0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Beatrice Georgiana Riddle

  • ***
  • 177
  • Lytis: Moteris
  • Ars longa, vita brevis.
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #60 Prieš 6 metus »
Kolei kas panelei Dumbldor čia viskas panėšėjo į nevykusį kuriozą, kuriame dalyvavo du aktoriai: Tomas ir Džeimsas, iš sudegusio teatro. Tai pasiusdavo vienas, tai kitas. O ji nesiuto, bent jau dabar, tegu kiti pasisiunta, jai nė motais, nors kartą nė motais tos paauglių ambicijos. Užminga, o vėliau vėl prabunda tarsi besikalantis iš kiaušinio viščiukas, po truputėlį. Iš pradžių pasirodo galvutė, vėliau kakliukas – ir tik po ilgo ilgo laiko pasirodo visas viščiukas, nors ir tai dar mažytis, geltonas bei cypsintis. Taip ir paauglių ambicijos, prabunda, nuslopsta, po to prabunda kiek sustiprėjusios ir taip kol mažyčiai vištyčiai subresta į žmones: vieni sumoteriškėdami, kiti suvyriškėdami – žinoma nepriklausomai nuo jų fizinės lyties. Šie du cirkininkai bandė suvyriškėti, bent jau merginos manymu,nors kas čia žino, vienas jų galbūt mėgino nesuvaikėti, juk žiemą atšventė gražųjį devyniasdešimtmetį, kurio proga mylimoji padovanojo neįkainojamą dovaną – nuosavą kūną, o benkartė duktė – nemirtingumą. Stebėtina, kaip žaibiškai Tomukas atsikratė būtybės suteikusios jam tai, ko troško labiausiai visą gyvenimą, galbūt ir ja šitaip bus atsikratyta, kai tik duos tamsiajam raganiui tai, ko jis geidžia dabar. Taip, senos užgaidos dingo, o kam jų jei jau yra patenkintos? Reikia prisigalvoti šimtus naujų. Taigi, tamsiaplaukė, Tomo vadinama fenikse, nutarė tą kozerį pasilaikyti bent iki tol, kol baigs mokyklą, vadinasi, Tomui Viljamui Marvolui Voldemortui ar dar ten kokiam lordui, o kas žino, gal asilordui, teks laukti metus po jo kūno abitūros. Hehehe, skambėjo išties neįprastai, bet svarbu – skambėjo. Sesuo ritmingai sekė stalo partnerio žalia uniforma judesius, geriausias draugas, kurį turėjo Hogvartse šiaip kovojo su kažkokia, jai dar nežinoma, sava prigimtimi. Tad kai priėjo įtėvis, jau spėjęs tapti tėvu II, tik purkštelėjo. Žinojo eliksyrininko nepasitikėjimą improvizacijomis, tačiau Beatričei jau ne kartą pavyko savęs nenuvilti, žinojo, nenuvils ir šįkart, ir ne tik savęs, bet ir Tomo su Sorenu – dviejų ją mylinčių vyrų. ((skirtingai žinoma)) jau norėjo pakelti buteliuką su gyvosios mirties nuodu, tačiau susitiko Tomo akis. jose perskaityti žodžiai merginą privertė suvirpėti iš malonumo bei viduramžių nostalgijos. Ji švelniai, tačiau narsiai kaire ranka sugniaužė grafiną su nuodais ir pakėlė prie lūpų. Norėdama pratęsti tokią įspūdingą akimirką bei prisidėti prie sudegusio teatro aktorių trupės, tarsi kokia nuskriausta įsimylėjėlė įsistebeilijo į tamsias, kontaktinių lęšių sužmogintas akis. tai jos viduramžių riteris, princas, vyras – duodantis išgerti nuodų taurę už išdavystę, kurią pats, būdamas pavydus, susigalvojo. Švelniai pravėrė lūpas tarsi paskutiniam bučiniui.
-Viljamai. – sukuždėjo tą karališką vardą, kurį nešiojo ir tebenešioja karališkosios Britų šeimos atstovai, ir užsivertė nuodą. Kitoje rankoje jau lietė kitą taurę, su priešnuodžiu, mat žinojo, jog turi vos tris sekundes, tačiau vaizdiniai apstulbino, vienas po kito jie brovėsi į grifės  atmintį: čia ji mažytė spardo vaiknamio prižiūrėtoją, kam ta neleidžianti į lauką, čia jau vyresnė groja koncerte stebima globėjos, čia stovi devintam su trim ketvirčiais perone, čia bėga požemiais link nuodų ir vaistų kabineto prisirijusi gyvatmintės nuodų, čia užkeikia garbanių berniuką užvaldymo kerais, čia gelbsti aukštą liekną juodaplaukį žydromis akimis kerėjimo pamokoje, čia suvaro Sorenui į petį peilį, čia... tykšt! Tuščio nuodų grafino šukės išsilakstė po kabinetą, kito stiklo dešinėje rankoje taip pat nebejuto, kad grindys artėja irgi nematė, matė tik save, stovinčią paslapčių kambario salėje, žvelgiančią į vaikinuką išplėstomis akimis. Mikalojus Čangas, kurio dabar neliko nei išvaizdos nei esybės, mat naujasis griaučių savininkas padedamas metamorfmagės dukters vampyrės nuodų, susigrąžino savo jaunystės išvaizdą. Balti ilgi pirštai pakėlė lazdelę, šaltas mecosopranas ištarė:
-avada kedavra. – tvykstelėjo žalias žaibas ir viskas nurimo.

