[Klarė Konė Karter]

Pervertusi beveik pusę knygos, Klarė rado eliksyrą, kuris atrodė galės būti įveiktas antrakursės, ir kuriam nereikia amžinybės skirti brandinimui. Tiek laiko grifė neturėjo. Tyliai pasiskaičiusi ir užmesdama akis į tai, kiek liko laiko, kad spėtų, žaliaakė persirašė ingredientus, kad nereiktų tampytis nugarą lenkiančios knygos su savimi. Eidama link reikmenų pilnos spintos žiūrėjo į skiautę, tikėdamasi, jog galės rasti visus reikiamus ingridientus:

Isterijos slopinimo gėralas

11 mėtos lapelių
3 šiltažvynės žuvies uodegos pelekai
7 kreivašaknio medžio lapai
4 ajero šaknys
5 paprastojo čiobrelio žiedai
1 ugningojo ilgasparnio nagas
300 ml vandens

Keliaudama aplink spintoje esančias lentynas Klarė pamažu traukdama indus rinkosi reikiamus ingredientus. Žaliaakė džiaugėsi tuo, kad nebuvo nė vieno skysto pavidalo ingrediento. Taip labai sumažėjo tikimybė kažkuo, ne visai maloniu, apsipilti, ar kitaip pakenkti savo ar dar blogiau, kabinete esančių būviui.
Susirinkusi ingredientus antrakursė labai atsargiai, pėda už pedos keliavo link savo suolo kabineto priekyje. Greitu žvilgsniu peržiūrėdama kokių instrumentų reikės gamybai, dvylikametė jau žinodama kur visas sudėta, nusičiupo ko reikia, tarp jų ir nedidelį sugraduotą į šiek tiek didesnį puodelį panašų cilindrą, kurį keliaudama link suolo prisipildė eliksyrams tinkamo vandens.
Kaip pingvinas krypuodama, kad nieko nepamestų ir nepalietų vandens ilgakasė slinko link priekyje esančio suolo, tačiau klubu užsikabinusi už suolo ir praliejusi šiek tiek vandens, grifė kitu žingsniu slysteldama plojosi žemėn. Laimė, kad nukrito atbulomis, kitaip būtų sudaužiusi indą, ir pasekmės būtų buvosios didesnės, nei nikstelta koja bei šlapias veidas, uniforma bei plaukai.
Štai ir prisišnekėjau...
Apsižiūrėjusi mergaitė stengėsi kuo greičiau atsikelti, kol užsiėmę savais reikalais klasės draugai neatkreipė dėmesio. Tačiau pamačiusi kelis atsuktus į save veidus, Klarė labai susigėdo. Nušleivojusi iki suolo ir padėjusi daiktus turėtus rankose, grifė prisėdo ant kedės, nusišluostė rankove vandeniu aptekėjusį veidą ir galvodama apie savo eilinį kartą sutryptą reputaciją antrą kartą keliavo paimti vandens.
Ir reikėjo man viską nešantis įsipilti dar ir vandens. Klausimas kada mane prisitrenkele, ar daužyta galva ims praminti...

Sor: Bonus taškas už ilgą ir įdomų postą.

[Bethany Landworth]

   Trečiakursė atsakė į klausimą ir tikėjosi ramumos. Tačiau ne, profesorius nori sužinoti dar ir priešnuodžio pavadinimą, kurio ji neprisiminena. Vis gi, be taškų likti nenorėjo, tad pabandė kažką išlementi:
   - Jei kalbate apie pirmą mano paminėtą priešnuodį, tai jo pavadinimas... - Bethany nudelbė žvilgsnį žemyn ir ėmė kramtyti lūpą. - Eee... Ehm ehm. Lot... Lotyniškai būtų O.. Op... eratio... Operatio Reducitur. O išvertus reiškia... Sutrumpinimo eliksyras..? Šiuo atveju būtų eliksyro veikimo laiko sutrumpinimo eliksyras... O jei kalbėjot apie antrąjį priešnuodį, ta pavadinimas...  - mergina visu proto pajėgumu stengėsi atsiminti, tačiau deja. - Ne, neatsimenu.
   Grifė pakraipė galvą ir vėl įsikniaubė į vadovėlį, tik neilgam. Grifų Gūžtos vadovas paskelbė praktikos užduotį. Kaip ir visada (ar bent jau dažniausiai) - eliksyrų virimas. Betei tai sekėsi ne itin gerai (nors pirmame kurse egzaminą išlaikė puikiai), reikia nuolat stebėti paruošimo eigą, kad tik nepadarytum bent mažiausios klaidelės. O toks didžiulio susikaupimo ir pastabių akių reikalaujantis darbas ne jai.
   Ilgaplaukė atsivertė vadovėlio turinį ir ėmė ieškoti temos apie priešnuodžius. Dvidešimt pirmas... Trisdešimt penktas... Keturiasdešimt antras... Penkiasdešimt trečias. Mokinė atsivertė reikiamą puslapį, o tada ėmė ieškoti tinkamo eliksyro. Gerai. Reikia nelengvo, bet greitai paruošiamo. Pala. Man reikės dar ir nuodus virti? Pasirūpinsiu tuo vėliau. Okey... Šitas per lengvas... O šitas tai tikrai per sunkus, be to, neturiu tiek laiko. Šitas... Hmm... Gerai, šitas. Pala, ne. Bethany įsistebeilijo į savo neseniai paminėtą priešnuodį. Ne, prisiekiu, nežinojau, kad jis buvo vadovėlyje aprašytas... O pavadinimas buvo toks lengvas... Kaip jo neprisiminiau? A, pala, taigi jo net nežinojau... Gal imti šitą eliksyrą? Bet ar bus tokių sudedamųjų dalių, kokių man reikia? Grifė žvilgtelėjo į sekantį puslapį. Kas šiandien darosi? Šypsosi laimė, ar ji šypsosi laimei? Kitame puslapyje buvo pateiktas supaprastintas ,,Nežmoniškųjų rasių eliksyrus nutraukiančio eliksyro'' versija, kuri tinka lengviems nežmoniškųjų rasių eliksyrams nutraukti. Betė nusišypsojo ir ėmė gilintis į sudedamąsias dalis.

Sor: Bonus taškas už ilgą ir įdomų postą.

[Edgar Jeffter]

Pakilęs iš savo vietos penkiolikmetis nuėjo prie lentynų, kuriose galėjai rasti visokiausio plauko ingredientų, skirtų eliksyrams virti. Nors viskas būdavo pakankamai tvarkingai sudėta, kartais vis tiek tekdavo gerokai palaužyti galvą norint surasti reikiamą daiktą, nes visko tiesiog būdavo. Bet, žinoma, taip būdavo, jei prie lentynos atsidurdavai vienas pirmųjų, nes jei apsireikši po pirmųjų kursų moksleivių, dažniausiai rasi viską išmėtyta ar ne savo vietose. Aišku, ne išimtis buvo ir dalis vyresniųjų, kuriems, tiesą sakant, tiesiog būdavo nusispjauti į tvarką.
Atrodo šį sykį juodaplaukis viską rado dar savo vietose. Ką pirmiausiai jis pastebėjo savo akiratyje, tai buvo saliorita, putli, dobilo dyžio, baltažiedė gėlytė, kurią suspaudus į orą išsprogdavo jos miltų debesėlis, ir druska. Tad nieko nelaukęs juodaplaukis tai ir pasiėmė į savo rankas. Kiek pasiknaisiojęs giliau vienoje aukščiausiai esančių lentynų jis aptiko triušio dantis, o vėliau ir Hilgėlės žiedą, vaistažolėms skirtoje vietelėje. Ko gi dar mums čia reikia? užmetė akis į tai ką turi.
- Geramedis, Geramedis,- surauktu žvilgsniu dairėsi, kur galėtų būti Geramedžio gėrybės. Praslinko porą kartų pro lentynas bandydamas rasti tai, ko reikia, tačiau tik sugaišo geras dešimt minučių. Negi profesorius nebeturi? jau ir šioks toks nervingumas apėmė Edgar'ą. Bet juk taip nebūna prisiminė, kad niekada niekam nebuvo, taip nutikę, jog nerastų reikiamo ingrediento, todėl nusprendė, kad geriau paklaus pačio von Sjuardo. Tik prieš tai dar nuėjo prie specialios lentynos su visokiausiais skysčiais iš kurio pasiėmė nediduką buteliuką su žydru skysčiu viduje. Tai buvo Mėlynsparnio drugio ašaros.

[Freya Nyxia Fireblood]

Išgirdusi profesoriaus užduotį, Freya visai nudžiugo - na, kas jau kas, o kelių ingredientų sumaišymas neturėtų būti baisiai sudėtinga užduotis?.. Freya pradėjo vartyti seną, storą, sunkią, truputėlį aptriušusią priešnuodžių knygą, kupiną šimtų įvairiausio tipo ir poveikio priešnuodžių - na, juk kaip tik to ir reikia šioje pamokoje.
Po kelių minutėlių Freya apsistojo prie kelių variantų -  tiesos eliksyro poveikį nutraukiančio ir priešnuodžio, panaikinančio Krolivijaus nuodų poveikį. Pastarieji nuodai veikė labai lėtai - pirmieji požymiai buvo galūnių nusidažymas ryškia, beveik neonine turkio spalva. Įsigilinusi į abu receptus ir kiek pamąsčiusi, varnė nusprendė apsistoti ties pastaruoju - na, juk von Sjuardas sakė, jog reikia pasirinkti viralą, kelsiantį iššūkį, tiesa?
Varniukė pradėjo skaityti gana ilgoką receptą.

Krolivijaus nuodų priešnuodis
Ingredientai:
5 lašeliai išgrynintos sidabro plazmos
13 švelniojo kraislio lapų
1,3 gramo margašakės lapų
7 lašeliai akonitijos lapų skysčio, šviežiai spausto
1 gabalėlis džiovintos erumpento uodegos
2 lašeliai koncentruoto drakono kraujo
1 vidutinio dydžio stiklinaitė vandens

Freya išpūtė akis. Velnias, pusės iš ingredientų nesu girdėjusi.. - susimąstė antrakursė. Na, bet juk laikas vietoje nestovi - taigi mokinė pakilo iš savo vietos ir, pasiėmusi knygą į rankas, nusliūkino prie didžiosios ingredientų spintos - ten, rodos, buvo kiekvienas įsivaizduojamas skystis, augalas ar magiška sudedamoji dalis apskritai.

[Klarė Konė Karter]

Sėkmingai atkeliavusi prie priekinio suolo, iš antro karto Klarė pagaliau atsinešė viską, ko reikės pagaminti isterijos slopinimo gėralui. Susidėjusi viską tvarkingai ant suolo taip, jog būtų patogu, mergaitė ėmė skaityti paruošimo nurodymus.
Užvirti 200ml vandens.
Klarė taip ir padarė. Nukreipusi lazdelę į katilą, užkūrė ugnį. Atsargiai pakėlusi jau ir taip apibintuotas, nudegusias rankas, nupylė du trečdalius vandens iš tos nelemtos stiklinės matuoklės, kuria jau ir taip buvo spėjusi apsipilti. Vandeniui verdant grifė emėsi kito žingsnio, susmulkinkinti čiobrelių žiedus, ir išmirkyti juos ajero šaknų sultyse, kurias prieš tai dar reikia ir išspausti, prispaudžiant peilio geležte. Ant lentelės susismulkinusi čiobrelius, žaliaakė paemė ajerus ir paeiliui dėdama ant lentos spaudė peilio geležte.
Panelei Karter labai skaudėjo rankas. Pabandykite spausti peilio geležtę, su iki pūslių nudegusiomis, nors ir profesorės šie tiek apgydytomis, rankomis. Tačiau dvylikametė nesiskundė. Ji žinojo, jog dėl nudegimų ji buvo kalta pati, tad narsiai kentėjo skausmą. Pas seselę dėl to ji tikrai neis. Tai ne mirtina. Ajero šaknys buvo šiek tiek slidžios, tad spausti buvo dar sunkiau. Dorojant antrą šaknį, ji spėjo išslįsti, tačiau mergaitė buvo greitesnė, pasilenkusi per stalą spėjo pagauti nuo stalo jau ketinusią nušoktį sudedamąją dalį. Pabaigus su šaknimis Klarės tvarsčiai buvo permirkę, tačiau žaliaakė tęsė darbą, net nekreipdama dėmesio. Keista, bet ajero sultys šiek tiek vėsino mergaitės rankas. Čiobrelio žiedų skiautelės, prisigėrusios ajero sulčių tapo melsvos. Jas ilgaplaukė sudėjo į katilą. Pagal nurodymus išlaukė dešimt minučių ir įmetė 3 mėtos lapelius. Su visais koteliais, kaip ir buvo liepta. Pamaišiusi tris kartus pagal laikrodžio rodyklę ir pusę rato prieš, įmetė dar tris, vėl taip pat maišė. Garuojantis skystis skleidė malonų žolelių kvapą. Tada prilietė katilo apačią lazdele ir užgesino ugnį. Įvyniojo ilgasparnio nagą į delno dydžio pelekus. Pelekų smarvė rietė jautrią mokinukės uoslę. Neaišku kiek laiko jie stovėjo lentynoje. Jei greičiau nesusisuksiu, vemsiu...
Ranką priglaudusi prie katilo šono grifiukė stebėjo, ar šis ataušo. Nusprendusi, kad indas pakankamai vėsus, atsargiai, kad neatsivyniotų žvynai, įmerkė susuktą šaknį į juodąjį puodą. Vėl bakstelėjo lazdele tyliai ištardama pirmame kurse įvaldytus ugnies įžiebimo kerus. Džiaugėsi tuo, kad bent tam nebereikia daug pastangų. Žalsvai melsvas skystis kaito, mergaitė matė, kaip nagas, įvyniotas į žvynus ėmė tirpti, viralo paviršius pasidengė tiršta, riebia, neaiškios rusvos spalvos puta. Kuri, kas be ko, baisiai dvokė.
Žaliaakė toliau stebėjo nurodymus: susmulkino kreivašaknio lapus, ir po truputėlį maišydama prieš laikrodžio rodyklę kita ranka subėrė. Gėralas nebedvokė taip siaubingai, ir įgavo sodrią žalią spalvą.
Eliksyrui praskiesti buvo skirtas likęs vanduo. Atsargiai supylusi į kunkuliuojantį viralą išmaišė katilo turinį pagal laikrodžio rodyklę. Vėl užgesinusi ugnį Klarė subėrė paskutinius penkis mėtos lapelius, po kiekvieno maišydama paeiliui tai pagal, tai prieš laikrodžio rodyklę. Šleikštulį keliantis kvapas buvo panaikintas. Eliksyras įgavo malonų mėtų kvapą, ir kadangi puvo praskiestas, švelniai žalsvą, spalvą.
Patikrinusi aprašymą Klarė manė, kad kaip ir pavyko. Metas pakviesti profesorių..
Pakėlusi ranką grifė laukė, kol koledžo vadovas atkreips dėmesį į mokinę.
- Profesoriau, manau, kad man kaip ir pavyko... - Kreipėsi, taip kaip ir dažniausiai. Nedrąsiai, nutęsdama žodžius, tarsi abejotų.

Sor: Bonus taškas už ilgą ir įdomų postą.

[Dawn Strain]

Dawn vis greičiau vartė vadovėlį ir juto, kaip jai vartant, į veidą pučia nestiprus vėjelis. Nagi, aš niekaip nesurandu tinkamo eliksyro, jog išgėrus nemirčiau. Na, ne visi eliksyrai yra nuodai...Ooo...-merginos akys išsiplėtė, kai viename puslapyje pamatė Užmirštumo eliksyrą. Manau, aš šį eliksyrą galėčiau puikiai pagaminti, tačiau pirmiausia man reikia atrasti priešnuodį. Mergina greitai atsivertė skyrių "Priešnuodžiai" ir turinyje ėmė ieškoti priešingo veikimo eliksyro Užmirštumo eliksyrui. Šiek tiek pavarčiusi knygą, įdėmiai apžiūrinėdama kiekvieną puslapį, Dawn pamatė žodį "Atmintis" ir greitai atsivertė puslapį. Atminties eliksyras...Na, nemanau, kad jis yra skaitomas kaip priešnuodis, tačiau šie eliksyrai yra visiškai priešingi...Tad, tai turėtų suveikti, ar ne?-antrakursė minutėlę žiūrėjo į vadovėlį šiek tiek abejodama. Velniai rautų..-numojo ranka Dawn ir ėmėsi ieškotis katilo, ir kitų būtinų dalykų. Kadangi pamokos užduotis yra padaryti priešnuodį, tad pirmiausiai būtent tai ir padarysiu. Mergina pasiėmė katiliuką, pasidėjo jį ant stalo ir pradėjo skaityti Atminties eliksyro paruošimą.Mm...Kas tai? Jobberknolio plunksna? Iš kur man tai gauti? Dawn greitai prabraukė pirštu per visus likusius ingredientus. Regis, reikia imtis darbo. Varniukė ėmė ieškoti tos plunksnos, kurios pavadinimą girdėjo pirmą kartą.
-Mėlyna plunksna keistu raštu...Mėlyna plunksna keistu raštu...-sau šnibždėdama kartojo Dawn, vis pasirausdama po lentynas. Jos buvo prikrautos įvairių dalykų, o merginai tereikėjo tos vienintelės plunksnos. Strain buvo visai praradusi viltį. O gal profesorius tokios plunksnos neturi? Ką aš čia darau? Staiga merginos akis patraukė kažkas mėlyno, kyšančio kampe. Antrakursei gerokai reikėjo pasistengti pasiekti tą dalyką, kadangi jį buvo užspaudę į kampą daugybė daiktų. Dawn pačiupo to mėlyno daikto kampelį ir užkart pajuto, kad tai plunksna. Ji dailiai ištraukė plunksną, stengdamasi jos nesuplėšyti. Dawn nusišypsojo iš palengvėjimo ir nubėgo į savo vietą.

[Sorenas von Sjuardas]

Sorenas von Sjuardas dar pamaišė katile ant stalo verdantį benzino kvapo viralą, žvilgtelėjęs į laikrodį paėmė nuo lėkštelės jau susmulkintų vabzdžių kojelių ir, visą laiką stebėdamas sekundinę rodyklę, tylomis mintyse suskaičiavo iki trijų. O tada staigiai subėrė kojeles į eliksyrą ir tris kartus samčiu pabarbeno iš vidaus per katilo kraštą. ,,Nu va, o dabar pradėsim ekskursiją..." - atsiduso auksaakis, padėdamas maišymui skirtą įrankį ant stalo, ant specialiai tam paliktos lėkštelės. Kai tyčia atsistojo tiesiai prie Dallifrėjos, kai ji garsiai uždavė klausimą.
- Panele Portendorf,- kreipėsi Sorenas, tyliai pasvarstydamas, kokiai tautybei gali priklausyti ši varniukė.- Priešnuodžiai - viralai, kurie panaikina nuodų veikimą, gydo, pašalina cheminius ir magiškus veiksnius, kurie žmogui kenkia ar sukelia nemalonius jausmus. Priešnuodžiai neapsiriboja vien nuodų neutralizavimu ar slopinimu,- profesorius nežymiai šyptelėjo merginai.- Haliucinatas pats iš esmės dažniausiai nėra nuodas, tačiau turi nuodingųjų savybių: per dažnas jo vartojimas gali sukelti priklausomybę, smegenų ligas, dalies raumenų atrofaciją. Reikia pasakyti, kad haliucinatai neretai naudojami nusikalstamame pasaulyje, norint priversti...- Sorenas užsikirto, nusprendęs nesigilinti į tai, kas vyksta už įstatymų ribų.- Taigi, o antihaliucinatai padeda nutraukti tiesioginį haliucinato veikimą, taip pat ir panaikinti arba sušvelninti žalą, kurią organizmui arba psichikai padarė haliucinatai. Ne, penele Portendorf, neapribok savo įgūdžių vien gebėjime virti haliucinatus, tobulėk ir kitur,- draugiškai šyptelėjo profesorius von Sjuardas, ir praeidamas palinko prie merginos ausies, tyliai pridurdamas:- Jeigu norėsi ir nebūsi labai užsiėmusi, prašau, pasilik po pamokos arba laisvu laiku užeik į mano kabinetą,- trumpam uždėjo didelę, šaltą leteną jai ant peties ir priėjo prie kitos mokinės - Dawn Strain.
- Taip, amortentia iš tiesų yra stipriausiasis. Atsakymas teisingas, šaunuolė,- o štai pastaba apie nuodus Soreną iš tikrųjų pralinksmino. Plačiai šypsodamas mokytojas linktelėjo moksleivei.- Jeigu norėsi, išgersiu, bet siūlau tai daryti jums patiems, kad išmoktumėte atpažinti nuodo veikimą ir greitai reaguoti. Aš pats ateinu su tikru priešnuodžiu, ir jeigu jūsiškis būna nepavykęs, užtikrinu, kad jūsų sveikatai ir gyvybei pavojus negrėstų,- pasakė von Sjuardas jau surimtėjęs. Čia jis išklausė ir Bethany Landworth atsakymą į užduotą klausimą.
- Antrasis priešnuodis vadinamas antianomalois, techninis pavadinimas - Padarų priešnuodis. Skamba gal ir keistai, bet yra kaip yra,- šyptelėjo jis, nuskubėdamas prie Žanetos Froz, jau laukiančios profesoriaus su paruoštu viralu. Praeidamas pro savo stalą, pasiėmė butelaitį su jau paruoštu priešnuodžiu nuo dėklo. ,,Ji gamino priešnuodį nuo užvaldymo užkeikimo... čia nedovanotini kerai, išsiversim su užvaldymo eliksyru..." - pamintijo jis, iš užrakinto stalčiaus išsitraukdamas ir tai. Užrakinęs ir vėl, įsimetė raktą į kišenę ir nuėjo prie Žanetos.
- Prašau, tai tau nuodas. Kai išgersi, aš bandysiu įsibrauti į tavo mintis ir tave valdyti. Per dešimtį sekundžių turi išgerti savo priešnuodį, o jeigu jis neveiks arba nespėsi - duosiu tau savo pagaminto.

[Rafaela Ginoble]

 Dallifrėja giliai ir pabrėžtinai liūdnai atsiduso. Kol profesorius jai skaitė ilgą ir nuobodų pamokslą apie haliucinatus ir jų žalą įdėmiai stėbėjo jo akis. Ne, dėl deivės Afroditės meilės, jis tikrai nėra paprastas žmogus. Šiam priartėjus prie nežmoniškai neįdomios frazės apie nusikalstamumą, penktakursė net nusižiovavo. Toliau klausėsi mokytojo svaisčiojimų parėmusi smakrą delnu. Liūdna. Iš tikrųjų, būtų visai smagu nusispjaut į jo žodžius ir laikytis savo. Tačiau buvo beveik visu šimtu procentų įsitikinusi, kad profesorius ją nubaustų. Na, žinot, jis neatrodė kaip tos jaunutės nepatyrusios mokytojėlės, kurios į viską reaguoją perdėm nuolaidžiai ir bando viską išsiaiškinti pokalbiu, be jokių bausmių. Nesąmonė. O kadangi von Sjuardas buvo grifų vadovas, raudonplaukė buvo tikra, kad  pernelyg nežaistų su įdomių bausmių mąstymu ir atimtų taškų iš Varno Nago. Kova dėl taškų, taurės ir blablabla. Nors žaliaakei mažų mažiausiai rūpėjo, koks koledžas laimės (na, jai iš viso mažai kas rūpėjo), tačiau pakenkti varniams nenorėjo. Teko susitaikysi su jo neįdomiu pasiūlymų, palydėjo jį tik sugirgždėdama dantimis.
 Pajutusi prie savo ausies jo kvėpavimą, visa įsitempė. Prieš akis vėl iškilo vaizdai: Londonas, taksi, vairuotojas, palinkęs arti jo... Nusipurtė, vydama šalin blogus prisiminimus. Šalta ranka privertė ją grįžti į tikrovę, net sudrebėjo nuo netikėtumo. Še tau. Nors pasikalbėti su profesoriumi turėtų būti visai smagu. Gal jis savo kabinete turi įdomių eliksyrų atsargų...
 Ak, svajonėms bus laikas vėliau. Lėtai pakilo iš savo vietos ir nužingsniavo knygų lentynos pusėn. Stebėtinai greitai rado storą apdulkėjusią knygą, pavadintą "Priešnuodžių virimas pažengusiems". Na, ji niekada nebuvo labai kukli, be to, nuodai ir vaistai buvo vienas iš nedaugelio dalykų, kur susimaudavo gana retai, o tai jau pažanga. Nešina knygiūkšte grįžo savo vieton, storas tomas su trenksmu nukrito ant stalviršio, pakeldamas dulkes aukštyn. Žaliaakė nusičiaudėjo. Radusi turinį, ėmė atidžiai jį analizuoti, liesu ir ilgu piršu vesdama pro eliksyrų pavadinimus. Nors sakoma, kad nereikia rinktis knygos pagal virštelį, tačiau viršelis ir pavadinimas buvo pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos skaitinius sau išsirinkdavo penkiolikmetė. Panašiai ir su eliksyrais - turbūt svarbiausias buvo pavadinimas.
 Pagaliau jos akys sustojo ties kažkuo, pavadintu Serum non-morbus. Šis vienintelis priešnuodis turėjo lotynišką pavadinimą, būtent tai ir užkliuvo varnei. Atsivertė reikiamą knygos puslapį ir palinko virš pageltusių puslapių.

