0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #30 Prieš 7 metus »
Viljamas ramiai žingsniavo į apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką, tai buvo mėgstamiausias jo dalykas, tik pavadinimą truputėlį vaikino manymu reikėjo pakoreguoti. Ne apsigynimas nuo juodosios magijos, o neapsigynimas nuo juodosios magijos, štai kaip! Kaip jam neįprasta mažumėlę vėlavo, todėl tyliai kaip katė nuslinkęs į klasės gilumą prisėdo ant kėdės kraštelio. Čia buvo pilna mazgių, kurie mėgino užkeikti manikenus kažkokiais kvailučiais paprastučiais kerais. „Ką, manikenus? Jokių nedovanotinų ar kiek pavojingesnių kerų? Ar tas balbiesas jau visai galvą pašalo? Dievaži, tragiškesnis šio dalyko mokytojas nei Poterio laikais buvo Gilderojus Loghartas.“ Tūžo mintyse klastuolis nepatenkintas, jog priekyje sėdinti tamsiaplaukė gražuolė jau nebegali mintyse jam atsiliepti. Arba gali? Vaikinas žinojo, jog tai be galo pavojinga, tačiau nesugebėjo nugalėti šio instinkto, nutiko tai, ko jis labiausiai bijojo beveik visą savo egzistensijos šimtmetį, jis prisirišo prie kito asmens, šiuo atveju prie tos priekyje sėdinčios šeštakursės grifės ilgais, tamsiai rudais tarsi žemė, banguotais plaukais, siekiančiais jai kažkur iki šlaunų. Tie plaukai dabar buvo nukarę nuo kėdės ir plytėjo lyg būt norėję prailginti kėdės atramą tik į kitą pusę. Vaikinas įsistebeilijo į Tričę, palaukė, kol ši pajutusi žvilgsnį atsisuko, tada įsmeigė savo tamsias akis į josios. „Dži?“ kreipėsi tik jiems dviems žinomu vardu, kurį buvo jai išrinkęs prieš išeidamas savitvardos ugdyti. Ak taip, ne kažkokia ten Sandra, kaip prieš tai buvo duota, o jo Džordžiana, tik vieno jo Dži, niekieno kito. Jis prisirišo prie Dumbldoro mergiotės besąlygiškai, beatodairiškai ir ji turėjo priklausyti tik jam, tik jis jai gali suteikti nemirtingumą ir ji to maldaus. „Ar šitas mokytojas visai pakvaišo? Jokių pavojingų užkeikimų? Jokių nedovanotinų? Tai kaip jo manymu šitie liurbiai ko nors išmoks? Žinai, laikas man pradėti burti iš naujo savo mirties valgytojų armiją ir juos kiek tinkamiau apmokyti.“ Toliau legilimantijos būdu tęsė jis, nenukreipdamas žvilgsnio nuo iš nuostabos prasižiojusios grifės, puikiai išmanė ne tik legilimantiją, bet ir oklumantiją, jie abu tai mokėjo, nes jis, dar būdamas tik dalelė jos galvoje parodė Dži kaip iš tiesų jaučiasi galingi burtininkai. „Aš prie tavęs neisiu, nepyk, mudu negalime pasirodyti pažįstami, suvaidinsime tą susipažinimą vėliau. Dabar aš Viljamas, mandagiai išauklėtas tetos prancūzės, dėl kurios mirties iš Biobetonso atvykau septintą kursą užbaigti Hogvartse“ baigęs darkart ją nužvelgė ir staiga, į akis kliuvo žalia dėmelė ant jos kaklo. Taip, tai klastūnyno šalikas, tai to kūno, kuris dabar priklauso jam, nes savininkas netyčia iškeliavo anąpilin, šalikas. Viljamo širdis kelis syk šoktelėjo aukštyn, ji turi! Ji nešioja jo šaliką! Taip! Jis buvo teisus, Beatričė Džordiana Ridl priklauso tik jam. Pastebėjęs šaltų akių tamsiaplaukę garbanę mėginančią susiporuoti su jo nuosavybe tik pritariamai linktelėjo Tričei, tarsi duodamas leidimą sutikti.

---
Negalima vėluoti į pamoką.
Kadangi nesi naujokas, tai iš karto -5 balai. /Starkas
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Starkas Erikas Ramsay »
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."

*

Neprisijungęs Beatrice Georgiana Riddle

  • ***
  • 177
  • Lytis: Moteris
  • Ars longa, vita brevis.
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #31 Prieš 7 metus »
Neilgai Beatričė taip sėdėjo nuobodžiaudama, netrukus, jos dėmesį patraukė kažkieno žvilgsnis, įžūliai įbestas į josios plaukus. Mergina atsisuko ir širdis vos neišlipo pro gerklę. Ten sėdėjo aukštas, lieknas, dailiai nuaugęs vaikinas, juodais, banguotais kaklą siekiančiais plaukais, tamsios klastuolio akys įsmigo į josios tamsiąsias. Ak, tas mylimas veidas pagaliau čia! Grifė tuč tuojau norėjo pašokti ir lėkti dirbti su juo, tačiau išklausiusi mintimis perduotą tiradą pasiliko sėdėti kur sėdėjusi. Staiga suprakaitavusius delnus nusibraukė į juodas klasikines kelnes ir pasitvarkė tokios pat spalvos marškinius. „Vil?“ tepasakė jos pačios jam sugalvotą antro vardo trumpinį ir akys prisipildė neregėtos šilumos bei meilės. Beatričės dėmesį išblaškė gracingas Tomo linktelėjimas bei mergaitiškas balsas, klausiantis ar jiedvi galėtų dirbti kartu. Atsisukusi teišvydo tamsiaplaukę garbanę juoda suknele, žvelgiančią šaltomis akimis ir nusiteikusią nekaip. „Galbūt tokia šaltuolė norėtų būti viena naujųjų mirties valgytojų?“ buvo pirma dingtelėjusi mintis šeštakursės galvoje. Perskaičiusi užrašą uniformoje atsakė.
-žinoma Caroline, galime dirbti kartu. – ir klastingai šyptelėjusi atsistojo. Jai patiko, kad nereiks dirbti su kokia mažvaike, šita mažiausiai penktakursė, arba tiesiog dėl kokių nors „rožinio“ gyvenimo priežasčių per anksti subrendo.
"Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją."

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #32 Prieš 7 metus »
Klausydama visų garsų, kurie tik gali egzistuoti Apsigynime nuo juodosios magijos klasėj- nuo žmonių balsų iki širdies plakimo ir kvėpavimo, Mela ramiai sėdėjo suole, tačiau pažvelgus į jos akis, nepagalvotum, kad mergaičiukė ištikrųjų yra rami it belgė. Rudai pilkos akys lakstė nuo vienos iki kitos asmenybės veido, ieškodamos išsiilgtų, vyriškai giminei priklausančių, mėlynai pilkų akių ir rudų garbanų.
Du vardus nešionati trečiakursė atėjo į šią pamoką dėl dviejų tikslų- kažko išmokti ir galbūt pagaliau surasti šio pamokoj savo tikrąjį brolį Igorį.
Tačiau šiandien švilpei teko nusivilti, nes jos vilkolakiškos akys nesurado ieškomos personos. Visgi, atitraukta nuo savo savotiško darbo, bei turėdama "pamiršti" apie savo antrą tikslą, mergaičiukė išgirdo jaunojo profesoriaus praktinę užduotį, ir ji giliai iškvėpė anglies dioksidą.
Pasinaudoti burtažodžiu Cranfite...-suniurnėjo mintyse trylikmetė,-Gerai, pabandom,-nusprendė ši plačiais ir sparčiai žingsniais prilėkdama prie manekeno.
-Cranfite,-sumurmėjo Melijandra, iškėlusi savąją burtų lazdelę.
Nieko. Manekenas sėkmingai stovėjo ir nerodė jokių pamėlynavimo požymių.
- Cranfite.
Vis dar nieko.
-Cranfite.
Jei manekenas būtų gyvas, šis šimtu procentų būtų paklausęs Melos- "Ką tu čia darai?" arba "Ar jau baigei?".
-Cranfite,- jau šiek tiek susinervinusi tarstelėjo trečiakursė, ir įsikando į lūpą. Atrodytų, kad Melijandra tuoj patrūks, tačiau ši tik šelmiškai nusišypsojo savo priešininkui, tarsi "primdama" jo "mestą" įšūkį, ir ji apsikaustydama savo menka geležine ištverme, drąsiai pakėlė burtų lazdelę, bei tvirtu, aiškiu balsu prakalbo:
-Cranfite.
Ir....Pagaliau. Manekenas nusidažė mėlyna spalva, parodydama, kad trylikmetei švilpei pagaliau pavyko atlikti profesoriaus užduotą užduotį. Liko dar viena.
Melijandra mikliu judesiu paslėpė burtų lazdelę ir apsisukus ant kulno, savo keistomis, nežmogiškomis akimis apžvelgdama kasę, ieškodama sau porininko ar porininkės. Profesorius minėjo, kad būtų geriau išsirinkti panašaus kurso mokinį, tačiau jis nežinojo, kad ši mergaičiukė, kuri dabar atstovauja Švilpynės koledžą, dvejus metus mokinosi Drumštrange, ten kur naudojama juodoji magija. Ir tai kol kas nėra bėda, nes šis dalykas nesunaikino Melijandros švilpiškų būdo savybių, tačiau yra  viena problema: Melijandra išvis nežino kaip apsiginti nuo juodosios magijos.
Taigi, trečiakursė žino ir supranta kaip naudoti Mirties Valgytojų ir Voldemorto pamėgtą magijos rūšį, tačiau, turėdama viltį, kad vienas asmuo pasirinktas iš vyresnio kurso, pamokins kaip apsisaugoti nuo to (nes Mela Julija neitin trokško to prašyti profesoriaus. Turbūt tam trugdė jos gan keista baimė) ir pataps šios pamokos porininku. Tad dabar prislinkusi prie nematytojo klastuolio, Melijandrai numykus, tyliai prašneko:
-Gal būkim porininkai? Ir beje...Tai galbūt skamba kvailai...Tiesiog nei kiti vaikai aš išvis nemoku apsiginti nuo juodosios magijos, nes mokinausi Drumštrange, o pasikonsultuoti asmeniškai su profesosiumi neitin drįstu, nes...-mergaičiukė pajuto kaip gumulas užsitrigo gerklėje,-...Ką man padarė praeityje suaugusieji... Jais nepasitikiu net iki šiol,- sušvokštė Melijandra, prisimindama, kaip ją- vos keturių metukų teturintį kūdikį paėmė nepažįstamieji, atskirdami nuo šeimos ir nugabeno į Švedijos burtininkų našlaičių prieglaudą, bei ten ją paliko,- Pasitikiu tik tais, kurie yra už mane vyresni tik iki kokių ketverių metų, bet ir taip retai....-vis tyliau ir tyliau kalbėjo Julija, -Tad ar galėsi pamokinti kaip apsiginto nuo juodosios magijos ir patapti porininku?-suvirpėjo balsas buvusios drumštrangietės, mat ši tikėjo, kad senbuvis neišspirs ir neaprėks, kad ši kokią kvailę vadina.
Ak, kaip sunku būti omega....Gaujoj būdama jausčiausi tvirčiau, nes žinočiau, kad kas nors ateis man į pagalbą, o dabar- virpu it kokia drebulė, papūtus vos pajuntamam vėjūkščiui,- suprato Mela, žvelgdama į Klastūnyno koledžo nario akis, kurios, švilpukę šiek tiek glumino, bet ir šiek tiek ramino.

---
+2 už ilgą ir itin įdomų postą. /Starkas

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Starkas Erikas Ramsay »

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #33 Prieš 7 metus »
 Starkas sėdėjo savo krėsle stebėdamas mokinių darbą ir karts nuo karto kažką pasižymėdamas savo užrašinėj. Taaaip, tikrai bus ką veikti su šiais vaikais. - toptelėjo mintis. Gal dėl to, kad jau nuo ketvirto kurso Ilvermonyje mokėsi apsigynimo nuo juodosios magijos pagal sustiprintą programą, daugumos mokinių nesėkmingi bandymai kėlė jam daug abejonių. Kita vertus, daugiau nei pusė į pamoką susibūrusių mokinių buvo iš jaunesniųjų, tad stengėsi nesusidaryti klaidingos nuomonės. Vis dėlto kiekvienas gali (ir net turi) klysti.
 Stebėjo grifų kovą, nes kol kas jie buvo vieninteliai jau besipraktikuojantys moksleiviai. Jaunosios grifės panaudoti kerai jam patiko, dar didesnį įspūdį sukėlė vaikinuko atrėmimas. Iš pradžių nustebo, tačiau greit prisiminė, jog per praeitais metais vykusį mūšį keli mokiniai neteko galūnių ir reikėjo jas pakeisti dirbtinėmis. Penktakursio ranką puošianti pirštinė buvo pakankamas ženklas suprasti, kaip jis atrėmė kerus. Ką gi, puikus būdas pasinaudoti savo trūkumais. Jau norėjo girti išdidų grifą, kai jų kova persimainė į cirką.
 - Ponaiti Jeffter, - kreipėsi ramiu balsu, - jei neklystu, užduotis buvo kovoti, o ne flirtuoti. - apdovanojo juodaplaukį griežtu žvilgsniu, - Prašyčiau po pamokos trumpam pasilikti. Arba lauksiu jūsų savo kabinete. - baigė sausu tonu. - Sakau visiems, esu čia tam, kad išmokyčiau jus gintis nuo juodosios magijos, o ne ja naudotis ar juokauti su jumis.
 Nenorėjo jau pačią pirmą pamoką skirti areštų ir pasirodyti esantis koks Cerberis. Kita vertus, jei nebus griežtas, mokiniai pradės lipti per galvas ir nieko neišmoks. Aštuoniolikmečiui buvo svarbiau juos šį bei tą išmokyti nei būti mėgiamam visų, tad nesiruošė žaisti vaikiškų žaidimų ar pataikauti vaikams. Nors jaunas ir, tiesą pasakius, vis dar paauglys, turėjo aiškiai nusibrėžtą tikslą bei strategiją jam pasiekti, o be griežtumo ir reiklumo to neįgyvendins.
 Kiti mokiniai dar tik ieškojosi sau porininkų, dalis vis dar bandė užkerėti manekenus. Supratęs, jog daugiau neturi kam pasakyti pastabų, vėl įninko į užrašų formavimą.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #34 Prieš 7 metus »
Krūtinėje kilo baimės jausmas. Baimės, kad viskas nepavyks taip kaip reikia. Baimės, kas susižeis, nors profesorius pareiškė, kad tai, o ypač šioje burtais užkeiktoje patalpoje, jai nieko nenutiks. Bet kam tada gydomieji eleksyrai? Iš tiesų, mergaitė tik bandė atsikratyti to įkyraus baimės ir nerimo jausmo, bet nepajuto, kad pravirko. Tada pradėjo svaigti galva. Varnanagė nusivalė ašaras ir atsirėmė į stalą, užsimerkdama ir tyliai alsuodama. Akyse temo, bet ji žinojo, kad neapalps. Tiesiog tai jautė. Girdėjo kažką kreipiantis į ją, bet girdėjo tik savo vardą ir dar kažkokios merginos. Kiyomi atsisuko, įsižiūrėjo į varniukę, kruopščiai tyrinėdama ją ir apsiaustą, ieškodama prisiųto vardo. Dawn... Turbūt ji turėjo pasijusti gan nejaukiai.
-Ar tu kreipeisi į mane?- apsidairė ir regis, susiprato kad aplinkui daugiau nieko nėra ir ji kreipėsi į ją,- na, taip. Aš iš varno nago,- vidujue sukilo nuojauta, kad atsakė į savo išgalvotą klausimą, o tikrojo neišgirdo,- pala, ar gali pakartoti ko klausei anksčiau?- Kiy pajuto kaip paraudonavo iš gėdos ir tai supratusi, nusuko akis.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 228
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #35 Prieš 7 metus »
Kai Dawn paklausė varniukės, ar norės kartu dirbti, antrakursė nustebo, jog praėjus kokioms 5 sekundėms, rusvaplaukė pamiršo ko buvo klausiama. Strain suprato, jog nebus lengva dirbti su šia mergina.
-Kiyomi, taip? Aš, taip pat iš varno nago,-nusijuokė Dawn,-Keista, jog tik šiandien susipažįstame.
Girdėdama balsus, bei profesoriaus kalbėjimą, Dawn prisiminė, ko ji priėjo prie merginos.
-Aš klausiau tavęs, ar norėtum su manimi dirbti šioje pamokoje. Na, nepavadinčiau to "darbu", kai turėsime laidyti užkeikimus į vienas kitą, tačiau tai yra pamokos užduotis ir aš dar nepradėjau jos, tad būtų šaunu, jeigu neatsisakytum.
Mergina pažvelgė į paraudonavusią, į stalą atsirėmusią merginą ir laukė, kol ji prabils.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Dawn Strain »