Sor: Bonus taškas už ilgą ir įdomų postą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
"Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją."

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #61 Prieš 6 metus »
Tomas Viljamas Ridlis neprieštaravo tam spektakliui, kurio užsimanė feniksė, tik kantriai stebėjo ją ir vaipėsi, tarsi būtų šaltas, negailestingas, pavydus princas. Klastuoliui tai puikiai sekėsi, patikėkit. Skystį ilgaplaukė gražuolė išgėrė pavyzdingai, iki dugno, tada dešine ranka pačiupo kitą buteliuką su priešnuodžiu, kurį vaikinukas buvo spėjęs transfigūruoti į taurę, tačiau nuo stalo nesuspėjo pakelti – tamsių akių žvilgsnis apsiblausė. Metinis vampyras žaibiškai suvokė kas nutiko ir nežiūrėdamas nei von Sjuardo, nei aplinkinių ėmė veikti. Bet gyvosios mirties nuodai taip pat nelaukė veikdami savo ruožtu. Juodaplaukis šviesos greičiu atsidūrė prie Beatričės, iš kurios rankos tuo pat metu patikšdamas į visas puses stiklais iškrito nuodų grafinas. Jauniklis keiktelėjo kai viena šukių susmigo pataikiusi šeštakursei į kaktą, iš kurios ištryško keli raudoni kraujo lašai. Sulaikęs kvėpavimą Tomas nepasidavė, žinojo, nėra ko pykti ant Dži, ji tikrai nespecialiai šitaip pasielgė, paprasčiausiai taip nutiko nes ji neapskaičiavo laiko, ji nespėjo. Šimtu procentų pasitikėdamas feniksės talentu eliksyruose pasičiupo paliktą ant stalo taurę su priešnuodžiu ir pražiodęs jos burną sugirdė. Iš pradžių nebuvo jokio poveikio, Ridlis pagavo šiluma pulsuojantį kūną, dar nesuspėjusį susmukti ant šaltų požemio grindų. Tada neturėdamas kitos išeities, norėdamas pamatyti, kada ji atsigaus ir kaip tai vyksta, švelniai, užtad mikliai užkabindamas, išėmė Tričei Dži kontaktinius lęšius, vienintelis asmuo, galėjęs pamatyti tikrąją gražuolės akių spalvą tebuvo vaikėzas, tasai Džeimsas, nes nuo kitų akių juodu užstojo ne tik baldai, bet ir aukšta paties Viljamo figūra. „Nesvarbu, vis tiek greit būsi lavonas drauge Džeimsai, o jos gyvybė man svarbesnė nei tavo susivokimas kokia Beatričės tikroji mergautinė pavardė.“ Norėdamas šiek tiek pridengti mėlyniausiu mėliu sušvitusias stiklines akis, raudono feniksės apsiausto kišenėje surado jos pusinius akinukus ir uždėjo ant nosies, tada vos nepaleido jos iš glėbio, į tamsos valdovą žvelgė Albo Dumbldoro veidas. Antrąkart panosėje nusikeikęs atsitiesė su mergina ant rankų, jos veidą jau įkniaubęs sau į krūtinę. Išgirdo, kaip atsigaudama Tris giliai atsiduso, taip ir juto, kad jos eliksyrų talentas panašus į to paniurėlio pašlemėko Sneipo, amžiną jam atilsį.
-atleiskite profesoriau, bet jaučiu pareigą nunešti damą į ligoninės sparną, kad bent jau pailsėtų. Manąjį priešnuodį gal pavyks įvertinti vien jūsų skvarbiomis, įgudusiomis akimis. – nelaukdamas atsakymo plačiais, jau žmogiškais žingsniais pasiekęs duris paliko kabinetą. Dabar, tuščiame koridoriuje, likus vienu du, iš naštos žaizdos besisunkiančio kraujo kvapas tapo nebepakeliamas ir svilino nosį, tačiau jauniklis skynėsi kelią link laiptų vis taip pat atkakliai jam nepasiduodamas.

