0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
Ats: Senasi skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #15 Prieš 6 metus »
  Vos įžengus į biblioteką gali pamatyti velniškai daug knygų lentynų, jų gale grotomis aptvertą uždraustąjį, kuris tikriausiai traukė ne vieną smalsų hogietį. O šalia jo, pačiame gale, storu dulkių sluoksniu uždengtas buvo senasis skyrius su burtų knygomis. Lentelė ant jo bylojo, kad jis buvo skirtas tik septintakursiams mokiniams, nenuostabu kodėl jis toks dulkėtas. Kas žino ar koks septintakursis iš vis žino apie šio skyriaus egzistavimą, vis dėl to dulkės ir bala žino kiek knygų (iš kurių galbūt tik dar papildomos dulkės tėra likusios) nei vieno netraukia. Na, o kokiam pirmakursiui ar antrakursiui įkišti nosį (ir daug kartų nusičiaudėti) pašniukštinėti tikrai būtų įdomu, su tokia galybę burtažodžių.

  Andromeda lėtai įžengusi į šį skyrių iš kart pajuto, kaip dulkės pradėjo kutenti nosį. Ši vos susilaikė nenusičiaudėjusi ir neišdavusi savo buvimo šiame skyriuje. Visgi lentelė griežtai sakė, kad į šį skyrių gali įžengti tik 7-kursiai, bet juodaplaukė negalėjo susilaikyti. Ši galybė knygų su jai dar nežinomais burtažodžiais traukte traukė ir koks magnetas.
 
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #16 Prieš 6 metus »
Slapukiškai žvelgdama į sienas, antrakursė tipeno klaidžiais pilies koridoriais. Raudonskruostės batelių pakulnė vis takšėjo į jau vietomis įtrūkusias grindis, taip imdama erzinti Ashley. Nepaisant to, ore tabalo Tonks kaklą pridengiantis balsvas šalis. Šį atrodo niekuo neišsiskiriantį vakarą tamsiaplaukė dėvėjo pūstą it koks pyragaitis, sijoną bei tokios pačios juodos, kuri labai priminė tą nuostabų ir turbūt bene paslaptingiausią paros metą - naktį, palaidinukę. Smulkiom garbanėlėm nusėti plaukai dailiai krito ant mergiotės pečių. Taigi, šiąnakt ji atrodė lyg išsipusčiusi į kokią puotą, tačiau deja deja tai buvo tik staiga išsidabinti šovusi mintis. Ashley net pati nenutuokė kodėl. Gal būt tai rudeninės darganos sukeltas įkvėpimas derinti, o gal tiesiog eilinis smegenų pačiuožimas.
Netrukus, lydima įvairutėliausių minčių, grifė priartėjo prie milžiniškų durų, vedančių į kitą pasaulį. Taip, biblioteka. Akimirkai sudvejojusi ar verta atsiriboti nuo pasaulio kelioms valandoms, kai laukia krūva namų darbų, strazdanė vis dėl to peržengė slenkstį ir jau dabar neapsisprendė į kurią pusę traukti. Galiausiai mergaitė pasirinko kairiąją patalpėlės puselę ir nukaukšėjo. Ši akimis peržvelgė jau nučiupinėtas knygas, todėl tik susiraukė bei nutolo nuo jų. Štai, atokesnėje vietelėje stovėjo milžiniška knygų lentyna, nukrauta ne tik rašliava, bet ir storu dulkių sluoksniu. Taip pat ten stoviniavo kažkokia mergiūkštė. Labai jau kažką ji priminė. Įsižiūrėjusi grifiokė išvydo klastuolių atmušėją Andromedą. Išsišiepusi iki ausų, Tonks priartėjo prie klastuolės.
- Nagi nagi nagi, - kilstelėjo antakius, o tada priekaištingai tarstelėjo. - Ir ką gi mes čia turime.. Ogi Andromedą Žvynuotąją, - įsmeigė akis į pirmakursę. - Nejaugi ieškai knygų padėsiančių laimėti kvidičą? Neee, manau net jos nepadės, - įsikando į lūpą, kad neprapliuptų juokais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Ashley Tonks »
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #17 Prieš 6 metus »
  Juodaplaukė lėtai valė odinius knygų viršelius vis paskaitydama kas ant jų parašyta, tačiau iki šiol dar nė viena nepritraukė jos susidomėjimo. Jai norėjosi paskaityti tokią burtažodžių knygą, kuri užgniaužtų kvapą ar net atimtų žadą, deja tokios turbūt tėra tik uždraustajame skyriuje. Tamsiaakė blyškia ranka perbraukė per kelis vadovėlius. Pajutusi keistus kauburėlius ji pažvelgė į vieną į knygų. Šios pavadinimas buvo užbraukytas, tai tik dar labiau gundė imti ją ir atsiversti.
   Knyga buvo tamsia žalia, kone juoda pavadinimas ant jos viršelio buvo užbraukytas taip pat, o atsivertus radinį - pirmasis puslapis nuspalvintas juodai. „Kad ir kas turėjo šią burtų knygą, nenorėjo, kad jos pavadinimas išliktų.“- pagalvojo Andromeda lėtai ją vartydama.
  Akimirkai prieš įnyrant į knygą, ji išgirdo garsų batelių tauškėjimą. Klastūnyno globotinė lėtai pasuko galvą ir tyliai nusikeikė. Prie jos artėjo klaikiai atrodanti grifų atmušėja, net pagaugai nuėjo Andromedos kūnų pamačius kaip tas pūstas sijonas atrodė siaubingai. O išgirdusi Ashley komentarą norėjosi iš kart trenkti iš knygos į galvą.
-Nagi, nagi, žiūrėkit kas pasirodė, ogi pati grifpalaikė Ashley Tonks.- Klastuolė pakišo knygą po pažastimi ir sarkastiškai paplojo, o tada pašaipiai vyptelėjusi, atkirto,-  Aš bent atėjau knygų padėsiančių laimėti kvidičo varžybas, o ne kaip tu į tuščia smegeninę grūsti pasakas apie princeses.
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #18 Prieš 6 metus »
Kita aplinka ir visiškai kita Andromeda. Tiesa, tas klastuoliškas bukumas išlikęs, tačiau kokios mes aršios.. Ajajaj..
- O kodėl gi ne, - pakraipė galvą, o tada nužvelgė pirmakursę. - Kam gi man knygos apie kvidičą.. Juk ir be jų puikiai išsiverčiu. Va, geriau paskaitinėsiu apie tokias damutes kaip tu, - dar pridūrė kaštonplaukė ir nužingsniavo prie lentynos ant kurios aiškiai parašyta "Tik septintakursiams".
Knygos buvo nuklotos baisiausiai storu dulkių sluoksniu. Savaime aišku, kad jos nevartytos tikrai ilgoką laiko tarpą. Čia pat vietoje galėjai užsičiaudėti negyvai, tačiau deja deja Ashli kažkokiu būdu atsilaikė prieš tuos bjaurius organizmus.
- Hmmm, kas gi čia įdomaus. Gal rasime kokį skaitalą apie panelę Žvynuotąją. Kur daugiau ieškoti knygų apie mūs kvidičininkę jei ne čia. Ir žinai kodėl? - kiek garsiau tarstelėjo garbanė, kad jos naujoji priešė išgirstų. - Neįsižeisk, bet nemanau, jog kam nors esi įdomi, o šios knygelės atrodo net nepaliestos, - filosofiškai kalbėjo Tonks ir baigusi padabino veidelį šypsena.
Rudaakė rankele perbraukė per rašlevos nugarėles, o tada nuo pirštų galiukų nusipūtė dulkes. Strazdanės žvilgsnį patraukė viena knyga.. Bet antrokė neskubėjo jos traukti iš lentynos. Vis dėlto gali sudrumsti dulkėms ramybę ir užsitarnauti šiokį tokį išpuolį.
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #19 Prieš 6 metus »
Andromeda tik akimirkai pasijautė tarsi laimėjusi kokią taurę, bet tada Ashley Tonks ir vėl smogė. Ir šį kartą kiek skaudžiau. Juodaplaukė sučiaupė lūpas, skersai pažiūrėjo į grifpalaikę, o tada ilgais pirštais stipriai suspaudė rankose laikytą knygą. Ji vos vos laikėsi nepratrūkusi rėkti, o tuo labiau neužpuolusi pasipūtėlės. „Geriausia būtų jai išvis nieko nesakyti, tiesiog praignoruoti, tada ta mergiūkštė atliptų. Bet negaliu visko taip palikti. Turiu jai atsikirst, nes jei to nepadarysiu, reikš, kad aš pasidaviau, o ji laimėjo. Ne! Neleisiu to! Nieku gyvu.“ - piktai galvojo klastuolė. Pirmakursė tikrai nežadėjo nusileisti tai liurbei grifei. Tik ne toks žmogus Andromeda.
-Ashley, mieloji mano. Turbūt tavo žirnio dydžio smegenėlės nesupranta, kad čia knygos apie burtažodžius, o ne žmones. Be to, apie mane knygos dar nėra parašyta, kadangi aš dar nieko didingo nepadariau, bet žiūrėk po kiek metų, kai tu kiurksosi kokiame griovy, ar nusigėrusi smuklėje, pamatysi laikraštyje mano didų vardą. Tada galėsi, kad ir nusprogti iš pavydo.- ramiai atkirto juodaplaukė.- Nors, ironiška, bet galbūt jau ir taip būsi nusprogusi.
Tada ji slėpdama šypseną po storu plaukų skydu atsivertė naują knygos puslapį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Andromeda Žvyniuotoji »
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #20 Prieš 6 metus »
- Svarbu jų bent kiek yra, - visai ramiai išspaudė kelis žodelius iš savo burnikės. - Ne taip kaip pas tave, - dar pridūrė, o tada toliau žvalgėsi lentynoje, nepamiršdama ir akiplėšos klastuolės. - O teeip, tavo didusis vardas puikuosis pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Jau įsivaizduoju antraštę, - nukreipė svajingą žvilgsnį į taip pat apdulkėjusį langą. - "Andromeda Žvynuotoji ir vėl išgėrusi nusidainavo su kalnų troliu. Daug niekuo dėtų miestelėnų išvežti ligoninėn, mat sprogę ausų būgneliai", - tarytum kokia reporterė išdėstė visą straipsniuką, o tada vėl nusisuko, jog ta visažinė neišvystų kikenimo.
Patingėjusi kažko ieškoti, o gal vis dėl to pabijojusi čiaudulių lavinos, strazdanė priėjo prie vargšelės Žvynuotosios, kuri tikriausiai dabar tiesiog degė noru užvožti antrakursei.
- Nagi nagi, ir ką gi čia skaitinėsi? Gal vis dėlto burtų savo ištinusiom lūpom nuslėpt? Uogų pamiškėj prisirijai? Žinai, kartais reik pagalvot, kad netilpsi į savo ir taip x dydžio rūbelius, - kilstelėjo antakius ir susidūrė su mielosios priešės akimis.
P. S.I hope you're happy.

*

Neprisijungęs Andromeda Fomalhaut

  • V kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My mind is far away from easy.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #21 Prieš 6 metus »
  Juodaplaukė giliai įkvėpė ir nieko nebe atsakė. Ji turėjo sugalvojusi kitą planą ir žymiai geresnį. Viena akimi ji stebėjo grifpalaikę, kuri pažvelgė į knygų lentyną. Jos plona ir blyškios spalvos rankos greitai ištraukė burtų lazdelę ir paslėpė ją rankovėje. Ir visas šis veiksmas truko vos kelias sekundes iki tol kol ta mergiščia priėjo prie klastuolės ir prikibo prie jos skaitomos knygos, kuri, beje, tikrai buvo įdomi.
- Man tik pasigirdo, ar tu ką tik papasakojai savo vieną ateities gyvenimo dalį? Nes tik tokiai kaip tau ir kitiems tavo grifpalaikiams ir tereikia dainuoti įkaušusiems su troliais.- ramiai atkirto Andromeda gniauždama kietą knygos viršelį.
  Ji jautė tą iki kaulų čiulpų pažįstamą lazdelės šaltuką, kuris tik ir sakė “išsitrauk mane ir pagaliau užtildyk tą kvaišą, paukščio smegenėlėmis”. Kitą akimirką vėl išgirdusi komentarą apie savo išvaizdą ji nebesusivaldė.
- Klausyk, tu buka, stora karve, užknisai visus iki gyvo kaulo, kad tu prasmegtum pragare!- ji suriko ir akimirksniu išsitraukusi lazdelę ją nukreipė Ashley pusės link ir suriko,- Silencio!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Andromeda Žvyniuotoji »
the child is grown the dream is gone and I have became comfortably numb

*

Neprisijungęs Kaspijanas Blekmitas

  • III kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kai gali tapti kate, pasaulis pasidaro nebeįdomus.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
Diena jau nuo pat ryto buvo niūri. Net Kasparo katė švelniai murkdama ir laižydama jam ranką žadindama dar nuo ankstyvo ryto jo nedžiugino. Pamokos praėjo niūriai, nors ir kaip bandė nusiteikti teigiamai jokie minčių kodai jam netiko. Toks jausmas, kad nuo Kasparo buvo nuplautas visas džiaugsmas... Taigi Kasparas žingsniavo į vietą, kuri buvo paskutinė jo viltis. Į vietą kuri buvo didelė patalpa, užgriozdinta didelėm medinėm lentynom, kuriose jau nuo pat mokyklos įkūrimo dulkėjo senos storos ir nevisai knygos. Vos įžengus į šią vietą, nosį ėmė kutenti sausas pergamentu ir popieriumi pertvinkęs kvapas. Kasparas ėmė žingsniuoti į patį bibliotekos galą, beveik prie uždraustojo skyriaus. Ten posūkis kairėn, vedantis iki pat sienos kur lentynose gulėjo visos senos knygos. Kasparui šį skyrių rekomendavo smalsi grifiukė, su kuria jie karts nuo karto pasikalbėdavo. Nieko nelaukdamas Kasparas išsitraukė lazdelę ir sušnabždėjo lumos. Kai švieselė išryškėjo Kasparas nieko nelaukdamas ėmė naršyti knygų lentynas ieškodamas knygos, kurioje galima rasti nuotaikos keitimo kerus. Na aišku, knygų daug - o tos kurios reikia niekaip nerasi. Taigi kai visiškai Kasparo kantrybė išsisėmė ir kai jis nebegalėjo daugiau kentėti jis ištarė: accio knygos apie nuotaikos keitimus. Tuoj pat lentynos ėmė bruzdėti ir šalia jo tvarkingai sugulė bent dešimt storų, storų knygų. Vos pakeldamas Kasparas knygas nusitempė prie artimiausio stalelio, prisistūmė fotelį ir maloniai atsidusėjęs pradėjo vartyti knygas. Knygose buvo smulkiai aprašomos tikrosios emocijos, kažkokie išsiriškimai, bet niekaip nesugebėjo rasti puslapio kuriame būtų burtažodžiai. Na va, Kasparo savijauta dar pablogėjo ir nors ir kaip jam sąžinė neleido tyliai ištarė: accio puslapiai kuriuose surašyti burtažodžiai apie nuotaikų kaitą. Dviejose knygose pasigirdo žaižus popieriaus plyšimo garsas ir prieš Kasparą jau gulėjo keturi lapai su kažkokiais receptais. Pasirodo burtažodžių keiti emocinę savijautą nėra( Kasparas nujautė kad jie uždrautajame skyriuje). Bet lapuose buvo nurodyti keli gėralų receptai kurie turėtų pakeisti Kasparo ir taip pablogėjusią savijautą... Tvarkingai susilankstęs lapus Kasparas pažvelgė į laikrodį
- Va jetau, kaip vėlu. Užsisėdėjau čia visas dvi valandas... Išalkau.Taip pagalvojęs Kasparas nieko niekam nesakęs nudūmė į pagrindinę salę, galvodamas, kad ir jo išalkusiai katytei reikėtų paimti kelis kasnelius, likusius nuo vakarienes.
Laikas praleistas su katėmis niekuomet nėra iššvaistytas.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #23 Prieš 6 metus »
Bethany žingsniai aidėjo per biblioteka vadinamą patalpą. Iš tiesų, čia visuomet buvo tylu. Tyla tebuvo nuolatinė palydovė tarp išminties kupinų knygų, lentynų bei vos vos šnarančių, verčiamų puslapių.
Pasiėmusi įdomiau atrodančią knygą, Bethany jau norėjo eiti kur nors prisėsti, tačiau akelėmis nejučiomis už kažko užkliuvo. Buvo bepradėjusi eiti nuo tos lentynos, tačiau galvą atsuko atgal, o sidabrinė grandinėlė sukėlė vėsumo jausmą, primenantį apie jos buvimą. Skyrius, skirtas septintakursiams. Bethany nebūtų čia lindusi, tačiau smalsumas buvo jos charakterį sudaranti dalis, tad apsižvalgiusi ar tylomis, jos niekas nepastebėjo, žengė arčiau šios lentynos, tikėdamasi atrasti kažką naujo, dar nežinoto.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #24 Prieš 6 metus »
Sebastianas vėl ieškojo tylos. Nepakentė to triukšmo. Jis tiesiog norėjo kažkur rasti visišką ramybę, nes kol kas ją rasdavo tik nuėjęs miegoti į pustuštį vaikinų miegamąjį, o visur kitur tvyrojo triukšmas, kvailystės, pokštavimas, juokas, apkalbos ir visoks kitas velnias. Taigi, pamąstęs  kur dar galėtų rasti tylą, jam į galvą šovė vienintelė vieta. Biblioteka. Berniukas, palikęs visus daiktus, kuriuos paprastai nešiodavosi paliko ant lovos ir tik pagriebęs lazdelę nuėjo link savo tikslo. Bibliotekoje, kaip ir spėjo, buvo tylu, bet ne taip tylu. Šnabždesys sklido iš visų kampų, todėl Azrielis tikrai nepasirinko vietos arti kitų mokinių. Jis žingsniavo gilyn į biblioteką, vis gilyn ir gilyn, kol galiausiai, akys užkliuvo už vienos knygos, visai paprastos. Ant seno viršelio buvo parašyta „Paprastieji kerėjimai ir užkeikimai“. Ne tai ko tikėjosi. Mėšlas pagalvojo, grūsdamas knygą atgal į prikimštą lentyną. Netoliese akys vėl užtiko nematytą lentelę, kuri skelbė, kad skyrius tik septintakursiams. Tik staiga, prie lentynos, lyg iš niekur išdygo mergaitė, kuri apsižvalgė ir šmurkštelėjo į uždraustą lentyną. Sebas buvo įsitikinęs, kad ji tikrai nėra septintakursė. Vargu ar įpusėjus visą kursą. Lyg niekur nieko, Azas priėjo prie lentynų ir susidūrė su šviesiaplauke. Šonu atsirėmė į lentyną, sukryžiavo rankas ir lyg flirtuodamas, žavingai nusišypsojo savo nuostabia ir netikra šypsena.
- Ir ką gi tokia jauna panelė čia veikia?- tyliai ir tuo pačiu metu garsiai ištarė.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #25 Prieš 6 metus »
Pirštų galiukai lietė knygų nugarėles, o rusvos akelės skaitė užrašytas, įspaustas raides. Neatrodė, jog čia buvo kažkas naujo, tad tai šiek tiek nuvylė mergaičiukę, bet nesuteikė didelio liūdesio ar nusivilimo. O kam? Juk ji vistiek pasieks septintą kursą, vistiek visą tai mokysis ir sužinos. Bethany jau norėjo apsisukti bei su iš anksčiau paimta knyga, kuri atrodė šiuo metu tikrai reikalinga jos sumanymui, eiti iš šio skyriaus. Tačiau išgirdo žingsnius. ,,Po šimts!", - galvoje visos mintys sukosi tik apie galimus pasiaiškinimus ar kitokias beprotiškas idėjas, kaip, kad nuodingo augalo auginimas ant nuosavos kambario spintelės. Varniukė jau apsisuko eiti iš šios bibliotekos vietos, o tuomet į ją trenkėsi. Iš netikėtumo šviesiaplaukė varniukė paleido knyga iš rankų. Ši nukrito ant grindų, kiek tolėliau nuo jos. Bethany pakėlė akis į ją atsirenkusį asmenį. Ji stengėsi neparodyti susikaupusio įniršio, o į aktorystės vaidybos pamokėles eiti dabar netroško. Tuo labiau, kad ją beviltiškai erzino ta paika ir aiškiai netikra berniuko šypsena.
- O ką gi tokio pat amžiaus, ir dar koledžo, berniukas sugalvojo čia paveikti? - atsakė klausimu į klausimą ir pati kuo maloniau šyptelėjo, nors akys draugiškumu nespinduliavo, - pradėti reiktų nuo tyčinio atsitrenkimo į mane.
Sakinį, kurį tiesiog pasufleravo, ji sušnabždėjo tyliu savo balsu. Tuomet atsitūpė bei pakėlė knygą, šiek tiek apvalė viršelį bei, galop, tikėdamasi, kad šis vaikis neperskaitė knygos pavadinimo, atsuko nugarėlės pusę ir taip ėmė ją laikyti.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #26 Prieš 6 metus »
Vos Sebastianui įlindus tarp lentynų, kur ir atsekė mergaitę, ši atsitrenkė ir pametė iš rankų nugvelbtą knygą, kuri su trenksmu nukrito ant žemės. Jis net nežvilgtelėjo į tą knygą, tik stengėsi žvelgti tiesiai mergaitei į akis. Per savo gyvenimą buvo išmokęs puikiai įžvelgti kitų jausmus. Tai lengva, jei žinai kokius ženklus reikia sekti. Pastebėjo, kaip stipriai buvo suerzinęs šviesiaplaukę, todėl kandi šypsena išniro pati savaime. Šį sykį net nereikėjo vaidinti, jis tiesiog nusišypsojo ta šypsena, kurios vienintelės nereikėjo vaidinti.
  - Man būtų maloniau, jei kreiptumėtės į mane žodžiu "ponaitis",- atsikirto kiek nusilenkdamas. Nuo jo veido vis dar nedingo ta pati šypsena.- Na, galbūt, aš tik pareigingas varnas, kuris nepažeidinėja taisyklių ir bando nuo to išgelbėti kitus?- atsakė taip, kaip ir mergaitė klausimu atsakė į jojo. Tada jis įėjo giliau tarp lentynų ir ištraukė pirmą pasitaikiusią knygą.
  - Proto užvaldymo pradmenys,- perskaitė pavadinimą ir sučiaupė lūpas bei primerkė akis taip, lyg vertintų knygą. Tada žvilgtelėjo kokią knygą turi varnė. Negalėjo perskaityti tikslaus pavadinimo, nes mergaitė bandė jį paslėpti, bet galėjo pamatyti, kad tai kažkas susijęs su herbologija ir augalais.
  - Taigi, jei jau atėjai čia, galbūt norėtum paskaityti ką nors įdomiau, nei žolės,- kilstelėjo antakį ir ištiesė knygą mergaitei,- o galbūt... bijai? Žinai, galbūt jautiesi nesmagiai čia įlindusi, juk tu varnė, pats mačiau kokia dauguma jūsų. Mergaitės,- tiesiog spjaute išspjovė paskutinį ir nužvelgė šviesiaplaukę nuo galvos iki kojų, lyg būtų pasibaisėjęs, nors jokio jausmo nebuvo,- kai kurios net taisykles žeidžiat dėl išsimokslinimo,- šyptelėjo.- Taigi, ką manai? Norėsi paskaityti apie proto užvaldymą,- balsas vėl grįžo ankstesnį toną, kurį valdė lūpos, iškreiptos šypsenos.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
Bethany juto jo žvilgsnį. Ji nežinojo kodėl šis vaikis tai darė, tačiau galbūt norėjo žvelgti į jos akis. O kokio velnio, mergaičiukė net nesvarstė. Nebuvo kada. Net vienos, nieko vertos sekundės. Ką jau kalbėti apie akimirką.
Varniukė suglumusiu žvilgsniu pažvelgė į berniuką, kai šis menkai pasilenkė ir pasakė tai, ko menkiausiai tikėjosi išgirsti. Galimą jo pravardę.
- Ką gi, tuomet ponaitis turėtų mane vadinti Bete, - laikydama knygą sukryžiavo rankas bei atsirėmė į lentyną, - nes ne visoms patinka būti panelėmis.
Ji galbūt būtų pasakiusi tvirtesnį argumentą, bet jo neturėjo. Nelabai ir reikėjo, kadangi Bethany dabar stebėjo šį ponaitį. ,,Kaži, jis neturi giminių Hogvartse? Reiks pasidomėti šiek tiek", - nutraukė savo pamąstymus. Išties, dabar viskas ko troško ji - neprisidaryti gėdos. Varniukė spjovė į taisykles (ha, ir tai jau kelias buvo sulaužiusi), o galbūt dabar jai tiesiog nerūpėjo. Juk susiruošė auginti neleistiną augalą miegamajame. Pirmakursė neturėtų pasižymėti tokiomis idėjomis, tačiau taip jau nutiko.
- Pareigingas varnas? - kilstelėjo antakius, - žinai, visiškai taip neatrodai.
Bethany perkėlė savo svorio centrą ant kojų bei žengė žingsnį nuo lentynos. Atkryžiavo ir nuleido rankas. Tačiau vistiek žiūrėjo ką šis vaikis darė. Išgirdo knygos pavadinimą. ,,O taip. Susidomėjau. Tiesiog leipstu kaip noriu ją skaityti. Ne", - žaidė savo mintimis beveik neklausydama jo, juk net nežinojo kas jis išvis. Tuomet pamatė link savęs ištiestą knygą.
- Taip, aš turiu baimių, - paėmė ją laisva ranka ir pati žvelgė į viršelį, - tačiau neleistinų knygų skaitymas ar taisyklių laužymas nėra mano baimės.
Varniukė tiesą pasakius buvo ieškojusi šios knygos, tik žinoma, kitur. Dabar ją laikė rankoje bei žvelgė į viršelį.
- Asmeniškai, galėčiau tam prieštarauti, - ramiai priėmė pasibjaurėjimo kupiną balso toną bei jos išvaizdos nužvelgimą, - kai kurios taisykles laužo ne tik dėl mokslo, - pakėlė akis ir žvelgė tiesiai į jį, - taip pat egzistuoja dalykas, kaip linksmybės.
Tuomet Bethany paėmė abi knygas į vieną ranką bei apsisprendė galutinai.
- Kodėl gi ne, - nenuleido akių, - girdėjau, proto užvaldymas nėra labai sudėtingas.
Šviesiaplaukė pasigailėjo, jog paliko plaukus paleistus. Jie beveik siekė alkūnes, galai buvo tapę garbanomis, tačiau vistiek ji nesijautė jaukiai.
- Tikiuosi, prisidėsi, - žengė žingsnį link pusės, kur išėjimas iš šio skyriaus, - nebent pats pareigingasis varnas nenori ar bijo.
Galbūt ne veltui Bethany gavo statulėlę koledžo rinkimuose. Taip jai leido suprasti jog ji ne tik protinga ar sugeba būti linksma. Ji ir sumani, ir gudri. Tereikėjo šias savybes išugdyti tinkamai.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #28 Prieš 6 metus »
-  Gerai, būtinai galiu jus vadinti Bete,- išgirdęs kitą žodį išsišiepė, nes nors puikiausiai suprato ką Betė norėjo pasakyti, bet ji galėjo nuskambėti visai ne taip. Sebastianas nusprendė pasinaudoti akimirka,- nepatinka būti panele, o kuo tada norėtum būti? Taip pat ponaičiu?- padarė šiokią tokią pauzę, kad Bethany galėtų ką nors pasakyti. Ak, kokį nevaldomą malonumą jis jautė kai ką nors provokuodavo ar erzindavo!- Beje, nors man gerai būti ponaičiau, mielai priimsiu kreipinį Sebastianas, Sebas arba, jeigu tik Betei labiau patiks, Azrielis.
Jis kurį laiką stebėjo mergaitę, kuri atrodė susimąsčiusi. Tada pasisuko į šoną ir pirštų galais perbraukė per senų knygų nugarėles, jausmas buvo toks lyg liestų šiurkščią odą, nors geriau įsižiūrėjus kai kurios knygos ir buvo padengtos oda, kitos buvo tokios senos, kad viršelį atstojo plonos ir medinės lentelės.
- Tikrai neatrodau? Ak, kaip keista. Aš galvojau, kad esu iš akies trauktas varnas. Žinai, kaip sako - nespręsk apie knygą iš viršelio,- kalbėjo nė nemirkteldamas, nors suprato, kad iki pareigingo varno jam toli kaip iki mėnulio,- o tu kaip tik atrodai kaip tikra varnė. Kas nors tau tai sakė? Sena, uždrausta knyga rankose, kuri bet kam kitam pasirodytų didžiausia nuobodybė, o štai tau, tai atrodo linksma,- nusišypsojo,- tik aš vis tiek manau, kad yra daug įdomesnių ir linksmesnių veiklų nei knygų skaitymas,- kilstelėjo antakį priėjo arčiau mergaitės. Iš tiesų, tai net kiek nustebo kai Bethany paėmė knygą ir prakalbo apie proto užvaldymą. Jam tai iš tiesų buvo kiek įdomu, bet... betgi Sebastianui Azrieliui buvo per sunku tai pripažinti. Jis žvilgtelėjo į ilgus mergaitės plaukus, o po to tiesiai į akis.
- Manau, pareigingasis varnas būtinai prisijungs prie taisyklių pažeidinėjimo,- ištarė. Nors veido mimika ir balso tembras nepasikeitė ir liko toks pat slepiantis jausmus, bet galima prisiekti, kad jei varnė buvo pastabi ir akylai žvelgė į Sebą, galėjo pamatyti vos vos rusenančias susidomėjimo liepsneles akyse.
- Taigi, jeigu tikrai nebijai, kad pamatysiu tavo tamsiausias, baisiausias, slapčiausias paslaptis, suteiksiu tau pirmenybę išrinkti kokį tik nori burtą,- jis ištraukė savo burtų lazdelę lyg parodydamas, kad yra tikrai pasirengęs,- vis dėlto reikia pasisaugoti. Juk bibliotekininkė gali pagauti du baisiai pareigingus, taisyklių užvaldytus  varnus. Nors gal, ji mus nuvestų ten, kur dar daugiau paslapčių nei mūsų galvose,- vėl kiek šyptelėjo. Šį kartą akys liko ramios.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Sebastianas Azrielis Herondeilas »
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Senasis skyrius su burtų knygomis
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
Nedaug kartų buvo gyvenime, kai mergaičiukė troško, kad šalia buvęs asmuo patylėtų.
- Visaip galima suprasti, - spėjo įsiterpti kai išgirdo savo ištariamą vardą, - užsičiaupk.
Bethany užvertė akis aukštyn. Visas šitas vaikigalio elgesys varė į neviltį. Į milžinišką, beviltišką neviltį.
- Taip, aš esu girdėjusi, kas atrodau kaip tikra Varna, - pripažino, - tačiau kol nebuvau Hogvartse, daugelis manė, jog puikiai tikčiau ir į Klastūnyną. O knygų skaitymas praverčia, - nežadėjo pradėti karo, bet nutiko, galbūt, kitaip, - ir beje, knygų skaitymas nėra vienintelė įdomi veikla, jeigu taip norisi žinoti.
Bethany atsikvėpė. Galbūt pripažino galvoje atsiradusį faktą, galbūt ne. Tačiau tai nebuvo didžiausias jos rūpestis. Galvoje kniurksojo dar kita galybė minčių.
- Tikrai pareigingasis, - vis dar žiūrėjo į viršelį, - kurgi ne.
Bethany atvertė pirmąjį knygos puslapį. Tuomet vertė kitą. Ir dar kitą. Taip pervertė visą knygą. Lyg kažką nujausdama, ji pakėlė akis bei ėmė žvelgti tiesiai į Sebastiano akis. Jose Bethany įžvelgė susidomėjimą.
- Mhm, įdomu, ką tokio baisaus galėtum pamatyti, - padėjo iš jo gautą knygą į lentyną bei ištraukė savąją lazdelę iš kišenės. - Kad ir kaip kartais kalbi protingai, užburiančiai ir visaip kitaip, tikrai norėtųsi, jog nenusišnekėtum.
Mergaičiukė visiškai nežinojo kas darėsi su ja. Lyg jos visiškai nežinoma, tamsioji pusė laukė šios akimirkos, norėdama pasirodyti. Ji nepažinojo savęs, savo veiksmų ir minčių, bet trauktis nebegalėjo. Dvejoti taip pat. Tegalėjo prisidengti tamsiąja savo puse ir pridėti dar vieną, idealiai sudėtą kaukę.
- Legilimens!
Mergaičiukė šį burtažodį mokėjo beveik idealiai. Jai nereikėjo jokių pradmenų, jokios knygos. Tai tebuvo paslaptis, kuri vis dar buvo paslėpta po daugybe kaukių šydų.