0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #45 Prieš 7 metus »
Edgar'as prisimerkė. Nieko vis tiek nematė, kad ir kaip stengėsi įžiūrėti. Tuomet iš lengvo jis ėmė žingsniuoti šešėlio link, tačiau šešėlis keliavo kartu, nors ir nejudėjo jame esantys kontūrai.
- Gali nesivarginti.. Apart to ką matai, daugiau nieko nematysi,- vaikino ausis užliejo tvirtas, kartu ir jaunas balsas. Juodaplaukis iškart sustojo ir įsižiūrėjo į šešėlį.
- Ar tu..
- Tai aš esu tau priskirtoji planeta,- tas pats balsas net neleido užbaigti penkiolikmečiui klausimo, kai ėmė pateikinėti atsakymą.
- Iš kur tu žinojai, ko aš klausiu,- rimtai ir su nuostaba, šį kartą jau pavyko paklausti Edgar'ui.
- Juk aš tau skirtoji planeta, todėl aš žinau kone viską apie tave. Lygiai taip pat, kaip ir apie kitus, kuriems aš esu skirta,- visiškai nesikeičiančiu tonu išaiškino moksleiviui.
- Aš at..
- Žinau ko atvykai,- nutraukė juodaplaukį vėl, - Bet dabar, šiandieną, tu nesulauksi jokios uolienos ar kažko panašaus.
- Kaip tais negausiu? Man reikia,- išsprogdinęs akis ėmė aiškintis grifas. Jam reikėjo kažką gauti norint įrodyti profesorei, kad pavyko susidraugauti su planeta ir ji jį prisileido prie savęs.
- Va būtent dėl to, nes tau reikia. Tu nenori kažko gauti iš manęs. Tau tiesiog reikia to, jog įgyvendintum kažkieno nubrėžtą tikslą. Aš visada būsiu čia pasiruošusi susidraugauti su tavimi, bet taip nutiks, kai pats to norėsi ir nebūsi kažkieno priverstas.
Baigus planetai šnekėti, jaunuolis norėjo vėl žiotis, bet jį užgožė tamsa. Ta pati tamsa, kuri buvo užgožusi, kai keliavo į savąją planetą.

((1 taškas už ilgą ir įdomų post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #46 Prieš 7 metus »
Kiyomi rausvais skruostais žvelgė į profesorę, kuri iš pirmo atrodė labai miela ir maloni mokytoja. Vėliau trečiakursė nusisuko nuo jos ir eidama prie savo suolo, pradėjo raudoti. Už ką ją profesorė taip nubaudė? Juk ji net nežinojo ar užmigs ar ne, kad išeitų iš klasės... Varnę kiek supykino, bet ji atsirėmusi į stalo kraštą, neleido jėgoms jos apleisti. Koks ten burtažodis planetoms? bandė atkapstyti viską ką minėjo profesorė, bet tai sekėsi gana prastai.
- Steripse,- tarstelėjo Harlė, bet nepajautė nieko keisto,- Steripse,- pakartojo ji, užsimerkdama. Ji jautė kaip kūnas pradėjo temptis, pasaulis suktis ir po kelių akimirkų ji vėl pasiekė kietą paviršių. Pramerkė vieną akį, tada kitą ir pažvelgė į uolienų nusėtą planetą.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #47 Prieš 7 metus »
Keistos tamsos, pasąmonėje, vėl nešamas į realybę, vaikinas truko tik kelias sekundes kol atsitokėjo klasėje. Aišku, kaip ir pirmyn, taip ir atgal, juodaplaukiui ta kelionė tamsuma truko, kur kas ilgiau. Tarsi pabudęs iš sapno vaikinas bandė susivokti ar išties jis keliavo pakalbėti su savąja planeta, ar iš tikrųjų tik sapnavo, nes jautėsi tarsi būtų staigiai kilęs iš miegų. Žaliaakis tik apžvelgė klasę. Vieni jau, rodos, jau buvo sugrįžę, kiti dar buvo pasinėrę į hipnozės būsena. Vis labiau susiorientuodamas aplinkoje, Edgar'as suvokė, kad sapnas tai tikrai negalėjo būti, nes po burtažodžio ištarimo nebūtų buvę įmanoma užmigti tą pačią sekundę. Apžiūrėjęs savo kišenes apart burtų lazdelės nieko nerado ir suprato, jog jo planeta jam nieko nepaliko, kaip ir žadėjo.
- Profesore..,- pakėlęs ranką ir kiek nusivylęs pradėjo vaikinas, - Atleiskite, bet nei uolienos, nei ko kitos iš man skirtos planetos gauti nepavyko,- giliau atsidusęs aiškino kodėl taip nutiko, - Nes ji pasakė, kad neketina leistis į draugystes tol, kol savo noru nemėginsiu susisiekti su ja,- pasakęs tą, ką jam kalbėjo planeta, grifas nudelbė žvilgsnį į suolą.
- Tikrai atleiskite..,- dar kart pašnibždomis atsiprašęs nusiteikė laukti pamokos galo. Jis nusivylė ne dėl to, kad nepalenkė savo pusėn planetos, bet dėl to, kad jo nesėkmė gali turėti neigiamos įtakos jo vertinimui, o tuo pačiu ir jo koledžui.