*

Neprisijungęs Alisa Feles

  • III kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
  • To late darling
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #36 Prieš 7 metus »
 ,,Rimtai? Niekas neatsilieps?"- galvojo Liza žvalgydamasi aplinkui. Niekas į ją net nežiūrėjo. ,,Gal jie neišgirdo? O gal aš neišgirdau kaip kas nors atsakė?"- bandė guosti save mergaitė. Ji tikrai neketino to sakyti antrą kartą. Porinius darbus ji nelabai mėgo, nes kai neturi draugų dirbti dviese pasidaro tikras iššūkis. Reikia susirasti porą, su juo gerai sutarti, nes jei tas žmogus bus tavo priešas be sužeidimų neapsieisi. O dar tie burtažodžiai...Lizai ir taip sunku, nes jei niekada nepavyksta atlikti užduoties greitai. Anas kartas kaip ji mano buvo atsitiktinumas. Jos priešininkas pralaimės, nes jam nusibos laukti kol varniukė paleis burtą ir jis tiesiog jai pasiduos. Tik taip Liza galėtų laimėti, bet ir tai turbūt vėl būtų atsitiktinumas.
 Mergaitė dabar ramiai stovėjo ir žvalgėsi ar yra laivų žmonių, kurie norėtų su ja dirbti. Bet aplinkui tik vyko dvikovos ir laisvų žmonių nesimatė. Ji dar bandė paeiti į priekį, bet vos žengus jai žingsnį į priekį jos kojos susipynė ir ji vos neparvirto. ,,Nelabai geras įvaizdus susirasti porininką"- pyko ant savo kojų mergaitė.  Bet niekas to nepastebėjo ir Lizai pasidarė ramiau. ,,Bet šiaip kas su tokia kaip aš norėtų dirbti?"- varniukė klausinėjo savęs klausimų į kuriuos vėl negalėjo atsakyti. Ji vėl apsižvalgė, bet iš čia nieko nesimatė. Kai ji jau pavargo sukinėti ir atrodyti kaip durnė ji vėl garsiai pasakė:
-Ar kas nors nori dirbti su manimi?- ji bijojo, kad vėl niekas neatsakys.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Liza Merdutė »
Kai gali išsikviesti bet kokią knygą, daiktą ar gyvūną vienu burtų lazdelės mostelėjimu ir burtažodžiu „Accio!“, kai gali bendrauti su draugais ir pažįstamais per pelėdą, ugnį, Gynėją, Žvieglį, magiškus daiktus (pvz. monetas) ar nukeliauti oru ir bendrauti asmeniškai, kai nuotraukos laikraščiuose juda, o kasdieniai daiktai moka kalbėti, tada internetas nebeatrodo itin įspūdinga vieta.
    — J. K. Rowling

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #37 Prieš 7 metus »
Pastebėjusi, kad kiti jau užbūrė manekenus ir pradėjo kovoti, Claudie vėl išvadino save lėtapėde. Turėčiau būti judri, o dabar... Teks pasitreniruoti su manekenu.
Atsistojusi ryžtingai išsitraukė burtų lazdelę ir atsistojusi prieš manekeną it priešininką ištarė burtažodį:
-Cranfite,- nieko nenutiko. Antrakursei retai kada pavykdavo viską atlikti iš pirmo karto, kitaip nei Klarei. Todėl bandė dar sykį.- Cranfite!-tarė garsiau ir aiškiau.
O kas čia dabar??? Manekenas ne melsvas kaip kitų, o tapo vos matomai violetinis. Gal dar kartą pabandyti? Susinervinusi mokinė jau norėjo trenkti lazdele į stalą, bet susivaldžiusi bandė dar sykį:
-Cranfite,- manekenas tapo mėlynas, bet šviesesnis už kitų mokinių.-Cranfite!
Manekenui paryškėjus ir tapus kaip kitų mokinių, antrakursė atsipūtė. Na, dabar reiks tik rasti partnerį ar partnerę... Susirūpinusi mokinė apžvelgė visus kitus. Klarė jau kovojo su Edgar'u, o kitų ji nelabai pažinojo. Tada pamatė savo seserį Kariną. Ji turbūt dar nebuvo baigus užduoties, todėl atsargiai prie jos priėjus tarė:
-Sveika, Karina. Gal nori būti su manimi poroje?- įprastu balsu paklausė.
Na, manau ji tikrai neatsisakys...
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler

*

Neprisijungęs Karina Kalinskaitė

  • III kursas
  • *
  • 28
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Buka kaip tapkė.
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #38 Prieš 7 metus »
Karina praktikavosi su manekenu, ji jautė, jog atsilieka nuo daugelio. Daug kas praktikavosi porose, o ši dar bandė užburti manekeną.
- Cranfite, - gal jau dešimtą kartą Karina nukreipė lazdelę į manekeną. Ir pagaliau. Manekeną užburti pavyko. Manekenas buvo mėlynas.
Pabaigusi užduotį, Karina pamatė šalia jos stovinčią seserį - Claudie. Susivokusi, jog ji siūlo praktikuotis kartu, sutiko. Tikiuosi, nieko blogo nebus. Juk Claudie antrakursė, ji daugiau moka burtažodžių bei burtų. Tačiau kai ši su Claudie nuėjo į klasės laisvesnį plotelį - šias mintis ji nuvijo šalin. Juk Claudie jos sesuo ji jos negalėtų nuskriausti. Vis dėl to ji džiaugėsi šiuo pirmuoju porų. Ir dar su seserimi. Pasiruošusi, davė ženklą Claudie - linktelėjo galva, nežymiai. Ir ėmė laukti kol Claudie pradės. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Karina Kalinskaitė »
Tamsa ne visada bloga. Ir šviesa ne visad gera.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #39 Prieš 7 metus »
Neramiai sukiodama savo juodas garbanas apie pirštą laukė grifės atsakymo. Šioji atrodė užsižiūrėjusi į kažkokį vaikinuką. Ką gi, nelabai gali jos kaltinti, nes pastarasis buvo tikrai vertas dėmesio, tokias išvadas mintyse padarė Carol. Kai rudaplaukė pagaliau atkreipė dėmesį į ją, grifė jau buvo benueinanti. Kandi Beatrice'ės šypsenėlė ir pernelyg draugiškas tonas tikrai nepadėjo pasitikėti savimi. Aišku, į tai Caroline nelabai kreipė dėmesį, bet apsimeskime, jog jai tai buvo labai svarbu.
Mitriu judesiu iš už suknelės diržo išsitraukusi lazdelę mergina pradėjo be įspėjimo. Iš pasakojimų žinojo, jog su šia šeštakurse juokauti neverta, o dar geriau išvis nebandyti. Minutėlę delsusi kokius kerus pasirinkti Carol nutarė pasinaudoti jau žinomu kerų deriniu. Iškėlė lazdelę tuo pačiu metu jau pasiruošusi gintis - toji panelė Riddle tikra sukta gyvačiukė ir vien sirenos težino kokį velnią ji gali iškrėsti. Aquamenti! Freeze! Bežodžiai kerai atrodė geriausias sprendimas šioje situacijoje. Priešininkės link nuskriejo vandens čiurkšlė, kuri iškart sušalo į ledą. Jei kerai pavyko (kas mažai tikėtina), Beatrice šiuo metu turėjo virsti gyva ledo skulptūra
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #40 Prieš 7 metus »
Sesers linktelėjimą ji pastebėjo ir susinervino. Gal paprasčiausiai nesuprato, kad Claudie ją gali užklupti bet krią akimirką?Jai nuolaidžiauti ar ne? Nežinau kaip daryti... J dar maa, bet gai pakliūti į bėdą... Manau reiks žiūrėti pagal situaciją. Gal pirma pradėsiu nuo paprastesnių burtų. Šiek tiek sumišusi, kad turės kovoti prieš seserį ištarė pirmąjį, gan trumpai apgalvotą burtažodį:
-Winggardium leviosa,- paleido į seserį kerus, kuriuos mokinosi jau seniai. Na, tai tebuvo lengva įžanga, nes blogiausiu atveju ji paskraidys...
Žinau, jsi jos nesuklaidins, nes žino. Pati rodos man tai minėjo. Na, be to burtas nėra pavojingas... Vėliau žiūrėsiu kaip ji reaguos... Claudie taip įtemptai galvojo, kad mintys tiesiog sukosi galvoje. Vienas po kito žodžiai skambėjo jos galvoje, nes atidžiai stebėjo, kaip sekasi jaunesnąjai klastuolei ir kaip ji...
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler

*

Neprisijungęs Karina Kalinskaitė

  • III kursas
  • *
  • 28
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Buka kaip tapkė.
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #41 Prieš 7 metus »
Claudie ištarė burtažodį.  Karina, nors ir turėjo vidutinę reakciją, o reakcija svarbiausiais momentais jai sustodavo, šįkart sureagavo žaibiškai :
- Finite incantatem!
Kerai išsisklaidė akimirksiu. Tačiau Karina suprato - tai tik pradžia. Ji nesitikėjo, tačiau jos laukia rimta kova. Su Claudie. Seserimi. Jos akyse mačiau, kad ji galvoja nauja puolimą. Na jau ne, dabar mano eilė! Finite incantatem jau panaudojau. Hm..Petrificus totalus? O, sugalvojau!
- Impedimenta! - sušuko Karina. Įdomu, kaip ji atsigins? Šis klausimas truputį neramino mane. Juk yra daug burtažodžių, kuriais įmanoma atsiremti. Kol mąstė, Karina apsidairė po klasę - daugelis mokinių taikė panašias kovos taktikas.
Tamsa ne visada bloga. Ir šviesa ne visad gera.