Sor: Bonus taškas už ilgą ir įdomų postą.

[Dawn Strain]

Atminties eliksyrą nebuvo taip sunku paruošti, kadangi jame nebuvo daug ingredientų. Dawn šiek tiek nustebo, kadangi šiam eliksyrui reikėjo tik Jobberknolio plunksnos, vandens ir pamaišyti 4 kartus prieš laikrodžio rodyklę. Mergina pasklaidė knygos lapus į priekį ir atgal, kadangi galvojo, jog kažką praleido ar nematė. Na, bus kaip bus. Mergina mostelėjo lazdele ir katilėlyje atsirado vanduo. Dawn pradėjo vandenį kaitinti, kol vanduo pradėjo burbuliuoti ir ji įmetė plunksną į vandenį. Plunksna palengva suiro ir Dawn nieko nelaukusi ėmė maišyti viralą. Karštis ėjo merginai tiesiai į veidą, bet ji to nepastebėjo, kadangi susikaupusi skaičiavo ir maišė. Pamaišius du kartus, Dawn pastebėjo, jog vanduo keičia spalvą. Po ketvirto maišymo, varniukės eliksyras buvo oranžinės spalvos ir mergina suprato, jog jai pavyko. Na, kitą kartą stengsiuosi nekišti savo veido taip arti verdančio katiliuko,-pagalvojo ji ir nusivalė savo šlapią nuo garavimo veidą. Antrakursė greitai susirado buteliuką ir supylė eliksyrą iki pat viršaus, uždarė buteliuką ir dailiai padėjo ant stalo šalia savęs. Na, o dabar prie sunkiosios dalies. Dawn atsivertė knygą ir pažvelgė į Užmirštumo eliksyro paruošimą.

Užmirštumo eliksyras.
INGREDIENTAI
2 lašai Lethe ežero vandens
2 valerijono šakelės
2 saujos standartinių ingredientų
4 amalo uogos

Na, pirmakursiai tokius daro, tad kodėl aš šito eliksyro negalėčiau padaryti? Mergina įgavo pasitikėjimo savimi, kurio per pastarąsias savaites šiek tiek trūko, ir ėmė ieškoti visų ingredientų eliksyrui. Praėjus keletai minučių intensyvaus ieškojimo ir daiktų kraustymo, varnė ant stalo padėjo kelias valerijono šakeles, kurios, atrodo, stovėjo ten per amžius, standartinius ingredientus, buteliuką su ežero vandeniu ir buteliuką, kuriame buvo baltos uogos. Ant stalo nebeliko vietos, kadangi didelę dalį užėmė katiliukas ir kiti ingredientai jau paruoštam eliksyrui. Mergina ėmė kraustyti daiktus, stumtelėdama vis kažkokį daiktą, jog atsirastų vietos reikalingiems ingredientams ir išgirdo, kaip kažkas nukrito ir sudužo. Dawn sustingo ir jai išsprogo akys, nes suprato, kas nutiko. Antrakursė lėtai, su besidaužančia širdimi pažiūrėjo į apačią ir pamatė, kaip ant žemės guli sudaužytas, jau jos paruoštas Atminties eliksyras. 

[Žaneta Froz]

Išklausiusi profesoriaus kalbą mergaitė sutriko, juk dabar jai į mintis lįs profesorius ir spės daug pamatyti jei jos priešnuodis bus blogas. o dieve ne... . Supratusi, kad profesorius laukia, Žaneta pasiėmė mažą buteliuką pilną užvaldymo eliksyro ir įsilašino gurkšnį gerklen. Tada galva pradėjo suktis, kojos tapo švinines, bet Žaneta vis tiek spėjo gurkštelėti iš jau paruošto jos priešnuodžio. Tada galva pradėjo dar smarkiau, klasės vaizdas dingo ir vietoj jo atsirado vaizdas iš vaikystės.   o ne. O ne! – išsigando mergaitė suprasdama jog tai mato ir profesorius. Turbūt. Tas vaizdinys buvo apie ją mažą ir pirmąjį sutiktą žmogų kurį ji pakalbino, o jis ją tiesiog išvadino kvaiša. Dabar viską matydama iš šono daug labiau nusiminė. Vieta pasikeitė ir ji pamatė kapą ir šalia jos stovintį siluetą. o dieve. Ne! – suriko mergaitė turbūt tai girdėjo net moliniai ir profesorius. Juk ten jos mirusi močiutė!  taip negalima!   - bandė surikti mergaitė taip pat garsiai, kaip pirmai. kodėl aš turėjau tokį receptą sunkų išsirinkti? Kodėl …

[Bethany Landworth]

   Grifė, vis dar beskaitydama sudedamąsias dalis, lėtai atsistojo, o tada pasiėmusi vadovėlį ramiai nužingsniavo (ramiai nuėjo, o ne nustrakaliojo, ar nušokinėjo, kaip daro daugelis mažiukų) prie spintos su... Ehh, vardinti gali kiek nori, ten tiek visko prikišta, kad net nesuskaičiuosi. Daugiausiai, žinoma, įvairių ingredientų, tačiau pasitaiko ir kelios nereikalingos knygelės ar šaukštai ir panašūs įrankiai. Okeyyy, ko ten reikėjo? Mergina dar kartą žvilgtelėjo į vadovėlį:

                                                           Operatio Reducitur
                     Nežmoniškųjų rasių eliksyrus nutraukiančio eliksyro supaprastinta versija

Ingredientai:

Viena paparčio šakelė
Citrinos rūgštis, 10 mililitrų
Česnako gabaliukas
9 Parvako uogos
Hipogrifo plunksna
Kristalo gabaliukas iš mažųjų kalnų trolių uolos, maždaug 20 gramų
Keli vilko plaukai
Bet kokio gyvūno iltis

                                                     
Bethany pasidėjo ant žemės knygą ir ėmė raustis spintoje abejodama, ar tikrai bus visos sudedamosios dalys. Hipogrifo plunksnų tebebuvo kelios, kristalo liko vos užtenkamai, o ką jau kalbėti apie truputį nuskeltą ir išpurvintą vampyro iltį... Tikėdamasi, kad tai nepakenks eliksyrui, mokinė vos išlaikė ją užgriuvusią naštą, tad kuo skubiausiai išvertė ją ant stalo, o paskui grįžo vadovėlio.
   Po kiek laiko vieta buvo paruošta darbui: švarut švarutėlis, vandeniu pripiltas katilas stovėjo stalo vidury, šalia jo dešinio šono gulėjo didžiulis šaukštas, o aplink buvo gražiai išdėlioti ingredientai ir knyga. Pasitrynusi rankas trečiakursė žvilgtelėjo į vadovėlį ir į vandenį atsargiai įlašino citrinos rūgšties. Tada sutrynė česnako gabaliuką ir įbėrė (ar veikiau įstūmė, kadangi česnako gabaliukų paprastai neįbersi) į katilą, o paskui česnaką nukeliavo ir Parvako uogelės. Ir tuomet buvo ilties eilė, nors Betė net neįsivaizdavo, kaip ji galėtų ištirpti. Ji užkaitė vandenį ir ėmė po truputį maišyti. Netrukus vanduo pradėjo burbuliuoti ir garuoti. Rudaplaukė padidino ugnį po katilu ir vanduo vis ne taškėsi pro šonus. Tačiau ką padarysi - taip reikėjo, nors mieliau būtų nenusideginti. Prisidengdama veidą ranka mergina atsargiai įmetė paparčio šakelę ir hipogrifo plunksną. Tada išmaišė ir katilan nukeliavo vilko plaukeliai. Vėl išmaišiusi viralą nusistebėjo, kad iltis ištirpo - juk nieko daugiau nėra, tik skystis! Bet tikriausiai tam tikros medžiagos gali tai padaryti...

[Claudie Amneta]

Vienaragio rago milteliai, kikilio kiaušinis... Pasirodo, išmokti sudedamąsias dalis nebuvo taip jau lengva. Claudie jas kartojosi, nes gali praversti. Ne! Ji negadino laiko. Tik šiuo metu laukė, kol užvirs vanduo. Paskaičiusi, kad reikia virti, iškart užkėlė katilą ant ugnies. O dabar ir laukė. Clau, baik! Nieko gero iš to nebus. Geriau imk ir skaityk toliu...
 Užvirus vandeniui atsargiai sumetė varlių akis. Žinoma, prieš tai spėjo jomis pasibaisėti. Kai glitnios akys atsidūrė kunkuliuojančiame puode, mokinė atsargiai ir atidžiai pradėjo vykdyti kitus punktus. Pagal receptą pradėjo smulkinti čvilės lapelius. Kadangi skubėjo, įsipjovė į pirštą. Man jau taip nutinka... Pasirodžius kraujui stengėsi išlikti rami. Lėtai žvilgtelėjo į žaizdelę. Nedidelė. Vaizduotėje buvo daug didesnė ir baisesnė. Šiaip ne taip baigus pjaustyti lapukus jau užsitraukė. Kad tik tokios bėdos kamuotų... Nusišypsojusi peiliu perskėlė kiaušinį ir turinį supylė į dubenėlį. Baltymas su tryniu gražiai pasiskirstė indelyje. Įmetusi čvilės lapelius padarė kaip vaikystėje: peilio galiuku pradūrė trynį besaugančią plėvelę. Geltona masė pasiskirstė per visą baltymo plotą. Nusispalvino gan gražiai. Tada šaukštu pamaišė lapelius ir kiaušinį. Masė tolygiai padengė čvilės paviršių. Taip ir turėtų būti...
 Kai rodės, kad nieko nebegali nutikti, pasidarė baisi klaida. Claudie užpylė verdančio vandens ant čvilės lapelių... Kiaušinis susitraukė ir sušoko į gumuliukus. Nenorėdama tikėti, kad padarė bloagi, dar kartą įsiskaitė į instrukciją.

Maždaug pusę vandens (pilti tik vandenį. Akys turi likti katile) užpilti ant čvilės lapelių, kurie padengti kiaušiniu. Masė turėtų būti skysta, nes lapeliai greitai suminkštėja ir suyra.

Rodos, kad viską padariau gerai... O kas ten? Mokinė po punktu pastebėjo mažytėmis raidelėmis išraitytą tekstą:

Žinoma, jūs neesate toks kvailas, kad piltumėte verdantį vandenį. Reikia leisti šiek tiek atvėsti...

Kodėl? Kodėl Kodėl?! Man viską teks daryti iš naujo... Gerai, kad dar yra visų priemonių... Savimi nepatenkinta mokinė nutaisė piktą miną. Jai buvo sunku pripažinti, kad suklydo. Vis dėl to piktai niurnėdama pripylė į katilą naujo vandens. Užvirus automtiškai sumetė visas septynias varlės akis, net nespėjus pasibjaurėti. Šį kartą jau atidžiau pjaustė raudonus čvilės lapelius, nes nenorėjo pakartoti klaidos- įsipjauti. Beje, čvilė jai buvo labai graži. Raudoni lapeliai priminė saulėlydį ir auksinį rudenį. Ir dar kai ką. Savo koledžo spalvą. Prisiminusi draugiškuosius grifus, akys nejučia nukrypo prie mokinių. Taip, čia buvo Edgar'as, Žaneta, Džeimsas. Netrukus akys surado ir Klarę. Paskui pamatė dar vieną figūrą su Grifų Gūžtos uniforma - Bethany. Automatiškai akys nukrypo link profesoriaus von Sjuardo. Per pamokas jis atrodydavo kiek kitaip. Na, gal griežtesnis ir labiau susikaupęs. Toks jis atrodė grifės nuomone.
 Sudėjusi čvilės lapelius į dubenėlį, mokinė juos sumaišė su kiaušiniu. Belaukdama, kol viralas šiek tiek pravės, ji toliau įsiskaitė į receptą. Nesinorėjo vėl ko nors sumauti. Taigi taigi... Rodos, kad nėra paslėptų raidžių. Pala... Kas čia? Po paskutiniu sakiniu buvo išraityta mažomis raidelėmis:

Išvirus eliksyrą reikia perkošti. Gerai įsiskaitykite į receptūrą, nieko nesumaišykite, nes gali pridaryti daug žalos. Išvirusio viralo spalva turėtų būti bordinė. Tokia ji yra nuo čvilės lapelių. Neišsigąskite, jei pamatysite auksinės spalvos pluoštelius. Tai nėra blogai, tiesiog kartais taip susimaišo spalvos. Vartokite atsakingai. SĖKMĖS!

Atsidususi mokinė nusišypsojo. Šį kartą - nieko blogo. Sužinojau daugiau informacijos apie šį eliksyrą. Dabar galėsiu būti tikra, kad jis pavyks. Dar sykį apsižiūrėjusi, ji bandė suprasti, kaip toliau viską daryti. Pasirodo, prireiks grūstuvės. Grūstuvė dažnai prisimenama, kai reikia sugrūsti kokius nors prieskonius ar kitokias žoleles. Šį kartą jos paskirtis bus kitokia - sugrūsti karališkųjų rupūžių kurkulus. Vien nuo šios minties grifę ėmė pykinti. Sugrūsti kurkulus... Gal ši mintis ir nebūtų tokia baisi, bet viską reiks padaryti užlašinus įmantriosios žaliūnės kraujo... Gyvatės krauju aplašinti kurkulai neturėtų atrodyti labai simpatiškai... Ką gi, ką gi... Nelabai patenkinta mokinė žvilgtelėjo į katilą. Vandens ir verlės akių skystis jau buvo pravėsęs. Claudie drąsiai užpylė vandenuko ant čvilės lapelių. Kiaušinis nesusitraukė. Tas faktas privertė antrakursę nusišypsoti. Pamačius suminkštėjusius lapelius apėmė džiaugsmas. O paskui pyktis ir pykinimas. Atėjo eilė kurkulams.
 Kol mirko ir minkštėjo čvilės lapeliai, o kikilio kiaušinis padėjo vandeniui įsisavinti raudoną spalvą, tuo metu tamsiaplaukė grūstuvėje ant kurkulų lašino visus šešis lašus įmantriosios žaliūnės kraujo. Įkvėpusi pilnus plaučius oro ji pradėjo grūsti. Pasirodo, nebuvo taip paprasta. Kurkulai nors ir atrodė gležni, bet nepasidavė akmeninei grūstuvei. Visi dvidešimt laikėsi savo vietoje. Jau norėdama nusivilti antrakursė žvilgtelėjo į raudoną skystį. Čvilės lapeliai jau buvo ištirpę, o kiaušinio nesimatė. Įkvėpta šios sėkmės ji pabandė ne grūsti, o tiesiog padaužyti per rupūžės vaikus (žinoma, jeigu jie būtų išsirtę, o ne gautų galą grūstuvėje). Ir pavyko. Pirma jie pasidalino per pusę, o vėliau, pabandžius grūsti pavirto balta koše, su keliais rausvais ruožais. Grūsti iki vientisos masės... Ši užduotis nebuvo iš lengvųjų. Na, bet svarbiausia noras, patyrimas ir žinios antroje vietoje. Viską gerai sugrudusią mokinę apėmė dar vienas džiaugsmo pliūpsinis, nors ta masė tebuvo balti glitėsiai, o rankos buvo purvinos, bet laimei tai netrugdė. Reikėjo galvoti apie svarbesnius tikslus, nei bjaurėts sudedamosiomis dalimis. Beje, buvo galima pastebėti, kad tai jau antras produktas, kuris susijęs su varliagyviais ir glitėsiais. Bet, pagal receptą virimas turėtų juos išnaikinti.

Sor: Bonus taškas už ilgą ir įdomų postą.

[Rafaela Ginoble]

 Palinkusi prie knygos raudonplaukė skaitė receptą. Dar prieš jį buvo trumpas aprašymas, skelbiantis, jog tai yra vienas seniausiai sukurtų priešnuodžių (tikriausiai todėl pavadinimas yra lotyniškas - šovė į galvą penkiolikmetei), skirtų panaikinti nuodų, sukeliančių mirtingas ligas, veikimą. Na, gal visai ir nieko. Be pagrindinės veikimo srities dar buvo aprašytas priešnuodžio sukūrėjas, sukūrimo aplinkybės ir kitokia bevertė informacija, kuri išlėkė iš puštuštės raudonos galvos taip pat greitai, kaip ten atsirado.
 Prieš pradedant darbą, reikia susinešti ant stalo visus reikiamus reikmenis. Greitai perbėgo akimis tekstą. Ak, taip, prieš renkant ingredientus galima pastatyti katiliuką, vis viena iš pradžių reikia užkaisti vandens. Kol šis kais, ji galės ieškotis reikiamų sudedamųjų dalių. Įpylusi į savo katilą reikiamą tūrį (2 pintas) skysčio, užkūrė ugnį po indu. Šiaip ar taip vandeniui reikia daug laiko, kad šis užvirtų, ne tik spės susirankioti reikiamus ingredientus, bet dar ir dalį jų paruošti.
 Greitai persirašė ant pergamento skiautės sudedamųjų dalių sąrašą:

-2 pintos vandens;
-3 sutraiškyti buožgalviai;
-tyržolės stiebas (vidutinio storio);
-laukinio driežsparnio uodega - 2 šaukštai, prieš tai susmulkinti;
-daržinių gnomų oda - suspausto delno dydžio;
-salamandros kraujas - 66 lašai;
-1 raudonosios dyglapės žiedai;
-melsvųjų laumžirgių sparnai - 4 poros.

Dabar teliko rasti viską. O tai nebuvo itin lengva užduotis, turint omeny chaosą, vyraujantį profesoriaus lentynose. [[Sor: Ačiū, šiaip tai ten viskas tvarkinga ]]

[Dawn Strain]

Mergina, matydama savo visiškai nebenaudingą eliksyrą ant grindų, norėjo bėgti lauk iš klasės ir daugiau nebegrįžti, tačiau Dawn susiėmė į rankas. Šitaip apsikvailinti? Tu juokauji? Antrakursė mostelėjo lazdele ir eliksyras išsivalė. Abejoju, jog dar atrasiu Jobberknolio plunksną. Šiek tiek surūgusia mina mergina ėmė kraustyti lentynas ir ieškoti visų būtinų ingredientų Atminties eliksyrui. Po dešimties, o gal penkiolikos minučių katiliuke ir vėl burbuliavo oranžinis viralas. Lėtais judesiais, kaip robotas, Dawn supylė eliksyrą ir padėjo buteliuką kur nors atokiau, kad šis stovėtų niekieno neliečiamas. Antrakursei suskaudo galva, tačiau juto palengvėjimą, jog gali toliau dirbti ties kitu eliksyru.
Nekartodama savo klaidos, mergina susidėjo visus ingredientus į vieną krūvėlę ir ėmė skaityti Užmirštumo eliksyro paruošimą. Į katilą ji įlašino du lašus ežero vandens ir 20 sekundžių kaitino. Lėtai, vis užmesdama akį į vadovėlį, dėjo dvi valerijono šakeles ir pamaišė 3 kartus. Atėjus metui palikti eliksyrui brandintis, mergina mostelėjo į katilą lazdele ir sušnabždėjo:
-Obliviate
Na, tai turėtų padėti. Praėjus šiek tiek laiko, Dawn ėmėsi antros paruošimo dalies. Įdėjusi į viralą porą saujų standartinių ingredientų, mergina norėjo įmesti į eliksyrą amalo uogas, tačiau greitai patraukė ranką, kai prisiminė, jog jas reikia sutraiškyti. Velnias, vos vėl visko nesuknisau. Varniukė šiek tiek apsidžiaugė, jog vis dėl to nėra esanti tokia kvaila, kaip manė. Ji turėjo šiek tiek sunkumų su uogų traiškymu, tačiau jai pavyko ir į eliksyrą įbėrė du žiupsnelius sutraiškytų uogų miltelius. Pamaišiusi 5 kartus prieš laikrodžio rodyklę, merginai tereikėjo mostelėti lazdele ir viskas buvo baigta. Dawn supylė eliksyrą į buteliuką, jį gerai uždarė, jog neišsilietų ir gerai žvilgtelėjo į konsistenciją. Na, šiek tiek keista, jog viskas gavosi...taip lengvai. Antrakursė pakėlė ranką.
-Profesoriau! Man atrodo, jau galima išbandyti mano priešnuodį.

Sor: Bonus taškas už įdomų sprendimą.

[Bethany Landworth]

   Grifė dar kart pamaišė viralą, o tada ėmė laukti, kol jis nors kiek atvės. Aišku, Bethany nepasižymėjo ypatinga ištverme, ypač, kai kalba vyksta apie nieko nedarymą ir laukimą, taigi palaukusi vos dvi minutes, susmulkino kristalo gabaliuką ir įbėrė katilan. Tačiau eliksyro spalva tebebuvo šūdo spalvos. O juk reikia oranžinės... Ką aš padariau ne taip? KĄ?!  Mergina užsidengė veidą, bet juk negalėjo visą likusią pamoką prasėdėti, o paskui pasakyti profesoriui, kad eliksyro išvirti nepavyko. Betė pastukseno galvą ir patikrino, ar ten tikrai nėra užsislėpusio išminčiaus. Nieko neradusi suprato, kad viską reiks padaryti pačiai. Ji nieko nelaukdama ėmėsi darbo. Keletą kartų perskaitė nuobodų lapą apie eliksyrą, bet kur tau! Ničnieko nėra parašyta apie kokį slaptą ingredientą. Ir kaip tik tą akimirką, kai jaunoji panelė ruošėsi eiti skųstis pas savo vadovą, jos akys užkliuvo už juodai paryškintų raidžių. T..a..vo... p..l..a..ukas. Tavo plaukas? Mano plaukas! Mokinė sucypė iš džiaugsmo, o tada, prikandusi savo nukandžiotą lūpą, smarkiai timptelėjo plauką. Šį kartą ji vos nesucypė iš skausmo, bet kas tas vienas plaukelis? Trečiakursė įmetė slaptąjį ingredientą į katilą ir ėmė stebėti tirpstantį plaukelį. Netrukus eliksyras tapo švelniai oranžinės spalvos ir grifė galėjo jį supilti į savo ItinGerosKokybėsŽvilgančiąNuoŠvaros kolbą. O dabar atėjo metas pasirūpinti nuodais. Bethany apsižvalgė ir suprato, kad juos duos profesorius, tagi nėra dėl ko jaudintis. Mergina pridėlino prie Grifų Gūžtos vadovo ir kreipėsi į jį:
   - Ehm ehm, profesoriau? Išviriau... - Betė trumpam nutilo ir ėmė galvoti, koks gi ten pagamintojo priešnuodžio pavadinimas. -   Nežmoniškųjų rasių eliksyrus nutraukiančio eliksyro supaprastintos versijos eliksyrą. Jūs duosit man kokį nors nuodą, tiesa?