0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 296
  • Lytis: Moteris
[VIETA EPILOGO]

Igoris dingo.

Tomas pabėgo.

Beatričė pavirto žiurke.

Donaldas su Elijumi yra šikšnosparniai.

Tvardovskis žuvo, palikęs horokrusą.

Gwyneira pabėgo į praeitį kartu su Onorina.

Ašas taip pat, bet su pakeista atmintimi.

Albertinai irgi įdiegta kita atmintis. To pasekoje buvo įgrūsta savo žiobarų tėvelių į psiciatrinę.

Emilijana - rupūžė.

Marina uždusinta.

Ravenas gyvas sudegintas.

Mirjam, Anabetė nužudytos.

Caroline ir Mela - pelėdos.

Klodas su Natalie nuavakedavrinti.

Fredas, Vladeinas, Ambrozijus, nors ir nebuvę tikrais Mirtininkais, bet žaidę su Mirtimi, irgi mirę.

Iš Izaac, Celestės, Lilith - Mirtinininkų bandyti patraukti savo pusėn - jokių žinių.

Galiausiai išaušo. Saulė prasiskverbė pro tamsius, storus dangaus debesis. Pridususi šviesa apšvietė apsimiegojusį Londoną. Šįsyk nelijo. Tačiau Demonų metro, kaip visada, vyravo tamsa. Paskendęs kraujuose ir lavonuose. Kas visa tai iškuops? Laikas parodys arba mažytis lazdelės judesys. Akimirka ir iš apleistos stoties ėmė rūkti dūmai. Kažkas ten degino lavonus. Bet niekas čia neužeis, niekas nesužinos kas čia nutiko ir kodėl.
Pasigirdo pokštelėjimas ir sunkūs batai tiesiai nusileido į raudonio balą.
Kokios čia bėgėdiškai nesuprantama nesąmone tituluojamos skerdynės čia įvyko?
Ferumos tyliai užčiaupusios snapus ir suglaudusios tamsius sparnus, savo violetinėmis akimis spiritijo į sanitarus. Jie, apsitaisę įprastais drabužiais šmirinėjo po įvairiausius kampelius, kerais tempdami Mirtininkų ir ne Mirtininkų kūnus. Juos krovė į kelias krūvas, nesibodėdami priešus atskirti. Paskutinįsyk įsitikinę, kad visi negyvi, magiškai išaukę liepsnas, sudegindavo lavonkrūvius. Aplinkui galėjai išgirsti negarsius murmesius - šiaip žodžių persimetimus, krizenimus arba kerų pavadinimus. Anksčiau raudoniu sutepti sunkūs batai sustojo. Jų savininko liūdnos, rudos akys susmigo į artėjančią porelę. Lilas su Bendžjaminu, du Slapstūnai, iškeitę mėlynus apsiaustus į civilių drabužius, tempė negyvėlį mėlynu apsiaustu, šio rankas persimetę sau per sprandus.
- Dima,- Bendžjaminas iš palengvėjimo atsiduso.
Dimitrijus Vetrovas šiam linktelėjo raudonplauke galva pasisveikindamas. Linktelėjimas buvo draugiškas, lyg sakantis "viskas gerai. Pavyko", bet kažkas vertė abejoti vyro taikumu priešais esantiems vaikinams. Lyg kažkur būtų užslėptas troškimas juos sudraskyti dėl nesuvestų sąskaitų.
Lilas žvilgsniu sugavo ruso akis. Įtarus spiginimas susidūrė su šaltu. Iki tol, kol augaloto dvidešimt vienerių metų raudonplaukis pastebėjo žuvusį Slapstūną. Juodi plaukai buvo sutepti krauju, išsitaršę. Griežtas veidas nudaužytas, kruvinas, kaip ir visi drabužiai. Širdis ėmė stipriau plakti krūtinėje. Gerklę užspaudė gumulas. Vaikiną prikaustė negyvėlio akys. Akys, jos buvo neužmerktos. Neįprastai šviesiai mėlynos akys buvo stiklinės, vis dar spinduliuojančios skausmu.
- Džeimsas Greywindas. Radome po nuolaužų krūva,- Lilas sausai išbėrė,- ačiū Merlinui, pagaliau tas išdavikas nudvėsė,- jo veidą perkreipė šypsenėlė.
Vetrovas įaugo į žemę. Žandikaulio linija dar labiau išryškėjo rusui sukandus dantis.

Džeimsas nužudytas.
Visi Mirtininkai likviduoti.