Sor: Bonus taškas už ilgą ir įdomų postą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #62 Prieš 6 metus »
Ant išstypelės suolo tarsi iš niekur atsirado kolbelė. Taip užsigalvojo Klarė apie gurgiantį skrandį ir pietų stalą, jog matyt net nepastebėjo pro šalį praėjusio profesoriaus. Žinojo, kad turi išbandyti eliksyrą savo kailiu. Kad ir kas nutiks, jei mergaitės priešnuodis nesuveiks, šalia yra profesorius, kuris nepaliks vaikų kankintis vidury kabineto.
Žaliaakė pasiimė kolbelę į rankas, nesubėdama ėmė apžiūrinėti. Eliksyras buvo beveik skaidrus, tačiau įsižiūrėjus šiek tiek gelvsas. Atsargiai, ranka Karter braukė palei kolbelės viršų, bandydama pajusti kvapą, tačiau šio nebuvo. Skystis buvo bekvapis.
Dar kelias akimirkas vartė pailgą stiklo talpą rankose. Pasiryžusi užsimerkė ir kresteldama galvą atgal taip, kad sukėlė vėją ilgais plaukais nurijo skystį. Eliksyras buvo kartus, tarsi vaikystėje gertos žiobariškos tabletės nuo peršalimo, nespėjusios pasiekti skrandžio jos tirpdavo ant liežuvio, sukeldamos įvairiausias išraiškas, kurios visada palydėdavo tabletės rijimo ritualą.
Staiga užplūdo iš niekur išplaukusios emocijos. Klarės kaulelius krėtė drebulys. Net nepajausdama ji išmetė pailgą stiklo kolbelę iš rankų. Šiai riedant per stalą, antrakursė neparodė įprastos reakcijos ir nesugavo, o tik žiūrėjo, kaip talpelė nukritusi nuo stalo dužo.
Tai sukėlė ašarų pliūpsnį, žalios akys užtino, patempta lūpa nepridėjo šiaip visai dailiai grifiukei grožio. Klarė kūkčiojo ir pakilusi iš suolo murmėdama rinko šukes. Drebančios rankos nė kiek nepadėjo, tad ilgi pirštai nusidažė raudoniu. Tai nebuvo gilios žaizdos, tačiau ir taip nudegusioms merginos rankoms tai toli gražu nepaspartins gyjimo. Nuo verksmo kūną kamavo žagsulys. Praėjo kelios minutės, kol užtinusio veido savininkė prisiminė, jog turėjo išbandyti priešnuodį.
Per ašaras vos matydama savo viralą, įpylė šiek tiek į laisvą taurelę, priliedama pusę ant stalo ir šiek tiek aplašindama ir uniformą, išgėrė. Rankos nebe taip drebėjo, po trupučiuką nerimas varžęs Klarę dingo. Antrakursė suprato, jog priešnuodis veikė. Šiek tiek savimi didžiavosi, nes nemanė, kad pavyks. Gal nebuvo toks stiprus, kad nuramintų iškart, o gal ir turėjo taip veikti. Žaliaakė tingėjo eiti iki knygos ir tikrinti. Vertinti kaip ji susitvarkė vistiek teks profesoriui.
Kerais, kuriuos mokinosi pirmame kurse sutvarkė išlietą viralą, dažnai kas nors ką papildavo, tad tokie kerai pamokos metu buvo girdimi iš visų pusių, neįsiminti jų būtų buvę sunku. Susitvarkiusi prisėdo suole ir išsitraukė pieštuką, raminamais judesiais užrašų knygelėje ėmė piešti. Buvo sunki užduotis ir Klarei reikėjo ramybės.

