0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: „Kiauras Katilas“
« Atsakymas #90 Prieš mėnesį »
- Taip. Tiesiog tų įvykių tiek daug. Norėčiau kiek atsikvėpti. - Šyptelėjo. Norėtų gyventi sodyboje su Linėja ir vaikais. Bet toks noras buvo tolimas, nepasiekiamas ir prarastas visiems laikams. O iš duobės jis dar neišlipo. Greičiausiai tik dabar pamažu prasideda kulminacija. Kuri parodys ar Auris liks įstrigęs amžinai ar visgi ne. Kuo baigsis ilgametis kivirčas su Dolohovais. Ar tai jį kada nors paliks.
Ką reiškė išsiaiškinsime? Auris nenorėjo velti čia Dafydd. Nenorėjo ir jam užkrauti visų tų negandų. Tai jį neramino.
- Man nepatinka, kad į šiuos dalykus įtraukiami man artimi žmonės. - Pasakė garsiai, bet gal tai buvo tiesiog kaip garsus pamąstymas skirtas jam pačiam. Staiga ėmė gailėtis, kad papasakojo Dafydd visa tai. Tai negerai. Nereikėjo pasakoti ir jo čia velti.
- Taip. Galiu jo gauti. O Aaronas tikrai nedings. - Puiku. Išsiaiškins viską vieną kartą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2203
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: „Kiauras Katilas“
« Atsakymas #91 Prieš mėnesį »
Tikrai taip, įvykių jų abiejų gyvenime tikrai nestigo. Bet kadangi giliai viduje žinojo suprantąs draugą, Dafydd daugiau nieko nebesakė. Visai nereikėjo, kad čia kiltų kokia kvaila diskusija ar, dar blogiau, ginčas. Draugui viskas gerai, tad nėra ko nerimauti.
Artimi žmonės. Auris ką tik pasakė, kad jis, Dafydd, yra artimas. Nors pats nedvejodamas būtų tą pasakęs apie draugą, kad taip jaučiasi ir jis, buvo netikėtai malonu. Ši draugystė svarbi ne tik jam, bet ir Auriui. Ir visiems tėvo draugą baisiausiai mėgstantiems mažyliams, žinoma. Bet Dafydd buvo be proto svarbu žinoti, kad jis yra reikalingas. Mayra tą jau įrodė, bet savo reikalingumu Auriui net ir po visų draugystės metų kartais vis sudvejodavo.
- Puikiai žinai mano santykį su Aaronu, - atsiliepė. - Be to, man rūpi tu pats ir tavo gerovė. Net ir prigirdytas tiesos eliksyro jis gali būti pavojingas, tad nė negalvok, kad tokius dalykus darysi vienas.
Norėjo dar pridurti, kad per metus ministerijoje ir banke išmoko kautis ir apsiginti, bet nutylėjo. Ne laikas dabar apie tai kalbėti. Draugui išties pirmiausia reikia visiškai atsigauti.
- Labai puiku, - ištarė, kai Auris patvirtino galintis gauti tiesos eliksyro. Tiesą sakant, smalsu, iš kur, bet to neklausė. Tą taip pat išsiaiškins vėliau.
Pasirodė, kad barmenas į juos jau šnairuoja, tad suprato, kad nei vienas taip nieko ir neužsisakė. Galvojo pasiūlyti kokios arbatos, bet vis dėlto turbūt geriausia keliauti namo. Mayrai reikia jo šalia, be to, labai norėjosi būti šalia Rachel ir tikėtis, kad ji pagaliau ištars bent kokį skiemenį.
- Turbūt keliausime? - lyg pasiūlė, lyg pasakė Dafydd ir atsistojo. Netrukus abu vyrukai paliko Kiaurą katilą, ir velsietis atsisveikinęs oru persikėlė į Sautendą.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 155
Ats: „Kiauras Katilas“
« Atsakymas #92 Prieš 1 savaitę »
Aaronas atėjo anksčiau. Pasirinko tą patį stalą, prie kurio jie aiškinosi pirmą kartą, kai jis pamatė žymę nuo prakeiksmo. Sėdėjo ten, gavo puodelį arbatos ir sukinėjo jį lėkštelėje. Vis dirsčiojo į duris, galvojo kas jeigu Auris neateis? Jau matė kaip viskas bus. Auris džiūgaus dėl visko čia faktas. Kaip jie susišnekės? Auris tikrai nenorės taikiai kalbėtis. Gal ir bandytų, bet gi Aaronas aną kartą taip tėškė faktus apie Aurelijos mirtį, o jie net nebuvo teisingi, ko jis pats nežinojo. Ir šiai visokie nutikimai. Auris parašė tiek, kad deklanas dvare ir daugiau nieko. Bent jau jo nepaliko gatvėje. O gi galėjo. Pagaliau pamatė, kad durys atsidarė ir išvydo pusbrolį. Arbatos puodelį pasuko dar negailestingiau. Bet matydamas Aurį artėjant nustojo jį atakuoti.
Auriui priėjus norėjo atrodyti abejingai, bet kai tik jis prisėdo ant kėdės pradėjo kalbėti.
- Tai kaip jis? Kokį tu jį radai? Kiek laiko Deklanas bastėsi gatvėm? - Dabar tai bus. Pasiruošė išklausyti didelę dozę sarkastiškų pastabų, bet gal per jas gaus ir norimos informacijos.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: „Kiauras Katilas“
« Atsakymas #93 Prieš 1 savaitę »
Kodėl visada jis? Tas klausimas jau nebekamavo. Taip jau buvo ir tiek. Žygiavo kalbėtis su Aaronu. Manė, kad čia tas pats, kas su pliku badytis. Aaronas tiesiog ginčysis, nematys savo kaltės, o paskui jie išsiries ir tuo viskas pasibaigs. Bet turėjo gi bent pabandyti. Nors manė, kad galiausiai jie tiesiog imsis aiškintis tarpusavio santykius. Kas šiaip neblogai, mėgo pyktis su Aaronu, galėdavo tada išsilieti. Bet dabar tas nebuvo labai reikalinga. Jau verčiau nuspręstų ką daryti.
Įėjęs jį aišku pastebėjo. Oho koks punktualumas. Priėjo ir klestelėjo ant kėdės ir nė nespėjus išsižioti pasipylė klausimai. Kol kas normalūs Aurio nuomone.
- Sveikatos atžvilgiu gerai. Gerai, kad nespėjo susirgti ar susižaloti. Tik buvo nusilpęs, kai radau. Ilgai nevalgė ir neturėjo vandens. Bet dabar dvare juo tikrai gerai rūpinasi. O šiaip. Deklanas pyksta ant tavęs. Bandau su juo apie tai kalbėtis, bet kol kas nelabai kas išeina. Bet tiesiog reikia laiko. Jis nenori tavęs matyti. Taip labai skaudu girdėti. Bet vėlgi reikia laiko. Tegul pabūna dvare gerai? nebandyk ten eiti, nes taip viską tik pabloginsi. Bet gal galėtum man paaiškinti kas vyksta pas jus namuose? Kiek aš suprantu mažokai laiko leidote kartu tiesa? Bet negi dėl to Deklanas pabėgo iš namų? - Susimąstė. - Na gali visko būti. Gal norėtų, kad atkreiptum dėmesį į jį. Tarkim. Bet tada ir norėtų susitikti. O dabar ne. Taigi. Kas dedasi? O dingęs buvo ilgokai. Gal tris, keturias dienas.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 155
Ats: „Kiauras Katilas“
« Atsakymas #94 Prieš 1 savaitę »
Keista. Auris neatrodė kupinas pasitenkinimo dėl to, kad jis taip susimovė. Nemėtė jokių nesąmonių. Na taip akcentavo aarono kaltę, kad dėl jo Deklanas paspruko iš namų. Bet kitaip ir negalėjo paaiškinti viso to.
- Tris keturias dienas... Bet gi per tą laiką nežinia kas galėjo nutikti. O kaip tu jį radai? - Ir nuteikinėti prieš Aaroną jo nebandė, kas išvis labai keista. Pakankamai nemažai įgudo naudotis tuo brolystės ryšiu ir galėjo pasakyti, kad dėl Deklano pabėgimo pusbrolis jautė nerimą, ne kažkokį pasitenkinimą. Tereikėjo tik susikaupti, kad tai pajustų.
- supranti, manęs tada nebuvo namuose. Beatrice išsigando ir jai nepavyko pasiųsti man gynėjo. Buvau toli ir manęs greitai negalėjo pasiekti pelėdos ir viską sužinojau tik grįžęs namo. Kad tas kvailys vairuotojas dar nuvežė Deklaną į stotį ir pinigus paėmė. Tu įsivaizduoji, jis man tą pasakė ir atidavė tuos kelis svarus. Tai aš jį atleidau. - Bėrė greitakalbe. Gal atidėliojo kitus Aurio klausimus, sudėtingus. Liųdesį keliančius klausimus. Bet reikėjo prie jų prieiti.
- Gerai. - Taikiai tarė dėl dvaro. Ten gyveno Rolandas, dar vienas žmogus, su kuriuo spėjo susirieti visai ne taip ir seniai. Rolandas jau jį spaudė dėl to, kad praneštų kur dolohovai. Bet negalėjo to padaryti, nes Dolohovai nebesakė Aaronui kur yra. Jie jau įtarė, kad Auris atkeiktas, taigi Aaronu nepasitikėjo.
- Žinai, ir gerai. Kad jis dvare. Ten galėčiau nusiųsti ir Aurorą būtų gerai. Matai, Dolohovai nerimsta dėl mūsų. Bet ne esmė. Gerai grįžkim prie temos. - Temos. Labai gerai sukonkretino savo sūnaus pabėgimą į paprastą temą.
- Taip, neskyriau jam pakankamai laiko. O šiaip. Visko buvo. - Tai ką dabar varyti kaip kunigui per išpažintį? Paprasčiau atrodė apkaltinti Aurį, kad jis dėl visko kaltas, nors ką konkrečiai padarė neaišku. Bet vis tiek. Arba pasakyti, kad čia Beatrice auklėjimas pasireiškė. Bet ką tas pakeis? Pats metas pažiūrėti teisybei į akis.
- Kartą iš jo pasijuokiau, kai pasakė, kad nori tapti miestelio valdytoju po manęs. Čia tada, kai parašei, kaip jam sunku su rašyba ir panašiai. Apšaukiau jį ne kartą, kartą užkerėjau nutildymo kerais. - Kalbėti darėsi vis nejaukiau. O ką sakyti dėl Bi? Kad Deklanas matė, kaip ją mušė? Ne, to negalės pasakyti niekad jokiai gyvai būtybei.
- Konfliktuoju su žmona kartais. - Kaip švelniai pasakyta. - Ji supranti tokia gana rami. Na ramaus taikaus būdo. O aš. Na tu žinai galiu nelabai gražiai pašnekėti. Taigi Deklanas to prisiklausė ir jam tas nepatinka. - Va kaip gražiai save dangstė. - Žodžiu, taip viską sutraukus išvados tokios, kad Deklanas galvoja, jog man nerūpi nei jis, nei Rora, nei Beatrice. Tai jį skaudina. Nors aš kaip ir sakiau, kad taip nėra. - Ar tikrai konkrečia taip ir sakė, tai dar klausimas. - Tai ką dabar daryti?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: „Kiauras Katilas“
« Atsakymas #95 Prieš 1 savaitę »
- Reikia džiaugtis, kad nenutiko. Radau per visišką atsitiktinumą. Vaikščiojau ir radau jį gatvėje gulintį. - Tyčia pasakė gulintį, tegul Aaronas žino kaip viskas rimta.
Aaronas kalbėjo daug. Lyg ir įprastu tonu varė, bet jeigu jau kalba ir beveik teisinasi vadinasi, kad jam svarbu. Paskui aišku buvo nelengva jo klausytis. Bet vėlgi tapo aišku, kad nerimauja, jei taip nebūtų kažin ar pasakotų Auriui visus tuos dalykus.
- Ko jie nori Dolohovai? Klausinėja tavęs apie prakeiksmą? Ir ką jiems sakei? - Ko gi nepasidomėjus tokiu dalyku.
Aaronas paklausė ką daryti. JO. Neįtikėtina.
- Pirma, susidėliok savo prioritetus ko tu nori. Ar tikrai nori atstatyti ryšį su Deklanu. Sakai konfliktuojate su žmona. Tai kam kartu gyvenat ir kam tai darot prie vaikų? Aaronai, priėjom mirties tašką. Dabar arba tu rimtai nuspręsi, kad nori kažką keisti arba ne.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 155
Ats: „Kiauras Katilas“
« Atsakymas #96 Prieš 1 savaitę »
Tai kas būtų, jeigu Auris jo taip ir neaptiktų? O jeigu būtų kitoks ir aptiktų, bet nekreiptų dėmesio? Skausmingai teko suvokti, kad pats tai tiesiog jo vietoje praeitų ir viskas.
- O ar ten nebuvo jokių žmonių? - O jei ir buvo, tai gal visi tokie kaip jis? Nepatiko jaustis dėkingam, žiauriai nepatiko. Daug geriau žinoti, kad Auris turi būti jam dėkingas iki grabo lentos už tą atkeikimą. Bet dabar jau vienas vienas. O kalba kaip tik pakrypo prie to prakeiksmo.
- Gynėjais bendravom. Aš nežinau kur jie yra. Tai ką, jie klausė kodėl aš tave atkerėjau. Tai tada aš pasakiau... Kad... Žinok nieko gero nepasakiau. Išsisukinėjau tiesą pasakius. Priminiau jiems tą tavo priesaiką. Pasakiau, kad jie neplanavo, kad tiesiog užmigsi. Jie planavo visai ką kitą. Pasakiau, kad buvo labai įdomu paeksperimentuoti ir pažiūrėti kas bus. Jie nieko nežino, kad vaistai nesuveikė. Žodžiu prišnekėjau visokių tokių dalykų. Bet mūsų bendravimas pašlijo. Aš nežinau kur jie. - O dar ta užduotis. Kurios Aaronas nenorėjo imtis. Jie kaip ir sutiko, kad užmigti ir mirti ne taip ir blogai ir grįžo prie pirminės idėjos. Jeigu jau taip, sakė jie jam. Tai įrodyk, kad tau visai nerūpi. Pakliūk į Hogvartsą ir pristatyk mums Eion. Pareiškė ponai. Aplamai jam tas berniokas visai nerūpėjo. Gerai jau įdomu atrodė pamatyti dar vieną Grėhemo ir Faustos vaiką. Pirmasis paliko labai įdomų įspūdį, o matytis teko kartą, ir tai tas vaikis buvo dar gal kokių aštuonerių ar panašiai. Bet jis pasirodė keistas. Ne vaikiškas ir kažkoks šaltas. O tos jo akys. Užsigalvojo Aaronas. Jo žvilgsnis toks kiaurai veriantis. Jis Aaronui visiškai nepatiko tas vaikis. Ir dar tas, kad jis praverdavo burną tik palieptas ar ko paklaustas. Žodžiu... Įdomu Auris ką nors žino apie Luką? Matyt nežino. O Aaronas tikrai nesakys, nes tada Auris tikrai užsinorės jį rasti. Kaip kitaip. Įdomu ar jie leis tą savo keistuolį į Hogvartsą? Kiek Aaronas žinojo Lukas gyveno ne su jais. Bet vis tiek dažnai matydavosi.
Pagaliau jie vėl kalbėjo apie tai, dėl ko susirinko.
- Gyvenam nes taip reikia. Ir nesigilink. Gerai, aš nenoriu, kad taip viskas būtų. Nenoriu amžinai išsirieti su Deklanu. Bet kad jis mane išveda iš kantrybės ir... - Kaip pasakyti, kad priverčia pamatyti savo blogąsias puses, o tai labai nervina.
- Aš nežinau kaip su juo bendrauti ir elgtis. O tada pradedu nervintis, nes nežinau. Tada prišneku visokių dalykų. Nežinau kaip reikia su juo suartėti. Tada metu visą reikalą. Paskui pradedu iš naujo. Ir gali nesakyti, kad tai negerai aš ir pats žinau. Bet aš neįsivaizduoju kaip viską pakeisti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2193
Ats: „Kiauras Katilas“
« Atsakymas #97 Prieš 1 savaitę »
- Buvo kažkur tolėliau. Bet tiesiog. Kažkaip nepriėjo. - Lyg pats nesuprastų. Juokinga.
- Oi, kaip užjaučiu, kad jūsų taurus bendravimas pašlijo. - Labai dėkingas. Už tai kad priminė priesaiką ir panašiai. Kažin aišku ar Dolohovai ją pamiršo, bet vis tiek.
- Ir ką planavot? Kada jie mane žada kviestis? Tai sakyk, bus laiko pasiruošti. - Ramybę kaip vėjas išpūtė.
- Tai gal bent man dabar paaiškinsi kaip tau pavyko su tuo ritualu? Ai beje aš turiu knygą. Kaip tik tą dieną nusipirkau kai sutikau jus su Linėja tam viešbutyje. Tai žinok reikia tik abipusio sutikimo ir kad ir ryt galėsim nutraukti tą nesąmonę. O tu tada net neturėsi ko slėpti nuo savo draugužėlių. - Po galais pokalbis dabar tikrai iširs ir gerai koks skirtumas. Bet paskui teko sugrįžti iš pasipiktinimo minčių ir klausytis apie Deklaną. Kokia kvaila situacija. Ir kaip jis išvis čia įsivėlė.
- Tai tada bent pasisstenk su ja rietis kai vaikai nemato. Išvis kam to reikia? Kaip pakeisti? Kas iš jūsų suaugęs Aaronai, tu ar jis? Tai tiesiog apsiramink vieną kartą ir viskas. Pasakyk jam be jokių nesąmonių ko nori. Nežinau susirašyk ko nori pasiekti, bandyk to laikytis. Jei jau nori, tai pavyks. O jeigu ne, tai viskas taip bus ir toliau. - Galimai dabar apniktas minčių apie visus tuos Dolohovų reikalus nebelabai stengėsi padėti. Bet koks skirtumas.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 155
Ats: „Kiauras Katilas“
« Atsakymas #98 Prieš 1 savaitę »
- Ką čia kliedi? Nusišvilpt man ant tų Dolohovų mulki tu. - Na taip jie pravartūs, bet ir be jų pilna žmonių, su kuriais galima sukti reikalus prireikus.
\- Nieko mes nesitarėm. Nieko aš nežinau gi sakau tau, kad jie manim nebepasitiki. Gerai, o ką tu ketini daryti, jei jie kada tave pakvies? Kokios taktikos laikysies? Ką tiksliai prisiekei? Ar tarkim gynėjo kerais galėtum kažką kviestis į pagalbą? - O tada jau Auris jį sunervino.
- Nieko aš nenutraukinėsiu eik velniop. Aš neduosiu jokio sutikimo. - Dar ko. - Tai matai dar ieškojai būdo nutraukti ritualą? Regimai neturi ką veikti ane? Nieko nedarysiu ir galvok tu ką nori. Taip trokšti mirti? Mulki? Tu. Nepasveikai ar tau neaišku? Tas ženklas, kuris atsirado paskutinis. Jis reiškė, kad jau viskas, amen ar tau aišku? Nori pažiūrėt kas bus, jeigu nutrauksi ryšį? Tu geriau pagalvok ką darys tavo vaikučiai jei kojas užversi. - Iš kur Aaronui žinoti kaip jį patį paveiks tas nutraukimas? O ir šiaip...
- Nori, dabar pat parašau Linėjai ką tu darai? Pažiūrėsim kaip užsius, kad ieškai būdo nutraukti tą ryšį. Taip, kad geriau užsičiaupk. - O taip. Jeigu jis dar šnekės tą ir padarys. O jau Linėja pasirūpins tuo, kad tam idiotui minčių daugiau tokių nekiltų.
- Gerai susirašysiu. Susirašysiu tikslus, kurių noriu pasiekti. Duosiu jam laiko, gerai. Bet kas tada?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Aaronas Senkleris »