Bendžjaminas su Vetrovu susižvelgė.
Kai kurie Slapstūnai prisivertė atvykti į skerdynių vietą sudeginti savo artimuosius. Tačiau čia didžiausią darbo dalį atliko apiburti žiobarai. Visgi iš Mirtininkų pusės niekas to nepadarys - visi jie išblaškyti arba nužudyti. O kas belieka? Pėdsakų nepaliksi. Ir taip kai kurie Hogvartse iš skausmo kudakuoja žiūrinėdami kas nukepė Anabetę ir kitus.
Praėjo dvi dienos, kai mūšis pasibaigė. Slapstūnai, magiška brolija, seniai pamiršusi savo žinių troškimą ir tapusi kariais, kovojančiais dėl išlikimo, ėmė kabarotis iš silpnumo liūno. Rengėsi panaikinusi savo priešą iš Hogvartso susidurti su Amžininkais, savo atsiskyrusia dalimi. Tačiau šitos karo dalies Mirtininkai nepamatys. Niekas nepamatys Nebylaus karo. Jis liks tik tarp jo dalyvių. Panašiai kaip tarp Mirtininkų bei Slapstūnų, dalyvavusių Mažąjame kare, prasidėjusiame kuomet Džeimsas Greywindas su Igoriu Lorijanu atvyko į Hogvartsą bei kurio kulminacija patapo Demonų mūšis. Jis prasidėjo Mirtininkų susidarymu ir baigėsi Mirtininkų iširimu.
Vetrovas nenutraukė žvilgsnio net ir tada, kai krūva su Džeimsu ir Fredu Greywindais, Anabete Liz ir Natalie von Sjuard ėmė pleškėti. Šnekėkit ką nori, bet tas vaikinas suvienijo savo problemomis, vien savo egzistavimu Anglijoje visą tą šaiką. Jei jis būtų nepalikęs JAV ir Ilvermonio, Igis nebūtų jį sekęs. Tas vilkolakis nebūtų sutikęs Emilijanos, taip greitai neatradęs sesers, o šios Elijas. Džei nebūtų sutikęs Beatričės, jo problemos jai būtų neprišaukusios sapnų burtų, šie neįtraukę Tomo su Tvardovskiu prie kompanijos. Pats Tvardovskis nebūtų būtent mokykloje sutikęs ir savo įsivėlimu su Slapstūnais neįtraukęs prie Mirtininkų Albertinos. Natalie von Sjuard irgi nebūtų įsitraukusi kai sužinojo, kad jos dukra pavojuje. Donaldas nebūtų pagrobtas, kas neįrašytų jo kaip Mirtininko. Tas pats su Ravenu. Marina neįsiveltų vien dėl to, kad yra Ridlių - Tris ir Tomo - įdukra. Solveiga nebūtų nužudyta dėl Gwyneiros noro sekti Greywindą. Gwyneiros apsimetinėjimai Onorinos aka Natalie mirusia seserimi, jos neprišauktų į šį laikmetį. Jei Džei nebūtų sutikęs Caroline, o jos smalsumas to vaikino paslaptingumu nepriverstų dalyvauti šioje mėsmalėje. Ašas nebūtų prisikabinęs vien dėl to, kad Carol dalyvauja ir vyks skerdynės. Visi kiti irgi nebūtų buvę kartu - Anabetė, Klodas, viena dalele Izaac, Celestė, Lilith... - jie irgi nežinotų kas vyksta, kai kurie iš jų nebūtų įtaukti į mūšį, sukelto Džei problemų. Už viską atsako Džeimso Greywindo veiksmai, bet tik ne už Mirjam mirtį. Ji pati kalta, kad nesugebėjo pabėgti.
Liepsnos visiškai pasiglemžė kūnus. Dima užmerkė akis.
Tai netikra, viską ką sukuria Slapstūnai yra tik vienas didelis spektaklis,- kartojo sau mintyse,- Tai apgaulė, neapsigauk. Nusisukęs atsimerkė ir sparčiu žingsniu, tarp pirštų sukdamas erškėčio lazdelę, patraukė prie išėjimo angos. Jautė, kad draugai seka paskui.
- Kur toliau?
Išėjus, vėjas pašiaušė vyrams plaukus. Dėl viršuje esančių pilkų debesų, atrodė, kad pats vėjas pilkas.
- Į Dumštrangą,- perbraukęs pirštais per trumpą, bet tankią barzdą atsakė Vetrovas. Trijulė susižvalgė,- tavo sesuo laukia, Benja.
Vėliau išėjęs į gryną ora Dimitrijus Vetrovas suspaudė kumštį virš snaigės įdago, paslėpto po juodu paltu.