Sor: Bonus taškas už ilgą ir įdomų postą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #63 Prieš 6 metus »
Paskutinė šios dienos pamoka, bet Monika nesijautė nusikamavus. Apie priešnuodžius ji beveik nenusimanė, bet vakarai, praleisti su įvairia literatūra, merginai pravertė. Ji pakėlė ranką, ir, sulaukusi savo eilės, prabilo:
- Hmm, esu girdėjus apie du priešnuodžius: apie priešnuodį nuo itin įkyrios slogos, - ne pats įspūdingiausias priešnuodis, Monika, - ir priešnuodį nuo fanatizmo, dar vadinamą NixumFanatism. Tas vaistas nuo slogos nėra labai įdomus, o ir pagaminti jam reikia vos penkių, lengvai randamų ingredientų. O štai NixumFanatism yra sudėtingesnis, bet ir įspūdingesnis: viena iš sudėtinių dalių yra labai sunkiai gaunama gryno milžino danties šaknis, o šis priešnuodis išgydo sunkiai įgyvendinama, beprotiška ir net pavojinga aplinkai idėja užsikrėtusį žmogų. Kažkada buvo bandoma taip pagydyti ir Grindelvaldą, bet jo niekaip niekas nesugavo, o dar paaiškėjo, kad toji danties šaknis net netikro milžino, - Monika įkvėpė oro ir nesklandžiai užbaigė pasakojimą: - Aš žinau ir daugiau priešnuodžių, bet, manau... Na, ir kiti tegul papasakoja, - droviai šyptelėjus nuleido galvą Lili.
Na, nebuvo taip blogai.
Bet nereikėjo užsiminti apie tą slogos priešnuodį.

*

Neprisijungęs Džesika Pankratova

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma NIV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #64 Prieš 6 metus »
 Nuskambėjo skambutis. Džesika žvilgtelėjo į tvarkaraštį, kad sužinotų kokia dabar bus pamoka. Sužinojusi, jog dabar Nuodai ir vaistai ne itin apsidžiaugė, nes klasė buvo ne per arčiausiai. Ji nuskubėjo koridoriumi žvalgydamasi, kad nepasiklystų. Eidama sutiko ,,Švilpynės" vaiduoklį - Storąjį vienuolį - draugiškiausią iš visų. Jie pasisveikino:
     -Sveikas.
     -Labas. Nepasiklydai? Jau skambutis nuskambėjo. Kodėl tu dar ne klasėj?
     -Nerandu jos. Gal galėtum padėti? Man dabar Nuodų ir vaistų pamoka.
     -Žinoma padėsiu!
 
                                                                 **** 
      Vaiduoklio palydėta klasėn Džesika mąstė apie šios pamokos užduotį, o ji buvo tokia: įvardyti kokį nors priešnuodį, jo sudėtį ir žinoma nuo ko jis.
     -Hmmm... Kokį galėčiau aprašyti priešnuodį? - tyliai, kad niekas negirdėtų murmėjo sau po nosimi - Galbūt tiktų gliukozė? Jugi ji - priešnuodis nuo įvairių apsinuodijimų. Taip. Būtent apie ją ir parašysiu.
     ,,Gliukozė - sudėtis: dekstrozė, vynuogių cukrus. Tai gerai organizmo įsisavinamas angliavandenis ir natūralus saldiklis, kurio randama vynuogėse ir kituose vaisiuose bei uogose. Tai svarbiausias organizmo angliavandenis, visi kiti angliavandeniai virškinimo metu verčiami gliukoze.
     Tai balta skaidri kristalinė medžiaga, gerai tirpstanti vandenyje. Jos molekules jungia daug vandenilinių jungčių, todėl kaitinama gliukozė ne virsta dujomis, o skyla.
     -Gal būt tiks... - vildmasi, kad jos pasirinkimas geras sumurmėjo sau.
      Džesika labai norėjo gauti taškų ar bent jų neprarasti. Vis abejojo ar jos pasirinkimas geras, tačiau nieko geresnio nesugalvojo.

Sor: Deja, ne, netiktų. Gliukozė yra saldiklis, o dekstrozė ir vynuogių cukrus yra ne sudėtis, o kiti jos pavadinimai. Šitoj pamokoj naudojamės tik vaizduote, jokių čia žiobarų nuodų ir išmislų nereikia :)
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »