0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Zelig Reiher

Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #60 Prieš 6 metus »
Negirdomis nuleido mokinės klausimą ir tik tyliai atsiduso; kokia vis dėlto kvaila buvo žmogaus prigimtis-- klausinėti visiškai įkvailų, nereikalingų dalykų. Juk jeigu buvo pasakyta, kad kokio veiksmo verčiau neatlikus, tai tuomet tyliai priimk tą infomaciją, o ne galvok, kas nutiks, jeigu pabandysi tai. Na, bet ne jo reikalas, jei koks mokinys per savo kvailumą pakliūs į ligoninę ne klasės ribose, ir ypač tada, kuomet buvo aiškiai įspėtas.
Atsirėmęs į palangę ir žvelgdamas į besipraktikuojančius vaikus vyriškis akimis ieškojo tų, kuriems nelabai sekėsi atlikti užduotį, tačiau burtai buvo gana elementarūs ir paprasti, todėl jis nenustebo, kad šią pamoką liko be darbo. Žinoma, papildomas krūvis niekad nebuvo itin malonus, todėl vyras tyliai pasimėgavo tuo geros rūšies šurmuliu ir darbinga atmosfera; ir iš visų jėgų stengėsi nežvilgčioti į kai kurias kabineto vietas. Retkarčiais profesorius vangiai lazdele susiurbdavo aplink jį retkarčiais besikaupiančius tamsius, klampius dūmus; tikėjosi, kad ir mokiniai ims ir susipras, nes kvėpuoti nemaloniu smogu tikrai nebuvo malonus, tenkinantis dalykas. Todėl kilus klausimams jo antakiai šiek tiek kilstelėjo į viršų-- na, truputį šie norėjo imti ir susiraukti, mat, po velnių, ar taip sunku į žmogų pamokoje kreptis tik formaliai?-- ir jis atsistūmė nuo palangės.
-Nemaniau, kad esate nieko neišmanantys pirmokėliai, kurie nesugeba naudotis rankose esančiose priemonėmis, - prabilo kreipdamasis į besiskundžiančios poros vieną asmenį, delnu mostelėdamas į merginų lazdeles. -Tiesa, netgi pirmakursiai, matyt, geriau susitvarko su tokio pobūdžio problemomis, - ištarė ir atsainiai patalpino rankas į savo palto kišenes, tarsi užbaigdamas tą temą; pasisuko visų mokinių link.
-Pamoka artėja į pabaigą, taigi tie, kurie nespėjo, paskubėkit, - prabilo kiek garsesniu balsu. -Tie, kurie jau užduotį pabaigė, susitvarkykite darbo vietas ir tuomet galite išeiti anksčiau, - užbaigė trumpoką monologą ir nutilo, tarsi būtų kiek pavargęs nuo daugybės laiko praleisto tylint ir stebint, kaip triūsia mokiniai.

//Pamoka bus užrakinta 04.08

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #61 Prieš 6 metus »
Jautė, kaip su kiekvienu profesoriaus žodžiu laiminga nuotaika traukėsi ir pavirto tokia pat regima, kaip ir švaraus oro plotelis šitame kabinete. Ži- no- ma, kaipgi ji, kartu su kitomis štukomis mokinių, ėmė ir nesusiprato akivaizdaus, gi vis jų pareiga tikrai nebuvo tik mokytis, o mokytojų palaikyti tik tvarką, ak, ne ne. Kas būtų pagalvoti galėjęs, kad profesoriaus, tiesiog klasės gale tinginiaujančio, pareiga būtų palaikyti sveikatai tinkamas sąlygas, gi jį taipogi, kaip ir mokinius, spaudė užduoties atlikimo laikas. Viskas pasibaigė tuo, jog mergina pilkai mėlynas akis tiesiog paėmė ir užvertė į visatos gelmes, slypinčias galvoje.
Na, bent jau leidimas išeiti ankščiau buvo gautas - viena ranka pasičiupusi abiejų korteles, kita įsikabindama Freyos patraukė prie durų, traukdama varnę paskui save ir nekreipiant dėmesio į kitus, tik durims už nugaros besiveriant atsisukdama ir suvaikiškėdama - liežuvį iškišo laukan, o vieną akį pirštu patempė žemyn. Velniop.
Giliau atsikvėpė, paduodama Freyai korteles - gal ši jų norėjo, o gal jos pasibus tik prakuroms. Koks skirtumas, ką padarysi. Kaip bus, taip ir tebūnie. Iš lūpų išsprūdo keli žodžiai - tikriausiai kažkuris įprastinis "sudie, ligi pasimatyto, tikiuosi susitikti ir tikiuosi, jog nebesusitiksime" variantas, mergina pati nebesigaudė, kas per garsai liejosi iš jos burnos. Pati išsišiepė ligi ausų, su įprastine linksmai pajuokiančia šypsena, apsisukdama ant kulno ir patraukdama į kitą pusę - bent jau tol, kol kokia nors gyvybės forma aplink nesusukiojo; vos užtektinai nuo šių atitrūkus merginos lūpas iškreipė skausmingas vypsnis, dešine ranka sugriebė už kairiosios, įleisdama į šią nagus, kvailai tikėdamasi, jog pačios susikurtas skausmas atitrauks kūniškąjį. Be reikalo.
Įsitikinus, kad koridoriuose dar nepradėjo aidėti jaunimo keliamas šurmulys ir kad niekas nesisukioja aplinkui, burto pagalba - ak, gi kokios geros tos rankose laikomos priemonės - kiek pavargo, kol sugadino tam tikras duris užrakinančią spyną - tą atlikusi iškarto šmukštelėjo į vidų, laukdama ką tik pamoką vedusio žmogaus.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #62 Prieš 6 metus »
 Nora nervingai nusijuokė, šitaip atsakydama į klausimą, ar nebijo. Bijojo, žinoma - kur tau nebijos. Tik esmė ta, kad nebijojo, jog jos naujajai draugei kerai nepavyks, ne. Ji bijojo būti paversta į kokį negražų gyvūną, net jei ir trumpam.
 Bene tuojau pat pajuto, kaip ėmė drėbėti ir mažėti. Jai pasidarė labai šilta, suprato esanti apgaubta kailiu. Na, gyvūnėlis su kailiuku - pradžia nebloga. Kai nustojo drebėti apsidairė į save. Ji buvo kiškis. Ar zuikis. Ar triušis. Niekada nemokėjo jų skirti, bet tikrai buvo viena iš jų. Pilka kiškutė ar triušytė. Aw aw. Pastebėjusi jos link einančią Kiy, mažomis letenėlėmis žengė priekin, tačiau nespėjo padaryti nė kelių žingsnių, kai varnė plojosi. Kaip tik tą akimirką dešimtmetė pamažu atgavo savo įprastą būseną, atvirto į žmogų.
 Greitai pribėgo prie bendrakoledžietės ir pritūpė šalia.
 - Ar viskas gerai? Nesusižeidei? - susirūpinusi pasiteiravo.
 Tuo pat metu pašnairavo į savo antrą kortelę. Dabar buvo magiškojo gyvūno eilė.
 Pasikėlusi ant dviejų kojų ištiesino sulamdytą kortelę. Ant jos buvo pavaizduotas ne itin mielas žvėriukas - akromantula. Mergytė nusipurtė, pamačiusi nupieštą aštuonakį vorą. Realybėje tokį pamatyti bus kur kas baisiai, ypač, kad ilgaplaukės drąsuole pavadinti negalėjai.
 - Polymorphus - ištarė drebančiu balsu, nukreipusi lazdelę į porininkę.
 Nieko neišėjo, tad nutarė pabandyti dar sykį. Prieš tai nusiramino, kad drebantis balsas ar ranka neatskleistų jos išgąsčio.
 - Polymorphus - ištarė žymiai tvirčiau ir Kiyomi ėmė mainytis.
 Po akimirkos prieš Noros akis atsirado didžiulis, aštuonakis voras. Prisiminė, kad akromantulos yra žmogėdros. Mintis, kad tai vis dar yra jos draugė, kažkur prapuolė ir mažoji puolė į ašaras.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Nora Kühnemund »
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #63 Prieš 6 metus »
-Taip, atrodo, kad viskas gerai,- nuo gėdos paraudonavusiais skruostais pažvelgė į pirmakursę, žiūrėdama į visai nedidukę žaizdą ant rankos - paraudimas su nubrozdinimu. Kelis kartus išpūtusi šilto vėjo srovelę, atsistojo ir nugurkė sūrų seilių gumulą - dabar jos eilė pavirsti magiškuoju gyvūnu.
-Kas ten?- su baime akyse paklausė, bet nespėjo, nes burtas netrukus suveikė. Harlė nežinojo kuom ji patapo, vienintelis dalykas buvo labai aiškus ji turėjo daugiau nei keturias galūnes (rankas ir kojas), o tai reiškia, kad ji koks vabalas, voras ar dar koks daugiakojis gyvūnas. Nuo minties apie voragyvius ją labai nupurtė, tad beliko tikėtis, kad ji ne tas plaukuotas daugiakojis. Atmerkė vieną akį, tada kitą ir tarsi atšoko pati nuo savęs. Kiy nebuvo ta, kuri paniškai bijojo vorų ar dar kažko panašaus į akromantulas, bet savęs tikrai prisibijojo, žinant faktą, kad akromatulos yra žmogėdros. Visomis savo aštuoniomis akimis, kurios labai iškraipė vaizdą, pažvelgė į Norą, kuri jau gana nutolusi nuo draugės-pabaisos, tylutėliai verkė. Kol kerai nenustojo veikti, varnė neleido sau eiti link pirmakursės, užtenka, nes dar didesnę baimę įvarys. Jau visai netrukus, trečiakursei atgavus savo įprastinę kūno padėtį, greitai pribėgo prie mažosios draugės.
-O ar tau viskas gerai? Galėjai pasakyti, kad nenori atlikti šios užduoties ir būčiau sutikusi,- glostydama varnanagės plaukus, prižadėjo jos daugiau taip negąsdinti, nors tai nebuvo jos kaltė,- pasistengsiu, kad kuo tu pavirsi, nei manęs, nei tavęs negąsdintų, gerai?- Kiyomi atsargiai pažvelgė į antrą kortelę. Laisvai atsidususi, parodė gyvūną Norai, kad ši įsitikintų, kad ji tikrai bus saugi. Mergaitė linktelėjo, skelbdama, kad tuoj panaudos burtus.
-Polymorphus. Polymorphus!- du kartus šūktelėjo varniukė ir stebėjo kaip lėtai mainosi pirmakursės kūnas. Visai netrukus, prieš ją stovėjo pegaso jauniklis, kuris žalos padaryti neturėjo, o Harley priėjusi prie jo-jos, švelniai paglostė blizgančius karčius.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #64 Prieš 6 metus »
 Mažoji net atsidūso iš palengvėjimo, kai Kiyomi vėl atvirto į paprastą mergaitę. Vis dar šniukštinėjo nosimi, atgalia delno puse braukdamasi nuo putlaus veiduko kvailas ašaras.
 - A-aš nežinau, aš ties-siog labai iš-šsigandau, - sukūkčiojo.
 Pabandė kaip nors nusiraminti. Padėjo varnė, parodydama kortelę. Noros veiduke iš karto suspindo šypsena, prieš akimirką buvęs išgąstis ir ašaros išgaravo į nebūtį. Lyg nieko nebūtų atsitikę, linksmai palinksėjo galva, suveldama dar labiau savo plaukučius.
 - Taip, gerai, aš jau pasiruošus, - džiaugsmingai sučiauškėjo, belaukdama, kol draugė ją permainys.
 Ilgai laukti nereikėjo. Gana greitai pajuto, kaip jos kūnelis išsitempia ir kažkokia jėga priverčia ją atsistoti keturiom. Dar po akimirkos pajuto kutenimą ties mentėmis - iš jų išaugo gražūs sparnai. Žiūrėjo, kaip Kiy lėtai prie jos prisiartina ir ima ją glostyti. Meiliai pakreipė savo baltą snukutį. Kažkodėl labai užsimanė cukraus - ak, tiesa, žirgai gi jį labai mėgsta.
 Gana ilgai būti pegazo kailyje neteko, nes jau po kelių akimirkų vėl tapo savimi - paprasta, dešimtmete mergaite visada susivėlusia ševeliūra. Kiyomi stovėjo šalia, tad mažė iš karto ją apkabino.
 - Ak, ačiū, ačiū, ačiū! - sušuko, - Labai džiaugiuosi, kad galėjome dirbti kartu, tai buvo taip šaunu, norėčiau dar! Ir net tas piktas dėdė jau man nebeatrodo toks piktas, bet tai todėl, kad į jį nežiūrėjau, nes tu man padėjai atitraukti mintis, o žinai, norėčiau dar kada nors su tavim pabūti. Tu mėgsti žaisti lėlėmis? Aš labai, bet turiu tik vieną, daugiau mamytė neleido pasiimti, - greitai čiauškėjo, net ne itin kreipdama dėmesį į tai, ar pašnekovė jos klausosi, - Tai va, aš pamaniau, kad gal kada susitiksime ir galime pažaisti, a? Arba knygeles paskaityti, aš taip mėgstu pasakas apie princeses. Žinai, aš visada norėjau būti princese.
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #65 Prieš 6 metus »
Kiyomi lengviau atsiduso, išgirdusi, kad jos naujajai draugei viskas gerai.
-Džiaugiuosi, kad tau viskas gerai,- švelnia šypsena apdovanojo varnanagę, - tau tikrai tikrai viskas gerai? Gal palydėti į kiemą ar varno nago bedrąjį kambarį?- labai jaudindamasi dėl Noros, paklausė ir pačiupusi už smulkios rankelės ir atsisveikinus su profesoriumis, išsivedė pirmakursę į koridorių.
-Ir aš labai dėkoju tau už bendradarbiavimą, esi tikrai labai faina ir miela,- šokinėjo Kiy,- o su lėlėm tikrai galėsim kokį kartą pažaisti ir net knygas apie princeses paskaityti, o dabar eime į kiemą. Saulė šviečia, geras oras, paukšteliai čiulba - mums tikrai reikėtų pailsėti nuo tų pamokų ir visų namų darbų, tiesa?- dar kartą paklausė Harlė ir suskubo su Nora į kiemą.
As you swore to God,