Mažytis, juodas Taškas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Džeimsas Greywindas »

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 373
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Storas sniego sluoksnis nuklojo Londoną ir jo apylinkes. Baltos snaigės krito iš juodo dangaus. Šalta. Vėsu. Tylu.
Vakaro tamsa savyje slėpė praeities paslaptis, varžiančias jos kalinius judėti į šviesą.
Grigžd. Girgžd.
Juodi žieminiai batai nusileido ant baltojo sluoksnio. Šiltas garas išėjo iš burnos - atvykėlis atsiduso.
Jo tamsios akys perbėgo nykų apleisto  metro stoties vaizdą.
Kajus nežinojo kodėl čia nuėjo. Kai atvykdavo su Igoriu į Londoną, berniukštis pastebėdavo, kad globėjas nueidavo čionai - švilpis profesorių nusekdavo, nors jam pačiam būdavo pasakyta pasilikti su Melijandra Cukriniame Kiškutyje.
Kajus pastebėdavo, kad po Igorio apsilankymo, prie metro stoties įėjimo gulėdavo gėlių puokštė. Tačiau šį kartą jos čionai nepūpsojo. Trečiakursis švilpis atvyko į Londoną su Mela. Igio sesei nukliūtinus į darbą, Kajus pasišovė pats vienas apsižvalgyti po Jungtynės Karalystės širdį. Kajus lėtai priėjo prie įėjimo. Tamsa it kokia bjaurastis, it kokia blogybė slinko iš metro gilumos.
-Kodėl tu čia ateini, Igori?- tyliai pasiklausė savęs Kajus,- Kuo ši vieta tau svarbi?
Snaigės po lėto krito ant jo garbanų ir švilpis pasijuto vienišas ir esantis netoje vietoje, kurioje reikia būti. Jam čia negalima būti, tarutum esąs kažkokioje šventoje, skausmo persmelktoje vietovėje.
Jam, išdykusiam, linksmos širdies vaikui nevieta čia.
Atrodo, ta tik tamsa ir ore užduodžiantis blogumas ištraukia iš jo paskutines švilpiškas savybes.
Igi, kaip tu čia gali ateiti?
Kajus susikrimtęs atsiklaupė prie laiptų žemyn, pirštinėta ranka nubraukė nuo grindinio sniegą. Ir ant šaltų plytelių pasimatė suvytę, sustirę žiedlapiai, o prieš kelis metus čia liejosi kraujo upeliai, tačiau to Kajus nežinojo.
Jis nežinojo, kokias paslaptis, kokią istoriją slepia šis apleistas metro, dar vadinamas Demonų metro. Galbūt švilpis niekados to nesužinos, kaip ir tų faktų, kad jį globoja ne žmonės.
O vilkolakiai.
Kajus darsyk atsiduso ir atsitiesė.
Berniukas dar kurį laiką pastoviniavo prie metro įėjimo, kol galiausiai nusisuko ir nužingsniavo šalin. Kuo gilyn nukišęs rankas į kišenes, berniukas pasileido bėgte.
Kad tik kuo greičiau dingtų iš šios vietos. Ir tik veidą nutvieskus gatvės žibintui berniūkštis pasijuto saugus, ir tik tolokai nutolęs nuo tos šiurpiai tylios ir baugios vietos, Kajus sulėtino žingsnį.

*

Neprisijungęs Mia Moon

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • mažos katytės
Šiandien Mija nusprendė pasivaikščioti po Londoną. Bet ji nenorėjo tiesiog vaikščioti po Londoną, nes Londoną ji gerai žinojo. Ji norėjo nueiti į vietą kurioje niekada nebuvo. Valandomis ji vaikščiojo po Londoną. Kol surado apleista senovinį metro. Ji girdėjo apie šį metro daug baisių istorijų, sako, kad tai Demonų metro. Kas patekdavo į tą metro daugiau nebegalėdavo išeiti. Mija netikėjo dėl to drąsiai užėjo į Apleistą metro stotį. Mergaitė nusileido tamsiais metro laiptais. Pačiame metro nebuvo tamsu. Dar vis degė kelios lempos. Ten buvo labai daug pelių ir vorų. Ji vaikščiojo ir apžiūrinėjo metro stotį. Ten labai šlykščiai kvepėjo, kaip supuvusiais kaušiniais. Ji priėjo prie vietos kur važinėjo metro. Mija pažiūrėjo į tamsą. Ir staiga ji išgirdo lyg iš tikrųjų atvažiuoja metro. Garsas vis garsėjo ir garsėjo. ir po keliu sekundžių pasirodė tikras metro. Jis buvo visas pilkas. Metro dūris atsidarė ir iš jo išėjo vaiduoklis. Jis buvo su ragais ir su ilga uodega. Vaiduoklis nusišypsojo Mijai. Vaiduoklis lig norėjo Mijai kažką pasakyti, bet pasigirdo žingsniai lig kažkas leidžiasi metro laiptais...


*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 63
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Ella išsiruošė į Londoną pasivaikščioti. Gan senai ji čia buvo, gal prieš metus ar pusę. Deja, diena nebuvo labai tinkama, nes vos įėjus į „Londono parduotuvių alėją” pasipylė lietus. Mergaitė įbėgo kur pasitaikė, o tai buvo apleista metro stotis. Kaip tik ta, apie kurią visada rašydavo „Magijos žinios”. Per jos kūną perbėgo šiurpuliai. Žinoma, pirmakursė galėjo tiesiog bėgti kitur, bet smalsumas nugalėjo. Švilpė iš lėto leidosi plačiais, purvinais laiptais, stengdamasi neįminti nudvėsusios pelės, ar obuolio griaužtuko. Turėklai, kažkada galbūt buvę ryškūs, dabar liko pilki. Ji negalėjo nepamatyti išpieštų sienų, kai kur net grindų. Mergaitės akys užkliuvo už žmogaus silueto, stovinčio šalia bėgių. Ella dirbtinai sukosėjo, o nepažįstamasis atsisuko.
- Mija?! - Netikėdama savo akimis sušuko ji. - Ką čia veiki?

*

Neprisijungęs Mia Moon

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • mažos katytės
Mija išgirdo, kad kažkas sukosėjo. Mergaitė atsisuko ir pamatė Ella. Jos pusseserę. Mija labai seniai nematė savo pusseserės, bet ji tikrai negalvojo, kad sutiks ją čia. Mija net nežinojo, kas keisčiau, kad sutiko Ella Demonų metro ar, kad už jos stovi vaiduoklių metro. Ji buvo tokia apstulbus, kad net negalėjo atsakyti į savo pusseserės  klausimus. Bet staiga vaiduoklis prašneko:
- Tai jūs važiuosite?- Vaiduoklis pažiūrėjo keistu žvilgsniu.- Jūs juk norite išeiti iš čia.
Mija buvo tokia apstulbus, kad tik linktelėjo, bet stovėjo vietoje. Po minutės ji žengė žingsni arčiau metro. Vaiduoklis atsiduso:
- Jūs juk nenorite, kad jūs išmestu iš mokyklos,- Piktu balsu pasakė vaiduoklis.-Čia laikas sustoja, bet jeigu jūs ne važiuosite, tai ir liksite čia amžinai!
Mija taip išsigando, kad nenorint užėjo į metro. Mergaitė liūdnai pasižiūrėjo į Ella. Vaiduoklis pasižiūrėjo į Ella. Lyg kviestų ją kartu važiuoti... 


*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 63
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Ella pažvelgė į pusseserę, kuri stovėjo kaip įbesta.
- Ką tu čia darai?! - Išrėkė mergaitė, žiūrėdama kaip Mija lipa į metro. - Ką tu sau galvoji? Lipk lauk!
 Bet kita švilpė jos nesiklausė, tik pažiūrėjo liūdnu veidu ir atsistojo prie durų.
- Na ir gerai. Aš išeinu. - Ramiai pasakė, ir pažvelgė į vaiduoklį. - Nelipsiu! - šovė vaiduokliui, tarsi atspėdama jo mintis. Ella dar pasiklausė, kaip jos manymu, vaiduoklis nusišnekėjo, ir užbėgo laiptais. Ji nekreipė dėmesio nei į peles, nei į vorus ar dar ką. Pirmakursei reikėjo iš čia ištrūkti ir pakviesti pagalbą. Ten, kur prieš tai buvo atviras įėjimas, dabar buvo milžiniškos durys su raudonu, krauju parašytu užrašu:
 „Nepabėgsi”. Ella iš visų jėgų bandė išlaužti duris, kol už savęs išgirdo žvangančio metalo garsą. Raktai! Rudaakė nieko nelaukusi apsisuko ir bėgo atgal prie vis dar stovinčio metro.

*

Neprisijungęs Mia Moon

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • mažos katytės
Mija užėjo į metro. Metro buvo šalta ir nejauku. Ji išgirdo, kad Ella kažką šaukė, bet mergaitė nieko negirdėjo. Ji matė, kaip jos pusseserė eina laiptais į viršų. ,,Tikriausi ji nori išeiti'' pagalvojo Mija. Į metro užėjo vaiduoklis:
- Ji grįš.- pasakė vaiduoklis ir išėjo iš metro.
Mergaitė atsisėdo ant geležinių metro suolo. Ji atsiduso. Ji pasižiūrėjo į kairę puse metro atrodė lig jis niekada nepasibaigs. Bet staiga ji pamatė kažkokia knygutę kuri labai labai toli. Mergaitė pradėjo bėgti į tą pusę. Kol nepamatė kažkokia keista knygutę ant jos buvo parašyta ,,1875''. Atvertus knyga ji pamatė tik tuščius puslapius. ,,Kodėl" mintyse pasakė Mija. Ji vis žiūrėjo į knygos puslapius. Kol viename iš puslapių nepamatė kažkokį laikraščio gabaliuką Ji padėjo knygute ir paėmė laikraščio gabaliuką. Ten buvo parašyta:

  1875 04 15
Šiandien, bus uždaromas metro, dėl kai kokių priežaščių.

Mergaitė toliau vertė puslapius. Kol nepamatė kažkokį lapelį. Ji pradėjo skaityti:

  1875 04 15
laikrašti nebuvo pasakyta kodėl uždarė metro. Nieks nežino išskyrus tie kurie matė tai ką aš. Aš buvau ten. 1875 03 11 iš metro išėjo žmogus. Atrodė lyg kokių 50 metų ten buvo. Nežinau kodėl bet man jo labai pagailo ir aš ji nuvedžiau pas save į namus. Nežinau, kodėl tai padariau. Jis pasakojo, kad kai jis užėjo ne į tą metro. Ten buvo tusčia. Jis nuvažiavo į kažkokį keistą vietą, bet neprisimeną kaip atrodė tą vieta. Bet prabuvo tam metro apie 50 metų. Aš pagalvojau, kad jis išprotėjo, todėl pasakiau jam, kad nueitu pas daktarą. Po to atsitikimo aš sapnavau tik košmarus. Todėl nusprendžiau nueiti ten...

Mija suprato, kad iš čia reikia ko greičiau išeiti. Nors laibai norėjo išsiaiškinti, kas gi įvyko. Todėl net džiaugėsi, kad čia pakliuvo...
 


*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 63
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Tarpdury ją pasitiko tas pats vaiduoklis, su žvangančiais raktais po kojomis.
- Duok... Man... RAKTUS! - Uždususi išrėkė Ella. Mergaitė bandė pačiupti raktus, bet kažkokia jėga ją įtraukė į požeminį traukinį. Pirmakursė pamatė kaip užsiveria durys. Metro lėtai, puškuodamas pasileido girgždančiais bėgiais. Tamsiaplaukė norėjo stotis ir bandyti pabėgt, bet netekusi žado, ji sedėjo apkvaitusi, tik dairėsi aplink. Ką aš padariau... Kodėl iš karto neišsivedžiau Mijos iš čia? Visokios mintys sukosi vienuolikmetės galvoje, kai staiga ji pamatė pusseserę, bėgančią tolyn. Sukaupusi paskutines jėgas, Ella atsistojo ir pasileido paskui ją. 
- Mija, man čia visiškai nepatinka. Kodėl mes čia? Kodėl nieko man nesakai? - Pirmakursė turėjo dar krūvą klausimų, bet staiga pamatė, kad šalia stovinti mėlynakė laiko mažą laikraščio skiautę.
- Ką čia skaitai? Duokš, parodyk. - Neiškentusi ji išplėšė popierėlį Mijai iš rankų.

*

Neprisijungęs Mia Moon

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • mažos katytės
Mija pajautė kaip metro pradeda važiuoti. Mergaitė išgirdo kaip kažkas bėga. Ji atsisuko ir pamatė pussesere. Pirmakursė atsiduso, kad tai buvo ne koks vaiduoklis. Ella iškart paėmė laikraščio gabalėlį. Ir Mija pradėjo aiškinti pusseserei:
- Čia buvo parašyta laikrašti, kad uždarė šį metro, bet nepasakė kodėl.- Ji rodė į laikraštį kuri laikė Ella.- O čia žmogus rašė, kas buvo.
Po keliu minučių pusseserė perskaitė tuos užrašus:
- Labas dar kartelį.-Už švilpų stovėjo tas pats vaiduoklis tik rankoje laikė metalinius raktus.- Jums reikės gauti šituos raktus, bet gauti šituos raktus ne taip lengva, tik vienas žmogus sugebėjo, bet jam užtruko apie 50 metų.
- Tai ką mums... reikia padaryti- nedrąsiai pasakė Mija
- Jums reikės išgyvent...- nusijuokė vaiduoklis.- Čia prasideda žaidynės su mirtimi, jums reiks praeiti visus kambarius.- Vaiduoklis pasikasė pakaušį.- Jums pasisekė nes jus juk raganos, todėl jeigu jus išeisite iš čia tai jūs nepasensite, bet aš abejoju, kad pirmakursės sugebės išeiti.
Po to vaiduoklis paėmė raktus ir įsidėjo sau į kišenę. Po keliu sekundžių jis dar pridūrė:
- Tą knygą su tuščiais lapais siūlau pasiimti.- Po to vaiduoklis numetė kažkokį maišelį ant grindų.- Į šį maišelį galite sudėti kiek norite daiktų... ir šitame maišelį jūs rasite visko ko jums reikės.
Mija paėmė maišelį nuo grindų ir papurtė. jame kažkas buvo, ji įkišo ranka ir išėmė iš ten savo ir Ellos lazdeles. Vienuolikmetės pasižiūrėjo į vaiduoklį:
- Jos nelabai jums padės, nes dauguma kambariu negalima naudotis burtu lazdele.- Po šitų žodžių vaiduoklis išnyko.
Mergaitė paėmė knyga su tuščiais puslapiais ir įdėjo į maišelį. Požeminis traukinys pradėjo greičiau važiuoti. Po to Mija pasižiūrėjo į savo pusseserę ir tarė:
- Kaip galvoji ar mes ištrūksime?- Po to maišelį kažkas suburbėjo
Mija ištraukė knyga ir atvėrtė pirmą puslapį, bet ten jau buvo parašytas vienas sakinys:

1875 04 25

Daugiau nei prieš mėnesį uždarė šį metro, aš dabar čia dėl to, kad išsiaiškinti, kas gi atsitiko su tuo vyru. Nežinau ar daugiau grįšiu namo...

Mija pasižiūrėjo į savo pusseserę lyg sakydama, kas čia vyksta...


*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 63
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
- Nesąmonė, - piktai metė Ella. - Nusišneki, sakau tau. Turbūt tas nususęs vaiduoklis tau kažko prigirdė.
 Vilką mini, vilkas čia. Mintyse suburbėjo pirmakursė. Tiesa, ji buvo kiek kitokia nei kiti bendraamžiai. Vienuolikmetė buvo drąsi, o ją priversti tikėti kai kuriais dalykais buvo sunku, tad į šitą reikalą žiūrėjo verčiau kaip į pokštą.
- Išleisk mus. Dabar. - švilpė stengėsi atrodyti rami, bet neapykanta sau ir aplink esantiems tiesiog kunkuliavo jos viduje.
 Pamačiusi, kad vaiduoklis apsimetė jos negirdėjęs, ji stvėrė lazdelę nuo žemės ir nusitaikė į padarą. Velnias. Juk jis kiaurai perliečiamas. Ella susigėdusi lėtai nuleido lazdelę, stengdamasi neišsiduoti. Pagaliau pamatė, kad ant grindų mėtosi dar viena skiautelė.
  1875.05.02. Aš vis dar neištrūkau. Čia baugu. Man šalta, neturiu maisto.
 Kvailys, Pagalvojo mergaitė. Jeigu būčiau žinojus kas čia bus, tikrai nebūčiau ėjusi.
- Aišku, kad neištrūksime. Mirsime čia, o jeigu ir išeisime, visi mūsų draugai jau bus baigę Hogvartsą. - liūdnai tarstelėjo mergaitė ir suplėšė popierių.
O jei neištrūksime? Jei teks praleisti savo gyvenimą čia, sename metro su negyvu, nežinia net kada mirusiu vaiduokliu?
- Lumos, - sumurmėjo tamsiaplaukė, tik dabar supratusi, kad traukinyje tamsu. - Beje, Mija, kokie vėjai tave čia atpūtė? O, kad galėčiau dabar Žiobariškoj kavinukėj gurkšnoti karštą šokoladą, o ne sėdėti smirdančiame metro. - Ji užsisvajojusi atsiklaupė ant grindų, mat šios atrodė patikimesnės nei supeliję foteliai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Ella Moon »

