0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #45 Prieš 1 metus »
- Kiek aš žinau isterija ir kyla dėl problemų su nervais. O tavo isterijų aš nežinau. Alanas neimdavo manęs, kai judu kartu bastydavotės. Nebent seniau, kai buvot jaunesni. - Adrijas nežinojo koks vaisius jam pasitaikė. - Nežinau. Tikrai ne bananas. Gal mangas. Bet jo nesu valgęs nei seniau, nei dabar. Bet buvo skanu. - Išgirstieji žingsniai priklausė Alanui. Ir kai tasai pasirodė prasidėjo porų spektaklis. Adrijas nutarė, kad tuojau dings iš čia. Labai palanki proga susiklostė. Gerutis Alanas, atėjo pačiu laiku ir dabar galėsiu išnykti jai iš akių.
- Na, judu čia aiškinkitės, o aš bėgsiu. Baisiai malonu buvo susipažint su tavo mergina, bet man metas. - Adris dar nežinojo kur tiksliai eis, bet svarbiausia buvo atsidurti kuo toliau nuo tos mergiotės. Ar aš tikrai pasirašiau gerti tiesos eliksyrą? Aš pusprotis...

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #46 Prieš 1 metus »
Alanas gerai žinojo kaip atrodo pasipiktinusi Dori. Pikta ji buvo kerėjime, bet dabar... Kažin.
- Norėčiau žinoti ką tokio padariau. Ar mes čia kalbam apie tą mažą konfliktėlį įvykusį kerėjime? Šaukštai jau po pietų. Kas padaryta, to neatšauksi. O ir nereikia. Viskas kontroliuojama. - Pasakė ir apkabino merginą. Nei jie pykosi nei ką. Metas nubraukti šitą nesusipratimą. Pamiršti ir viskas.
- Jau eisi? Matau pažintis buvo tikrai smagi Adri ar ne? - Adriją pažinojo neprasčiau nei Dori. Ir nors atrodė ramus balse girdėjosi kažkoks skubotumas. Gal nerimas.
- Aš tikiuosi nesusiriejot nepataisomai? Klausykit, abu mokotės šitoj mokykloj, teks sutilpti čia abiems kaip sakant. - Kol kas Alanas smarkiai nesijaudino. Bet tiesiog reikėjo pabaigti šią nepasitikėjimo istoriją. Alanas norėjo, kad tiek vienas, tiek kitas ramiai gyventų savo gyvenimus.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #47 Prieš 1 metus »
- Neimdavo tavęs? - kiek nustebo, bet tuo pačiu ir nudžiugo klastuolė.
Nes ji jau viduje buvo pradėjusi Adrijui šiek tiek pavydėti. Na, Dori jautėsi taip, lyg Alanas elgtųsi su Adrijumi kaip su kokiu mažesniuoju savo broliu, kurio negali palikti, nors iš tiesų toji siela buvo už grifą žymiai žymiai vyresnė. Mergina galvojo, jog Adrijas girdėjo ir žinojo viską, kas dedasi raudonplaukio gyvenime. Supratusi, kad vis tik ne, ji truputėlį pralinksmėjo.
- Bet nėra man jokių problemų su nervais. Tiesiog daug dalykų užknisa, - teisinosi. - Pasaulis pilnas idiotų. Pamatysi pats, - kilstelėjo antakį.
Galiausiai Adrijas išėjo, ir ačiū Merlinui, o Dori su Alanu liko dviese. Na, jeigu neskaitysim tų viskuo nepatenkintų paveikslų gyventojų. Raudonplaukis atrodė ramus, apsikabino šeštakursę. Tada Dori giliai įkvėpė ir atsiduso, bet vis dėlto netryško puikia nuotaika.
- Nesusiriejom, - atsakė vaikinui. - Bet Alanai, kodėl? Prašau, pasakyk man. Kodėl tu taip sugalvojai? Ir kaip tai padarei? - dabar jau užbėrė jį klausimais. - Ar tu žinojai, kad jis yra gyvenęs Senklerių dvare ir tavo giminės nekentė? Man neramu, - pripažino.

Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #48 Prieš 1 metus »
- Aišku, kad manęs neimdavo. Ir ačiū Vakan Tankai. Aš visai nenorėčiau klausytis ką judu veikiat. Labai čia man įdomu žinok. - Pareiškė jis. Dar ko. Stebėti, kaip jie vaikštinėja kartu susikibę už rankučių ir kalbasi... Ačiū ne.
- Gal. Bet žinai ką aš tau pasakysiu Dori? Kai taip nerviniesi ir jaudiniesi, bei isterikuoji esi labai pažeidžiama. Ir jei būčiau tavo priešas, aš tuo pasinaudočiau. Išvesta iš kantrybės neturėtum jokios kontrolės žinai? Galėčiau tave lengvai užkerėti net aš. Dori, patariu čia šiaip, ateičiai. Ir neprisimąstyk kokių nesąmonių. Ramybė tavo priešus veiks kur kas blogiau, nei šitos isterikos. Matydami, kad esi rami žmonės patys pradės jaudintis. - Taigi, pasirodė Alanas. Adrijas degė noru išnykti iš čia. Todėl tik mestelėjo.
- Mes ir nesipykstam. Tik aiškinamės. Iki. - Ir movė iš koridoriaus. Sudie Dori, Alanai ir visi keisti paveikslai. Kad dar kada čia ateičiau. Tai jau ne.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #49 Prieš 1 metus »
Na va. Dabar jie pasikalbės žmoniškai. Alanas ir neketino kažko slėpti. Nuo savo merginos neturėjo paslapčių. Tik vieną vienintelę, palaidotą giliai širdyje. Tik tai, ką pasakė tėvas po sesers laidotuvių. Tie žodžiai vis dar gyveno kažkur sieloje ir vaikinas negalėjo to pamiršti. Net dabar, kai jie su tėvu iš tikro sudarė paliaubas. Ir pradėjo bendrauti normaliai.
- Tu pameni, aš tau pasakojau apie burtininką, vieną iš Senklerių. Kuris darė eksperimentus su vudu magija? - Pradėjo.
- Radau užrašus Dori. Ne visus tikriausiai. Bet kai ką radau. Žinai kur jie buvo? Bibliotekoje. Tu pameni, ant lentynų stovėjo kelios senoviškos dėžutės. Jų nebuvo įmanoma atidaryti. Aišku ne. Jis matai buvo šnypštūnas. O po jo daugiau tokių nepasitaikė. Tik aš. Kai atidariau vieną tų dėžučių nežinojau ką rasiu. O radau sąsiuvinį. Su senutėliais užrašais. Skaičiau ir aptikau tai, ko ieškojau. Tu negalvok, Aš Adrijo kūnui gauti nieko neaukojau ar nežudžiau. Nei gyvūnų, nei žmonių. Jis normali tyra siela. Tyra ta prasme, kad pats nepaliko savo kūno pasinaudodamas juodąja magija. Tai padarė jo mama. Ne jis pats. Tai nebuvo jo pasirinkimas. Ir todėl man nereikėjo jokių aukų ar dar ko panašaus. Kūną gavau sujungdamas gamtos duotus komponentus. Man prireikė nulipdyti molinę lėlę, įmesti ją į paprastą vandenį. Įlašinti kelis lašus savo kraujo. Molis, tai kūno pagrindas. O vanduo ir kraujas tai pagrindiniai gyvybės elementai. Tada jaunaties metu, kada viskas atgimsta reikėjo kalbėti užkalbėjimą. Puodas su vandeniu, moliu ir krauju šilo ant ugnies. Sielą veidrodyje reikėjo laikyti virš tos ugnies. Užkalbėjimas sujungia ingredientus į žmogišką kūną. O dar vienas priverčia sielą persikelti į jį. Ilgai mes ten trukom. Maniau, kad nieko nebus. Turėjome tik naktį. Diena juk nesimatė mėnulio. Savo protėvio užrašus aš sudeginau. Ten buvo prirašyta visokių dalykų, kurių geriau niekam nerasti. O tuščią dėžutę palikau bibliotekoj. Vis tiek niekas nežino kas ten buvo paslėpta. - Vaikinas nutilo. Prisiminimais grįžo į tą naktį, kai nuveikė didžiausią darbą per savo gyvenimą. Tada labai pavargo, išseko.
- Kitas tavo klausimas. Kodėl taip padariau. O kodėl ne? Jis man parodė, kad galiu juo pasitikėti. Juk turėjo progą mane užvaldyti tada, kai kovojome su Vendigo. Arba bet kada kitą kartą. Juk buvo šalia. Tu žinai, jis man padėdavo. Kai pabusdavau po tų košmarų mes kalbėdavom. Žinau, tai žiauriai juokinga gal. Bet jis man pasakodavo senas indėniškas legendas. Ir man pasidarydavo ramiau, pasijusdavau ne toks vienas. Žinau apie Adrijo praeitį. Apie neapykantą mano giminei. Bet tai jau sena praeitis. Prašau patikėk manimi gerai? Suprantu kodėl nerimauji. Bet dėl jo nereikia jaudintis. Tegul gyvena, tegul atgauna tai, kas buvo iš Adrijo atimta.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #50 Prieš 1 metus »
Dori vartė akis, kol Adrijas dalijo jai patarimus.
- Prieš jo milijoną metų, - tarė ji Alanui, kai įsikūnijusi siela išėjo, - gal ramybė ir buvo kažkoks ginklas. Bet ne dabar. Paistalai. Kaip tik, jeigu žmogus puola, kitas išsigąsta, - tvirtai laikėsi savo nuomonės.
O tuomet ji pagaliau išklausė visko, ką apie Adriją papasakojo Alanas.
- Bet juk tai vis tiek juodoji magija, ar ne? - paklausė. - Naudojai savo kraują... Nežinau, ar teisingai pasielgei. Bet tavo reikalas, - gūžtelėjo pečiais. - Tačiau juk dabar tu su Adrijumi būsi susietas amžinai. Tai didžiulis ryšys, Alanai. Ar tu gali atsakyti už kitą? Abejoju. Ką žinai, kaip pakryps Adrijo gyvenimas. Manau, kad norėdamas padaryti ką nors bloga jis turėtų tam galimybę. Vien dėl tavo kraujo, kurio ten įlašinai, - atsiduso.
Dori pagalvojo, kad jau geriau Alanas būtų lašinęs kokio nors gyvūno kraują. Jai labai nepatiko, jog grifas save susiejo su tuo žmogumi, jeigu jį kada nors galima bus taip pavadinti. Netikėjo, kad toks veiksmas nepaliks pėdsakų. Net jei Alanas apie juos ir nežino, tie pėdsakai yra ir visada bus. Ir tik nuo Adrijo priklausys, ar jisai nesugalvos ko nors padaryti.
Tačiau kita tamsiaplaukės dalis, pačios jos nustebimui, šiek tiek džiaugėsi tokiu atliktu Alano ritualu. Tai vis dėlto ne mikstūrą nuo spuogų išsivirti. Ir nėra šitas dalykas toks jau nekaltas. Po visko, ko šeštakursė buvo prisidirbusi besimokydama Hogvartse, širdyje jautėsi kažkoks džiugesys, kad ir Alanas pasielgė rizikingai ir, Dori nuomone, tiesiog beprotiškai.
- Įdomu, ką apie tai pamanys Auris, - pridūrė.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #51 Prieš 1 metus »
- Priklauso kaip puola. - Pasakė. Nors nenorėjo ginčytis su Dori. Nenorėjo, kad ji imtų ir pasakytų, kad jis palaiko Adrijo, o ne jos pusę. O tada vėl kiltų konfliktas.
- Reikia mokėti suderinti kada išlaikyti ramybę ir kada pulti. - Taigi viską, ką padarė vasaros metu ėmė ir papasakojo merginai. Alanas nelabai nusimanė apie juodosios magijos ritualus. Ir dabar susimąstė kas gali nutikti jam pačiam dėl to, kad pasinaudojo savo krauju. Bet gi jau buvo per vėlu. Kita mintis staiga irgi pasirodė tokia siaubinga. O jei tikrai į pasaulį paleidau blogą žmogų? O jei dėl manęs kada nors kiltų kokie siaubingi dalykai? Nesąmonė. Juk tai nesąmonė.
- Taip. Tai juodosios magijos ritualas. - O jei už tai sėsiu į Askabaną? Kada nors? Kai pradėjo kalbėtis su Dori staiga vėl iškilo visos dvejonės, kurios ir seniau suko galvą.
- Na ką gi... Jau vėlu kažką keisti. Aš tikiuosi, kad Adrijas išliks toks, kokį aš jį pažįstu. Ir niekada neteks gailėtis dėl to, ką padariau. - Dori žinoma palietė dar vieną jį kamavusį klausimą.
- Auris... Jis mane nudės, kai sužinos. Žinai. Jis mano, kad Adrijas guli miške ant sniego. Veidrodyje. Kai Vendigo vos neapsėdo Aurio, jis išmetė veidrodį ant sniego ir mano, kad jis ten tebėra. Kalbėjau su juo seniau. Po to kai aš, tu ir Henrieta mokėmės kviesti gynėją. Auris pasakė, kad jis kažkur tolimoje miško vietoje. Ir kad tegul ten ir lieka. Auris neprisimena, kad Henrieta jį pakėlė. Bet jis sužinos viską. O tada... Kažin ar Adrijas eis į jo pamokas. Manau stengsis nesimaišyti jam akyse. Bet kažin ar tai ilgai tęsis. Gal man pačiam reiktų jam papasakot? Bet aš nenoriu. Kaip tau atrodo dėl ko Auris įsius labiau. Dėl to, kad Adrijas laisvas. Ar dėl to, kad aš sudeginau senus juodosios magijos užrašus. Kurie priklausė mūsų giminei? Jis dėl tokių dalykų kraustosi iš proto. Turi visą didelę kolekciją. Ne. Aš jam nepasakosiu. Nenoriu to daryti.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #52 Prieš 1 metus »
Dori klausėsi Alano sučiaupusi lūpas ir sukryžiavusi rankas. Kažkaip sugebėjo atsispirti svaiguliui, tačiau nepyko taip stipriai, kaip kad per pamoką. Vis dėlto pati susitiko su Adrijumi ir bent jau kol kas neprireikė kautis.
- Tikėkis, tikėkis, - šiek tiek ironiškai, bet ramiai atsakė į grifo lūkesčius dėl prikeltos sielos. - Oi, o Auris. Aš manau, kad jis labiausiai pyks ne todėl, jog Adrijas prikeltas ar kad sunaikinti užrašai. Manau, kad jis labiausiai pyks dėl to, kad tu naudojai juodąją magiją. Po velnių, negaliu suprasti, kaip tau tai šovė į galvą. O kodėl tu sudeginai tuos užrašus? Pasinaudojo ir sudegino, - šyptelėjo. - Galėjai palikti. Ar tik tu turėjai teisę pasinaudoti ta juodąja magija, o kiti ne? - dabar jau plačiau šypsojosi.
Dėl ko Alanas buvo teisus, tai kad jau vėlu kažką keisti. Todėl jeigu tamsiaplaukė rodys per didelį nepasitenkinimą, tai prie gero neprivers. Tad dabar stengėsi išlikti kiek įmanoma ramesnė.
- Bet Auris vis tiek sužinos, - pasakė. - Neįmanoma, kad nesužinotų. Adrijas negalės visus metus nelankyti pamokų. Tiesą pasakius, jeigu drastiškai nelankys, tik dar labiau kris į akis.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #53 Prieš 1 metus »
Viskas, ką ji kalbėjo buvo tikra teisybė. Taip. Tikriausiai Auris užsius kaip tik dėl to, kad jis pasinaudojo ta magija. Ir dar savu krauju. Alanas net nenorėjo galvoti kas tada bus. Kaip čia išsisukti, kad jam nereikėtų pasakoti visų detalių? Ėmė svarstyti.
- Tiesiog. Aš gi tau pasakojau. Jau seniai planavau kažką padaryti, kad Adris taptų laisvas. Ir taip buvo aišku, kad be kažkokios neaiškios magijos neišeis išsisukti. Žinoma, viskas priklausė kaip toli teks dėl to eiti. Nebūčiau daręs to, jei reikėtų atlikti ką nors drastiškesnio. Užrašus sudeginau todėl, kad ten buvo ne vien šitas ritualas. Ten daug visko buvo prirašyta. Ir aš pagalvojau, kad geriau juos sunaikinti. Kad niekas jų neturėtų. - Alanas jautė, kad dėl to sprendimo suteikti Adrijui kūną dar bus pasekmių. Iš kitų žmonių. Iš Aurio, gal net iš jo tėvų. Ne, jiems geriau to nežinoti. Gerai, kad Adrijo jie niekad taip ir nematė. O jei perpykęs Auris jiems viską papasakos? O jei sužinos dar kas nors.
- Tikrai. Po galais, turės kada nors nueit į jo pamokas. Ką gi. Juk žinojau, kad nebus lengva. Klausyk, gal einam jau iš čia? Tau dar liko pamokų? Planuoji į jas sugrįžti?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #54 Prieš 1 metus »
- Adrijas galėjo kur nors kitur keliauti, o ne į Hogvartsą, - kilstelėjo antakius klastuolė. - Bene mažas pasaulis, kad reikėjo grūstis į tą pačią mokyklą, - pavartė akis. - Galiausiai, kam jam išvis mokykla. Jam milijardas metų. Bet gerai, baikim apie jį, - atsiduso. - Džiaugsmo bent tiek, jog jisai mokosi Varno Nage, o ne Klastūnyne ar Grigų Gūžtoje. Jeigu nudės krūvą varnių, ne toks bus didelis ir nuostolis, nes vis tiek be Gruodės ir Sakuros ten nieko normalaus nėra. Na, aišku, Sakura nėra labai jau normali, - sukrizeno. - Bet vis dėlto ji Juzefo dukterėčia ir kartais su ja visai įdomu. Šiais metais ji daug mažiau pamokslauja. Pora pamokų dar liko, - atsakė į klausimą, - bet aš neisiu. Nenoriu. Todėl galime šiaušti kur tik pasakysi, bet, žinok, kad tas nesibučiavimas dvi savaites galioja, - primerkė akis ir prunkštelėjo pradėjusi svarstyti, kiek laiko pati ištemps.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #55 Prieš 1 metus »
- Gerai. Baigiam. Ir ne milijardas jam metų. Jis gi visiškai nepažįsta šito pasaulio. Juk visą tą laiką prabuvo nežinia kur. O tik tryliką savo gyvenimo metų praleido pasaulyje, kuris juk pasikeitė per laiką, kol Adris buvo įstrigęs pas Vendigo. Ir nieko jis nenudės. - Pati supras, kad viskas gerai. Pamanė. Viskas dabar labai nauja. Neaišku. Aš tuo tikras. Ne žudikas tas Adrijas.
Bėgti iš pamokų Senkleris sutiko. Nors kažkoks sąžinės balselis ir sakė, kad laukia VML egzaminai. Bet kadangi tebuvo tik pati mokslo metų pradžią Alanas nutarė, kad nenukentės labai dėl to, kad praleis porą pamokų.
- Einam kur nors, kur neužtiks koks mokytojas. Nenoriu, kad gautume areštą už tai, kad pabėgom iš pamokų. - Į Dori grasinimą atsakė trumpai. - Dar pažiūrėsim. - Ir tada jie išėjo iš koridoriaus. Tikriausiai tuo labai pamalonindami piktuosius paveikslus. Kurie pasiliko vieni tamsoje.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #56 Prieš 1 metus »
  Žiema. Lauke buvo šalta, todėl Walgunas nusprendė ką nors nuveikti pilyje. Galvojo eiti į biblioteką, tačiau šios minties atsisakė, nes bibliotekoje dažnai jam kas nors sutrukdydavo. Todėl dabar tik pasiėmė knygą iš ten. Ją nešdamasis keliavo koridoriumi. Tiksliai nežinojo kur.
  Greitai grifas pasiekė šnabždesių koridorių. Antrakursis buvo girdėjęs įvairių gandų apie šį koridorių, bet pats jo nebijojo. Žinojo, kad šnabždesius skleidžia paveikslai. Taip, anksčiau grifas bandydavo viską paaiškinti išsigandusiems pirmakursiams, tačiau jie, žinoma, jo nesiklausė. Bet dabar jis tuo tik džiaugėsi. Bijodami šio koridoriaus pirmakursiai į jį neidavo, o vyresniems mokiniams retai ko čia prireikdavo. Dėl šios priežasties koridorius dažnai būdavo tuščias. Kaip ir šią akimirką.
  Pastebėjęs, kad kol kas čia nieko nėra Walgunas prisėdo ant žemės. Buvo maždaug koridoriaus pusiaukelė. Ne, neskaitė. Skaitymui čia buvo per tamsu. Berniukas tik džiaugėsi vienatve ir klausėsi paveikslų šnabždesių. Taip, žinojo, kad bet kada gali kas nors ateiti, bet tikėjosi, kad taip nenutiks.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #57 Prieš 1 metus »
Tas laikas, kai nebuvo pamokų, buvo pats nuobodžiausias. Mulungu ilgainiui suprato, kad vaiduokliui paprasčiausiai nėra ką veikti. Jis negali žaisti sniego karo (to balto šalto egzistavimas vis dar gąsdino ir buvo keistas), maisto skonio beveik nejaučia, o gyvi mokiniai jo bijo. Bendraamžių vaiduoklių mokykloje nebuvo ar bent jau afrikietis jų nepažinojo. Taigi dažniausiai slankiodavo koridoriais ir mąstydavo, ar buvo verta čia grįžti. Žinoma, gentyje likti negalėjo - būtų pernelyg visus išgąsdino. Bet gal reikėjo ramiai numirti? Kaip tai nutiko, jis nelabai teprisiminė, tad net ir tapęs vaiduokliu į tą klausimą nebūtų galėjęs atsakyti.
Vieną žiemos dieną skraidžiodamas kažkur koridoriuose jautėsi liūdnas ir vienišas. Visi draugai, kuriuos buvo susiradęs mokykloje, ją jau turbūt baigė. Dabar jis čia nieko nepažinojo. Nebent tik tą malonią profesorę, vardu Roma.
Atsidūręs viename iš koridorių vaiduoklis iš karto išgirdo šnabždesį. Jis buvo visai tylus, tačiau labai sudomino. Vildamasis susirasti čia naujų draugų Mulungu ramiai sklendė koridoriumi ir jo viduryje galiausiai pamatė gyvą vaiką. Nežinia, ar jis ir skleidė tuos garsus, tačiau afrikietis apsidžiaugė ir skubiai "tyliai" pasisveikino:
- SKANAUS!
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #58 Prieš 1 metus »
  Šnabždesiai ramino Walguną. Taip, daugeliui žmonių jie jau būtų spėję įkyrėti, tačiau į tą sąrašą tikrai nepateko Walgunas. Jam tie šnabždesiai patiko.
  Po kiek laiko grifas išgirdo garsų skanaus. Tai jį išgąsdino, nes žingsnių jis negirdėjo. Atsisukęs pamatė vaiduoklį, todėl nusišypsojo. Ką reiškia skanaus? Aš valgyti lyg nesiruošiu. Ir lyg nevalgau. Pagalvojo kiek sutrikęs.
- Labas, - pradėjo sutrikusiu balsu. - Ką reiškia skanaus? - paklausė grifas ir nusišypsojo. Vienaip ar kitaip jis džiaugėsi, kad čia pasirodė vaiduoklis. Paprasto mokinio jis matyti nenorėjo, tačiau vaiduoklis - kas kita.
  Tiesa, tas garsus skanaus paveikslams nepatiko. Pusė jų pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kita pusė - dar garsiau šnabždėtis.
- Užsičiaupkit! - suriko atsisukęs į garsiausius paveikslus. - Čia ne tau, o paveikslams, - pasakė antrakursis vėl atsisukęs į vaiduoklį ir dar kartą nusišypsojo. - Ką veiki šioje mokykloje? Nenorėjai grįžti namo? - paklausė. Turėjo omenyje po mirties, žinoma. Tačiau to žodžio minėti neketino. Žinojo, kad kai kuriems vaiduokliams tas nepatinka, tačiau toliau bendrauti su juo Walgunas norėjo.
- Aš Walgunas, - prisistatė jis.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šnabždesių koridorius
« Atsakymas #59 Prieš 1 metus »
Jeigu vaiduoklių dantys galėtų spindėti, būtent taip dabar ir būtų - Mulungu labai plačiai šypsojosi. Jis vylėsi susiradęs naują draugą. Nesuprato, už ką jis dėkoja - buvo įsitikinęs, kad ištartas “labas” reiškia būtent tai. Kitus žodžius nelabai suprato, tačiau išgirstas “skanaus” privertė dar plačiau išsišiepė.
Dabar pasidarė aišku, kad šnibždesius kėlė paveikslai. Niekada su jais nebendravęs Mulungu susidomėjo. Galbūt pavyks susirasti draugų tarp jų? Norėjo paklausti šito berniuko, ar jis žino mokykloje bent vieną vaiko paveikslą. Deja, toks klausimas anglų kalba buvo labai sudėtingas, tad teko ir toliau šypsotis.
Nepažįstamajam sušukus, Mulungu gerokai sutriko. Jis nė nežinojo, kad kalba šiek tiek garsiau nei kiti žmonės. Dėl to riksmas nustebino. Ar tai jis padarė kažką ne taip? Vis dėlto netrukus tas berniukas vėl nusišypsojo. Jis kažko klausė, bet vaiduoklis nelabai suprato. Kažkas apie namus, ar ne?
- Aš miręs, - išdidžiai ir nė kiek ne tyliau nei paprastai pratarė jis. Kitų žodžių nesuprato, tad nieko ir nepasakė. Pakilo kiek aukščiau nuo žemės ir toliau šypsodamasis žvelgė į berniuką. Walgunas privalėjo būti jo vardas, tad šypsena dar labiau paplatėjo.
- Mulungu! - kaip visada per pusę Hogvartso prisistatė afrikietis.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!