0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Mulungu Kinyonga

Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #45 Prieš 1 metus »
Laimei, Michelle paėmė knygą, mat nudeginęs skausmas buvo daugiau nei nemalonus. Mulungu pradėjo šokinėti ir purtyti ranką taip tikėdamasis tą skausmą bent kiek apmalšinti. Deja, nesisekė.
Užduoto klausimo berniukas nesuprato, tačiau spėjo, kad Michelle domisi, ar jam skauda, tad energingai sulinksėjo. Labai tikėjosi sulaukti pagalbos, tad kai mergaitė labiau susidomėjo dėže, gerokai sutriko.
- Michelle! - sau įprastu "tylumu" kreipėsi jis. Nežinojo, ką sakyti toliau, tad vylėsi, kad to užteks dėmesiui atkreipti. Mulungu parodė ranką, kuri keistai atšalo. Atrodė, kad tuoj tuoj nukris. Juodaodis persigando.
- Michelle! - vėl užstaugė jis. Neįsivaizdavo, ar mergaitė gali padėti, bet ji buvo vienintelė viltis. Graudžiomis akimis žiūrėjo į naująją pažįstamą. Gyvenime nebuvo taip bijojęs. Šį kartą būtų tai pripažinęs netgi tėvui.

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #46 Prieš 1 metus »
Švilpė atidžiai apžiūrinėjo paslaptingą dėžę, kol Mulungu nesušuko. Mergaitė staigiai atsistojo ir prikišo lazdelę prie klastuolio rankos. Pirmakursė persigando ir nelabai išmanė, ką reikia daryti, bet žinojo tik viena, reikia padėti. Geltonplaukė staigiai pasidėjo kuprinę ir pritūpė. Štai kokiems dalykams tėtis kartodavo, kad kuprinėje visada nešiotis svarbius daiktus. Vienuolikmetė trumpam pamąstė ir stiagiai pradėjo ieškoti kuprinėje esančių žiobariškų medicinos daiktų. Mergaitė pradėjo išsikrauti visą kuprinės turinį ir dėti ant žemės. Po kelių akimirkų ant žemės buvo reikalingas dezinfekcinis skystis ir bintas.
- Čia yra daugiau žiobariški daiktai, bet jie gali padėti. Ar leisi padėti?- paklausė Rivera berniuko.

*

Mulungu Kinyonga

Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #47 Prieš 1 metus »
Laimei, Michelle atkreipė dėmesį į jį. Mulungu buvo dėl to patenkintas: ranką skaudėjo taip, kad net visai arti priėjusi visai nepažįstama mergaitė beveik negąsdino. Juodaodis žiūrėjo į Michelle ir vylėsi, kad ji žinos, ką daryti. Berniukas susidūrė su dviem problemomis iš karto: ne tik nebūtų mokėjęs paaiškinti, kas jam yra. Šį kartą jis net nežinojo, kas jam yra, ir tai buvo baisiausia dalis.
Kai Michelle pradėjo raustis kuprinėje, klastuolis kiek sutriko: buvo tikras, kad šioje mokykloje viskas yra daroma naudojant magiją, o mergaitė lazdelę laikė rankoje. Žinoma, Mulungu ruošėsi priimti bet kokią pagalbą, bet negalėjo atitraukti kiek sutrikusio žvilgsnio nuo kažko atkakliai ieškančios mokslo draugės.
- Labas! - kaip visada "tyliai" padėkojo afrikietis. Nebuvo tikras, ar suprato, ko buvo paklaustas (turbūt ne), bet labai nuoširdžiai norėjo, kad tai būtų kas nors panašaus į "ar galiu padėti?" Mulungu tebelaikė atkišęs ranką, tad teliko viltis, kad Michelle supras jo atsakymą teisingai ir kokiu nors būdu sumažins niekur nesitraukiantį skausmą. Berniukas atidžiai ir vilties kupinomis akimis žiūrėjo į mokslo draugę.

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #48 Prieš 1 metus »
Švilpė pasilenkė paimti dezinfekcinio skysčio ir binto. Sulaukusi Mulungu atsakymo, na, jis nebuvo toks, kokio tikėjosi Michelle, bet mergaitė suprato, jog berniukas neprieštarauja, jei padėsiu.
Pirmakursė jau norėjo apžiūrėti ranką, kai suprato, jog čia per tamsu. Net mergaitės lazdelės šviesa per maža, todėl ji ištarė:
- Lumos Maxima.
Oloje pasidarė šviesiau ir švilpė priėjo arčiau berniuko. Ji paėmė jo ranką ir apžiūrėjo. Jokių atvirų žaizdų nebuvo, todėl dezinfekcinį skystį geltonplaukė pametė prie kuprinės. Vienuolikmetė pradėjo vinioti berniuko ranką baltu bintu ir pradėjo sakyti, nors žinojo, kad Mulungu nieko nesupras:
- Nežinau ar padės, bet bet kokiu atveju turėsim nueiti į Hogvartso ligoninę.
Baigusi berniuko ranką vinioti bintu, Michelle susidėjo atgal į kuprinę išsiimtus daiktus ir paklausė:
- Ar bent kiek geriau?

*

Mulungu Kinyonga

Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #49 Prieš 1 metus »
Mulungu akylai stebėjo, ką daro Michelle. Kažkoks skystis, kurį ji išsitraukė, buvo nepažįstamas ir dėl to šiek tiek nejaukus. Vis dėlto bintą vaikui buvo tekę matyti ne kartą, tad jis suprato, kad mergaitė nori padėti. Nors ranką vis dar varstė skausmas, Mulungu plačiai išsišiepė ir norėjo padėkoti, tačiau jautėsi visiškai susipainiojęs tarp žinomų angliškų žodžių, tad šį kartą nutylėjo.
Išvydęs, kaip ji paryškina šviesą, juodaodis nejučia susižavėjo. Suprato, kad jeigu jau buvo čia pakviestas, jis lygiai taip pat viso to išmoks, tačiau kol kas tokia magija atrodė visiškai neprieinama. Dabar teliko kantriai laukti ir stebėti, ar Michelle išties jam padės.
Jai pradėjus vynioti ranką bintu, Mulungu pasijuto keistai ramus. Nesuprato, ką ji šneka, tačiau buvo akivaizdu, kad mergaitė viską daro nuoširdžiai. Ko gero, galima ja pasitikėti. Plati šypsena nedingo nuo afrikiečio veido. Ranką vis dar skaudėjo, tačiau vaikas tikėjosi suradęs draugę. Dabar tereikėjo surasti būdą jai kada nors padėti, kad ir ji žinotų: juo pasitikėti galima.
Nepaisant to, kad skaudžiai nukentėjo, Mulungu labai norėjo dar kartą pažiūrėti į radinius. Tiesa, dabar buvo šiek tiek nedrąsu, tad jis stoviniavo ir nieko nedarė. Neryžtingai mostelėjo į dėžę ir klausiamai pažvelgė į Michelle: galbūt ji susipras, ko berniukas nori?

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #50 Prieš 1 metus »
Švilpė stovėjo prie berniuko ir žiūrėjo į subintuotą ranką. Mulungu nieko jai neatsakė, tik šypsojosi.
- Tikiuosi, kad ranką nebe taip stipriai skauda,- nusišypsojo pirmakursė.
Mergaitė pritūpė prie savo kuprinės ir susidėjo visus išsiimtus daiktus ir vėl atsistojo. Vienuolikmetė pažvelgė į Mulungu, kuris žiūrėjo į paslaptingą dėžę. Geltonplaukė suprato, kad berniukas norėjo dar kartą apžiūrėti dėžę su jos radiniais.
- Žinai, man irgi įdomu kas čia yra, bet kaulo tikrai negalima liesti,- aiškiai ištarė Michelle, nors žinojo, kad berniukas tikriausiai nieko nesuprato.
Geltonplaukė pritūpė prie dėžės ir pažvelgė į jos vidų dar kartą. Mergaitė paėmė knygą ir pradėjo vartyti visus knygos lapus, norėdama surasti kokį nors tekstą suprantama kalba.
Po kelių minučių Rivera sušuko:
- ŽIŪRĖK!! ČIA YRA PARAŠYTA KAŽKAS ANGLŲ KALBA!!!
Švilpė ėmė skaityti.
Citata
Tai yra sena kerėjimo knyga. Knygoje pilna juodosios magijos burtų, o šalia knygos esantis kaulas užnuodytas.
- Mulungu, mums stagiai reikia į ligoninę,- sunerimusiu balsu pasakė Michelle.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1227
  • Taškai: 102
  • Lytis: Moteris
Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #51 Prieš 3 mėnesius »
Dori trynėsi prie ežero. Nuotaika buvo suknista, mat keturiolikmetė visiškai nelaukė Velykų atostogų. Jos jau už savaitės. Kalėdų atostogos buvo tokios niūrios ir nykios, kad dar vienų tokių visiškai nesinorėjo. Gerai dabar bent jau tiek, kad bus kažkiek šviesiau. Tačiau piniginėje beveik švilpė vėjai, kaip ir Gringotso saugykloje ir tai paauglę vertė jaustis sunerimusiai.
Bevaikščiodama prie ežero žolėse Mendel pamatė kažką pilko. Išsitraukusi burtų lazdelę ji pradėjo eiti tos vietos link, o artėjant ėmė suprasti, kad greičiausiai tai bus ola. Ir kaip anksčiau ji tos olos nepastebėjo? O gal jos tenais nebuvo?
Raudonplaukė įžengė į tamsią vėsumą ir ją iškart aplankė nostalgija. Ji prisiminė olą miške, kurioje anksčiau praleisdavo nemažai laiko, tačiau dabar toji ola jau buvo pamiršta. Dori negalėtų pasakyti, kada paskutinį kartą tenais lankėsi.
Šią akimirką raudonų plaukų savininkė tipeno palei olos sieną ir braukė per ją pirštų galais. Ir vis dėlto ta tamsa ir šaltis jai visai buvo nieko, ypač dabar, kai ir pačios namai tamsūs ir šalti. Ji jautėsi taip, tarsi tokiose vietose būtų nepastebima. Kad ir ką bedarytų, niekas jos negali susekti.
Tačiau netikėtai klastuolė išgirdo kažkokį krepštelėjimą ir staigiai atsisuko iškėlusi burtų lazdelę.

*

Prisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 190
  • Taškai: 653
Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #52 Prieš 3 mėnesius »
Buvo graži, šilta pavasario diena. Artėjo pats darbymetis, mat pavasarį reikės skinti daug įvairiausių žiedų tiek nuo medžių, tiek gėlių. O vasarą laukia žolelių skynimas. Tačiau kol kas Sakura galėjo pailsėti, nors, tiesą pasakius, tas darbymetis jai visai patiko, mat priminė mamą, namus ir pievą, tokią tikrą, natūralią ir saugią aplinką, kurios mergina išsiilgo. Be to, oras. Saulė ir jos šviesa. Ak, kaip per žiemą viso to Sakura pasiilgo! Pavasaris - nuostabus laikas.
Svajingai bevaikščiodama šviesiaplaukė pamatė, jog netoliese vaikšto Dori, toji mergina, kuri vis keičia plaukų spalvą, ir kuri su savo draugu Alanu yra piktumusių žudikė. Tačiau juk Alanas padegė piktmuses, o ne ji. Galbūt vertėtų pabandyti su ja pasikalbėti? Atrodė, jog ta mergina puikiai pritampa Hogvartse, turi nemažai draugų, jai šis pasaulis yra visiškai savas. Būtų įdomu su ja pabendrauti, sužinoti, kaip ji jaučiasi gyvendama žmonių išdarkytame pasaulyje?
Pati to nejausdama Sakura ėmė tipenti iš paskos raudonplaukei, kuri, regis, ėjo užtikrintu žingsniu. Matyt, turėjo tikslą. Ar Sakura jai netrukdys? Tačiau kojos pačios nešė paskui ir netrukus Levins priėjo įėjimą į olą. Įžengus į ją kūną užliejo vėsuma. Pėdoms tapo malonu, mat bet koks pokytis ant natūralios dangos Sakurai patikdavo.
Dori vaikščiojo po olą, bet netrukus atsisuko.
- Labas, - tarė šviesiaplaukė ir nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1227
  • Taškai: 102
  • Lytis: Moteris
Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #53 Prieš 3 mėnesius »
Širdis stipriai dunksėjo. O jei čia yra kokių pavojingų gyvių? Jeigu dabar pat teks kovoti už būvį? Atsisukusi keturiolikmetė pamatė žmogaus siluetą. Tas žmogus pasisveikino, bet galvoti kada nebuvo.
- Expelliarmus! - suriko raudonplaukė į žmogaus pusę. - Lumos. Basakojė! - nustebo ketvirtakursė ir švietė Sakurai tiesiai į akis.
Dori baimė atslūgo, tačiau aplankė pyktis. Ar ta keistuolė mane sekė? Kurių galų tokia gėlininkė atsivilko į purviną olą? Ji norėjo sužinoti, ar ką nors rezgu?
- Kodėl mane seki? - piktai paklausė Mendel. - Tikriausiai supranti, kad gali blogai baigtis? - balsas skambėjo pakankamai grėsmingai.
Prie viso to kišenėje ėmė cypti Maksas. Ta pelė Dori jau buvo siaubingai užknisusi. Kada jinai padvės?!
- Tylėk, tu kvaila, nusususi žiurke!
Dori ištraukė iš kišenės Maksą ir stipriai sviedė jį ant žemės. Bjauri, cypianti žiurkė, niurnėjo mintyse mergina. Jau laukė, kada Maksas ir vėl pradės cypti, išsigąs ir galbūt tiesiog ims ir pabėgs. Tačiau Maksas neišleido nei garso. Tą akimirką Mendel ėmė atslūgti ir pyktis, o tuo pačiu į galvą atėjo baisus suvokimas. Širdis ir vėl pradėjo plakti stipriau ir Dori pašvietė kažkur ten, kur sviedė pelę. Žiurkiukas gulėjo kraujo klanelyje.
Viskas įvyko taip greitai, susivokti buvo beprotiškai sunku. Dori suprato, kad ką tik užmušė Maksą, bet sau dar to nepripažino.

*

Prisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 190
  • Taškai: 653
Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #54 Prieš 3 mėnesius »
Deja, Dori Sakurą pasitiko ne taip, kaip šviesiaplaukei norėjosi. Tikriausiai aš ją išgąsdinau, ėmė save kaltinti varnanagė. Reikėjo palaukti, kol ji išeis į kiemą, ir ten pasikalbėti. Bendraamžė paleido į Sakurą nuginklavimo kerus, tačiau juk mergina net nebuvo išsitraukusi burtų lazdelės. Suknelės kišenėje lazdelė suspurdėjo ir tiesiog nukrito ant žemės.
Tą akimirką Dori pradėjo šviesti ilgaplaukei tiesiai į akis ir ją akinti. Levins nebematė nieko, tik bandė sukti akis į priešingą pusę. Tačiau tą pačią akimirką atsitiko dar kai kas. Pasigirdo cypimas, tarsi pelės, ir Dori pradėjo šaukti kažką apie žiurkes. Vėliau stojo stingdanti tyla. Sakura susirado savo burtų lazdelę ir priėjo prie raudonplaukės. Ji švietė į kruviną negyvą padarėlį.
- Oi, čia yra pelių! - sušuko Sakura. - Ar ji... ar ji plika? Aš tokios nemačiusi. Ar ji tave užpuolė? Jos gali būti pavojingos, turbūt kažkur yra urvelis.
Sakura taip pat ėmė šviesti savo burtų lazdele, tačiau ne į pelę, o į olos sienas ieškodama tos keistos rūšies urvelio, tačiau nieko nesimatė. Dori varnanagei atrodė pasimetusi. Galbūt pelė jai įkando? Gal ji nuodinga?
- Žinai, Dori, manau, kad bus geriausia iš čia eiti. Kaip tu manai? Ar ta pelė tau įkando? Galbūt reikėtų nueiti į ligoninę?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1227
  • Taškai: 102
  • Lytis: Moteris
Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #55 Prieš 3 mėnesius »
Dori net nesuprato, ar pavyko jai nuginkluoti Sakurą, ar ne. Paauglė buvo tarsi už kažkokios sienos, už kurios tik ji ir Makso lavonėlis. O visa kita - kažkur toli. Netrukus bendramokslė jau stovėjo šalia. Mendel suprato, kad ir Sakura mato šitą baisų vaizdą. Jeigu ji šitaip isterikavo dėl piktmusių, dabar mane tikrai paskųs, kad aš užmušiau savo augintinį, pagalvojo Dori.
Tačiau Sakura, regis, pasidarė savas išvadas. Mendel atrodė, jog basakojė pamanė, kad čia kažkokia mutavusi pelė ir kad jinai klastuolę užpuolė. Žinoma, ta keistuolė juk nežino, kad tu augini žiurkę. Makso užmušti ketvirtakursė tikrai nenorėjo. Ji tai padarė netyčia. Iš pykčio. Tiesiog ta pelė buvo maža ir gležna... O Dori supykusi... Juk ji nenorėjo... Bet dabar apie tai mąstyti nereikia. Šią akimirką reikia užglaistyti šitą situaciją. Apie moralinius dalykus pagalvosi vėliau. O dabar pasiruošk skiesti.
- Taip. Taip, ji mane užpuolė, - atsakė Dori. - Ne, įkasti nespėjo, aš... Aš išsigandau, pajutau ją ant savo rankos... Ir tiesiog... na, net nepagalvojusi mečiau... Aš nenorėjau, kad... nenorėjau, - Dori gerklėje atsirado gumulas. Ji nusuko ir lazdelę nuo Makso, ir nusisuko pati.

*

Prisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 190
  • Taškai: 653
Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #56 Prieš 3 mėnesius »
Reginys buvo kraupus, tačiau pievoje Sakura ne kartą buvo girdėjusi, kad šiame pasaulyje vyksta daug žiaurų dalykų. Tikriausiai šis pasaulis yra toks nenatūralus, kad yra prisiveisę ir visokių baisių, Sakurai neregėtų padarų, kurie išties gali būti pavojingi.
Žinoma, Sakura yra už kiekvienos gyvybės išsaugojimą, tačiau Dori juk nenorėjo, kad tam gyviui šitaip atsitiktų. Dabar ji atrodė susikrimtusi ir, regis, netoli ašarų. Sakurai pasidarė jos gaila. Kai Alanas padegė piktmuses, jos buvo nepavojingos. Pagautos. Todėl toks elgesys tikrai netoleruojamas. Tačiau Dori užpuolė netikėtai, tamsoje. Ji išsigando. Bet kam taip galėjo atsitikti.
- Nagi, tu dėl to nekalta, - Sakura paglostė raudonplaukei nugarą. - Juk tas padarėlis tave užpuolė, o tu tik gyneisi. Reikia džiaugtis, jog tau neįkando.
Sakuros galvoje sukosi mintys apie tai, iš kur atsirado šitos plikos žiurkės. Juk plikų žiurkių nebūna, ar ne? Jeigu jos gyvena Hogvartso teritorije ir yra neištirtos, tai gali kelti pavojų mokiniams. O gal vis tik jos nepavojingos? Nežinia.
- Žinai, galbūt reikėtų paimti tą padariuką ir nunešti į mokyklą? Profesoriui Beaumont? Galbūt jis galėtų pasakyti, ar šitos žiurkės yra pavojingos, o jeigu nežino, tai ištirti? Nes negerai, jeigu po Hogvartso apylinkes laksto nežinomi gyvūnai... Aš galiu nunešti, jeigu tau per sunku, - pasiūlė.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1227
  • Taškai: 102
  • Lytis: Moteris
Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #57 Prieš 3 mėnesius »
Dori viduje virė tikras eliksyras, kaip per kokią nuodų ir vaistų pamoką, ir atrodė, kad jis tuoj išsitaškys į visas įmanomas puses. Akimirką rodėsi, jog klastuolė pradės verkti, o kitą, kad puls juoktis, mat jai pavyko apmauti Sakurą. Kokia ji naivi, pagalvojo Mendel. Tikrų tikriausia kvaiša.
Tačiau kai Sakura ėmė guosti Dori, šią iškart aplankė sąžinės graužatis. Mat bendramokslė sakė, jog raudonplaukė dėl to nekalta, kad ji tik gynėsi. O realybė buvo kitokia. Dori ne tik, kad nesigynė. Ta pelė buvo jos augintinis daugiau nei metus laiko. Tai kas, kad Mendel Makso nemylėjo? Ar tai buvo priežastis jį užmušti? Dabar mergina gailėjosi, kad vis tik pasiryžo jį auginti. Reikėjo kam nors atiduoti arba bent jau paleisti į laisvę. Nors būtų numiręs nuo pirmo pasitaikiusio didesnio padaro, bet bent jau nenužudytas savo šeimininkės.
O ką basakojė pradėjo kalbėti vėliau, na, tai jau tikrai išgąsdino Dori, mat ji turėjo mintį nunešti tą lavonėlį magiškų gyvūnų priežiūros profesoriui. Dori sudunksėjo širdis. Juk praeitais metais jis pričiupo Meg su Dori prie fanageto lavono. O ką dabar pamanys, kai Sakura atneš tiesiog naminį augintinį? Kurį neva besigindama nudėjo Dori? Ir sužinos Alanas, baisi galima realybė pasiekė klastuolės smegenis. Ne, Alanui to sužinoti negalima. Dar reikės padirbėti, kad gėlininkė jam apie šitą nutikimą nepapasakotų. Ir niekam kitam.
- Nereikia, - atsakė Dori. - Nereikia, nes jos... nes šitos pelės... ak, Sakura, jos nepavojingos! Aš tiesiog nežinojau, kad čia šitos rūšies žiurkė, nemačiau, kas mane puola... Šitų pelių visada buvo Hogvartso apylinkėse, jos nieko nedaro... - melavo, kad tik varnė paliktų Makso lavoną ramybėje. - Gal tikrai eikim iš čia, gerai? Eime, - Mendel pradėjo tempti Sakurą išėjimo link.

*

Prisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 190
  • Taškai: 653
Ats: Olinis namelis
« Atsakymas #58 Prieš 3 mėnesius »
Galiausiai Dori pasakė, kad šitos rūšies žiurkes ji žino. Kad jų visada buvo Hogvartso apylinkėse, tiesiog raudonplaukė nematė, jog ją puola būtent ji. Tą akimirką mėlynakei suskaudo širdį. Vadinasi, mirė tikrai niekuo dėta pelytė. Tačiau kam dabar tikrai buvo sunkiausia, tai Dori. Nes ji žino, kad žiurkė pavojinga nebuvo. Kaip jai dabar teks gyventi? Matėsi, jog klastuolę šis įvykis labai sukrėtė. O kaip Sakura jaustųsi numetusi nuo savęs kažką, kas ją puola, ir jei paskui paaiškėtų, kad tai buvo niekuo nekaltas peliukas? Galbūt reikėtų tą gyvūnėlį palaidoti? Taip, taip ir padarysiu, tik kai nematys Dori. Kad dar labiau neliūdėtų ir nekaltintų savęs.
Atrodė, kad Dori viso šito jau buvo gana. Ji pradėjo tempti Sakurą lauko link, o Sakura ir nesipriešino. Lai jos išeina į dienos šviesą, susiras kokią nors jaukią vietą, kur galės pasikalbėti. Dabar Dori negalima palikti vienos, reikia ją paguosti. Kuprinėje Levins turėjo levandų eterinio aliejaus, kuris žmogui padeda nurimti. Taip, ji duos klastuolei užsilašinti šio aliejuko ant pečių, kad jis padėtų merginai taip stipriai nestresuoti, mažiau save kaltinti.
Merginos išlindo į dienos šviesą palikdamos šią vietą tuščią.