*

Neprisijungęs Mia Moon

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • mažos katytės
Mija matė, kad pusseserė nelabai tiki, kas vyksta. Mija net nežinojo, ką daryti, nežinojo kaip elgtis ir kodėl jos čia...
Mergaitė tikrai žinojo, kad tai ne pokštas, ,,o gal ir pokštas'' mėlynakė vis negalėjo nuspręsti. Ji vaikščiojo tai atgal tai pirmyn, tai atsisėsdavo tai atsistodavo. Po to ji atsirėmė, į purvina metro siena. Po kelių minučių. Mija pajautė labai gardų kvapą, kvepėjo, skaniomis bandelėmis... Bet mergaitei nuo jo pasidarė bloga, ji pradėjo kosėti, ji jautė kaip jei trūksta oro. Staiga metro sustojo ir įsijungė šviesos:
- Ella kur tu.- Mergaitė pašaukė savo pusseserę.
Ji atsisuko, bet Ellos ten nebuvo. Atsidarė Metro dūris. Mija pažvelgė ir pamatė kambarį su daug veidrodžių. Ji nenorėjo ten eit, bet ją ten kažkas įstūmė. Švilpė nurijo seilę. Ir pasirodė tas pats vaiduoklis:
- Labas.- nusišypsojo vaiduoklis.- Ella galvoja, kad tai pokštas.- vaiduoklis skraidžiojo aplink Mija.- bet tai ne pokštas.- Vaiduoklis priėjo prie sienos.- Pažiūrėsime ant kiek tavo pusseserė gerai žino tave,- Vaiduoklis piktai nusišypsojo.- Ji turės išgelbėti tave tikrą, o ne vaiduoklį kuris apsimetinėja tavimi. Jei bus pateikti trys variantai ir ji galės išsirinkti tik vieną kartą, Ella turės atspėti kur tu esi, kokiam kambary, o jeigu neatspės tai... tu žinai kas bus.
vaiduoklis pradingo...
Mija suprato, kad gali dar dabėgti iki neuždarytų metro durų. Bet kai ji tik pribėgo metro durų jos užsidarė. Staiga paleido žalius dūmus. ,,Kas čia vyksta'' pagalvojo mergaitė. ,, Taip ką darytu Ella'' mergaitė vis galvojo, kaip ir kas dedasi už tos sienos, todėl ji stovėjo ir žiūrėjo tolyn. ,,Kodėl aš taip darau'' staiga Mijai šovė mintis. Ji išsitraukė maišelį ir išėmė savo lazdelę lyg galvodama, kad atkreips dėmesį. Ji net nežinojo, kas dedasi todėl stovėjo ir rankoje laikė savo lazdelė. Staiga kažkas girgžtelėjo...


*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 63
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Taip ir nesulaukusi pusseserės atsakymo, Ella šiek tiek sutriko. Gal tas vaiduoklis kažką jai padarė? Stengdamasi nekreipti dėmesio į tokias mintis, ji, stovėdama už kampo klausėsi Mijos ir vaiduoklio pokalbio.
 Staiga ji pamatė žalius dūmus kurie vis greičiau ir greičiau sklido po traukinį. Praėjus vos kelioms akimirkoms, didelės ir storos sienos atskyrė Ellą nuo pusseserės. Mergaitė stovėjo kaip įbesta ir laukė kas bus toliau. Regis, jai teks išvaduoti Miją. Bet kaip? O kas jei nepavyks?
- Labukas. - Pirmakursę išgąsdino tas pats vaiduoklis. Ji krūptelėjo, bet tuoj susiprotėjo. - Eikš paskui mane.
 Padaras vedė ją tolyn nuo sesės, kai stebuklingai vėl atsirado prie sienos, tik šįkart iš kitos pusės.
- Kur tu mane vedi? - šaltai paklausė vienuolikmetė.
- Tavo užduotis bus išva...
- Žinau, žinau, - pertraukė jį. - Ir? Kaip man tai padaryt?
- Aš norėjau tau pasakyti, bet mane pertraukei. Taigi, norint padėti ištrūkti, tau reikės atskirti tikrą pusseserę nuo netikros. Ar viskas aišku?
- Tai žinoma, kad ne. Taip ir nepasakei kaip. - Priekaištaudama ištarė Ella.
 Vaiduoklis daugiau nieko nesakė, tik nuvedė ją dar toliau. Ten dabar jau buvo ne viena, o keturios kabinos. Visose iš jų spygavo Mijos balsai.
- Tau reikės suprasti, kuri yra tikroji. Jei neatspėsi, mirsi. - Pasakė taip, lyg tai būtų paprasčiausias dalykas pasaulyje.
 Vaiduoklis geležines sienas padarė permatomas. Staiga jis nėrė per langą ir visoms nutraukė dujokaukes. Mergaitės pradėjo dar labiau spygauti, bet po kelių sekundžių, jų aimanos buvo vis tylesnės.
- O NE! - išrėkė tik dabar situaciją supratusi Ella.
- Dabar laikas. Spėk, kuri tikroji, o kurios ne. - Ramiai suburbėjo vaiduoklis.
- Aaa... Kokia mano akių spalva?




*

Neprisijungęs Mia Moon

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • mažos katytės
Staiga Mergaitė išgirdo keistą klausimą ,,kokios spalvos tavo akys''. Ji nežinojo ką daryti todėl ramiai atsakė:
- Mėlynos...
Jei labai pasidarė bloga. Švilpė neturėdama jėgų nukrito ant žemės. Ji jautė kaip užmiega...
Švilpė atsirado baltame mažame kambaryje. Jis buvo toks mažas, kad mergaitė vos galėjo pajudėti. Staiga mažo kambarėlio grindis pradėjo judėti. Po sekundės Mija pradėjo kristki žemyn. Mėlynakė girdėjo daug keistu garsų...
Staiga mergaitė prabudo. Jai labai skaudėjo galva, bet žalių dujų jau nebuvo. Kairėje pusėje atsidarė durys. Mija atsistojo ir praėjo pro tas durys, ji vėl pakliuvo į metro. Tolumoje ji pamatė pusseserę. Tamsiaplaukė vos pribėgus prie Ellos sušuko:
- Ar tu ką nors supranti.- Bet sesė išnyko
Ji apsižvalgė, pasigirdo keistas garsas. Lyg už Mijos stovėtu didelis drakonas. Ji net nenorėjo atsisukti, ji tik nori sužinoti kur pusseserė, ir greičiau pabėgti iš čia...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Mia Moon »


*

Neprisijungęs Ella Moon

  • II kursas
  • *
  • 63
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nieko nežinau
Išgirdo daug atsakymų apie akis, bet, kad ir kaip būtų keista, visos prašovė. Netiko nei atsakymas mėlynos, nei žalios, pilkos, tamsios. Taip, mergaitės akys buvo tamsios, bet pusseserė turėjo žinoti, kad jos akys rudos.
- Neteisingai. - Atsiduso Ella ir pažvelgė į vaiduoklį. - Tai? Ką dabar daryt?
- Tai kurią renkiesi? - Irzliai sududeno.
- Turbūt... šitą. - Pirmakursė parodė į Miją, kuri galvojo, kad jos akys tamsios.
- Neatspėjai! - grėsmingai sušuko padaras, o Ella atšoko. - Kadangi tai buvo tik pasibandymas, tikroji Mija nemirs. Hehe, gaus migdomųjų truputį.
 Vienuolikmetė sužaibavo akimis į vaiduoklį, o tas apsimetė jos nepastebėjęs ir nuvedė toliau.
 Jie pasiekė keturis baltus kambarėlius, kuriuose gulėjo tos pačios keturios Mijos, viena tikra ir trys - ne. Ella gerai apžiūrėjo kiekvieną iš kambarėlių, galvojo, kuri yra tikroji pusseserė.
- Taigi, pradėkime tikrą žaidimą. Kaip matai, čia guli iš išvaizdos tos pačios mergaitės. Jų migdomieji tuoj išsisklaidys. Per tą laiką turi sugalvoti, kaip nuspręsi kuri iš jų tikroji. Laikas spaudžia.
 Švilpiukė įtemptai galvojo, kai pradėjo budintis vaiduoklės ir kita Moon.
- Hm... - Norėdama atkreipti jų dėmesį, Ella krenkštelėjo. - Kokiam koledžui aš priklausau?
 Mergaitė buvo tikra, kad į šį klausimą gali atsakyti tik Mija.
 

*

Neprisijungęs Mia Moon

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • mažos katytės
Staiga Mija išgirdo daug balsų. Vieni buvo vyriški kiti moteriški treti vaikiški, bet visi jie sakė tą patį:
- Kokiam aš priklausau koledžui.
- Iš kur aš žinau.- rėkė mergaitė.- ko jums reikia iš manęs!
Po to ji suvokė, kad tie balsiai yra Ellos, o ji užmigo nuo dujų:
- Švilpynei...
Staiga ji pajuto kaip sudrebėjo žemė. Šviesos išsijungė:
- Lumos.- tvirtai pasakė švilpė
Bet nieko nesimatė ji buvo lyg tamsiame kambaryje kur nebuvo jokių langų...
Mija atsibudo. Ji matė vis tą patį kambarį tik šalia jos gulėjo mergaitės kopijos. Mėlynakė lėtai atsistojo. Apsižiūrėjo. Staiga išgirdo kažkokį keistą garsą. Rudaplaukė suprato, kad ant kairės rankos ji turėjo didelę apyrankę. Taip pat ji suprato, kad ant jos nėra raudonos apyrankės kuri ji gavo iš mamos...
Staiga ji išgirdo keistą garsą. Ji suprato, kad už jos atsidarė geležinės durys. Ji užėjo. Mergaitė labai nustebo, kad ji atsirado ten pat kur pirmą kartą sutiko vaiduoklį. Staiga ji išgirdo kaip atvažiuoja metro. Metro atvažiavo. Iš jo išėjo vaiduoklis. Jis lig norėjo kažką pasakyti. Bet pasigirdo žingsniai:
- Ką...- Mija suprato, kad ji buvo tokioje situacijoje.- Ella čia tu.
Ji greitai pribėgo prie laiptų. Pamačiusį pusseserę ji paklausė:
- Čia tu? Kur tu buvai?- tada ji atsiduso ir dar pridūrė- Mums reikia iš čia greičiau išeiti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Mia Moon »