*

Neprisijungęs Nana Kannazuki

  • V kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Do I not live? Badly, I know, but I live.
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #48 Prieš 7 metus »
Jau norėjo imti ir svajoti apie dar vieną karštos arbatos puodelį ir šiltą, šiltą antklodę.. Galbūt net mišku nueis pasivaikščioti, pasisemti energijos, ir melskimės Motinai Gamtai, savų balsų stygas atgauti. Ir pasirodo - ne vien mokiniai, bet ir mokytojai tiesiog skaičiuoja minutes ligi tų varpo dūžių, kuomet mokiniai bėgte pasileis laukan, o profesoriai gaus minutę atsipūtimo. Ir tingumo. Ir poilsio. Ir visiško tingumo, kurį sudarys atsipūtimas IR Bet, tarkim, poilsis.
Dar vienas pašaukimas - šį kartą iš grifo ir regis, vienintelio vaikino visame kabinete. Keliais sparčiais žingsniais nuskubėjusi prie šio, vien iš balso tono suprato, kame pakąstas šuo.
-Na, ką padarysi, taip kartais nutinka,- trūktelėjo pečiais - ir tikrai, gi klaidos visur įsivelia, pasitaiko, kad taip nebūna ir nenutinka taip, kaip nori tu. Ypač jeigu į visą reikalą įsimaišo kito mintys ar kitos sielos,- Ir savotiškai teisi tavoji buvo, kad bendravimas, užmegztas dėl pareigybės bus tvirtas, tad nėra reikalo savęs mušti, kad neišėjo. Nesėkmės yra neišvengiamos.
Susikryžiavo rankas už nugaros, galvodama, ką dar galėjo pridėti grifui - o gal daugžodžiauti nevertėjo? Bet ir jos, kaip profesorės pareiga buvo užtikrinti, kad mokiniai nei nusiviltų, nei krimstųsi dėl savų nesėkmių.
-Bet, tarkim, jei šių metų eigoje dar kada užsinorėsi susisiekti su planeta dar kartą - arba gal šįsyk ir su žvaigžde - vien savu noru, tuomet būtų smagu sužinoti, kaip tau sekėsi, kad ir itin glaustai. Bet, žinoma, jeigu nenorėsi, tai bus tavo pasirinkimas,- pusę lūpų šyptelėjo, akis įsmeigdama į vieną kabančių ant lubų žvaigždučių tarsi į kokį užhipnotizavimo įrankį,- Nelabai patarčiau pradėti kitą burtą, nebent žinoma, manaisi galįs spėti į laiką, tačiau jeigu nori, gali išeiti ankščiau. Ir, ah, tiesa, jeigu baiminaisi dėl taškų,- prisiminė paskutinę minutę, kai jau norėjo traukti atgal prie savo stalo - gi grifai jau keli metai taip išsiveržia priekin, dar pati it vakar prisiminė visus varnų ir grifų kivirčus ir taškų svarbumą,- tai užduotį vykdyti vistiek įvykdei, ar na, bent stengeisi tą padaryt, tad nerimo ta tema jaust nėra dėl ko.
I would like to forget everything, to forget myself and to forget the world

*

Neprisijungęs Sara Nikolė Keyes

  • ***
  • 187
  • Lytis: Moteris
  • Alive or just breathing?
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #49 Prieš 7 metus »
Stebėdama kaip kiti jau įpusėjo Sara, galvojo apie ką reikės kalbėtis su planeta, kuri susieta su mergaitės zodiaku.
-Na, terekia prisiminti burtažodį ir kvėpuoti giliai, nesijaudinti,-kalbėjosi su savimi ir kvėpavo tolygiai.
Starips?Sterip?Steripse! Na va dabar žinau burtažodį.
-Steripse,-sušnibždėjo varnanagė ir aplink ją visur pasidarė tamsu, nors durk į akį.
Priešais trylikametės akis atsirado raudonas kamuoliukas, nors mergaitė nutuokė, kad čia viena iš Saulės sistemos planetų.
Po kiek laiko rutulys išsirutuliavo į liekną, pailgo veido moterį.
-Kas tu?-nedrąsiai tyliu balsu pradėjo pokalbį Sara.
Planeta tylėjo, kol neatsakė į klausimą, o tik atsakė klausimu į klausimą:
-Dėl ko mane iškvietei?-planetos balsas buvo tylus, kimus, balse girdėjos susierzinimas.
-Iš pradžių pasakyk, kas tu, tada ir aš atsakinėsiu į tavo klausimus,-nepasidavė juodaplaukė.
Po nejaukios tylos nuskambėjo planetos vardas, šis dar ilgai skambėjo mergaitės galvoje.
Venera...šis pavadinimas kažkur man girdėtas.-mąstė Sara.
-Tai tu graikų mitologijoje minima kaip Meilės deivė, tiesa?
Venera ilgą laiką tylėjo, kol nežymiai linktelėjo ir vėl prašneko:
-Tiesa, tai atsakysi į mano klausimą?-deivės nepasitenkinimas ir susierzinimas didėjo kiekviename išgirstame žodyje.
-Mano astronomijos profesorė davė visiems užduotį, aš pasirinkau išsikviesti savo planetą ir sakė, kad užduotis bus baigta, kai planeta duos uolienos ar kažko panašaus,-pateikė atsakymą į praeitą Veneros klausimą.

((0.5 taško už ilgą post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »
Death is not the greatest loss in life. The greatest loss is what dies inside us while we live.-Norman Cousins

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #50 Prieš 7 metus »
Kažkas priėjo prie Edgar'o. Jis išlėto kilstelėjo galvą, o priešais stovėjo profesorė Kannazuki. Na viskas aišku dėl ko. Ji nepyko ant vaikino nesėkmės ir aiškino, kad kartais taip nutinka ir nėra ko pergyventi. Na, tą suprato ir pats vaikinas, bet vis tiek nesijautė labai patenkintas tuo, kaip viskas gavosi.
- Gerai,- linktelėjo galva sutikdamas, jog tikrai, kada nors pamėgins susisiekti su planeta, kai tik turės pats ūpo tam. Dar jį kiek labiau nuramino mokytojos patvirtinimas dėl užduoties atlikimo nepaisant to, jog ir nesusidraugavo su sau skirta planeta. Suprasdamas, kad iš ties nelabai spės įgyventi užduoties pasirinkdamas žvaigždę, nors gal spėtų, bet jei užsibus per ilgai, tai tikrai parsirasti laiku nespės arba bus sugrąžintas profesorės anksčiau laiko.
Knygų ar kitų daiktų juodaplaukis neturėjo. Jam buvo įprasta, bent jau, kai dirbo Evers, jog šioji pasirūpindavo reikiamais daiktas pamokai. Todėl jis tik ramiai pakilo iš suolo ir lengvu žingsniu išpėdino iš klasės, kur galės kiek atsipūsti po gana įtemptos darbo dienos.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #51 Prieš 7 metus »
Žaneta sėdėdama ir laukdama kol profesore Nana pradės šnekėti žvalgėsi aplink kabinetą. Labiausiai akį kabino profesorės  žioboriška apranga jokio apsiausto tiktais džinsai ir palaidinė jai ne lazdelė už diržo būtum pagalvojąs jog čia žiobaras. Dar akį traukė šiek tiek keistai, bet visai gražiai atrodanti geltona siena. Taip pat keista buvo, kad pamoka vyko dienos metu ir net ne bokšte va čia tai palaima, nes tos vėlyvos pamokos ir lipimas į bokštą tiesiog iš proto varė. O čia dienos metu buvo visai fainai buvo patogu sėdėti nes ant kėdės buvo padėtos gan juokingos pagalvėles su pavaizduotais žvaigždynais. Ir štai po kurio laiko kai dauguma mokinių nebeplepėjo profesorė pradėjo kalba. Kalba nors nebuvo labai ilga ir didinga vis tiek suteikė daugiau žavesio mokytojai. va čia tai pavarė. Ir šita pamoka Žanetai po kalkas labai patiko nes tai buvo vienintelė pamoka kurioje Žaneta nesusimovė ir nepasidarė gėdos.

((Jau yra prasidėjusi praktika, o tu vis dar kalbi taip, tarsi būtų pati pamokos pradžia. Ir yra toks dalykas kaip kableliai, kurių veik visus praleidai tu))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #52 Prieš 7 metus »
Kiyomi atsiduso. Ant kieto paviršiaus bėgančios ašaros vis sutingdavo ore jo nepasiekdamos ir it ledukai atsimušdavo bei pakildavo į viršų. Trečiakursė atgalia ranka nusivalė šlapias ir sūrias ašaras, ir  žengė pirmuosius žingsnius. Viskas kas esti po kojomis lengvai susvyravo. Varniukė paklupo ir palengva pabandė atsistoti, bet planeta pradėjo sukinėtis, o šalti oro debesys suktis aplink Harlę. Staiga suprato, kad jei ji nejudės - nenukris ir išgyvens. Tada Kiy sustingo it sušąlusi į leduką ir net nesumirksėjo. Kažkur toli aidėjo švilpesys, kuris pernelyg gąsdino mokinukę.
-Eiii, ar kažkas ten yra?- šyktelėjo, bet ją apglėbė tamsa ir tyla. Mažoji Bith dukrelė susigūžė ir dar stipriau sudrebėjo iš baimės. Kartoti klausimo nedrįso, judėti irgi. Kiyomi buvo įkalinta šios planetos ir galbūt amžiams.
-Profesore!-sušuko mergytė.
-Tau jokia profesorė nepadės,- ataidėjo kažkieno rūstus balsas.

((0.5 taško už įdomų post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 256
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #53 Prieš 7 metus »
   Šviesa šiek tiek nublanko ir trečiakursė atsargiai prasimerkė. Priešais ją stovėjo žvaigždės dalelė, kuri buvo... be veido? Oda galaxy spalvos, plaukai mėlyni. Mergina vis dar negalėjo atsistebėti priešais stovinčiu padaru. Ji dar kart įdėmiai apžvelgė jį (ar ją) nuo galvos iki kojų  ir pradėjo kalbėti, nors net nesuprato ką. Iš visų jėgų stengėsi sugalvoti, ko paklausti.
   - Eee... Labas. Tu žvaigždės dalelė, esanti manyje?
   Mokinė jokio atsako nesulaukė. Žvaigždės dalelė tik pašaipiai stebėjo ją, nieko daugiau.
   - Tai... Amm... Kokia tu žvaigždė?
   Staiga, labai grėsmingu ir pašaipiu tonu, prakalbo ir žvaigždė:
   - Jei nežinojai, kokia yra tavo žvaigždė, nereikėjo čia atkeliauti.
   Bethany žioptelėjo ir žvaigždę pavaišino piktu žvilgsniu. Nežinojau, kad aš tokia įžūli ir pasipūtus...
   - Na, gerai... Kitą kartą žinosiu... Bet ar dabar gali pasakyti?
   - O kodėl turėčiau?
   Kvaila višta pasipūtėlė.
   - Na... Man reikia. Pamokai.
   - Vadinsi to žinoti nenori, tau tik reikia.
   Betė visai neteko amo ir piktai užrėkė:
   - Nu ir gerai, nesakyk! Ir apsišik! Nesvarbu man!
   Trečiakursė išsitraukė savo lazdelę ir ištarė tą patį burtažodį, kuriuo čia atkeliavo, tikėdamasi grįžti:
   - Stiderques!
   Ir štai vėl ta akinanti šviesa, priverčianti užsimerkti.

((0.5 taško už įdomų post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #54 Prieš 7 metus »
Einant planeta jautėsi nelygus jos paviršius. Sukosi ji greičiau nei žemė ir... Viskas tiesiog buvo neįprasta. Na, turbūt visi supranta tą keistą jausmą, kai atsiduri dar nematytoje erdvėje. Jei būna kita patalpa, tai keista, bet atsirasti kitoje planetoje... Tas jausmas tikrai ypatingas ir keistas. Tai suprato ir mažoji grifiukė, kuri atsidūrė turbūt Jupiteryje. Taip manė dėl to nesusipratimo su dviem planetomis. Venera pagal ją atrodė kitaip. Yra skaičiusi daugybę knygų apie planetas. Tai va. Rodos viskas atitiko Jupiterį- paviršius, žiedai, šioks toks temperatūrų pasikeitimas. Kur jau čia šioks toks... Jupiteris tokia šalta planeta, kad vos atsidūręs tenei per kelias sekundes taptum ledo gabalu. Panašiai kaip žiobariško ,,Titaniko" filme, kurį Claudie žiūrėjo su mama. Tik tada visas veiksmas vyko lėtai, Jupiteryje viskas pasibaigę būtų daug greičiau. Čia vidutinė temperatūra -120 laipsnių. Gerai, kad kerai apsaugojo ją šiek tiek. Na, jautė gal 15 laipsnių temperatūrą. Pripratus prie šiek tiek aukštesnės, buvo sunku nedrebėti.
-Sveiki!- garsiau tarė tamsiaplaukė.
Dėja, kurį laiką dar nieko nepamatė ir neišgirdo. Rodos planetoje ji būtų viena. Žiobariškame pasaulyje ji būtų pavadinta kvaile, nes pagal juos čia nėra jokios gyvybės. Bet Claudie ragana. Todėl kalbėjimasis su planeta yra visai suprantamas dalykas. Tik gan stiprūs šalto vėjo gūsiai gadino tylą. Tas šaltas vėjas lyg bandė kur nors nupūsti gan smulkaus sudėjimo raganiukę. Juk čia turi kas nors būti. Negi profesorė mus apgavo? Bet ne. Staiga kažkas krebžtelėjo ir pasigirdo stiprus balsas:
-Kas tu ir ko nori?- skambėjo ne ypač švelniai ir mielai.- Visi čia be reikalo nesirodo. Visiems ko nors reik.
Pagaliau! Nereikia tikėtis labai malonaus, nes mitologijoje jie gan griežtas. Bet viskas taip puiku!
-Aš Claudie... Claudie Amneta. Na... Norėčiau su Jumis pabendrauti,- kol kas nutylėjo prašymą grifė.- Manau, kad Jūs esate geras ir teisingas. Ir... Supratau, kad Jūs esate mano planeta pagal charakterį. Gal paskui galėčiau gauti kokį akmenuką, smėlio, mineralą ar kažką panašaus? Profesorė paprašė parnešti.
Belaukdama atsakymo, mokinukė nudelbė akis į žemę ir savo batus. Aplink juos buvo keli akmenukai, ir sušalęs lyg gruntas, lyg purvas, lyg smėlis. Na, tikėkimės, kad pasakiau viską ką turėjau ir nieko blogo. Keldama akis į viršų išgirdo žingsnius. Atsisukusi į ta pusę pamatė žmogų. ne, tai nebuvo žmogus. Jis siekė du metrus ir buvo dieviškos išvaizdos. Na, taip kaip daugelis įsivaizduoja dievus. Su barzda, keistu drabužiu.
-Tikrai taip manai? Geras ir teisingas... Dažniausiai girdžiu žodžius žiaurus, garbėtroška ir panašiai...- šiek tiek patylėjusį dievą sudrumstė vėjo gūsis.- Turbūt tu meiliniesi. Gavot tokią užduotį. Jau ne vienas čia buvo taip atklydęs.
Mokinės veidą perkreipė nuostaba. Na, ji atvyko ir mineralo, bet ne tik to... Pati norėjo sužinoti apie savo planetą ir panašiai. Nereikėjo užsiminti apie mineralą... Nežinau ar pavyks pataisyti šią sunkią padėtį.
-Ne. Man svarbus ne tik mineralas. Aš noriu pabendrauti su Jumis. Norėčiau sužinoti daugiau apie savo planetą ir visa kita... Mineralas man ne toks svarbus. Dėl manęs jo galėtų net ir nebūti,- pakalbėdama nurijo seilę.- Tik dėl profesorės jo reik.
Ir tada stojo tyla. Claudie nenorėjo daugiau kalbėti, taip pat neturėjo ką pasakyti. O Jupiteris bandė suprasti, koks jos pagrindinis atvykimo tikslas.

((2 taškai už itin ilgą ir įdomų post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #55 Prieš 7 metus »
-Alio?- pamosikavo delnu prieš klastuolės veidą ir pavartė akis ta keista, tačiau itin panaši į Lisettę būtybė. Deja, rausvaplaukė tarsi užburta stovėjo nejudėdama ir vis dar nieko neatsakė. Mergaitė jautėsi lyg ją būtų užpuolęs miego paralyžius: ji matė, jautė, mąstė, tačiau negalėjo nei judėti, nei kalbėti, na, ir, žinoma, trečiakursė šiuo metu, kad ir kaip norėtų, deja, nemiegojo. Klastuolei rodėsi, kad tas keistas padaras nebuvo itin patenkintas tokiu Lisetės elgesiu, tačiau mergaitė nieko padaryti negalėjo.
-Aš Lisette,- vos pravėrusi burną pro dantis išlemeno mergaitė. Rausvaplaukė prisistatė iš įpročio ir nesvarbu, kad priešais ją stovėjusi mergaitė jau žinojo klastuolės varda.
-Nejaugi?- dar kartą pavartė savo mėlynas, visai tokias pačias kaip ir klastuolės akis ta įžūli, tačiau labai panaši į trečiakursę, būtybė ir atsisėdo prie šalia sienos esančio stalo. Trečiakursė, laimei, pamažu ėmė nurimti ir itin nedrąsiai prisėdo prie to paties stalo. Rausvaplaukei dabar neitin rūpėjo pabendrauti su savimi, mergaitei tiesiog rūpėjo gauti tą kažkokią dalį ir grįžti į klasę. Klastuolė nujautė, kad bus viena iš paskutiniųjų atlikusi darbą ir tai tikrai nepadėjo visiškai nusiraminti.
-Tu Merkurijus, tiesa?- kiek drebančiu balsu paklausė Lisette bei nusišypsojo, stengdamasi, kuo greičiau išpešti iš to padaro dalį savęs.
-Tai ne! Neptūnas!- skėsčiodama rankomis ir itin įžūliai atsakė klastuolės kopija. Lisette ėmė nerimauti, kad jei taip ir toliau, ji tikrai nesugebės laiku baigti užduoties.

((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #56 Prieš 7 metus »
Žiūrėdama kaip buria kiti pamatė, jog visi pasineria lyg į „transą“. Taigi mergaitė bandė pabandyti pati. Tik koks gi ten tas burtažodis? Ai!
 - Steripse – ištarė mergaitė, bet nieko neįvyko greičiausiai per silpnai. – Steripse – suriko mergaitė. Ir štai kažkas vyksta. Staiga viskas taip užtemo, jog atrodė, kad net nematai savų minčių. Tačiau taip pat staiga kaip ir užtemo, atsirado šviesa, ir mergaitė pamatė esanti kažkokioje erdvėje su grublėta žeme. Tikriausiai mano planeta. Viskas taip kaip sakė mokytoja. Mergaitė pavaikščiojus aplinkui sugalvojo gana keistą dalyką surikti tamsai:
-   Sveiki! Ar kas nors čia yra!
-   Kas tu? Ką čia veiki? – pasigirdo stiprus ir grėsmingas balsas iš kažkur toli toli.
-   Aš Žaneta. Kas jūs? – bandė mandagiai tęsti pokalbį nors iš balso neatrodė jog išeis gražiuoju.
-   Neatsakei į visus klausimus. – piktai atrėžė balsas.
-   Ei! Gal galima šiek tiek mandagiau. – pyktelėjus suriko raganaitė.
-   Nešauk ant manęs tu neturi tokios teisės! – užstaugė balsas. Bet mergaitė net nesiruošė daugiau su balsu šnekėti. Jinai įsižeidus pavaikščiojo aplink ir ieškojo ko nors dėmesiui nukreipti nes ją labai sunervavo piktas balso elgesys. Nieko neradusi jinai pasiėmė akmenuką nuo grublėtos žemės paviršiaus ir nutarė sprukti iš čia... Tik tada suprato, kad nežino kaip profesorė neminėjo kaip arba mergaitė tiesiog praklausė. Kodėl aš taip neatidžiai klausiausi! Profesore padėkite!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 256
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #57 Prieš 7 metus »
   Mergina prasimerkė ir nutaisė piktą miną. Tačiau tuoj pat išpūtė akis: ji buvo ne klasėje, o vėl toje pačioje vietoje. Tik, kad ten nieko nebuvo. Tik tuštuma ir juoduma, jokios žvaigždės. Bethany pajuto prisilietimą už nugaros ir net pašoko iš išgąsčio. Ji lėtai ėmė suktis tikėdamasi, kad pamatys tą pačią nedraugišką žvaigždės dalį, pasiruošusią ją negyvai uždaužyti už tai, ką ji pasakė ir, kad vėl čia grįžo. Bet priešais ją stovėjo ne beveidė persona, o ji pati. Tarsi žiūrėtum į vandenį ar į veidrodį, tik, kad ne paprastą, o šiek tiek iškreipiantį realybę. Priešais Betę stovėjo Betė, tačiau jos oda buvo baltut baltutėlė ir žėrėjo tarsi deimantas, plaukai ne rudos, o mėlynai pilkos spalvos, ant kaktos puikavosi juoda, maža žvaigždutė. Bet figūra, veido bruožai ir visa kita buvo nepasikeitę. Mokinė nutaisė bejausmę miną ir įsistebeilijo į save, manydama, kad ši žvagždės dalelė bus tokia pati pikta ir nedraugiška. Tačiau, jos nuostabai, ji prabilo labai maloniu balsu:
   - Sveika, Bethany. Malonu pagaliau su tavimi susipažinti. Na, pažinojau tave anksčiau, tik mes nebuvom susitikusios. - žvaigždė šyptelėjo ir šiek tiek rimčiau prabilo. - Na, ar žinai, kas aš?
   Betė nustebusi ir pamaloninta ištarė šiek tiek virpančiu balsu:
   - Na, tu mano žvaigždė...
   - O ar žinai kokia?
   Blyyn, ar visos žvaigždės klausia, ar mes žinom kas jos tokios?
   - Eee... Ne. - grifė nuleido galvą.
   - Nieko baisaus, jei nežinai. Grįžusi pasidomėsi, o kai susitiksim kitą kartą, man pasakysi.
   - Amm, gerai...
   Mergina paraudonavo ir apsižvalgė, bandydama nukreipti dėmesį.
   - O... Kur aš buvau atsidūrusi anksčiau?
   - O, žinoma, jau beveik buvau pamiršusi tau pasakyti. - žvaigždės dalelė dar kartelį maloniai šyptelėjo, mostelėjo ranka ir toje vietoje atsirado staliukas ir... arbata bei sausainiai?

((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #58 Prieš 7 metus »
Lisette, žinoma, bijojo, tačiau net pati negalėtų pasakyti, kas jai sukelia baimę: priešais stovinti identiška būtybė ar galimybė iš čia nesugrįžti. Na, kad ir kaip ten bebūtų, rausvaplaukė jautėsi itin nesaugi.
-Kas negerai su tavo antakiais?- ta būtybė (pavadinkime ją Merkurijumi) žvelgė į ne itin dailiai išpešiotus klastuolės antakius. Žinoma, Lisette pasijautė nejaukiai, kai šiuo metu dėmesys buvo sutelktas į tuos rudų plaukų plotelius virš mėlynų jos akių, tad ši savo rausvais plaukais pasistengė juos uždengti.
-Žinai, tu nepatinki man, o aš tau,- kiek įsidrąsino klastuolė,- tad kodėl tau tiesiog nedavus man dalelės savęs ir aš tiesiog išnyksiu,- uždėjo savo vieną koją ant kitos. Deja, visas trečiakursės drąsumas išnyko per vieną akimirką. Merkurijus tiesiog garsiai nusijuokė.
-Tai sakai, jog aš tau nepatinku?- vis dar besijuokdamas Merkurijus barbeno savo ilgus pirštus į stalo paviršių,- Kaip sureaguotum į tai, jei pasakyčiau, jog aš - tai ateities tu?- dar smarkiau nusikvatojo tas keistas padaras. Šitai sukėlė rausvaplaukei tokį pyktį, kad ji net akių baltymais pajuto, kaip į skruostus plūsta tūžmingas raudonis.
-Aš tokia nesu!- itin garsiai paprieštaravo Lisetė. Juk mergaitė visada buvo itin draugiška, besišypsanti ir visiems padedanti. O čia, kažkoks keistas ir itin įžūlus padaras sako, jog būtent tokia mergaitė bus ateityje. Akivaizdu, kad Merkurijus pastebėjo šitokį mergaitės įtūžį, tad tik dar gasiau nusikvatojo ir subyrėjo į dulkes, palikdamas keistos formos ir visai nenugludintą akmenį ant žemės.


((1 taškas už įdomų ir ilgą post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 256
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #59 Prieš 7 metus »
   Grifė išsižiojo ir šyptelėjo. Vis gi, jos žvaigždė yra maloni ir draugiška, ne tokia, kaip praeitoji. Bethany lėtai priėjo prie stalo, pačiupinėjo, o tada klestelėjo ant kėdutės. Ji nedrąsiai pasiėmė keksiuką ir apžiūrėjo.
   - Ar man galima jį...
   - Žinoma. - žvaigždė nutraukė Betę ir nusišypsojo plačiausia šypsena. - Juk tau tai ir išbūriau.
   Dar šiek tiek padvejojusi ilgaplaukė krimstelėjo keksiuko ir vos nepaspringo iš gardumo. Tokio skanaus ji dar nebuvo valgius. Sukrimtusi keksą trečiakursė atsigėrė arbatos.
   - Taigi, - prakalbo mėlypilkaplaukė (žvaigždės dalelė). - klausei, kur buvai anksčiau. Buvai susidūrusi su ne savo žvaigžde, turbūt dėl to, kad tas burtažodis buvo šiek tiek per sunkus, taigi susimaišei. O ta piktuolė... Ji...
   Žvaigždė atsiduso ir liūdnai pratarė:
   - Ji mano draugė. Labai nemandagi ir nedraugiška, išskyrus su manim. Nežinau, kodėl ji tokia, bet nepavydžiu tiems, kurie turi ją kęsti.
   - Aišku... O kodėl būtent tu esi mano žvaigždė?
   - Atsakymą tu jau žinai. Tereikia prisiminti, nes aš tau nieko nesakysiu. - šelmiškai šyptelėjo.
   - Oh, na gerai... Tu matai, ką aš veikiu tikrame pasaulyje? Gali skaityti mano mintis, jausti tą, ką jaučiu aš?
   - Taip, aš tave matau tikrame pasaulyje. Tavo minčių skaityti man nereikia, nes jas ir taip žinau. Mano mintys tokios pačios kaip ir tavo, bet tavo mintys nėra tokios pačios kaip mano. Deja, negaliu justi to, ką junti tu. Aš gyvenu lyg ir tavo pasamonėje, tad tai nėra įmanoma. Ir žinau, kad būni čia dėl kristalo.
   Betė užraudonavo ir nuleido akis.
   - Viskas gerai, aš ne mano draugė, kad tave už tai smerkčiau. Dėl kristalo ar ne, bet tu atėjai, ir jaučiu, kad tau su manimi bendrauti patinka, kaip ir man su tavimi. Bet tuojau baigsis pamoka, turi skubėti. Iki susitikimo, tikiuosi dar grįši.
   Žvaigždė pamojavo ir vaizdas ėmė ryškėti. Grifė dar norėjo pasakyti, jog pamiršo duoti kristalą, bet vaizdas galiausiai tapo tik balta tuštuma. O tada ėmė ryškėti klasės kontūrai ir pati klasė. Bethany pasitrynė akis ir jau norėjo eiti pas profesorę pranešti, kad kristalo negavo. Vis gi, to nereikėjo, nes kristalas gulėjo ant jos stalo. Visas spindinti ir kerintis, akių negali atplėšti nuo tokio sidabrinio daikčiuko. Mergina nusišypsojo, priėjo prie profesorės ir prieš jos nosį prikišo kristalą:
   - Ar skaitosi, jog užduotis baigta?

((0.5 taško už ilgą post'ą))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Nana Kannazuki »