0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė

Ats: Vilkolakių Irštva
« Atsakymas #30 Prieš 5 metus »
Lunai prisistačius ir beveik iškarto pasakius, kad yra vilkolakė Karen nustebo.
 -Na neturiu aš jokios galios, nors abudu tėvai yra vampyrai, bet vienintelis į vampyrus panašus bruožas, kad galiu trumpai miegoti, -atsakė. -O kodėl tu jį taip pavadinai? -paklausė Rasel išgirdusi katino vardą. -Gal dėl to, kad tu jam paklūsti, -nusijuokė.
Merginai pasisakius, kad yra varnanagė ir šeštame kurse Džekė atsakė į klausimą:
 -Aš iš klastūnyno, pirmame kurse.
Jaunesnioji mergina žvilgčiojo tai į savo papūgą kuri vis dar suko ratus, tai į vyresniąją merginą sėdinčią šalia. Po kiek laiko įsidrąsinusi Saerę nusileido ant rudaplaukės peties ir vis dar nepatikliai žvilgčiojo į Kingą.
 -Čia Saerę, -parodė į papūgą. -Gal galėtum papasakoti apie vilkolakius ką nors? Kuo maitinasi, kas būna per pilnatį, o ypač Hogvartse? Tiesiog ką nors papasakok ir viskas, nes būtų įdomu sužinoti apie kitos rasės atstovus daugiau, -paprašė klastuolė laukdama pasakojimo.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Vilkolakių Irštva
« Atsakymas #31 Prieš 5 metus »
-Ne, aš Kingui nepaklūstu. Mes abu bendraujam, kaip draugai, kurie vienas kitą puikiai supranta. Nesielgiu su juo, kaip su nieko nesuprantančiu augintiniu.-Glostydama katino kailį kalbėjo rudaplaukė.-Nė nežinau kodėl taip jį pavadinau, galbūt dėl to, jog jo kailis ir jis pats atrodo didingai.-šyptelėjo mėlynakė. Karen paprašius papasakoti apie vilkolakius mergina susimąstė. Jai neitin patiko pasakoti apie savo rasę, tačiau nenorėjo pasirodyti nemandagi.
-Būdama vilkolake turiu puikią uoslę ir klausą, naktį lengvai galiu matyti viską aplinkui net jei būna tamsu, nors į akį durk. Vilkolakiai būdami žmonėmis pasisotina paprastu maistu, o tampant žvėrimi žudo visus kas tik pasimaišo kelyje. Be to vilkolakio įkandimas paprastam žmogui mirtinas.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė

Ats: Vilkolakių Irštva
« Atsakymas #32 Prieš 5 metus »
Karen pastebėjo, kad Luna nelabai suprato, o gal ir suprato, bet to neparodė, kad ji pajuokavo, nes ėmė sakyti, kad nei vienas, nei kitas kitam nepaklūsta. Kartais aš tikrai nelabai moku pajuokauti. Tarkim, kad ir dabar... Gal kada nors išmoksiu, gal kada nors...
 -Aišku, -pridūrė Rasel, kad nereikėtų sėdėti tyloje.
Varnanagei ėmus pasakoti apie vilkolakius Džekė klausėsi ir išgirdusi, kad įkandimas gali būti mirtinas nusipurtė. Tuo tarpu Saerė labiau įsidrąsinusi perskrido ant kitos peties arčiau Kingo kadangi ten buvo patogiau tūpėti. Vis dar susikaupusi ir pasiruošusi, bet kada pulti į dangų nuo katino. Mergina sugalvojo padaryti tą patį ką padarė visai neseniai.
 -Gal norėtum pažaisti kaip ir žaidimą? -paklausė vyresniosios merginos. -Aš paklausčiau tavęs klausimo, tu į jį atsakytum ir užduotum savo klausimą ir taip darytume kol pabostu. Gerai? Gal gali papasakoti apie savo šeimą? Ko nenori pasakoti gali nesakyti, -dar pridūrė klastuolė.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Vilkolakių Irštva
« Atsakymas #33 Prieš 5 metus »
Šalia gulintis Kingas atsistojo ir nusipurtęs liuoktelėjo merginai ant kelių. Perbraukusi ranka per purų katino kailį rudaplaukė apsidairė. Jas supo aukšti stori medžiai, kurių šakos stiebėsi į viršų. Nužvelgdama toliausiai stovintį medį mėlynakė pastebėjo voverę tupinčią ant šakos. Ši letenėlėse laikė riešutą ir stebėdama aplinką jį griaužė. Šyptelėjusi Luna atsisuko į Karen.
-Žinoma, galim,-linktelėjo mėlynakė,-gyvenu nuosavame name Londone su mama ir tėčiu, jie taip pat vilkolakiai ir yra gaujos vadai, tad nuo pat gimimo buvau mokoma apsiginti ir kautis kardu, turėjau ir vyresnį brolį, tačiau jis žuvo...-ramiu balsu kalbėjo mergina.
-Na, o dabar tu papasakok apie savo šeimą.-Žvilgtelėjo į mergaitę.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė

Ats: Vilkolakių Irštva
« Atsakymas #34 Prieš 5 metus »
Kingui liuoktelėjus ant Lunos kelių Saerė išsigandusi pakilo į orą ir šiek tiek palaukusi vėl atsitūpė ant peties.
 -Aš gyvenu su abiejais tėvais dviaukščiame name kažkur Velso viduryje. Užsiimam žemės ūkiu, didžiąją dalį daržovių parduodamia turguje, bet šiek tiek ir pasiliekame kadangi nesu vampyrė ir man reikia normalaus maisto. Tai čia būtų tiek apie mane, -baigė pasakoti Karen. -Tu greičiausiai nesupratai, ką aš norėjau pasakyti. Kai aš užduodu klausimą tu turi į jį atsakyti ir užduoti visiškai kitą. Gali klausti į mano užduotą klausimą, bet turi ir savo sugalvoti, -aiškino Rasel vyresniajai merginai, tikėdamasi, kad ji suprato jos žodžius. Gal aiškiau paaiškinau, nors man atrodo, kad kažko primaliau ir neįmanoma suprasti ką aš iš viso aiškinu. Šiek tiek pagalvojusi Džekė uždavė klausimą:
 -Kaip tau Hogvartsas? Kas labiausiai patinka, o kas ne? -užklausė varnanagės.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Vilkolakių Irštva
« Atsakymas #35 Prieš 5 metus »
Išklausiusi Karen mėlynakė susimąstė.
-Jei tavo tėvai vampyrai, o tu žmogus, negi tavo tėvams niekada nekyla pagunda pulti tave ištroškus kraujo?-Luna nežinojo ar tai neįžeis mergaitės, tad iškart pridūrė,-atleisk, kad to paklausiau, tiesiog pačiai teko patirti, ką reiškia, kai vampyrui trūksta kraujo. Tikrai ne patys maloniausi prisiminimai...
-Supratau tave, tik man buvo įdomu sužinoti apie tavo šeimą,-šyptelėjo mergina.-Hogvartsas išties puikus, daug išmokau, patyrinėjau naujas vietas, susiradau naujų draugų, o minusų turbūt nėra...Na nebent tai jog kartais būna nuobodu, nes čia nėra veiklos. O tu ką ketini veikti per atostogas? Jau ką nors suplanavai ar dar ne? Be to gal jau žinai ką veiksi baigus ir patį Hogvartsą?-žvilgtelėjusi į mergaitę paklausė rudaplaukė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Karen rasel džekė De Taer Rafaelė Realfė

Ats: Vilkolakių Irštva
« Atsakymas #36 Prieš 5 metus »
Lunai paklausus klausimo Karen nelabai daug galvojo, o tiesiog beveik iš karto atsakė į jį:
 -Na mano tėvai kaip ir jau suaugę žmonės tad jiems nereikia daug kraujo ir juo pasimaitina renginiuose iš žiobarų. Mane tėvai išmokė kaip atskirti kada jie gali išsiurbti kraują iš bet ko ir man geriau nesirodyti jų akyse, o kada galiu būti šalia ir jų nesibaiminti.
Vyresniajai merginai pasakius, kad suprato jau iš karto Rasel išklausė jos kitą klausimą ir jau šiek tiek pagalvojusi atsakė į jį:
 -Šią vasarą kaip ir kitas važiuosiu pas močiutę su seneliu ir ten praleisiu atostogas. O tu esi jau ką susiplanavusi? -uždavė šiaip sau klausimą.
Varnanagei uždavus klausimą Džekė pasistengė greitai apgalvoti savo mintis ir atsakyti į klausimą.
 -Baigusi Hogvartsą net nežinau ką veiksiu. Šiuo metu mane labai traukia Magijos Ministerija, bet po kelių metų gali mano mintys ir pasikeisti. O tu jau gal turi kažkokią svajonę kurią ruošiesi įgyvendinti juk jau šeštame kurse? -paklaususi klausimo jaunesnioji mergina susimąstė kokį gi čia klausimą uždavus.
 -Kokiu tu sportu užsiėmi jeigu aišku juo užsiėmi? -paklausė keistoko klausimo į kurį dažniausiai sulaukdavo atsakymų kaip pavyzdžiui: ,,Aš nesportuoju", ,,O tau kaip atrodo" ir t.t.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Vilkolakių Irštva
« Atsakymas #37 Prieš 5 metus »
Klausydama mergaitės pasakojimo Luna susimąstė. Turėtų būti nemalonu, kai žinai, kad tavo tėvai išalkę kraujo ir tu turi lėkt kuo toliau nuo jų ir nesimaišyti jiems akiratyje.
-Taip, su tėvais keliausiu aplankyti Australiją. Nors iš pradžių maniau, kad pasigailėsiu, tačiau dabar laukiu šios kelionės.- Nauji nuotykiai, naujos vietos ir žmonės, tai būtent ir traukė rudaplaukę.
-Taip, mintys labai greitai keičiasi,-linktelėjo mergina,-žinau, kad liko nebe daug, tačiau dar nežinau ką noriu veikti baigus Hogvartsą,-gūžtelėjo pečiais mėlynakė. Be pareigos, kurią turėjo atlikti Luna apie nieką kitą negalvojo, tad dabar nežinojo ką atsakyti.
-Dažniausiai treniruojuosi, tad tai ir būna mano sportas. O ką tu mėgsti veikti laisvalaikiu?-žvilgtelėjo į mergaitę.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Karen rasel džekė De Taer Rafaelė Realfė

Ats: Vilkolakių Irštva
« Atsakymas #38 Prieš 5 metus »
Karen klausėsi Lunos kai ši kalbėjo apie savo kelionę, o jai uždavus klausimą atsakė:
 -Na neturiu aš didelio pasirinkimo ką veikti laisvalaikiu, bet vistiek kai nebūna ką veikti kyla klausimas ,,Ką gi man veikti?". Mėgstu laipioti po medžius, o užlipusi į medžio viršūnę ir kur nors įsipatoginus stebėti žvaigždes, mėgstu maudytis ir mane labai sunku ištraukti iš vandens, kartais kokią knygą paskaitau. O tu kaip supratau laisvalaikiu treniruojiesi ar dar ką nors veiki?
Rasel ėmė galvoti ko čia paklausus, bet jai joks klausimas nesusigalvojo galvoje ir neišėjo iš burnos, bet po kiek laiko ji sugalvojo klausimą.
 -O kokias tu šalis esi aplankiusi ar daug kur keliauji, -klausimai pasibėrė iš burnos, bet po kiek laiko atsirado ir kitas. -Galima paglostyti Kingą?

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Vilkolakių Irštva
« Atsakymas #39 Prieš 5 metus »
Klausydama mergaitės Luna šyptelėjo. Merginai taip pat patiko laipioti medžiais ir stebėti žvaigždes, regis, ji nė nepastebėdavo, kaip prabėgdavo laikas. Mergaitei uždavus klausimą mėlynakė susimąstė.
-Nė nežinau...Prasidėjus atostogoms dažniausiai keliauju, nes ir man, ir mano tėvams patinka nauji nuotykiai ir kelionės, taip pat vakarais žaidžiam kokius nors žaidimus, jei susirenka daugiau žmonių, ką nors gaminam, o viena turbūt daugiausiai laiko praleidžiu miške, arba su kuo nors bendraudama,-gūžtelėjo pečiais rudaplaukė.
-Esu aplankiusi Austriją, Kaliforniją, Estiją, Švediją ir per šias atostogas aplankiau Australiją, turbūt tai viena gražiausių mano kada nors matytų šalių,-šyptelėjo mergina.-Žinoma,-linktelėjo mėlynakė žvilgtelėjusi į ant kelių gulintį katiną.
-Kokią šalį tu norėtum aplankyti?
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė

Ats: Vilkolakių Irštva
« Atsakymas #40 Prieš 5 metus »
Karen klausėsi Lunos. Apie jos keliones ir aplankytas šalis ir grožėjosi naktiniu dangumi. Jai uždavus klausimą Rasel šiek tiek pagalvojo ir atsakė į klausimą:
 -Na net nežinau kokią šalį labiausiai norėčiau aplankyti, -susimąstė. -Gal Braziliją ar Japoniją. Nors ir esu daug aplankiusi šalių, bet daug dar liko ir neaplankytų, tad tikrai net nežinau kokią šalį norėčiau aplankyti, -vėl pakartojo savo žodžius.
Džekė ėmė galvoti klausimą. Nors jai ir atrodė, kad galvojo šiek tiek, bet praėjo tikrai daugiau nei šiek tiek laiko, tad teko iš karto užduoti klausimą, net nepagalvojus koks jis yra durnas.
 -Prie kokių jūrų, vandenynų esi buvusi? -paklausė durniausio klausimo pasaulyje ir tik jį uždavusi susiprotėjo, kad jis tikrai nėra normalus.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Vilkolakių Irštva
« Atsakymas #41 Prieš 5 metus »
Išgirdusi mergaitės atsakymą į savo klausimą Luna žvilgtelėjo į Karen.
-Turbūt dar spėsi aplankyti ir visas likusias šalis,-šyptelėjo mergina. Kingas pakėlė savo galvą nuo rudaplaukės kelių ir apsidairė. Liuoktelėjęs ant žemės katinas nusipurtė ir žvilgtelėjo į savo šeimininkę. Mergaitei uždavus klausimą Luna susimąstė.
-Esu buvusi prie Ramiojo vandenyno ir Baltijos jūros,-atsakydama šyptelėjo mergina,-na, o dabar manau mums su Kingu metas grįžti į pilį.-Atsistojusi mėlynakė žengė kelis žingsnius ir žvilgtelėjo paskutinį kartą į mergaitę,-tikiuosi dar susitiksim,-nusišypsodama tarė Luna ir dingo kartu su savo katinu medžių šešėlyje. Šalia šeimininkės šuoliuojantis katinas linksmai šokinėjo per nulūžusias medžių šakas.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Vilkolakių irštva
« Atsakymas #42 Prieš 3 metus »
-Maniau, kad jau ne be ateisi...-pasakė metamorfmagas, atsisukdamas į Dulksną, kuri stovėjo Etanui už nugaros.
-Na, tik nereikia, - ironiškai įsišiepė Dulksna, nusivalydama sniegą nuo paslaptingai nuo šeimynos akių nudanginto ochros spalvos paltuko, prieš vieną žiemą Etano nešioto. - Tai, kaip?
Švilpiukas plačiai kaip upė nusišypsojo.
Snaigės palengva krito iš ankstyvo balsvo, rausvo dangaus. Pats balčiausias ir puriausias patalpas nuklojo užmirštąją vilkolakių irštvą. Ten, kur beveik viskas ir prasidėjo.
Sniegas sugirgždėjo, berniukas atsisėdo ant virš žemės iškilusios storos medžio šaknies. Iš kuprinės ištraukė seną knygą, prikimštą spalvotų skirtukų. Mergytė, tik keliais mėnesiais vyresnė už jaunąjį Lorijaną, prisišliejo artyn.
-Galbūt Uždraustajam skyriuje bus daugiau informacijos, bet čia viskas, ką radau įprastuosiuose skyriuose,- šlamėjo verčiami pageltę lapai.- Čia lyginami metamorfmagai, animagai, vilkolakiai ir kiti, kurie sugeba keisti pavidalus. Naujos informacijos apie melediktus čia mažokai. Tiesą sakant...-Etanas pakėlė akis nuo atversto skyriaus į Dulksną.
-....Nieko naujo ir nėra,- užbaigė tamsio gymio mergytė.
Ši užsimerkė ir nuleido žvilgsnį į sniegą.
Etanas kietai sučiaupė lūpas. To ir jie tikėjosi. Kraujo užkeikimų/prakeiksmų magijos bendruomenėje buvo, informacijos apie jų rūšis - tiek mažai, kaip kantrybės kepant kruasanus.
Snaigės sukosi. Vilkolakių irštva tvyravo jauki tyla. Ten, kur beveik viskas ir prasidėjo.
Dulksna nusišluostė sniegą nuo šaknies ir atsisėdo šalia pat Etano. Etano akimis, ji neatrodė tokia susikrimtusi ar nuliūdusi. Gal kažkiek? Bet turbūt tą gerai slėpė.
Vaikai tylėjo.
Snaigės sukosi ir sukosi, leidosi ant puriojo patalo, dangų nuauksino saulės kamuolys. Buvo šiek tiek šaltoka, bet ausyse dainuojanti žiemiška tyla tarytum šildė kūną. Mažasis Lorijanas galiausiai užvertė knygą ir šią nukišo į kuprinę. 
-Mes visados būsim kartu, tiesa?
-Dulksna, visados! - pašoko ant kojų berniukas ir tvirtai, kiek sugebėjo, apkabino draugę. Ši sukikeno.
-Mur!
Irštva prisipildė vaikiško juoko, staiga sniego gniūžtės pradėjo skrieti tai ten, tai šen. Etanas ir Dulksna kikeno, žvygavo. Sniego gniūžtės toliau lėkė ir lėkė.
Po dvidešimt minučių jie vėl rymojo ant šaknies kaip kokie žvirbliai ir vėpsojo į sniegą. Vilkolakių irštvos sniegas buvo visiškai išmindytas, o arčiau stoviniuojantys medžiai kaip subombarduoti  nuo sniego gniūžčių.
-Ką šiandien veiksi?
-Nežinau, - sumurmėjo Etanas. -Gal eisiu toliau skaityti apie oklumantiją.
-Kažką ten supranti?
-Ničnieko.
-Nepamiršk, kad ir tu mane turėsi išmokyti.
-Žinau, bet praeis daugybė metų. Tu dabar turėtai mąstyti kaip pirmiausiai apsisaugotai nuo Sniego, o tada nuo kitų legilimantų. Kas bus, jei dar po dviejų metų sužinos, kas tu esi?
-O kaip tu, Etanai? Tau irgi reikia galvoti kaip išsisukti. Oi, tik nepradėk! - staigiai suirzo Dulksna.- Puikiai supranti, kaip tavo sėdynė degs, jiems sužinojus tiesą! Paprastai neišsisuksi, aiškindamas, kodėl taip viskas buvo!
-Žinau! Dulksna, aš tą puikiai žinau!
Tamsiaodė mergytė papurtė savo juodaplaukę galvą ir kažką piktai sumurmėjo.
-Tiek to. Nesipykstam, - pabandė ataušinti šiokią tokią įtampą Etanas.
Dulksna tyliai sutiko, o po kitos akimirkos ši, su visais drabužiais pavirto į kniubutę. Melediktė įsitaisė ant Etano rankų ir šie abu nuslinko Hogvartso pusėn.
Aušo rytas, nauja diena. 
Vėl iš užmiršties iškilo paslaptys ir senos vietos, prisisunkusios su užslėpta tiesa.