[Cindy Grant]

  Mergaitė kantriai laukė kitos mergaitės reakcijos į jos klausimą, o jai atsakius teigiamai, švilpukė draugiškai nusišypsojusi prisėdo prie topačio stalo, prie kurio sėdi mergaitė. Greit jaunoji burtininkė buvo užkalbinta.
- Aš esu Cindy Grant. O kuo tu vardu? Na, esu gan retas svečias bibliotekoje, kadangi nelabai mėgstu knygas ir jų skaitymą, bet man reikėjo susirasti reikiamos informacijos namų darbų ruošimui, tad ir teko atžygiuoti čia. - Draugiškai atsakė į iš pirmo žvilgsnio malonios varno nago koledžo narės klausimą ir norėdama būti mandagi, nesivertė knygos, o żvelgė į mergaitę laukdama atsakymo į užduotą klausimą.
- Patinka skaityti? Manau, kad turėtum gan gerai sutarti su mano broliu. Jam taip pat labai patinka knygos ir skaitymas - Tarė vidutinio ūgio mergina, net pati nežinodama, kodėl gi tai pasakė, bet vistiek išlikdama su draugiška šypsenėle veide.

[Sabrina von Sjuard]

   Tingiai nusižiovavo leisdama žvilgsniui slysti, regis, ištisus metus neliestų knygų nugarėlėmis. Daugelis jų buvo pasenusios, nutrintais viršeliais, apdulkėjusios, suplyšusios. Kitos, nors ir senos, tačiau savo padorios išvaizdos neprarado. Sakoma, kad gera ta knyga, kuri nutrinta ir apiplyšusi, tačiau Sabrinos iš tūkstančių tokių knygų nė viena netraukė.
   Turbūt jaunąją von Sjaurd būtų buvę galima priskirti prie tų, kurie linkę į senienas nekreipti dėmesio, mėgautis naujovėmis, tačiau mergina žinojo, ko čia atėjo, būtent dėl to laiko kitoms knygoms ir neskyrė. Lėtai ir užtikrintai žingsniavo į bibliotekos galą. Niekad nemanė, kad sėlindama Uždraustojo skyrio link gaus tiek daug adrenalino. Jautėsi taip tarsi vykdytų nelegalią veiklą. Laimei, narkotinių medžiagų neturėjo. Visgi tai įtampos nesumažino. Net nesumažino ir tai, kad priešais esanti lentyna su knygomis skirta septintakursiams, o štai ji - šeštą kursą baigianti varnė, nieko blogo nenorėdama nusprendė pasimokyti naujų burtų be profesorių pagalbos.
   Kūnu perbėgęs šiurpas privertė šyptelėti, o tuomet tyliai sukikenti. Pasipurtė stengdamasi nuvyti keistą jausmą šalin ir mintis sutelkti kitur. Sena, tačiau dar nenudėvėta knyga akimirksniu patraukė rudaplaukės dėmesį. Ištraukusi šią iš daugybės kitų žvilgtelėjo į viršelį, o tada išgirdusi kažką sau už nugaros kilstelėjo galvą pastebėdama, kaip kitos knygos krenta paskui tą, kuri buvo Sabrinos rankose.
   -Ups...-tarstelėjo žengdama žingsnį atbulomis, deja, nesėkmingai. Užsikabinusi už bala žino ko nė pati to nejausdama atsisėdo ant žemės paskęsdama tarp daugybės knygų. Regis, kažką šalimais ištiko toks pat likimas. Bandęs padėti gavo itin malonią Fortūnos šypseną.

[Kaylie Mateo]

Kaylie ieškojo nuošalios vietos, o tuo pačiu ir naudingos, kuri leistų jai pasiruošti kerštui. Kerštui už tėvų mirtį, jų kančias ir nuolatinę baimę, kurioje jie visi gyveno.
Biblioteka šeštakursei pasirodė tinkamiausia vieta. Ypač senasis skyrius su burtų knygomis, kur buvo galimybė aptikti seniai pamirštas ir apleistas knygas, kuriose slepiasi reikiama informacia. Juk anskčiau individai vieni kitus kankino kur kas skaudžiau nei dabar.
Čia vos tik žengus žingsnį dulkės nuo knygų nugarėlių ėmė kutenti kvėpavimo takus. Nevalingas kosulys sprustelėjo iš rudaakės bronchų.
- Na ir netvarka.. - kažką po nosimi burbėjo grifė.
Ėmė knisti kiekvieną lentyną. Kiekvieną knygą, kai staiga viskas ėmė griūti. Ši staiga pradėjo gaudyti knygas, tačiau nebeatlaikiusi visų jų krito ant žemės.
- Velnias! - Stengėsi nenusikeikti, tačiau sunkiai valdėsi, kai viskas ėmė griūti ant josios. Žmogus pamatęs vaizdą iš viršaus mąstytų, jog mergina maudosi knygų baseine, tačiau toli gražu taip nėra. O dar kažkieno balsas pasiekė Kay klausą. Ši kiek persigando, nes jai tai ne mokinys, o profesorius, merginai galas, juk ji dar tik šeštakursė, o šiems čia eiti ne valia.

[Sabrina von Sjuard]

   Iš viršaus krentančios knygos skaudžiai daužėsi į kūną. Visu svoriu ne itin plona knyga trinktelėjo merginai į galvą, sekanti pataikė į petį. Suniurzgė papurtydama galvą. Pirmasis smūgis išties buvo skaudus. Atrodė, kad šalia buvęs žmogus tvojo su plaktuku, o ne šimtus puslapių turinti knyga.
   Nuo trečiojo smūgio ir visų sekančių apsaugojo pasirodęs Marso sakalas. Be didelių pastangų numušė krentančias knygas į šalį. Regis, ir šalimais tokias pat kančias kenčiančio asmens saugumu pasirūpino. Na, galbūt sulaukė irgi tik pirmųjų smūgių.
   Vienui vienas žodis, išsprūdęs iš lūpų, leido suprasti, kad į biblioteką įžengė ir dabar knygų krūvoje sėdėjo ne kas kitas, kaip panašaus amžiaus mergina.
   Staigiai stryktelėjo pajusdama tvirtą pagrindą po kojomis. Apsidairė. Jei bibliotekoje iki jų buvo pakankamai didelė netvarka, dabar buvo chaosas.
   -Tavęs nesužeidė?-kiek kaltai šyptelėjo ištiesdama ranką ant žemės tebesėdinčiai merginai. Knygas nuvertė pati, todėl sąžininga, jog knygų griūtį irgi turėjo ištverti viena. Grifukė, kaip spėjo, šito nenusipelnė, visgi, kaip sakoma - kartu linksmiau.
   -Ką veiki čia taip vėlai?-kryptelėjo galvą. Susiradusi kišenėje burtų lazdelę mostelėjo šia. Reikėjo, kuo greičiau viską sutvarkyti, kol niekas neatkreipė dėmesio į dar didesnę netvarką ir šių kaltininkes.

[Kaylie Mateo]

Knygų griūtis pasitiko merginą bibliotekoje į kurią ji įžengė nelabai legaliai (ne nelabai, o turbūt visiškai nelegaliai) . Galbūt aukštesnės jėgos nusprendė, jog čia jai būti nevalia, tačiau akivaizdu, kad Kay tokiais dalykais netikėjo. Ji išvis niekuo nepasitikėjo ir niekuom netikėjo. Na galbūt tėvais, kurie dabar guli apkasti juoda, šalta ir kirminų prisiveisusia žeme. Bet dabar ne apie tai.
Rudaplaukė čia buvo ne viena, o tai šiek tiek gąsdino iki tos akimirkos, kai tas (toji) nepžįstamasis (-oji) prakalbo. Tai leido atsipusti ir suprasti, kad tai panašaus amžiaus mergina.
- Kaip ir ne, - pajudinusi visas savo galunes nusprendė rudaakė, tačiau nepažįstamosios pagalbos nepriimė. Atsistojo pati ir labai greitai. Juk ji buvo mokyta apsiginti, o ten taip pat tobulinama reakcija ir greitis. - Man nereikia pagalbos, tačiau ačiū už paslaugumą. - Bandė likti mandagi, tačiau buvo aiškiai matyti, kad ji susimovė, tačiau kaip prisileisti žmones, kada jie tik skaudina.
- Nesimiega, tad užsukiau pasiskaitinėti apie senai išnykusius burtažodžius, domiuosi praetimi, - bandė kažką paaiškinti, tačiau tiesos čia buvo tik kelios dešimtys procentų. Juk ji čia atėjo keršto vedama, bet kažkam pasakoti savo gyvenimo istoriją, tikrai nevalia. - O tu čia kokiais tikslais užklydai? - Klausiamai nužvelgė priešais stovinčia merginą ir dėkingai linktelėjo, kai ši keliais lazdelės mostelėjimais viską sutvarkė.

[Sabrina von Sjuard]

   Kiek rauktelėjo antakius merginai atsisakius pagalbos. Tai nebuvo kokia nors situacija, jog reiktų didelio pasitikėjimo, be to, jos mokėsi toje pačioje mokykloje, nieko blogo nutikti negalėjo, jei priimsi pagalbą iš ranką ištiesusio žmogaus. Na, nebent tuo atveju, jei stovėtų Elliw. Ji jau kartą įrodė, kad yra vaikštanti, klykianti nelaimė, o dar tiksliau - anomalija.
   -Ne visiems kiti gali atrodyti geranoriški.
   -Žinau, bet...
   Tyliai atsiduso stebėdama, kaip rudaplaukė atsisakiusi pagalbos pakyla ant kojų savo jėgomis. Būtų tuoj pat pasišalinusi, mat, atrodė, jog grifė visai netrokšta bendrauti, visgi pasiliko. Jai reikėjo išmokti naujų burtų, o tokia proga - slapčia įsliūkinti į biblioteką, uždraustą skyrių - ne visuomet pasitaiko.
   Gūžtelėjo pečiais nesureikšmindama pasiūlytos pagalbos. Tiek jau tos. Pasiims knygą, o tada paliks šią vieną.
   -Ar tave taip pat traukia ir istorija?-kiek primerkusi akis žvilgtelėjo į rudaplaukę. Retai galėjai išgirsti tokius žodžius iš mokinio. Praeitis retam buvo įdomi tiek, kad šis domėtųsi savo noru. Be magiškųjų gyvūnų informacijos Sabrina daugiau nieko ir neieškojo. Skaitė ir domėjosi tik jais.
   -Panašiai, kaip ir tu, tik manęs netraukia praeitis, noriu pasimokyti savarankiškai,-gūžtelėjo pečiais perbraukdama ranka per dailiai sutvarkytas knygas. Tokioje situacijoje neįsivaizdavo gyvenimo be burtų. Buvusią betvarkę sutvarkyti būtų tekę valandų valandas darbuotis, o dabar tai tebuvo vienas paprastas lazdelės mostelėjimas.
   Dievinu burtus...
   Auskinės akys užkliuvo už melsvo viršelio, skidabriniu užrašu. Susidomėjusi atsargiai šią ištraukė.

[Kaylie Mateo]

Priimti pagalbą, kada jos būtinumas prilygsta keliems procentams - eilinis silpnavališkumo požymis. Kay niekada neketino pasirodyti silpna. Na nesakyk, niekada niekada, tačiau po tėvų mirties, tai vienintelis jos tikslas. Taip pat emocinė sitprybė ir fiziška jėga. Na ir dar vienas svarbus aspektas - įsiminti, kuo daugiau burtažodžių ir juos tinkami panaudoti.
- Na nežinau, gal ne kiek pati istorija, o burtažodžiai apie kurių egzistavimą pamiršta prieš kelis šimtus metų. - Bandė išlikti komunikabili, tačiau jai sunkiai sekėsi. Ir ilgainiui vėl tyla apgaubė bilioteką. Kaylie knisėsi po knygų lentynas ieškodama kažko neįprasto, kas iš pirmo žvilgsnio pritrauktų jos dėmesį.
- Na, tokiu atveju, galima sakyti, kad čia mes panašiais tikslais. - Vos matomai kiltelėjo lupų kampučius, toliau ieškodama kažko seno ir neįprasto. Kai staiga jos akys sustojo ties gelsva nugarėle. Ilgai netrukus, ji rankomis ištraukė tą knygą labai atsargiai, kad vėl viskas neišgriūtų, nes turbūt nuo senumo šių knygų lentynos labai nepatvarios.
Įdomu, vien tik tas pavadinimas užrašytas kitonišku šriftu.
Į šalį padejusi tą knygą vėl akimis ėmė bėgioti palei dulkėtas knygų nugarėles, ji norėjo pasiimti kelias knygas, kad nereikėtų čia vaikščioti kas kelias minutes. Juk jos skaitymo įgūdžiai buvo puikiai ištobulinti.

[Sabrina von Sjuard]

   Linktelėjo. Mintis, kad ne ji viena domisi senais burtažodžiais, kurie jau šimtus metų nebuvo ištarti jokio burtininko, keistai gundė. Dabar ji galėjo ne tik perskaityti daugybę knygų su įvairiais burtais, bet ir juos išmėginti dvikovoje su šalia stovinčia rudaplauke. Žinoma, jei tik ši sutiktų. Nuojauta kuždėjo, kad visgi atsakymas būtų teigiamas. Geriausia burtus patikrini praktikoje.
   Linktelėjo į merginos žodžius ir tik tuomet suvokė, jog neprisistatė. Pastaruoju metu šitai padaryti gana dažnai užmiršdavo. Tiesa, paskutinis kartas su pirmakurse švilpe buvo mažų mažiausia tragedija.
  -Beje, Sabrina von Sjuard,-ištiesė ranką kiek suabejodama, kad grifė teiksis paspausti ją.
   -Turbūt,-gūžtelėjo pečiais padėdama atgal į vietą rankose buvusią knygą. Perbraukė pirštais per kitų viršelius. Klausa akimirksniu sugavo žingsnius. Svetimus. Širdis krūtinėje sudunksėjo. Į biblioteką, regis, įžengė bibliotekininkė.
   -Pakliuvom į bėdą,-sumurmėjo apsidairydama, ieškodama vietos, kur galėtų pasislėpti,-turi pasiūlymų?-adrenalinas keistai plūstelėjo į kūną, o tuomet į smegenis. Šyptelėjo.

[Kaylie Mateo]

Labai keistas jausmas apgaubė rudaplaukę ir jos mintis. Ji net akimirką pamąstė, kad ši mergina galėtų tapti jos drauge. Juk ji tokia panaši į ją. Pomėgiais, drąsa, juk bet kas į bibliotekos uždraustą skyrių tikrai neitų. Išskyrus narsuolius, kuriems trūksta adrenalino.
- Aš Kaylie, Kaylie Mateo - spustelėjo Sabrinos ranką, - malonu. - Vos matomai kilstelėjo lupų kampučius.
Dar viena von Sjuard Hogvartse. Kiek jų čia yra, kartais geriau nežinoti, tačiau faktas, kad jie nėra apgavikai ar dviveidžiai. Kiek ji pamena, kada pakliūvo Uždraustajame miške buvusiam profesoriui von Sjuardui į akiratį, jis pakankamai ramiai reagavo ir paskirta bausmė buvo labai smagi. Ji buvo lyg papildoma pamoka, kuri leido patobulėti.
Rodos kolegės klausa neapgavo, tikrai kažkas įsliūkino į biblioteką. Širdis pradėjo sparčiau plakti, turbūt pulsas pakilo virš šimto. Adrenalinas. Nieko blogo tame neįžvelgsi.
- Bėdų bėdelė, - tyliai sušnibždėjo Sabrinai. - Gal einame ten, - pirštu bakstelėjo prieš lentyną. - Pabandysime ją apeiti. - Dustelėjo Kay nežinodama ko imtis. Juk ji neplanavo čia prisidaryti bėų. Hogvartsas jos namai.

[Sabrina von Sjuard]

   Pakliūti į bėdą visai netroško. Ne vien dėl to, jog būtų nubausta, tektų iškentėti bausmę ir taisyklių laužymo pasekmes, bet ir dėl Soreno. Jis turbūt neabejotinai gautų laišką, kaip puikiai jo jaunėlė sesuo mokėsi Hogvartse ir kaip gerai laužė taisykles. Bėdos prisidarys vien būdamos tokiu vėlu metu bibliotekoje, kai visi mokiniai ramiai laiką leido bendruosiuose kambariuose, neverta minėti, kokiame skyriuje jos buvo.
   Dar kartą apsidairė paniškai ieškodama išeities. Ant peties tupintis Fandangas taip pat sujudo. Pakilti virš lentynų - išduoti į bėdą pakliuvusias merginas. Teliko tik ramiai tupėti ant peties.
   Būtų tyliai sukikenusi iš Kaylie žodžių, tik šiuo momentu tai atrodė nereikšminga ir nenaudinga.
   -Galėtum pasinaudoti vampyrišku greičiu.
   Marso sakalo balsas. Jei tik būtų buvusi viena turbūt taip ir būtų pasielgusi, tik palikti vienos grifukės nesinorėjo. Jei jau bus užtiktos, tuomet kartu.
   Linktelėjo praleisdama merginą pirmą į kiek saugesnę vietą nuo bibliotekininkės, tuo metu pabandydama išsiaiškinti tikslią jos buvimo vietą, o tuomet nerdama prie Kay.
   -Reikia pasiekti duris, tik jei bandysim, didelė tikimybė, kad pakliūsim į jos akiratį,-konstatavo numanomą ateitį. Atsklido balsas. Įtarus, tačiau neužtikrintas, kad kas nors iš tiesų čia yra. Viltis neužgeso. Viltis - kvailių motina.

[Kaylie Mateo]

Būti išmestai iš Hogvartso dabar jai būtų labai nenaudinga. Pirma, ji neturi kur apsistoti, antra liko visai nebedaug mokslo ir ji bus laisva. O nusižengimų ji turi ne vieną, tad šitas būtų įtrauktas į tą patį sąrašą, kuris dar paiilgėtų keliais punktais.
Ir kodėl visada šitaip? Paskutiniu metu lyg koks nelaimių magnetas, prisišaukiu bėdas..
Kaip elgtis ir ką daryti ji nelabai numanė, tad laikėsi pirmojo savo sumanymo. Ir džiaugėsi, kad Sabrina jos nepalieka. Juk kitas būtų nešias iš čia savo kūnelį taip greit, kad kaži ar kas būtų spėjęs ką suprasti.
- Rizikuojam? - Dustelėjo Kay, - juk jei liksim čia daug didesnė tikimybė, kad pakliūsim į jos akiratį, o bėgti, vienintelė išeitis, - atidžiai apžiūrėjo teritoriją ir bibliotekininkę, kuri žingsniavo pro knygų lentynas.
- Manau dabar tinkama akimirka, - vos girdimai ištarė rudaplaukė vildamasi, kad vos Sjuard išgirdo ir nesustabdomai bėgo iš bibliotekos, rodosi, kad moteriškė nė nespėjo sureaguoti kas nutiko.

[Sabrina von Sjuard]

   Tylus klausimas iššaukė plačią Sabrinos šypseną. Pradžioje buvusi nedrąsi, kiek šaltoka ir nekomunikabili mergina iš tiesų buvo azartą mėgstanti grifė, o ir drąsos, būdingos šiam koledžui, Kaylie netrūko. Jaunoji von Sjuard akimirksniu pajuto susižavėjimą bendraamže. Galbūt paskutiniams kursams kabant ant nosies sugebės susirasti tikrų draugų? Pastaruosius metus tam per daug pastangų ir laiko neskyrė.
   -Jei man tektų keliauti į negyvenamą salą, būtum viena pirmų sąraše,-tyliai sukikeno linktelėdama. Regis, abi suvokė, jog kaip bus - taip. Įkliūti belaukiant ar bėgant nebebuvo svarbu. Tereikėjo pasirūpinti, kad grifukė suspėtų pasprukti, o jai pasinaudojant vampyrišku greičiu bėdų nekils.
   -Bėk,-švelniai stumtelėjo priešais stovinčią merginą, o tuomet žvilgtelėjo į bibliotekininkę. Vos kelios lentynos ir ji bus ranka pasiekiama. Nusipurtė. Mintyse įsivaizdavo, kaip turėtų būti nemalonu, jei ši nutvers ją už pakarpos, kaip kačiuką.
   Pasipurtė nuvydama mintis šalin ir nieko nebelaukdama dingo iš bibliotekos taip greitai, kaip tik galėjo. Nė pati dorai nesuvokė, kokiu greičiu išbėgo.
   -Misija įvykdyta,-šyptelėjo Kay imdama žingsniuoti koridoriumi bendrojo kambario link.

[Michelle Rivera]

Vakare, slampinėdama po Hogvartso biblioteką, Michelle įėjo į knygų skyrių, kuriame buvo senos knygos apie burtus. Švilpė visada troško mokėti kuo daugiau burtažodžių, tik jai trukdė vienas, vienintelis dalykas. Tinginys. Tačiau, nepaisant jo, pirmakursė paėmė pirmą knygą pasitaikiusią po ranka, atsivertė primą puslapį ir ėmė skaityti.
Gal po kokių penkių minučių Michelle sėdėjo ant bibliotekos grindų ir buvo labai įsitraukusi į skaitymą. Jos akys lakstė nuo vienų paveikslėlių, iki kitų, nuo kitų paveikslėlių, iki tekstų... Švilpė mažais rankos judesiais kartojo, kaip turi judėti ranka tariant tokį burtažodį, ar kitokį.
Staiga švilpei pasidarė šaltoka ir ji atsistojo, užvertė knygą, padėjo atgal į lentyną ir paėjo šiek tiek į priekį. Pirmakursė vėl pasiėmė į rankas kažkokią knygą, tačiau dabar ji vartė lapus ir ieškojo paveikslėlių.

[Cassidy Melens]

Mergaitė kiaurą dieną buvo bibliotekoje. Nes ji pirmą kartą gyvenime pamiršo atlikti namų darbus. O tądien buvo paskutinė dieną. Ji vaikščiojo iš vieno skyriaus į kitą. Ir taip buvo visą dieną. Iki tol kol Vovere pastebėjo, kad jau vakaroja. O ji nei nebuvo įpusėjusi. O ne ką man daryti gausiu S ar T ir susigadins mano vidurkis. Pradėjo mintyse stresuoti dvylikametė. Ir dar sykį pažiūrėjo į savo transfigūracijos rašinį. Dar trūksta kelių burtažodžių. Dar bijodama pagalvojo varniukė. Ir apsidairė ar kažko nesimato. Ir abejodama palikusi rašinį nuėjo ieškodama kažkokių burtažodžių. Ji ėjo iki pat galo kur buvo lentynos prikrautos visokiausių knygų. Dar ji pastebėjo mergaite sėdančia ant grindų ir kažką skaitančia. Geriau paliksiu ją ramybėj. Nusprendė antrakursė kuriai pačiai nepatiko kai kažkas lenda kai ji mokosi. Ir Vovere dar kartą apsidairė po skyrių. Ir su pirštais pradėjo liesti knygų nugarėles, taip pat ji jas skaitė. Ik tol kol jai užkliuvo vieną knygą. "Trancfigūracijos sunkieji ir antraeiliai burtažodžiai ". Mergaitė ją lėtai paėmė ir atsargiai apžiūrėjo. Knygą buvo gal penkiasdešimt metų senumo. Dvylikametei knygą pasirodė ne tokia sena kaip kitos. Ir ji jau norėjo eiti iš skyriaus, bet ji netyčia paleido knygą iš rankų ir ji nukrito ant kojų. O tiksliau ant mažojo piršto. Ir antrakursė suspiegė. 

[Michelle Rivera]

Švilpė ir stovėjo ir vartinėjo knygos puslapius ieškodama paveikslėlių. Suradusi juos, mergaitė bandydavo atkartoti parodytus judesius. Vaje, kiek daug reikia žinoti norint mokėti burti. Ir burtažodžiai, ir rankos mostai...
Staiga Michelle's paveikslėlių žiūrinėjimą pertraukė kažkokios mergaitės suspiegimas. Švilpė staigiai atsisuko į pusę iš kurios sklido nemalonus garsas. Pirmakursė pamatė, kad ant šiek tiek toliau stovinčios mergaitės kojos pirštų nukrito knyga. Michelle labai išsigando ir, kažkur įkišusi rankose laikytą knygą, nubėgo prie nepažįstamos mergaitės. Vienuolikmetė pakėlė nukritusią knygą nuo grindų ir paklausė:
-Ar viskas gerai?
Paklaususi žvilgtelėjo į knygos pavadinimą ir nustebo:
-Oho, kokiam dalykui ruošiesi, kad pasiėmei šią knygą?