelio viduryje, o akys žybtelėjo išgirdus žodį "pamiegoti"  - iškarto apsidairė vietų, kur bus tas saldus, saldus poilsis, ir tiesiog atsiduso iš laimės pamatęs pufus, kurie, regis, nebus tokie nepatogūs kaip tikėjosi.
Palaukė, kol mokiniai, ar bent diduma jų išsiskirstys savais keliais - pasigriebė pagalvėlę, apsiglėbė šią ir tiesiai ant pilvo krito ant pufo, iškarto užsimerkdamas ir bandydamas nutildyti visus garsus, kurie trukdė panirti į saldų ir kaip aukso luitai godų žmogelį traukiantį miegą.

+1
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »
Dreams are floating like airplanes in the storm..

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #9 Prieš 7 metus »
  Elnai šiandien buvo labai geros nuotaikos diena. Iš tikrųjų tai nežadėjo nieko gero, bet šiuo metu jai tai nerūpėjo. Niekas nerūpėjo, apart to, kaip kuo smagiau praleisti laiką.
  Striksėdama kojomis ir spragsėdama pirštais, varnė atvėrė kabineto duris. Tuomet akimis išnagrinėjo kiekvieną žmogų esantį patalpoje ir šiek tiek per garsiai pasisveikino:
 -Labas rytas, profesore!
  Kad ir kokios ji geros nuotaikos, bet vis tiek įdėmiai klausytis profesorės atsisako. Džiaukimės, kad strazdanotosios ausys užfiksavo žodį "išvyka". El nustojo niūniuoti ir sublizgusias iš laimės akis, pakėlė į mokytoją. Nesusilaikiusi mergytė suplojo iš džiaugsmo, kad jos galvoje jau virė mintys ką ji ten galėtų nuveikti.
  Drąsiai uždėjo savo laibą ranką prie kitų mokinių rankelių. Net nepajuto, kad kažkas įvyko, bet jau buvo galima suprasti, jog jie kažkokiam centre. Šiek tiek pasislinkusi tolėliau varniukė akimis žiūrinėjo, ar tik nėra kokių pažįstamų. Vienas švilpis lyg ir buvo. Bet buvo ir pradingo. Ak, o Elna nusiteikusi kvailioti. Ką dabar daryti?
  Išsidrėbusi šalia kažkokio žymiai vyresnio vaikino, kuris atrodo saldžiai snaudė, Klumpė vis nepaleido šypsenos, taip norėdama parodyti, kad yra draugiškai nusiteikusi. Kol kas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Elna Klumpar »
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #10 Prieš 7 metus »
Hannah buvo ganėtinai patogiai įsitaisusi ant mėlyno pufo, kai į ją kreipėsi grifiukė.
-Žaneta Froz, taip?- paklausė jos, nenorėdama susipainioti,- nebijok pasiklysti šiais baltais koridoriais. Juk bet kada galėsi paklausti kokio darbuotojo kaip čia sugrįžti. Taip pat, gali eiti su kokia drauge, nes taip daug lengviau rasit kelią atgal. O jei tikrai nežinai kur eiti ir jei nori, kad pasiūlyčiau kokią konkečią temą, o tiksliau vietą, tai...hmm...tarkim nuo čia einant į dešinę pusę, turėtumei rasti duris, kurios veda į kasyklą, kurioje galima rasti tikrai smagios veiklos, testuojant transfigūracinius burtažodžius. Priešais tas duris, galima nusigauti į labirintą iš kurio reik ištrūkti pasinaudojant parinktais burtažodžiais. Na,- atsikvėpė profesorė,- o jei daugiau nerasi įdomios veiklos, galėsi pažaisti šį žaidimą,- parodė į projektorių ir dar palaukusi kelias minutes, kol mergaitė apsipręs, įsipylė arbatos ir įsižiūrėjo į vieną tašką.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Karma Eistibus Jikiniki

  • VII kursas
  • *
  • 157
  • Taškai:
  • Even if you see me, I’m not there
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #11 Prieš 7 metus »
Žinoma, miegas neėmė - jautė profesorės žvilgsnį, kuris net nebūdamas įsmeigtas tiesiogiai į šį tiesiog žadino ir tarsi būtų tos pačios įkyriai motyvacingos gaidelės kupinas, toliau lindo į visus septintkursio pakraščius. Apsivertė ant nugaros, ranką užsimetė ant akių - šviesa skausmingai į šias, bemieges ir kiek paraudusias spigino. Velniop.
Per daug energingai kilstelėjo galvą aukštyn - ši iškart apsisuko, o juodaplaukiui norom nenorom teko susiraukti. Gailėjosi, kad pačiame paskutiniame kurse negali tinginiauti - negalėjo imti ir visų "koledžas - geriausias!" pareigų perduoti kokiam pirmakursiui antrakursiui, savotiškai durnam ir energingam, ir žinoma tokiam, kuris bent jau garbingai lanko pamokas. Ko, jūsų dėmesiui, ponai ir ponios mielosios, šis klastuolis nedarė.
Persibraukė per plaukus, apsidairė aplink - visai netoli gulėjo varnė, regis, tokia pat nepasiruošusi gyvenimui šitam kaip ir jis. Gal pervargus taip, kad net pamišo - šypsenėlė veide niekaip nedingo, o ji pati rodės rezganti. Jeigu susprogdins visą centrą jis tik paplotų katučiu. Bent kažkokiam geram tikslui išeikvota energija.
-Sveiki, Daktare Doofenshmirtzai, kaip šįkart planuojant įkalinti Perį savuose spąstuose?- kilstelėjo antakį, užkalbindamas jaunesnę ir šalimais esančią paprotėjusią merginą.
Dreams are floating like airplanes in the storm..

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #12 Prieš 7 metus »
Transfigūracija... Šis dalykas grifei ne ypač patiko. Visų pirma jis buvo gan sunkus, o šiaip nors ir įdomus, bet kartais nuobodokas. Taip, tik kartais. Mokinė į šią išvyką užsirašė norėdama išbandyti savo jėgas, ko nors išmokti, geriau mokėti. Na, ir dar vienas dalykas buvo "kaltas" dėl apsisprendimo- kiti mokiniai. Pamačiusi, kad keli grifai užsirašė, ji taip pat prisidėjo prie visų kitų.
 Na, pats rytas buvo gan sunkus. Apsimiegojusi mokinė labai nenorėjo keliauti, bet prisivertė. Šilti rytai jai nepatiko. Tiksliau nepatiko jokie rytai, jeigu nesinori keltis arba mokytis. Šiaip darbšti mokinukė mėgdavo patinginiauti... Taip, blogybių reikia atsikratyti. Nors ir sunku, bet reikia.
 Pasisveikinusi su profesore atsistojo į ratuką. Šį kartą keliauti bijojo mažiau, nes jau šiek tiek buvo prie to pripratusi. Pats keliavimas jai nelabai patiko, bet kitokios išeitries nabuvo. Burtininkų pasaulyje atrodytų keistai, jei paprašytų keliauti traukiniu, automobiliu ar panašiai. Tiesiog teks įprasti, o tai ateis su praktika.
 Štai tas minėtas transfigūracijos centras... Nors ir kiek nedrąsiai, bet apžiūrėjo kambarėlį. Šią dieną jai visai nesinorėjo būti vienai. Norėjosi kažko... Nors ir gerai pažįstamos draugės, bet vistiek norėjosi kažko naujo. Nauja draugystė praskaidrintų gan pavydžios grifiukės mintis. Kambarėlyje buvo gan daug mokinių, bet jos nebetraukė vyresni. Kažkaip netraukė ir kitų koledžų, o šiuo metu norėjosi pakalbėti su nelabai pažįstamu žmogumi. Buvo daug švilpių, klastuolių, netgi pamatė vieną varnę. O gifų ir dar jaunesnių nepastebėjo.
 Bet tuo metu viena pirmakursė paprašė mokytojos paaiškinimo. Ir man pirmam kurse sekėsi sunkiai... Gal reiktų pakviesti ją dirbti kartu? Mokytojai baigiant aiškinti, Claudie nuslinko prie grifės.
 -Sveika, Žaneta,- tamsiaplaukė išgirdo taip kreipiantis į grifę profesorę.- Rodos mes jau kalbėjomės. Pameni, kaip susitikome Godriko Grifo bibliotekoje? Ai, beje... Gal norėtum šiandien čia pabūti kartu? Jei nori, eime.
 Atsargiu rankos mostu pakvietusi eiti prieš ją, grifė nusišypsojo pačia gražiausia šypsena, kokią tik galėjo padaryti veido raumenys.

+1
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Hannah von Peach »
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #13 Prieš 7 metus »
  Veidą jau kankino skausmas, bet kaip sakoma, per kančias į žvaigždes. Nors dabar diena, jokių žvaigždžių nei patalpoje, nei danguje nėra. Šitas posakis be logikos  - iš visiško nuobudolio mergaitė pradėjo kabinėtis prie nereikšmingų  dalykų. Ką daugiau bedaryti? Atrodo jau ir visa geroji nuotaika į dausas kyla. Bet ji nepasiduos! Ne ne. Nuslopinusi visus nuotaikos bandymus pabėgti, El vėl išsišiepė. Atrodo tai atsipirko, nes varniukė buvo sutrukdyta balso. Ji nepakėlė iškart akių, norėjo pažaisti žaidimą ir kuo daugiau nuspręti apie žmogų. Vaikinas, atrodo tikrai ne antrakursis ar pirmakursis. Neišlaikiusi varnanagė pakėlė akis ir taip, ten tikrai buvo vaikinas. Ir vaje vaje, čia tas pats miegalius, kuris  atrodo visai neseniai gulėjo netoli.
  Įsisamonusi kreipinį strazdanotoji pradėjo nesuvaldomai juoktis. Ech, iš šalies ji tikrai atrodė kaip beprotė.
-Malonu malonu, - šaip ne taip, pro juoką  išspaudė. -Bet argi tu prieš kelias mintues nemiegojai? Negi sugebi taip greit išsibudint? - nusiraminusi pasidomėjo trečiakursė. -Beje, kad nereikėtų klausti, mano vardas Elna.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Elna Klumpar »
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Išvyka į Transfigūracijos centrą (2017m.)
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
Sulaukusi gan aiškaus atsakymo mergaitė nelabai nudžiugo nes jai ir vėl teks slankioti vienai kaip ir visada. Draugų mergaitei nelabai sekdavosi susirasti niekas nenori bendrauti su kuoktelėjusia ir labai baile mergaite. Galvodama kodėl jai taip nesiseka su draugais Žaneta išgirdo kaip ją kalbina mergaitė iš bibliotekos Claudie man rodos – bandė prisiminti šalia stovinčios juodaplaukės vardą.
-   Labas – net keista pasidarė mergaitei kai ji taip drąsiai ir tvirtai prabilo, juk jai beveik niekada nesisekė kalbėti. – taip prisimenu tave. – kaip neprisiminsiu, juk buvai vienintelė užkalbinus mane – pamanė pirmakursė. Ir dar ji pakvietė ją būti kartu, centre visą dieną! Va čia tai sekasi. Juk mergaitė ką tik liūdėjo, kad dieną reiks praleisti vienai, o dabar jai pasiūlė praleisti dieną kartu – mhmmm... Taip... Jo, tikrai norėčiau. – prabilo Žaneta supratusi, kad per ilgai išsigalvojo apie draugystę ir padarė nejaukę tylą. Kai ją pakvietė sekti paskui jinai iškart puolė paskui, nes tikrai nenorėjo praleisti tokio šanso. Eidama paskui Claudie į jau kiek atsibodusias baltas sienas. Tada nuo sienų žvilgsnis  nukrypo į grifiukę. Paprasta mokinė, tamsiais plaukais. Pagalvojus, kad geriau nepalikti tos nemalonios tylos kuri viska gali sugadinti tarė :
-   O kur mes einam? – paklausė mergaitė, bet iškart pasigailėjo. Jos klausimas nuskambėjo nelabai draugiškai. Bet kito kelio jau nebebuvo šaukštai po pietų – kaip sakoma.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts