[Edgar Jeffter]

Edgar'ui buvo likusi viena užduotėlė iki pilnos pagrindinės užduoties įvykdymo. Šį sykį nei trupučio nereikėjo svarstyti, kurią užduotį atliktį trečią ir kaip paskutiniąją, kadangi prišėrus Puolantį Blogį zombių smegenienos, dabar jau teks šį gydyti nuo apsinuodijimo ar kažkokio tikriausiai panašaus velnio, kurio tiksliai programėlė penktakursiui neatskleidė. Įsijungus gydymo užduotėlę, Edgar'ui buvo pasiūlyti keletas eliksyrų, kuriais būtų galima gydyti gyvūną. Tai buvo skausmą malšinantis, vitaminų suteikiantis, atstatantis būklę ir peršalimą gydantis skysčiai, kurie buvo atitinkamų spalvų, gelsvas, įvairių šviesių spalvų, žalsvas ir rausvas kiek panašus į rudą. Ekrane apkuitusiam ir suglebusiam paukštukui, grifas sugirdė žalsvojo skysčio. Elektroninės būtybė tik pasimuistė ir smagiu snukučiu garsiai, bet žaismingai sucypė. Atrodo viskas pavyko puikiai. Už kelių sekundžių tą patvirtino ir programėlė pažymėjus, jog trečioji užduotėlė įgyvendinta. Netruko ant ekrano iššokti ir užrašas "Tinkamai atskiesti puolančio blogio nuodai gali būti naudojami pašalinti blogiems prisiminimams". Nors ir įgyvendino savo užduotį, juodaplaukis dar sugirdė savo pamokos "draugužiui" vitaminų turinčio skysčio, kad šis netikėtai neatkristų ir išjungęs tiek programėlę, tiek patį planšetinį kompiuterį, greitai užrašė ant pergamento lapo, tai ką atskleidė įveikęs tris užduotis ir nunešė jį kartu su šiandienos darbo įrankiu profesorei Givens.

[Irish wolfhound]

Na štai, metas paskutinei užduočiai ir klastuolė sužinos atsakymą. Mori akys vos ant kaktos neiššoko supratus, jog jai reikės išmaudyti puolantį blogį. Nejaugi realybėje šie padarai maudosi, jau nekalbu apie tai, kad tikrovėje burtininkai net bijo prie jų prisiartinti. Šios užduotys merginai atrodė visiškai nelogiškos. Tačiau apie tai užsiminti profesorei nekėtino. Mat prieštaravimas profesoriui prilygsta savižudybei ar viso gyvenimo prakeiksmui. Gerai... Susikaupk ir nieko nepridaryk...
Kira spustelėjo ekrano kampe esantį mygtuką ir išvydo vonią, kurioje buvo įsitaisęs puolantis blogis. Mori nesusilaikė ir pradėjo juoktis, tačiau greitai sutramdė savo emocijas supratusi, jog tuoj visų žvilgsniai nukryps į ją. Maudyti puolantį blogį šioje vonioje atrodė kvailiau negu kvaila. Antrakursė pirštu nutempė didžiulį šepetį ir pradėjo juo trinti būtybę. Staiga ekrane pasirodė kažkokia lentelė. Tamsiaplaukė net kruptelėjo išsigandusi, jog sugadino plančetinį kompiuterį, tačiau atidžiau įsižiūrėjusi perskaitė užrašą" Man skauda" matyt puolančiam blogiui nepatiko, kaip jį maudo Kira. Na gerai, tegul prausiasi pats... Susierzinusi Mori suvokė, jog šiaip ar taip, šią užduotį turės atlikti, tad pasistengė švelniai neliečiant padaro veido jį išmaudyti. Padėjusi šepetį į šoną spustelėjo ant skysto muilo pakuotės ir visas puolantis blogi pasidengė lengvais, šviesiai rožiniais muilo burbulais, kurie retkarčiais kildavo į viršų ir sprokdavo. Dar kartą išvaliusi padarą šepečiu ir kelis kart mintyse nusikeikusi, mat lentelė, kuri pranešdavo, jog būtybei skauda, vis iššokdavo ekrano viduryje. Kira vylėsi, jog užduotis baigta, tačiau ji pamiršo nušluostyti blogį, nuo kurio varvėjo vanduo. Paskubomis tai padariusi ekrane išvydo užrašą. "Tinkamai atskiesti puolančio blogio nuodai gali būti naudojami pašalinti blogiems prisiminimams" Pagaliau... Antrakursė pasiėmė pergamentą ir užrašė gautą citatą. Atsargiai išjungė plančetinį kompiuterį ir kartu su pergamento skiaute nunešė profesorei.
Tamsiaplaukė apsidarė ieškodama laikrodžio, tačiau neikur jo nerado. Tad pasikliovė savo intuicija, kuri teigė, jog liko kelios minutės iki pamokos galo, tad susirinko visus, po suolą išsimėčiusius daiktus. Klastuolė atsirėmė į kėdės atlošą ir bandė prisiminti, kokia kita pamoka.