*

Neprisijungęs Tom William Riddle

  • ***
  • 101
  • Lytis: Vyras
  • Veni vidi vici!
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #42 Prieš 7 metus »
Pasižvalgė šen, pasižvalgė ten – verto dėmesio porininko niekur nesimatė. Viljamas nusižiovavo ir pamatęs kaip jo nuosavybė stojasi kovoti visiškai ramia sąžine nusisuko, juk mergina, kurios venomis teka fenikso kraujas negali pralaimėti. Trumpam klastuolio sąmonę aptemdė prisiminimai.
***
-Čia ne hercogas, o hercogaitė! – klykavo jis ant viso kambario aukštu spigiu balsu, o idijotai mirties valgytojai tik lakstė aplink nieko negalėdami padaryti. – Dievaži, kvailiai jūs! Ar egzistuoja magija galinti pakeisti lytį?! Avada kedavra! Aaavaaadaaa!!! – visi padrikai lakstė kur papuola, tik kūdikis ramiai tebegulėjo ant juodos odinės sofos ir žvelgė į jį mėlynomis akimis. Pasičiupęs mažylę iškaukė iš kambario nelyginant greitūškė su mirgalkėmis. Puikiai žinojo, jog šįkart pats kaltas, negalėjo gi apskaičiuoti, kad gims berniukas. „Ketrina, Dieve tu mano, Ketrina.“ Kartojo ir kartojo mintyse tarytum ramybės mantrą.
-Ne Ketrina tu turėjai būti, o Viljamas VII girdi? Viljamas VII. – kreipėsi į mergytę glėbyje. Rūsį pasiekė greitai, o ten... jau laukė magiškai supančiotas feniksas. Tamsos valdovas tiek paaukojo, kad gautų šį paukštelį ir pastangos davė tinkamų vaisių. Priėjęs prie belaisvio išsitraukė peiliuką su sidabro priemaišomis ir smeigė į raudonų bei auksinių plunksnų kamuolį. Tylą perskrodė beprotiškas klyksmas, fenikso klyksmas, kuriam it gerai aranžuotas akompanimentas antrino kūdikio klyksmas. Aukštas vyras perkėlė vaikiuką ant vienos rankos, o kita, ilgais baltais pirštais laikančia krištolo buteliuką staigiai prikišo prie paukščio žaizdos. Trys minutės ir gailestingasis tamsos valdovas sulopė paukštį. Nešinas krištoliniu buteliuku, kuriame maišėsi raudonai auksinis skaidrus skystis bei kelių mėnesių hercogaite užkopė viršun ir nusibogino į miegamąjį. Ten ėmė girdyti Ketriną buteliuko turiniu. Suvokė, jog mergaitės, tai silpnoji lytis, todėl joms reikia dopingo, tonizuojančios medžiagos.
***
„Deja, Ketrinai Šarlotei Viktorijai Spenser Kavendiš nepadėjo ir tai.“ Mąstė klastuolis sėdėdamas suole. „Tačiau magiškų galių vis tiek suteikė, na ir dėkui Dievui, nes visas mano triūsas genais persidavė josios dukteriai.“ Iš prisiminimų Viljamą pažadino mergaitiškas balselis, prašantis tapti porininkais. „Švilpė...“ iškošė pro dantis mintyse, tačiau tuč tuojau prisiminęs, jog yra kruopščiai tetos auklėtas vaikinukas iš Prancūzijos atsisuko į mažvaikę ir ėmė dailiai šypsotis. Tamsios akys dabar atrodė šiltos, o balti dantys tiesiog švytėjo. Tiesa, nepaneigsi ir to, kad nuo mergaičiukės sklido šlapio šuns dvokas. „Vilkolakė...“ darkart suburbuliavo mintyse, žinojo, jog netrukus ji užuos jį patį esant vampyru, tačiau nebijojo, jog tas pasitikėjimas iš nedrąsių pilkai rudų akių dings, nes puikiai žinojo, kad taip nenutiks, Tomas Ridlis dar savo laikais sugebėdavo įgauti pasitikėjimą ne tik gerokai vyresnių mokytojų, bet ir pačių Hogvartso vaiduoklių, kilusių iš XI amžiaus. Išgirdęs tolimesnę švilpės tiradą pasitelkė visą savo žavesį, trumpai pasidžiaugdamas savimi, kad iš karto jos neatstūmė. „Durmštrangietė, išmananti juodąją magiją. Jei sugebėčiau įgauti jos pasitikėjimą bei prieraišumą būtų mirties valgytoja nr.1, o gal net sekretore įtaisyčiau. Rimtai, o kodėl aš niekada neturėjau sekretorės? Hmm...“ truputėlį jautėsi lyg girtas, bet tai netrukdė. „Žingsnis nr.1 pasirodyti esant dėmesingu.“ Pamintijo juodaplaukis ir greitomis nuskaitė pavardę nuo geltonos uniformos.
-panele Melijandra? – baltaode ranka galantiškai mostelėjo jos pusėn atiduodamas pagarbą damai, juk kepurės dabar neturėjo, kad galėtų kilstelėti. – man būtų vienas malonumas dirbti su jumis. – tai pridūręs lengvai atsistojo. Nors švilpė buvo aukšta, jam siekė iki smakro kaip ir Tričė. Pirmiausiai padavė rudaplaukei ranką – vadinkite mane Viljamu panele. Malonu susipažinti. Beje, juodosios magijos nėra ko bijoti, juk ji yra skirta ne apsigynimui kovoje, o puolimui, tiesa? Tokiu atveju, galima ją laikyti netradiciniu gynybos būdu. Juk jei esate geltonoje uniformoje joks blogas dėdė ar teta nė neįtars, jog galėtumėte pasinaudoti, kad ir tokiais nekaltučiais kerais kaip sektum sempra? Na bet žinoma aš jums padėsiu kiek tik galėsiu. – pademonstravęs savo iškalbą bei erudiciją tamsiaakis pradėjo dvikovą tuo, kuo ir reikia pradėti, grakščiai nusilenkė merginai.

---
+2 už labai įdomų ir ilgą postą. /Starkas
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Starkas Erikas Ramsay »
"Nėra gerio ir blogio. Yra tik valdžia, ir tie, kurie per silpni jos siekti."

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #43 Prieš 7 metus »
- Tikiuosi, jog niekada šitokio gynybos būdo tau neteks panaudoti,- rimtai atsakė Edgar'as. Taip atsakė ne iš kokio nors pavydo, tačiau tikrai nemanė, kad tokiai gynybai būtų verta paaukoti dalį savo kūno.
Nė nemanyk tik savo galvoje juodaplaukis atsakė į antrakursės klausimą apie pasidavimą ir vylėsi, kad viskas eisis pagal jo planą. Viskas ir buvo, kaip jis norėjo, tik maža smulkmenėlė kyštelėjo jam koją. Paėmus grifei gėles, matėsi, kad ji greičiausiai momentui užsimiršo apie kovą, ir vis dar nesuprato ko ji kikeno prieš tai, kai šis jas išbūrė. Ir jau vaikinukas norėjo veikti, tačiau viską sustabdė Starko balsas, kuriame nuskambėjo, jo pavardė. Flirtuoju? Tikiuosi tu juokauji pakreipęs galvą profesoriaus link ir nutaisęs nepatenkintą miną, žaliaakis sykį pasukinėjo galvą į šonus, parodydamas, kad nėra patenkintas no įsikišimu. Kai išgirdo, kad teks pasilikti dar ir po pamokos, jau ėmė ir gailėtis, kad neišbandė Cranfite ant jo. Bet gal dar nevėlu? pasiliks po pamokos, tai pasiliks. Jau nieko nepakeis, o įvykdyti užduotį buvo užsikepęs, todėl atsisuko į dvylikametę, kuri, rodos, irgi žiūrėjo į pamokos vadovą ir staigiu mostu prikišo lazdelę jai prie smakro.
- Avada Barbada!- riktelėjo išgalvotą burtažodį, kuris nieko nereiškė, - Aš juk neminėjau, jog baigėme kovą, tad niekada neturėtum prarasti budrumo,- davęs užuominą ir vis laikydamas savo ginklą nukreiptą į dabartinę varžovę, sviedė, šį sykį jau tikrą, transfigūracijos burtažodį, kuris pakeičia plaukus į gelių puokštę, - Herbifors!

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Pirma ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #44 Prieš 7 metus »
Klarė, išgirdusi profesoriaus komentarą suprunkštė ... ar jis bent suvokia kiek man metų?..
Žaliaakė sužaibavo akimis link profesoriaus, jai labai nepatiko tokios nesąmonės...
Tuo metu pajuto penktakursio lazdelę sau prie kaklo. ... velnias!... antrakursė susikeikė mintyse, už tai, kad prarado budrumą nukreipusi dėmesį į provokuojantį profesorių.
Jaunoji grifė buvo vikri mergiotė, todėl supratusi ko laukti toliau ir vis dar turėdama lazdelę rankoje bandė išsisukti pasilenkdama, tačiau ji nenumatė, kad prie sienos nustumtas stalas bekvailiojant atsidūrė taip arti. užkliuvusi už stalo kojos, ji parkrito, kerų jai pavyko išvengti, tačiau ilgakasė nuo smūgio žemėn išmetė iš rankų lazdelę. Ji suvokė, kad jei nespės jos pačiupti laiku, dvikova bus baigta. Taip ir laukė kerų į nugarą, kol ranka beviltiškai slinko pačiupti po stalu pakritusios lazdelės.

---
+1 už įdomų postą. /Starkas
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Starkas Erikas Ramsay »
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar