[Monica Lilly Moonlight]

Kita užduotis buvo puolančiojo blogio maudymas.
Jei atvirai, Monika nenuraukė, kam maudyti tokį padarą. Lyg jis pats negalėtų pasirūpinti savimi...
Ekrane pasirodė minimalistinė gyvūno kopija ir šviesiai šviesai mėlyna, visaip išraityta ir papuošta vonia. Viršuje pasirodė užrašas: Puolantis blogis yra... liūdnas. Šone stovėjo visokiausi šampūnai: arklių kraujo, pakalnučių debesėlių, rožių spyglių esencijos... Buvo netgi avių vilnos buteliukas!
Lili vėl griebėsi knygos. Ir nenusivylė. Iškart po lizdo aprašymo laukė išsami lentelė su šampūnais, jų aprašymais bei siūlymais, kaip ir kada juos vartoti. Švilpinukė susirado skiltį, pavadintą Jei jis liūdnas ir/arba sunerimęs..., ir pasiskaitė: ... pirmiausia jį nuprauskite gėlu, grynu vandeniu. Tada atsargiai užpilkite nedilginančio ir gaivinančio jazminų šampūno, išmuiluokite. Vėl nuprauskite gėlu, grynu vandeniu. Palaukite penkias minutes ir tada ištepkite puolančio blogio žvynus grynų žibuoklių losjonu. Vėl nuplaukite gėlu, grynu vandeniu ir apvalykite gyvūną. Vėliau palikite jį numigti porai valandų, geriausia - penkioms.
Padariusi, kas liepta, Monikai prieš akis iššoko užrašas: Ką daryti su puolančiu blogiu? ir trys atsakymų variantai: vesti į lauką;   palikti numigti;   pašerti dietinėmis arklio smegenimis. Mėnesiena nedvejodama nuspaudė antrąjį variantą ir ėmė laukti paskutiniosios užduoties.

[Monica Lilly Moonlight]

Jėėėė! pagalvojo Monika, vos iššokus langui su didžiuliu tamsiai mėlynu kiaušiniu ir dar Kaip kvaila džiaugtis dėl paprastos jauniklio priežiūros užduoties...
Kaip minėta ankščiau, Monikai Lili prieš akis pasirodė milžiniškas mėlynas kiaušinis. Iš abiejų pusių buvo pridėliota rankšluosčių, plaktukų, buteliukų su spalvotais skysčiais, netgi puolančio blogio patelės letenų... Čia nevalia suklysti.
Vadovėlyje buvo kruopščiai aprašytas visas išperėjimo procesas. Esą nereikia nieko skubinti, tik palaukti, kol kiaušinis ims drebėti. Tada paimti akmenį {ką daro puolančiojo blogio tėvai} arba plaktuką {ką daro žmonės} ir įskelti storą lukštą. Tada užpilti žemuogių ir Beozaro akmens eliksyrų, kad kiaušinis imtų skilinėti {puolantieji blogiai tiesiog apspjaudo kiaušinį} ir, didžiąjam sluoksniui nutrupėjus, likusią dalį atlukštenti. Ir, aišku, išimti jauniklį.
M. L. Mėnesiena padarė viską, kas buvo rašoma, tik vieną sekundėlę vos vietoj plaktuko nepasirinko padaro letenų. Laimei, laiku ištaisė klaidą ir mažylis saugiai "tupėjo" ekrane.
Vos tamsiai tamsiai mėlynas gyvūnėlis mažais sparneliais ir dar neišsivysčiusiais šarvais buvo išimtas iš kiaušinio, fonas pasikeitė, ir ėmė matytis visas lizdas, prikrautas visokiausių daiktų ir maisto: nuo supelijusios pelės iki milžiniško žalio fotelio. Aišku, švilpinukė vėl griebėsi vadovėlio.
Tik gimusiam puolančiajam blogiui būtina gauti graužiamą, geriausia metalinį, žaislą, didesnį už jį patį. Monika iki gyvūno nutempė didelį metalinį lakštą. Pirmiausia jis turi susistiprinti dantis ir įgauti imunitetą šiaip jau žalingam metalui. Tik vėliau jis gali gauti motinos pieno. Mėnesiena pamatė kibirėlį su užrašu Puolančiojo blogio pienas ir, spustelėjus pirštu, "patiekė" puolančiojo blogio jaunikliui. Pavalgęs puolantis blogis privalo nusnūsti. Kai jis prabunda, reikia pradėti mokinti jį skraidyti... Monika pasiskaitė, kaip pravesti skraidymo pamokas, tą padarė, ir atliko paskutinį punktą. Paskraidęs jauniklis turi gauti pagraužti auksinio daikto, bet tik ne didesnio už jo akį. Geriausia, jei jis "žaislą" prarytų, taip gyvūnas įgautų imunitetą visam laikui. Lili tarp įvairių daiktų rado mažytį aukso gabaliuką ir stebėjo, kaip elektroninis puolantis blogis "kramto" jį. Mergina nudžiugo pamačius, kaip padarėlis nuryja aukso grynuolį, o dar labiau apsidžiaugė, kai ekrane iššoko žodžiai Išlaikyta ir Tinkamai atskiesti puolančio blogio nuodai gali būti naudojami pašalinti blogiems prisiminimams. Pagaliau!
Mergina užrašė atsakymą į pergamento lapelį ir nužingsniavo prie mokytojos stalo.

((Negalima rašyti kelių įrašų iš eilės, o Tu net keturis taip sukūrei, tačiau dėl to, jog post'ai tikrai neblogi ir matosi, kad įdėjai darbo, minusuoju tik vieną tašką (o turėčiau tris).))

[Alisa Faun]

Alisa perėjo prie sekančios - trečiosios užduoties kur reikėjo pagydyti gyvį ir sutvarstyti jo žaizdas. Ji paspaudė mygtuką ir prieš ją iššoko tas pats vis dar įdomiai (nors Alisa jį dabar jau buvo mačiusi apie 6 kartus) atrodantis gyvis. Tik šį kartą gyvis buvo atrodė labai nesveikuojantis. Jo kūnelio spalva buvo šiek tiek pasikeitusi, keliose vietose (tai ant sparnų, ant galvytės, kūnelio) radosi žaizdos, viena iš jų kuri buvo ant sparno buvo tikrai gana didelė ir atrodanti gana gąsdinančiai. Šalia buvo pastatytas žalios spalvos aukštas buteliukas su užrašu "Dezinfekantas". Alisa prisiminė kaip jai su šitu skysčiu kai gulėjo ligoninė 9 metų pavalė odą ir įdūrė adatą, tačiau Alisa jų nebijojo ir nė nesusigraudino kaip matė kitus panašaus amžiaus vaikus, kad ir jos palatos kaimynę Berny. Na, bet nuvijusi šias su užduotimi beveik visai nesusijusias mintis šalin Švilpiukė kibo prie darbo.
Ji lėtai šiek tiek primerkė akis ir paėmusi vatos gumuliuką ant kurio užlašino kelis lašus skysčio pavalė žaizdeles. Tiesa, Švilpiukė pastebėjo, kad nebebuvo rodyklėlių rodančių ką reikia daryti. Mergaitė tada pagalvojo, kad reikia paimti pleistriuką ir jį priklijuoti. Ji užklijavo vietose kur buvo žaizdos juos ir gyvūnas atrodė dabar sveikut sveikutėlis. 
Staiga ant ekrano atsirado kelios gyvūno nuotraukos. Kiekviena nuotrauka prisiartino ir kiekvienoje nuotraukoje buvo pavaizduota tokie dalykai kuriuos Alisa darė užduotyse tik, kad tose nuotraukose tuos pačius darbus darė realūs žmonės, zoologai. Netrukus visos nuotraukos praėjo ir ant ekrano išdygo užrašas:

Sveikiname įvykdžius užduotis! Dabar žinai kaip pamaitinti puolantį blogį, išperėti jo kiaušinį ir pagydyti. Paspausk langelį ekrano dešiniajame apatiniame kampe, kad sužinotum šio gyvio ypatingą savybę.

Paspaudusi nurodytą mygtuką Alisa viduryje ekrano išvydo užrašą parašytą didelėmis, juodomis raidėmis.

Tinkamai atskiesti puolančio blogio nuodai gali būti naudojami pašalinti blogiems prisiminimams

Perskaičiusi šią savybe Alisa paėmė lapelį, nurašė tekstą iš ekrano ir šalia prirašė savo vardą bei pavardę "Alisa Faun". Alisa nuėjo prie dubens ir įmetė į jį lapelį.
Grįžusi į savo vietą mergaitė žiūrėjo į informaciją ir nuotraukas esančias didžiajame ekrane.   
 

[Vintė Adamson]

  Margareta kantriai laukė, kol visi mokiniai baigė užduotį bei atnešė lapelius profesorei. Tai reiškė jau paskutinės šiais mokslo metais pamokos pabaigą.
  - Mieli vaikai, - atsistojusi kreipėsi ji, - šie metai su jumis man buvo tiesiog nuostabūs. Kaskart nudžiugindavote savo kūrybiškumu, originalumu ir smalsumu. Už tai jums esu labai dėkinga. Nežinau, ar sugebėjau išpildyti jūsų lūkesčius, bet stengiausi iš visų jėgų. Tikiuosi, jums patiko.
  Albinosė krenkštelėjo. Tris kartus liepusi sau nesusigraudinti, ranka pasitrynė pakaušį, taip suveldama savo baltus plaukelius, ir nusišypsojo.
  - Niekada negalvojau, jog darbas gali teikti tiek džiaugsmo. Niekada. Bet jūs tai pakeitėte. Kasryt pabudusi ir žinodama, kad šiandien laukia pamoka, su malonumu stryktelėdavau iš lovos ir pradėdavau mąstyti, kaip valandą su jumis išnaudoti dar smagiau, informatyviau ir naudingiau. 
  Visuomet žinokite, jog esate ne bet kas. Jūs esate Hogvartso mokiniai, o tai reiškia, kad jūsų vaikiškos galvelės pačios gudriausios visame magiškame pasaulyje. Didžiuokitės savimi, savo koledžais ir mokykla. O dabar... - albinosė sukrizeno. - Dabar prašau atleisti už tokius sentimentalius nusišnekėjimus, kurie, žinau, jums atrodo bobiški ir nuvalkioti. Geros vasaros!
  Mokiniams vienam po kito išrūkus pro klasės duris, Margareta patalpoje liko viena. Darkart apžvelgusi sienas, moteris giliai įkvėpė, žengė per slenkstį, užtrenkė skląstį ir užrakino spyną.
  Dar vienas nuotykis baigėsi.