[Nora Kühnemund]

 Prireikė visai nemažai laiko, kol ekrane pasirodė užrašas "Sveikiname su pirmos užduoties pabaiga! Norėdami tęsti, spauskite Toliau". Lizdas atrodė gana gražiai, nors ir labai netikroviškai. Mergytė paspaudė nurodytoje vietoje ekraną.  Įsijungė filmukas - atskrenda milžiniškas mėlynas paukštis, prie pat lizdo jis numeta kiaušinį ir nuskrenda sau.
 Kai jau kiaušinis atsidūrė lizde, ekranas prie jo priartėjo ir pasirodė kita užduotis. Dabar reikėjo šildyti kiaušinį ir vyti šalin priešus, kad iš jo išsiluptų mažylis. Iš pradžių Nora neturėjo jokio supratimo, kaip reikia jį šildyti. Na, kaip? Nepadės gi šito įrenginio po saulės šviesa ar šalia židinio, ar ne? Netyčia perbraukė pirštu per kiaušinį ir jis sudrebėjo. Mažylė apsidžiaugė. Ėmė greitai braukyti pirštu per kiaušinį, kol šis (pirštas) įšylo. Staiga ekrane atsirado didelis padaras, kurį reikėjo nugalėti arba nuvyti šalin. Tai padaryti buvo paprasta - tereikėjo kelisskart ant jo paspausti. Su pirmu ir antru priešu mergaitė susitvarkė greitai, tačiau tuoj pat jų atsirado daugiau ir keli vienu metu. Mažė sutriko, jai nepavyko atsikratyti visų blogų padarų. Vienas iš jų pasiėmė kiaušinį ir nubėgo sau.
 Ji pralaimėjo - informavo kompiuteris. Jau norėjo pradėti verkti, tačiau buvo galima pabandyti dar sykį. Užsidegimu spindinčiomis akimis palietė ekraną ir pradėjo žaisti dar sykį, gal dabar pavyks geriau.

[Bethany Landworth]

   Mergina užsidengė veidą. Atrodo, galva tuoj perkais ir išsijungs, taip, kaip sugeba šis planšetinis. Trečiakursė pamaigė akis, stipriai pamirksėjo ir tada vėl pažvelgė į ekraną. Mąstyk logiškai. Jei puolantis blogis valgo smegenis, tai... Turėtų valgyti ir kitas žmogaus dalis. O žmogus yra kaip ir gyvūnas, tad... jis gali valgyti ir kitus gyvūnus. Taigi sliekai, mėsa, paukštis, musės ir driežas turėtų tikti. Bethany nutempė visus paveiksliukus, kurie, jos manymu, turėjo tikti, bet ekrane iššoko ne tik kelios žalios varnelės, bet ir vienas raudonas kryžius. Pasirodo, tas padaras žalios mėsos nepripažįsta. O dabar augalai... Oh, net neįsivaizduoju, ką jis gali valgyt. Bandom laimę. Betė suspaudė lūpas ir ėmė lėtai tempti krūmo lapelius link gyvūno. Tada sustojo, padvejojo ir galiausiai atidavė lapelius puolančiam blogiui. BAAAAM!! Ekrane iššoko raudonas kryžiukas. Ot, tas gaidys! Mat, nenori ėst lapų. Tuoj pati tau sukišiu į gerklę! Perpykus grifė staigiai nutempė padarui uogas, o tada ruošėsi sukišti ir žolę, tačiau ekrane atsirado didžiulis nykštys ir užrašas ,,Šaunu, įvykdei šią užduotį!''. Tuoj pat atsirado langas su jos trimis užduotimis, tik šįkart ,,Pašerk gyvūną'' buvo išbraukta. Gerai, liko tik dvi, ne tiek ir daug...''. Rudaplaukė spustelėjo ,,Susuk lizdą'' ir ekranas eilinė kartą pasikeitė ir jame pasimatė lizdo šešėlis, o šone - pilna pagalių, mažų ir didelių, storų ir plonų. Mergina lėtai vedė vieną šakaliuką po kito link šešėlio, o tas pildėsi ir panašėjo į tikrą lizdą.

[Nora Kühnemund]

 Šį kartą jai sekėsi žymiai geriau - su dauguma padarų spėjo susidoroti, praradusi tik vieną gyvybę. (Tarp kitko, kai tai įmanoma, kad yra kelios gyvybės? Ar kai ji numirs, irgi turės antrą ir trečią širdutę ir galės gyventi toliau? - šitai ją labai domino). Kai jau kiaušinio lukšte atsirado nemažai įskilimų, atskrido didelis ir bjaurus paukštis, kuris nesileido taip greitai nugalimas. Reikėjo labai stipriai ir dažnai spaudinėti pirštuku per ekraną, kol jis galiausiai numirė. Šitai atsitikus, įskilimai lukšte įtrūko galutinai ir iš jo išsilupo mažas ryškiai mėlynas padarėlis su žalia nugarėle ir trimis uodegomis. Mergytė nudžiugo, kad jau bus atlikusi užduotį, tačiau ne - jos laukė dar viena misija (ką reiškia šis žodis, ji taip ir nesuprato).
 Dabar reikėjo maitinti žvėriuką (jis jai jau atrodė mielas - bent jau jauniklis). Reikėjo pirštuku judinti lizdą su paukštuku ir jo snapeliu gaudyti maistą. Bet reikėjo būti atsargiai, nes be maisto, iš dangaus krito ir kiti daiktai, ne visi valgomi. Suvalgius vieną tokį daiktą, prarasdavai širdelę, o jų buvo penkios. Atrodytų, daug, tačiau kuo toliau, tuo maistas greičiau krito. Mergytė pastebėjo, kad nesugavus valgio ji irgi prarasdavo širdutę.
 Tačiau jai pavyko! Teliko viena širdelė, kai ant ekrano atsirado fejerverkai ir užrašas su sveikinimais. Gana greitai šventinį judantį paveiksliuką pakeitė paprasta lentelė su užrašu: "Įdomus faktas! Tinkamai atskiesti puolančio blogio nuodai gali būti naudojami pašalinti blogiems prisiminimams". Mergytė nudžiugo, supratusi, kad tai ir bus toji ypatingoji savybė, kurią bus minėjusi profesorė. Greitai užsirašė šį sakinuką ant ritinėlio.
 Pajuto pareigą painformuoti profesorę, kad jau atliko užduotį. Aukštai kilstelėjo rankytę:
 - Mokytoja, aš jau, ką man toliau daryti? - linksmai paklausė ir net nelaukdama atsakymo pradėjo žaidimą iš naujo, taip jau patiko maigyti tą ekranėlį.

[Claudie Amneta]

 Tekstas tekstu, bet mokinė jau nebesuprato ką skaito. Tikėjosi kuo greičiau perskaityti, bet nieko nesupratusi paspaudė mygtuką (tiksliau ekraną, kuriame buvo pavaizduotas raudonas laukelis), kuris vėl parodė tą patį gyvūną. Tik šį kart ne vieną. Šalia jo buvo dar vienas toks pats padaras, gal tik šiek tiek smulkesnis nei pirmasis. Jie buvo antrame plane. Arčiau matėsi daugybė šakų. Nelabai supratusi ką daryti, ji pabandė patraukti šakelę. Ir grifei pavyko. Po truputį renkant šakeles susidarė gan netvarkingas ir išsitaršęs lizdas, bet pažiūrėjus atidžiau išsiryškino įdomi dėliojimo sistema. Na, turbūt ne taip jau ir paprasta būti puolančiu blogiu. Pritraukus prie lizdo paskutinę šakelę (tai buvo dvidešimt pirmoji) atsirado šiek tiek smulkesnių šakelių. Jos jau buvo po kelias, kad būtų lengviau dirbti. Plonais medžio pagaliukais teko uždengti kelias didesnes skyles, kad būtų patogiau ir gražiau. Nusišypsojusi mergaitė pažiūrėjo į atokiau esančius padarus. Jie lyg stebėjo lizdą.
 Netrukus visai netikėtai pasikeitė vaizdas. Pasirodė pagyrimo žodis ir panaši į praėjusią rezultatų lentelė. Clau įvykdė ir antrąją užduotį. Apsidžiaugusi, kad pavyko ji nusišypsojo ir atsirėmė į kėdės atlošą. Pasigirdo gan džiugus atodūsis. Bet netrukus teko įveikti ir dar veną užduotį. Šį kartą jokio teksto nebuvo. Tiesiog atsirado panašus į praėjusią užduotį paveikslėlis. Du gyvūnai buvo šiek tiek atokiau, lizdas jau buvo sukrautas. Nežinia kaip, bet virš jo buvo skaičius. Atrodė keistai, bet ji atidžiau pažiūrėjo. Ne tik skaičius 100 buvo pasikeitęs. Paaiškėjo paskutinioji užduotis, kuri turbūt bus gan nuobodi. Negi? Manau ši užduotis neprailgs.

[Bethany Landworth]

Lizdo susukimo užduotis buvo tikrai keistoka. Per daug lengva. Bethany to tikrai nesitikėjo, manė, kad užtruks nemažai, kol galės pereiti prie paskutinės užduoties. Tačiau reikėjo tik vieną po kito tempti netikrus pagaliukus link lizdo šešėlio, kai tuo tarpu jis vis pildėsi ir pildėsi, tarsi žiobariškas kompiuterinis žaidimas mažiems vaikams (nors panašiai ir buvo, tiesiog viskas dabar yra sujungta su mokymusi). Taip, ši užduotis per daug lengva. PER DAUG. Bet juk nieko lengvo Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė neužduoda, tiesa? Taigi, vis dėl to, nereikėjo tikėtis, kad šis kartas bus kitoks.
   Lizdas buvo susuktas, bet ekrane tikrai neiššoko nykštys, skelbiantis, jog užduotis įvykdyta. Bet juk nėra nė menkiausios užuomenos, ką daryti toliau. O gal planšetinis tiesiog užstrigo? Grifė pabandė pakratyti, padaužyti, patrinti ir net gi palankatyti savo darbo rankį, bet viskas buvo veltui. Ekrane nykštys neiššoko nors tu vėmalų pupelę suvalgyk. Ir štai, mergina lėtai stojasi ir pakelia ant suolo gulintį planšetinį, o tada lėtai žingsniuoja pro dirbančius mokinius link profesorės. Ir, kokia laimė! Betė pagaliau išsiaiškino, kaip pabaigti užduotį. Na, išsiaiškino ne pati, nusižiūrėjo nuo klastuolės, bet ar yra didelis skirtumas? Ilgaplaukė greitai grįžo į suolą ir nužvelgė savo lizdą, o tada pagaliau atkreipė dėmesį į foną - pelkynus. Taip, jie tikrai nederėjo prie lizdelio. Bethany ėmė slinkti foną ir dabar jis buvo nebe didžiuliai pelkynai, bet gėlėmis nusėta pievą.  Bet argi puolantys blogiai čia gyvena? Mergina dar kartą paslinko ekraną: šį kart jis buvo škiek tiek apsnigtos kalnų viršūnės. Bet taip pat labai abejotina, kad puolantys blogiai čia gyventų. Jiems turėtų būti per šalta...
Betė trečią kartą perbraukė per ekraną ir jame pasirodė vešlūs ir ryškiai žali medžiai. Tačiau nenorėdama susimauti, rudaplaukė atsivertė vadovėlį ir persiskakitė tekstą. Tada, jau visiškai neabejodama savo sprendimu,  ėmė ir... suglumo. Tik dabar suprato, jog neturi nė menkiausio supratimo, ką dabar daryti. Lizdas susuktas, vieta kaip ir išrinkta. Tai kas dar? Staiga Bethany pamatė viršutiniame dešiniajame šone tupinčią žalią varnelę, o jos apačioje užrašą ,,Baigti''. Pyktelėjus ant nenaudėlės varnos, kad taip užsislėpė, ją spustelėjo ir atsidūrė pradiniame puslapyje - ten, kur yra trys užduotys. Dabar dvi iš jų jau išbrauktos. Grifė paspaudė sakinį ,,Išperėk kiaušinį ir pasirūpink mažyliu'' ir vėl atsidūrė miške, didžiuliame lizde. Atrodo, netgi tame pačiame, kurį pati susuko. Viduryje pūpsojo žvilgantis žalias kiaušinis su mėlynomis dėmelėmis. Virš medžių ratus suko suaugę puolantys blogiai, atrodo, mažylio tėvai. Nežinodama ką toliau daryti trečiakursė ėmė spaudinėti ekraną kur papuola, o kai jos pirštas atsidūrė ant vieno iš skrajojančių puolančių blogių, ekrane iššoko raudonas kryžiukas, po juo švietė užrašas ,,Tai patinas!''. Staiga mėlynakė suvokė ką reikia daryti ir paspaudė kitą puolantį blogį, kuris turėjo būti patelė. Ji nėrė žemyn ir atsitūpė ant kiaušinio. Po labai ilgos minutės paukštis vėl pakilo aukštyn ir prisijungė prie savo vyro, kuris vis dar lėtai tebesuko ratus virš lizdo. Kiaušinis krustelėjo. Tada dar kart. Ir dar kart. Galiausiai mokinė tai pastebėjo ir pabandė spustelėti mažylio kiautą. Jis įskilo ir grifė toliau spaudinėjo kiaušinį, kol iš jo išsirito mažas, mielas padarėlis, kuriam tikrai netiko pavadinimas ,,Puolantis blogis'', veikiau ,,Bandantis pulti meilutis''. Rudaplaukė, jau numanydama, ką reiks daryt, vėl paspaudė patelės vaidmenį atliekantį paveiksliuką. Ji nutūpė šalia mažylio ir prisitraukė jį artyn, kviesdama pirmą kartą paragauti maisto - mamos pieno. Puolantis blogiukas nesipriešino ir netrukus ėmė kliunkinti baltą ir, ko gero, šiltą skystį. Tada mama atsitraukė, o mažasis padarėlis ėmė drėbėti. Jau ir taip buvo aišku, kad jam šalta ir kad reikia jį sušildyti. Bethany pritempė patelė prie kūdikio ir jie susiglaudė. Gerai, kad tuo metu juos uždengė milžiniškas nykštys, nes mergina tikrai būtų susigraudinusi nuo tokio gražaus vaizdo. Ekrane pasirodė trys užbraukti sakiniai - visos užduotys įvykdytos ir jūs net nepatikėsit, kaip Betė dėl to džiaugėsi. Staiga prieš akis atsirado sulankstytas popieriukas, kuris karts nuo karto krustelėdavo, tarsi sakydamas ,,Nu tai ko tu čia dar lauki? Perskaityk mane!''. Pasidavusi lapeliui ilgaplaukė pradėjo spaudinėti jį, kol šis galiausiai atsiverė ir išryškėjo tekstas, šios magiškųjų gyvūnų priežiūros pamokos tikslas - ,,Tinkamai atskiesti puolančio blogio nuodai gali būti naudojami pašalinti blogiems prisiminimams''. Gal būt tai ir buvo visiškai netikėtas dalykas, bet kadangi trečiakursės akys jau ir taip buvo išvarvėjusios, o protas nuvargęs, ji nebegalėjo mąstyti. Greit brūkštelėjus į pergamento skiautelę ypatingąją puolančio blogio savybę ir savo vardą, įmetė popierėlį į indą stovintį ant profesorės stalo. Grįžusi į suolą akimis permetė ,,Įdomius faktus'' ir pasidėjo galvą ant stalo. Staiga ją apėmė baisus mieguistumas.

[Claudie Amneta]

 Vien mintis, kad lizde esantis kiaušinis nėra paukščio kėlė smalsumą. Dauguma juniklių išsiritę neatrodo taip pat kaip tėvai, dėl to Claudie ir buvo susidomėjusi. Dar pilnai nesupratusi, kaip reikės įvykdyti šitą užduotį paspaudė kiaušinį. Skaičių ,,100" pakeitė jau dviženklis, bet vis tiek gražus devyniasdešimt devintas. Hm... Gal reikia paprasčiausiai likusius 99 kartus paspausti ant kiaušinio? Pabandysiu. Rodos, kad viskas ėjosi kaip per sviestą, bet staiga skaičius padidėjo. Vietoje norėtų 95 mergaitė gavo 120. Skaičius padidėjo dvidešimt penkiais vientais! Šiek tiek sumišusi geriau pastebėjo. Prie plančetinio kompiuterio krašto buvo raudonas šauktukas. Neturukus jis dingo. Antrakursė paspaudė dar kelis kartus. Skaičius mažėjo. Gal man tiesiog reiktėtų stebėti tą šauktuką? Jis raudonas, tad neturėtų būti sunku. Po truputį jai ėmė sektis. Nors dirbo lėtai, bet daugiau neapsikvailino ir šauktuko nepraleido. Bet kai kas privertė jos akis išsiplėsti. Vos buvo likę dvidešimt paspaudimų, pastebėjo juostelę, kuri vis labiau trumpėjo. Iš gražios geltonos spalvos pasikeitė į raudoną. Nė nespėjus susigaudyti ji dar labiau sutrumpėjo ir išnyko. Netrukus atsirado nesitikėtas užrašas ,,Laikas baigėsi". Neišmetė lentelės, tik pradėjo skaičiuoti atbuline tvarka nuo penkių. Pasiekus nulio ribą, vėl pasirodė lizdas su kiaušiniu. Užduotį teko pakartoti.
 Supykusi, kad nepastebėjo daug ką lėmusio laiko, mokinė pradėjo užduotį kartoti. Šį kartą stengėsi atidžiai stebti abu besikeičiančus objektus. Dėl to net vieną kartą nepastebėjo šauktuko, nes užsižiūrėjo į tuo metu žalią juostelę. Tada ji dar labiau susikaupė ir grifei pavyko. Taip, jai pavyko! Pažiūrėjusi į rezultatų lentelę nusišypsojo. Džiaugsmas virė viduje.
 Amneta jau norėjo pakelti galvą, bet pamatė iššokusią geltoną dovaną, kuri buvo perrišta žaliu kaspinu. Paspaudus ją pakilo iš vienos pusės raudonas raštelis. Paspaudus jis atsivertė ir mergaitė galėjo įskaityti baltame fone esančias mėlynas raides. Įdėmiai perskaičiusi faktą, Clau vis dar stebėdama ekraną išsitraukė pergamento ir plunksną. Pamirkiusi ją rašale užrašė:

Tinkamai atskiesti puolančio blogio nuodai gali būti naudojami pašalinti blogiems prisiminimams.

Claudie Amneta
II kursas
Grifų Gūžta

Nors ir šiek tiek abejojo dėl to, kad parašė kursą ir koledžą (nes profesorė apie juos nieko nepasakė), bet galiausiai nusprendė, kad atsarga gėdos nedaro. Perlenkusi darbą per pusę atsistojo, nuėjo ir nerūpestingai įdėjo raštelį į mėlyną dubenį. Rūpesčiai šią pamoką turbūt baigti. Grifė tokiu pat žingsniu grįžo į savo vietą ir atsisėdo. Prisiminusi didelį ekraną žvilgtelėjo į jį, o tada stengėsi ką nors suprasti, nes minyts jau buvo nuklydusios kitur.

[Alisa Faun]

Alisai tikrai nepatiko šis gyvūnas. Ją tokie gyvūnai gąsdina. Švilpiukė iš karto suprato, kad šio gyvūno niekur negalėjo pamatyti. Juk tada jis man būtų suvalgęs smegenis... Tiesa? - mintyse nusipurtė Alisa. Tiesą sakant, ji tokį gyvūną girdėjo pirmą kartą. Visos jos knygos yra apie gerus gyvūnus: tokius kaip grifai, vienaragiai, namų elfai (žinoma ne visi), feniksai.
Prieš save turėdama planšetinį kompiuterį Alisa į jį pažvelgė drąsiai. Ji buvo vienoje iš knygų skaičiusi kaip juo naudotis (taip, tikriausiai visas Alisos gyvenimas paremtas knygomis). Ji primerkė akis ir paspaudė mokytojos paminėtą mygtuką su dviem taškais. Ekrano vaizdas pradėjo keistis ir Švilpiukė suprato, kad tai tikriausiai normalu. Netrukus ekrane mergaitė išvydo tokį patį vaizdą kuris buvo projektoriuje. Alisa bijojo ką nors liesti ar daryti tačiau ji pasikliovė mokytoja ir paspaudė ant gyvio. Įsijungė kita gyvio nuotrauka ant kurios buvo trys stačiakampiai laukeliai. Ant vieno iš jų buvo nupieštas kažkoks keistas maistas, ant kito nedidelis rausvas pleistriukas ir dar ant kito kiaušinis. Mergaitė nebesuprato ką toliau reikia daryti. Ji žiūrėjo į stačiakampėlius ir svąrstė ką reikėtų paspausti. Ji tiesiog bakstelėjo per vidurį ekrano ir pamatė užrašą:

Labas, tu prisijungei prie šio žaidimo, kurią užduotį norėtum padaryti pirmiausiai?

Tamsiaplaukei staiga viskas pasidarė aiškiau ir ji spustelėjo ant pirmojo stačiakampėlio su maistu. Jai staiga iššoko užduotis kur reikėjo pašerti gyvūną. Šalia gyvūno atsirado skardinė. Alisa kaip rodė rodyklė perbraukė pirštu per skardinės viršų. Skardinė prasivėrė ir jos viduje matėsi keista rožinės spalvos košė. Staiga atsirado keistas daiktelis šalia gyvio į kurį reikėjo įdėti maistą. Alisa su pirštu kaip rodė žeklai nunešė prie to daiktelio skardinę ir ją pakreipusi įpylė maisto. Kai gyvūnėlis suvalgė savo maistą staiga skardinės vietoje atsirado vandens buteliukas. 
 

[Mila Rozan]

Pirmakursė sėdėjo išpūtusi akis į savo mažą kompiuterį. Ji puikiai mokėjo juo naudotis tik dar nedrįso jo paimti ir ,,suvirškinti'' profesorės pateiktos informacijos.Keistas pavadinimas. Puolantis blogis...Kažkur skaičiau...O kur? Na, Mila, ką tu čia svaigsti? Mila atsargiai paėmė nuo stalo trapų kompiuterį ir žvilgtelėjo į jo ekraną. Paspaudus savo kaulėtais pirštais mėlyną mygtuką ekrano apačioje, pamatė tokį pat paukštį kokį rodė profesorė projektoriuje. Tik šis buvo ryškesnis ir atrodė gan suirzęs. Ekrano viršuje buvo parašyta ,,Puolantis blogis'', o ir staigiai viduryje atsiradęs užrašas ,,Pradėti žaidimą'' pirmakursę privertė vėl panaudoti savo plonus pirštelius. Paspaudus užrašą pasirodė pirmoji užduotis ,,Pamaitinti Puolantį Blogį''. Ekrane mergaitė išvydo iššiepusį dantis paukštį. Jai net pasirodė, kad paukštis tuoj jau pat puls ją, todėl ji staigiu judesiu patraukė savo galvą nuo kompiuterio. Po kelių minučių Mila supratusi, kad jos niekas nepuls paspaudė ryškiai žalsvai šviečiantį užrašą ,,Maistas''. Ekrane išvydo visokiausių spalvų smegenų, uogų, augalų lapų ir mažų gyvūnėlių.Gerai. Jie ėda smegenis. Kokios keistos smegenys...Violetinės, rožinės, baltos, žalios? Keistenybės. Pirmakursė pasirinkusi raudones uogas stengėsi įbrukti jas paukščiui į nasrus, bet jis tik nusukdavo galvą ir nevalgydavo uogų. Ot koks. Bjaurus gyvis.Nenoromis mergaitė pirštais nuslinko gyviui rožines smegenis, tas jis su pasiskanavimu suėdė savo keliančiais siaubą dantimis. Ekrane pasirodė didelė žalia varnelė, kuri reiškė, jog užduotis įvykdyta.Dar dvi ir viskas. Tikiuosi jis daugiau nešieps savo nasrų.

[Mila Rozan]

Antroji užduotis privertė Milą iš niekur nieko supykti.Maudyti šitą...Šitą gyvūną? Bjauru! Puolantis blogis ramiai sau tupėjo blizgančioje vonioje, o mergaitė vis dar sėdėjo sudėjusi rankas prie krūtinės. Kuomet paukštis pradėjo cypauti ir inkšti, Mila pagaliau pradėjo leisti vandenį. Net nepastebėjusi, kad leidžia šalčiausią vandenį į paukščio vonią, ji sėdėjo ir žvelgė kažkur į projektoriaus rodomą vaizdą. Jos ausis pasiekė garsiai cypiantis garsas, kuris sklido iš Puolančio Blogio nasrų. Tik pažvelgus į kompiuterį garsas jau buvo nutilęs, o paukštis suledėjęs iš šalčio.Ką aš padariau? Kaip man jį dabar atšildyti? Mergaitė nerimo, bet pamačiusi vidutinio karščio ir šalčio mygtuką greitu judesiu jį paspaudė ir paukštis vėl tapo toks koks buvęs, o vonia prisipildė vandens. Mergaitė smulkiais pirštais suradusi šampūną, kuriame pavaizduotas pats Puolantis Blogis ėmė atsargiai trinti paukščio pakaušį. Dar paukštį pamuilavo keistos spalvos muilu ir pradėjo su tam tikra pele ant jo pilti vandenį iš vonios. Kai paukštis jau buvo nebeapsiputojęs, mergaitė išėmė jį iš vonios ant žemės ir paėmusi šviesios spalvos rankšluostį apsausino paukštį. Puolantis Blogis išskleidė keistą, bet tuo pačiu malonų ir nespiegiantį garsą, tuomet vėl ekrane pasirodė žalia varnelė kuri privertė mergaitę šyptelėti.

((Du įrašai iš eilės, minusuoju tašką.))

[Alisa Faun]

Alisa paėmė vandens buteliuką ir nutempusi pirštu prie gyvio jį pagirdė. Netrukus ekrane pasirodė užrašas:

"Sveikiname! Tu įvykdei pirmąją užduotį. Paspaudus žalią mygtuką apačioje būsi sugrąžintas į pagrindinį puslapį."

Mergaitė nuspaudė mygtuką ir prieš save išvydo tą patį ekraną kur ir prieš pradedant užduotį. Šį kartą jau nebebuvo stačiakampėlio su nupieštu maistu. Buvo likę tik du kiti stačiakampėliai.
Šį kartą Alisą paspaudė ant mygtuko su kiaušinio piešinuku. Jai prieš akis išdygo kiaušinis nedideliame lizde. Kaip ir pirmojoje užduotyje rodyklės rodė ką reikia daryti. Alisa prilietė savo pirštą prie kažko panašaus į pleduką ir jį nutempė ant kiaušinio. Pledukas gražiai apgaubė kiaušinį. Šalia buvo nedidelis užrašas: "1 diena", netrukus vietoje to atsirado užrašas "2 diena", o po kelių sekundžių ir "3 diena". Staiga atslinko kažkoks kirminas ant kurio Alisa bakstelėjo pirštu ir jis dingo. Tas pats užrašas lyg niekur nieko toliau keitėsi ir netrukus jau skelbė "10 dieną". Čia užrašas ir nustojo keistis. Kiaušinis staiga pradėjo spurdėti, ir rodyklė parodė, kad reikia nukelti nuo kiaušinio pleduką.
Kiaušinyje netrukus pasirodė įtrūkimas ir jis visas pradėjo greitai trūkinėti. Netrukus iš jo išlindo mažas gyvis. Tai buvo puolančio blogio vaikelis. Jis buvo labai mažas, atrodė labai silpnas ir bejėgis.  Jo mažos akytės buvo prisimerkusios. Buvo pavaizduota, kad reikia jį paglostyti. Pirštu kelis kartus Švilpiukė perbraukė per jo nugarą pirštu ir liepė prie to pačio pakartoti pirmąją užduotį. Mažylį reikėjo pamaitinti ir pagirdyti. Tai padarius ant ekrano pasirodė užrašas:

"Sveikiname! Tu įvykdei antrąją užduotį. Paspaudus žalią mygtuką apačioje būsi sugrąžintas į pagrindinį puslapį."

[Mila Rozan]

Mila buvo svajotoja, todėl ir dabar žvelgė į projektoriuje pasirodančius užrašus arba nuotraukas, o jos mintys buvo visai kitur.Gal reikės parašyti mamai? Turbūt laukia mano laiško, nes senai rašiau jai... O gal po pamokos užsukti į biblioteką? Pamoka...Taigi tiesa! Manęs laukia tas bjaurus padaras. Ah, pavargau... Mergaitė nukreipė savo akis į kompiuterį kuris jau buvo užgesęs. Ji smiliumi įspaudė šoninį mygtuką ir vėl ekrane pasirodė dar viena užduotis. ,,Pagydyti Puolantį Blogį''. Mila paspaudė iškilusį užrašą ir atsiduso kuomet ekrane vėl pasirodė paukštis. Paukštis tupėjo ant ligoninės kušetės ir buvo kitoks nei kitose užduotyse. Jis buvo, lyg ir liūdnas, visos jo plunksnos buvo keistai suveltos, kraujuojantis sparnas net Milos širdį suminkštino, nors jai jis nepatiko. Jis susižeidęs... Kaip gaila. Pala, pala, juk jis ėda žmonių smegenis! Koks dar čia gailestis, Mila? Bet po kiek laiko mergaitė ėmė tikrai gailėti paukščio ir pradėjo jį gydyti. Apgaubė paukštį medžiaga, kuri buvo ant kušetės, sparną palikdama neuždengtą. Radusi švirkštą, kuriame  buvo nuskausminamieji vaistai greitai juos suleido ir iš paukščių nasrų pasigirdo mažas cyptelėjimas. Nuvedusi pirštu rankšluostėlį apipylė jį kažkokiu skysčiu ir pridėjo prie paukščio sparno. Po rankšluosčio nuėmimo kraujo nebuvo nė ženklo. Mergaitė apžvelgusi patalpą pastebėjo tūbelę, kurioje buvo skystas ir permatomas  kremas su paukščių plunksnų atvaizdu. Ji jį atsargiai nuvilko link paukščio sparno žaizdos  ir užpylė skystį ant sparno. Po kelių minučių paukštis jau buvo pasikeitęs, buvo linksmesnis ir ne toks niūrus. Ekrane išvydo vėl gi žalią varnelę ir tą ypatingąją Puolančio Blogio savybę. Greitai išsitraukusi popieriaus gabalėlį jame užrašė:

Tinkamai atskiesti puolančio blogio nuodai gali būti naudojami pašalinti blogiems prisiminimams.   
                     
Mila Rozan             

Lapelį perlenkė per pusę ir nužingsniavo link profesorės stalo. Pasiekus stalą nužvelgė profesorę ir jai šyptelėjo, o tada įmetė savo lapelį į dubenį. Grįžus ,,nukrito'' ant savosios kėdės ir išjungus kompiuterį pradėjo žiūrėti į projektorių, kuris ją pirmą kartą sudomino.

[Monica Lilly Moonlight]

Atėjusi į mėgstamiausią savo pamoką Monika kiek nustebo, išvydusi priemones ant mokytojos stalo, bet nudžiugo, vos prasidėjus pamokai ir pasigirdus klausimui. Matyt, šiandien laiminga mano diena. Juk atsakymą mergina puikiai žinojo.
- Tai, be jokios abejonės, žvynuotasis tropikų velpis. Jis yra ypač paplitęs P. Amerikoje, nėra pavojingas, bet kaip tik naudingas išdžiūvusiems medžiams, nors tokių Amazonės džiunglėse reta. Didžiausią pavojų jiems kelia juos gaudantys žmonės, tai yra ypač populiarus, bet nelegalus augintinis. Juos ypač dievina turtingi asmenys, bet jų priežiūra yra be galo velpiams kenksminga... Už velpio gaudymą ir laikymą yra skiriamos didžiulės baudos. Taip... - staiga baigė pasakojimą, išsisėmusi žodžių Mėnesiena.
Kažkodėl ji jautė, kad pasirodė gerai. Juolab, kad ji be galo domėjosi visokiais magiškais, egzotiškais gyvūnais.
Gal per vakarienę reikės pasilepinti dar vienu gabaliuku torto?

[Monica Lilly Moonlight]

Išgirdusi teisingą atsakymą, Monika kiek sutriko, bet tvirtai pasiryžo iki pamokos galo pasirodyti geriau. Paspaudusi ant planšetinio kompiuterio, Lili padarą galėjo apžiūrėti iš arčiau: ryškūs sparnai, išlakus kūnas, smailūs aštrūs dantukai... Puolantysis blogis atrodė tikrai įspūdingai, ir mergina nusprendė, kad, nepaisant pavojingumo, gyvūnas jai patinka.
Ši užduotis Monikai pasirodė ne tik įdomi, bet ir naudinga: juk savo ateitį jaunoji Švlipė ketino susieti su magiškaisiais gyvūnais! Tikiuosi, man teks mažylio perėjimas ir auginimas, galvojo Monika.
Pirmoji užduotis buvo lizdo sukimas, kas M. L. Mėnesienai pasirodė tikrai puiku. Tai neturėtų būti sunku. Monika pažvelgė į šoną, kur buvo "sudėtos" reikalingos ir nelabai dalys: sausos šakelės, basilisko išnaros, sausi milžiniški gėlės-mėsėdės lapai, akmenys, molis, lipnus dumblas, mažų paukštelių plunksnos, smulkūs kaulai, stambūs kaulai...
Gal lentoje būtų galima rasti pagalbos? Mėnesiena užmetė akį į lentą, bet rado tik faktą apie mėgstamiausią puolančiojo blogio užkandį, žalias arklio smegenis. Netinka.
Bet... Tam ir yra teta magiškųjų gyvūnų specialistė. Švilpinukė įtempė smegenis ir lyg per miglą prisiminė tetos kalbas apie iš basiliskų išnarų sukurptus lizdus ir sutvirtintus... Kuo?
Kvaiša! Tam ir yra vadovėlis! Monika pavartė vadovėlį ir rado puslapį su tikslia puolančiojo blogio lizdo schema: basilisko išnaros, gėlės-mėsėdės lapai, dumblas, smulkūs kaulai. Panagrinėjus schemą, Lili viską sudėjo iš eilės: gėlės-mėsėdės lapai, dumblas, basilisko išnaros ir smulkūs kaulai {netrukus lentoje pasirodė užrašas: Puolantieji blogiai specialiai savo jaunikliams lizdą apdeda smulkiais kauleliais, kad pratintų prie nepatogių gyvenimo sąlygų.}. Ekrane pasirodė žalios raidės su sveikinimu, ir įsijungė kita užduotis.