[Žaneta Froz]

Atsidūrus prie ketvirtosios poros net išsižiojo. Tai buvo keistai maži gyvūnai panašus į sumažintą krokodilą su gulbės sparnais. Tai buvo pats keisčiausias gyvūnų derinys, o atrodė taip pat keistai kaip ir skamba. Bet išsirinkti tikrą vis tiek reikėjo išsirinkti. Nors neatrodė jog jie kuo nors skirtųsi, bet mergaitė pastebėjo antro gyvūno kai kurių plunksnų skirtumą, vienos buvo žalios kitos mėlynos, o pirmajame plunksnos buvo vienodos. Dabar teliko nuspręsti kuris teisingas – pamanė mergaitė. Kadangi magiški gyvūnų išvaizda dažniausiai būdavo keista ir neatitinkanti tikrovės, todėl Žaneta į pergamentą pasižymėjo „1-netikras, 2-tikras.“. Tuomet ji nuėjo prie sakančių gyvūnėlių ir šįkart visai apsidžiaugė kai pamatė mielus, geltonus gyvūnėlius. Jei ne keturi snapai mergaitė būtų pamanius, jog ten paprasčiausi viščiukai. Kai priėjo arčiau pirmasis viščiukas pradėjo energingai „riaumoti“ riaumoti? Visai kaip liūtai! – nusijuokė „grifiukė“. Bet kitas „viščiukas“ kažkaip kitaip tai darė ne taip energingai, labai jau tyliai. Tai gi į pergamentą pasirašė „1-tikras,  2-netikras“...

[Klarė Konė Karter]

Į kabinetą įėjus magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorei, Klarė nelabai kreipė dėmesį, nes galvojo, kad užduotį jau vykdo, ir profesorė atėjo pasikalbėti, ar šiaip ko.
Iš transfigūracijos profesorės supratusi, kad kažką reikės daryti, grifiukė, kaip paraginta, tingiai išsirito iš suolo ir klausydama užduoties rikiavosi į eilę prie gyvūnų. Išsitraukusi iš kišenės žiobarišką mėlyną tušinuką, bei gėlėmis puoštą užrašų knygelę ji pasiruošė romėniškus skaičiukus, kuriais sužymėjo poras, ir arabiškus, kuriais žymės tikrus ir paverstus gyvūnus.
Sulaukusi savo eilės prie pirmosios poros, žaliaakė priėjo padoriai arti, kad įsižiūrėtų, tačiau netrikdytų gyvūnams ramybės. Stebėdama išvaizdą ilgakasė nepastebėjo jokių skirtumų. Abiejų kailis buvo poilgis, baltas bei garbanotas. Uodegos ilgos, ausys proporcingai stačios. Klarė nutarė stebėti gyvūnų emocijas. Juk jos ir skiria tikrąjį gyvūną, nuo laikinai sukurto magijos stebuklo. Įsižiūrėjusi pamatė, jog pirmasis mirksi labai tolygiai, visi jo judesiai pernelyg ritmingi, tarsi žiobariško roboto. Su tokiais apmastymais antrakursė pasirinko pirmąjį, kaip užburtąįį, išsitraukė užrašinę ir įrašė pirmos poros atsakymą:

I.
1. Užburtas gyvūnas.
2. Tikras gyvūnas.

Pralaukusi kelias minutes eilėje prie antrosios poros, Klarė iš tolo stebėjo gyvūnus, manydama ką nors išvelgti, tačiau iš tolo jie atrodė identiški. Mokiniui, stovinčiam prieš dvylikametę pajudėjus toliau, antrakursė priėjo arčiau. Gyvūnams esant smulkesniems negu pirmieji, teko prieiti dar arčiau. Žaliaakė buvo atsargi, nes šio gyvūno rūšies ji nepažinojo. Jie buvo smulkūs, padengti žvynais, tad tikriausiai, priklausė kažkam, klasifikacija panašiam į žiobarų roplius. Karter stebėjo gyvūną, pastebėdama vieno lygius, per daug tiksliusm vienodus žvynus. Tai padėjo mergaitei apsispręsti, kad dešinėje pusėje esantis gyvūnas buvo užburtas. Klarė užsirašė:

II.
1. Tikras gyvūnas.
2. Užburtas.

[Freya Nyxia Fireblood]

Freyai vis dar gana liūdnai sėdint suole, į kabinetą įžengė magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė. Po kelių minučių, profesorėms pašnibždomis pakalbėjus ir pasitarus, Nyxa išgirdo užduotį. Oooo, ne.. - mintyse suskambo garsi dejonė. Ir ne be reikalo - varniukė nelankė profesorės Givens pamokų - na, tiesiog nebuvo didelė šio dalyko fanė.
Prieš mokinius atsirado dešimt gyvūnėlių, o transfigūracijos profesorei lengvu mostu pabūrus, atsirado ir dešimt jų kopijų. Na, dabar tai bus..
Nyxa lėtai išslinko iš suolo, iš kuodo išsitraukė amžinai ten styrantį grafitinį pieštuką (na jau ne, plunksnos yra gana didelė atgyvena dvidešimt pirmame amžiuje) ir į rankas paėmė nedidelį pergamento gabalėlį (mintyse tyliai paburbėjusi ir pasiskundusi, jog profesoriai tikrai galėtų išgirsti apie paprastą baltą popieriaus lapą..). Tada prisliūkino prie pirmosios keistųjų gyvūnėlių poros.
Taigi.. kuris iš jūsų netikras? - Freya primerkė akis ir bandė įžiūrėti nors menkiausią požymį, jog gyvūnėlis yra tik profesorės von Peach burtų rezultatas. Tikriausiai jai šypsojosi laimė - dešinėje esantis gyvūnėlis visą laiką prabuvo užsimerkęs, o kairysis nenustigo vietoje - taigi, logiškai pamąsčius, tikrasis turėtų būti pastarasis.

Pirmoji pora
1 - netikras
2 - tikras

Freya įsmeigė pieštuką atgal į kuodą ir nužingsniavo link antrosios poros. Kad ir kaip bežiūrėjusi, mergaitė niekaip neįžvelgė nei menkiausio skirtumėlio - ir būtent jau paskutinę pasidavimo minutę, jau beviltiškai nuleidžiant galvą, Freya pamatė mažą mažą medžio tekstūros gabalėlį ant viduriniosios padarėlio letenėlės (taip, skamba keistokai..). Freya nudžiugusi greit užsirašė pamatytą rezultatą.

Antroji pora
1 - tikras
2 - netikras

Liko dar aštuonios poros.. - atsiduso varniukė ir nuskubėjo tolyn.

[Klarė Konė Karter]

Perėjusi prie trečios gyvūnų poros Klarė stebėjo gana didelius, šunis primenančius gyvūnus. Visų pirma grifė apžiūrėjo kailį, nepamačiusi skirtumo perėjo prie uodegos, po to prie letenų, prikeliavusi prie ausų, pastebėjo, jog vieno gyvūno ausis buvo šiek tiek įplėšta, matyt, kažkur buvo užsikabinęs, ar kaip jauniklis, susipešė su kitais. Tai išdavė antrakursei tikrąjį gyvūną.

III.
1. Tikras gyvūnas
2. Užburtas gyvūnas

Priėjusi prie ketvirtos poros, šįsyk paaukščių, apžiūrėjo geltonus snapus, dydį, kuris šiek tiek skirėsi, tačiau, juk iš dydžio negalėjai pasakyti, kuris tikrasis, individų dydis galėjo natūraliai skirtis. Mergaitė perėjo prie plunksnų, kiek vėliau ir prie kojyčių, bei sparnų formos. Neradusi skirtumo Klarė suko galvą, į ką įsižiūrėti. Geriau įsižiūrėjusi suprato, jog nuo vieno gyvūno akių neatsispindėjo šviesa. ... magija ne visada tobula... Žiūrėdamą į antrą gyvūną pasižymėjo:

IV.
1. Tikras gyvūnas
2. Užburtas gyvūnas

Penktoje poroje buvo gyvūnai, pasipuošę kiautais. Tamsūs kiaurai puikiai atspindėjo šviesą, sklindančią pro kabineto langus. Gyvūnų galvos buvo apvalios, primenančios didelį riešutą, rudai violetinio atspalvio. Priėjus arčiau gyvūnai tarsi mėgdžiodami vienas kitą iššiepė dantis. Dešiniojo dantys buvo šiek tiek kreivi. Gamta irgi ne visada tobula, ačiū jums, kad patys išsidavėt...

V.
1. Užburtas gyvūnas
2. Tikras gyvūnas

[Frankas Stigleris]

-Štai atėjo eilė aštuntajai porai, - tyliai sušnabždėjo.
Aštuntoji pora buvo padarėliai, kurie atrodė, kad yra labai trapūs. Frankas apžiūrinėjo juos iš visų pusių: iš apačios, viršaus, dešinio šono bei kairio. Nieko keisto jaunuolis neatrado. Būtybės buvo indentiškos. Abiejų akys buvo žalsvos, snukučiai - trumpi, o kojos - mažos. Frankas jau ruošėsi šauti iš lempos atsakymą, kai staiga vienas iš padarų suinkštė. Frankas atsigręžė į magišką būtybę, ieškodamas priežasties, kodėl jis suinkštė. Vaikinas buvo prispaudęs padaro uodegą, kurios seniau nepastebėjo. Kitas padarėlis uodegos neturėjo. Tikriausiai, kai profesorė gamino kopiją, orginalas buvo uodegą įtraukęs, todėl kerai nenukopijavo uodegos ir kita būtybė jos neturi. Jaunuolis pasiėmė užrašinę.

Aštunta pora:
1. Originalas
2. Kopija

Stigleris priėjo prie devintos poros. Na štai liko tik dvi poros ir galėsiu atsipūsti. Išvydęs būtybes, vaikinas sutriko ir nustebo. Padarėliai buvo užmerkia savo akis. Tikriausiai skiriasi jų spalva. Frankas pradėjo kutenti padarams pilvus. Jie pradėjo garsiai krizenti, bet nė vienas neatsimerkė. Frankas braukė pirštu per stalą. Netikėtai jis pajuto skausmą. Pakėlęs delną, pastebėjo pašiną, įstrigusį į kairės rankos rodomąjį pirštą. Vaikinas švelniai jį ištraukė, plūstelėjo silpna kraujo srovelė. Netrukus padarėliai, gulintys ant stalo, sustingo ir atsistojo ant galinių kojelių. Jie atmerkė savo akis ir stebėjo tą kraujo lašą. Būtybių akys buvo vienodų spalvų.
-Šaunu, - sau po nosimi suniurzgėjo Frankas.
Kraujas toliau tekėjo. Netrukus aplink vaikino pirštą apsivyniojo glitus ir raukšlėtas liežuvis. Jis priklausė pirmajam padarėliui. Antrasis buvo iškišęs liežuvį, bet jis buvo žymiai trumpesnis nei pirmojo. Štai ir įsidavėt.

Devinta pora:
1. Originalas
2. Kopija

Štai ir paskutinė pora. Iškart jaunuoliui į akis krito pas antrą padarą esančios iltys. Taip paprastai? Frankas pasiėmė savo užrašinę ir užrašė paskutinius duomenis.

Dešimta pora:
1. Kopija
2. Originalas

Viską užrašęs, jis išplėšė lapelį, kuriame viskas buvo surašyta. Priėjęs prie tetos, jai įdavė popiergalį.
-Štai, užduotis atlikta, - žaismingai nusišypsojo jis.

[Klarė Konė Karter]

Užduotis buvo monotoniška, todėl praėjus pusę porų, nuotykius mėgstančiai Klarei jau buvo nuobodu ir antrakursė ėmė žiovauti ir nekoncentruoti dėmesio. Priėjusi prie šeštos poros grifė prisikišo labai arti, kad kuo greičiau pastebėtų skirtumus.
Gyvūnai priminė katinus, jų uodegos buvo didelės, minkštos ir pūkuotos. Ploti snukučiai priminė persų veislės kates, tik akys buvo siauros, tarytum kokio driežo. Karter negalėjo atskirti kuris iš gyvūnų tikras, todėl nutarė juos šiek tiek paerzinti. Pasukusi pirštą pirmąjam prieš akis, jis toliau tyliai sedėjo, nejudėdamas. Padarius tą patį su antruoju kaštonplaukė vos neliko be piršto. Jai padėjo tik greita reakcija, kurią įgijo žaisdama su savo pačios juoda gražuole, Marse. Žydėmama atsakyma mergaitė vos susilaikė nepavaizdavusi kandančio katino šalia atsakymo.

VI.
1. Užburtas gyvūnas
2. Tikras gyvūnas

Žaliaakė iš tolo spigindama akimis perėjo prie septintosios poros, norėdama viską kuo greičiau užbaigti. Kas vištai pritvirtino driežo uodegą?... Klarė prunkštelėjo, gal kiek per garsiai, nes keli mokiniai esantys kabinete atsisuko į peraugelę antrakursę. Stebėdama driežviščius (tokį pavadinimą dvylikametė davė šiam keistam padarui) mergaitė nedrįso artintis ypač arti, tam, kad netektų iš to smailaus snapuko po to traukti pirštų. Tačiau apžiūrinėdama pastebėjo labai skivaizdų skirtumą, vieno iš gyvūnų kojų pirštai buvo tarsi iš plastmasės. dar viena magijos klaidelė mano naudai mąstė žaliaakė.

VII.
1. Tikras gyvūnas
2. Užburtas gyvūnas

[Skarletė Siuzana Vein]

Hannah plačia šypsena veide žiūrėjo pro langą. Vėliau pasukus galvą link vaikų, smalsiai stebėjo kaip jei atpažįsta tikrus ir netikrus gyvūnus. Atrodo, kad daugeliui ši užduotis buvo menki juokai, bet kitiems teko pasukti smegenines. Saldžiai nusižiovavus, grįžo prie savo stalo ir užsikaitusi šaltalankių arbatos, klestelėjo į minkštą krėslą, stebėdama visus gyvūnus ir mokinius, kurie buvo priešaky. Laikrodis tiksėjo greičiau nei įprastai, o tuo pačiu ir pamoka slinko į pabaigą. Netrukus prie jos priėjo keletas darbą pabaigę mokiniai, tarp jų ir jos sūnėnas Frankas. Nusišypsojusi jam, surinko visus lapelius ir žengsi priešais klasę, paskelbė pamokos pabaigą:
-Mokiniai, žinau, kad dauguma jūsų nebaigė šios užduoties, bet pamoka jau baigiasi. Atiduokite lapus su atsakymais, kokius spėjote parašyti,- surinkdama visų pergamentus, atbūrė statulėles, kurias sudėjo į dėžę, o tikrus gyvūnus sukėlė atgal į vežimėlį,- iki kitos pamokos, vaikai!- išlydėdama visus pirmakursius, antrakursius ir trečiakursius iš klasės, liko tik su profesore Givens.
-Na, ačiū už pagalbą,- tarstelėjo tvarkydama klasę ir viską pabaigus, kartu su Margareta ir gyvūnėliais, išėjo iš klasės.


((Kiek jau spėjot, tiek spėjot. Temą užtakinsiu apie vidurdienį, tad dar spėsit parašyt kokį ilgą post'ą.))

[Klarė Konė Karter]

Grifiukė stengėsi kuo greičiau užbaigti užduotį. Pereidama prie aštuntos poros Klarė stebėjo kažkokius mažus pūkuotus padarėlius, šie buvo delno dydžio, šviesaus kailiuko, apvalūs ir tarsi gauruoti sviedinukai švelniai bumsėjo į stalą. Kairiąjam iš jų atsimušant garsas buvo kitoks. Ne tarytum švelnaus pūkuoto padarėlio, o tarsi metalo gabalas džergžtų į stalą.

VIII.
1. Užburtas gyvūnas
2. Tikras gyvūnas

Nedelsdama mergaitė perėjo prie devintosios poros. Klarė džiaugėsi, kad prie gyvūnėlių nėra eilės. Kiti  mokiniai arba jau buvo baigę užduotį, arba stoviniavo prie pirmo penketo. Devintoji pora buvo kažkokie nematyti paukščiai. Jų ryškios spalvos tiesiog hipnotizavo žaliaakės žvilgsnį. Raudona keitėsi su mėlyna, mėlyna su geltona, tarsi kokia holograma. Kaip kaleidoskope būnant vaiku. Antrakursė vos atitraukė dėmesį nuo nuostabių spalvų ir stengėsi įžiūrėti magijos pasaulio plyšį, kuris padėtų įveikti užduotį. Penkias minutes dvylikametę sukiojosi apie papūgas primenančius paukščius. Snapas... Suprato Klarė, vieno paukščio jis buvo gražiai lenktas ir blizgėjo, o kito atrodė tarsi sumedėjęs.

IX.
1. Tikras gyvūnas
2. Užburtas gyvūnas

Giliai įkvėpusi Konė Karter perėjo prie paskutinės poros. Sudorok šitą, ir bus viskas... guodė pati save antrakursė. Nagrinėti dešimt atveju iš eilės buvo tikrai sunkus išbandymas dvylikametės koncentracijai. Dešimtoji pora atrodė tarsi milžinė palyginus su pūkučiais ir buvo dukart didesnė už šalia esančius paukščius. Tai buvo gyvatės, didelės ir storos. Klarė įsižiūrėjo įdėmiau Ne, vis dėl to čia žalčiai.. Pastebėdama geltonas dėmes būdingas šiems padarams visame pasaulyje, suprato, jog šie visai nepavojingi. Apžiūrėdama gražiuosius margaraščius dvylikametė prisiminė kaip būdama aštuonerių su žiobariška klase buvo terariume. To nepalyginsi su magijos mokykla, bet ji vienintelė išdrįso leisti užkelti milžinišką žaltį jai ant pečių. Gyvačiukės iškišo liežuvius, ir tada mergaitė pastebėjo, dešiniosios liežuvis buvo skeltas ne į dvi, tačiau į tris dalis. Ačiū, padėkojo gyvūnui už išsidavimą.

X.
1. Tikras gyvūnas
2. Užburtas gyvūnas

Baigusi užduotį Klarė vos nepamiršo svarbiausio, ant pakelėje esančio suolo lapelio apačioje pasižymėjo vardą, kursą ir koledžą. Priėjusi prie profesorės padavė dėl ramybės vis dėl to perlenktą lapelį.