[Walgunas Levinsas]

  Walgunui buvo smagu bendrauti su vaiduokliu ir visai nesvarbu, kad pusės jo žodžių nesuprato. Na, pačius žodžius suprato, tačiau jie reiškė ne tą ką jo kalboje. Tiesa, grifas tikėjosi, kad per kiek laiko perpras visą jo kalbą ir galės normaliai su juo kalbėtis.
  Paskui Walgunas išgirdo, kad vaiduoklis miręs. Tas jo nė kiek nenustebino - juk tas aiškiai matėsi, o jis dar ir tą paminėjo. Negi neaišku, kad namo grįžtama po mirties? Na, tai Walgunui pasirodė akivaizdu, tačiau jis suprato, kad greičiausiai vaiduoklis jo tiesiog nesuprato.
- Matau, - nusišypsojo. Nenorėjo daug kalbėti apie mirtį. Žinojo, kad vaiduokliui tai gali būti skaudu, o jis nenorėjo vos susiradęs naują draugą jo netekti. Jų Walgunas neturėjo pernelyg daug, todėl brangino jį kiekvieną.
- Vaikštai į pamokas? - paklausė jis. Tikėjosi, kad vaiduoklis jį supras, tačiau jau galvojo kaip reikės jo paklausti jei kartais nesuprastų.

[Mulungu Kinyonga]

Šitas berniukas daug šypsojosi, tad iš karto patiko Mulungu. Čia tau ne koks pikčiurna, kuris tik ir ieško progos supykti ar šiaip yra nedraugiškas. Visa gentis žinojo, kad Mulungu yra ne tik pirmo medžiotojo vyriausias sūnus, tačiau ir labai draugiškas vaikas. Nors kur ten vaikas - jau beveik jaunuolis. Tiesa, šis jaunuolis jau buvo pastebėjęs, kad "europoje" čia jis laikomas tikru mažvaikiu. Tai buvo, ko gero, blogiausias dalykas kalbant apie šitą mokyklą.
Kitą klausimą Mulungu suprato, tačiau atsakyti buvo sunku. Kiek pamąstęs vis tik išbaubė:
- TAIP!
Nejučia prisiminė tą apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką, per kurią žuvo jo augintinis Kriu. Pasidarė smalsu, ar paršeliai gali tapti vaiduokliais, bet neįsivaizdavo, kaip to paklausti angliškai. Vis dėlto būtinai reikėjo tęsti pokalbį - šis gyvas berniukas galėjo tapti jo draugu. Taigi Mulungu vėl užstaugė:
- Koledžas?!

[Walgunas Levinsas]

  Walgunui buvo kiek neįprasta matyti vaiką vaiduoklį, tačiau jis buvo malonus, draugiškas, todėl berniukas tik džiaugėsi tuo. Na, dar buvo Vaitoklė Mirta, bet su ja normaliai pasikalbėti šansų nebuvo.
- Smagu, - pasakė išgirdęs, kad jis lanko pamokas. Tai taip pat buvo neįprasta, tačiau taip pat gerai. Walgunas tikėjosi, kad jie galės ką nors nuveikti ir kurioje nors pamokoje, nes pastaruoju metu šios pasitaikydavo tikrai nuobodžios.
- Gal norėsi kada kartu nueiti į kokią pamoką? - paklausė. Nusprendė dabar naudotis proga ir kuo geriau susidraugauti su vaiduokliu. Grifas neturėjo daug draugų, o ir draugų vaiduoklių skaičius nespindėjo - šis buvo pirmasis. Jei jį jau buvo galima pavadinti draugu, žinoma.
- Aš iš Grifų Gūžtos, - pasakė išgirdęs klausimą apie koledžą. - O kokiame koledže anksčiau buvai tu? - paklausė bandydamas tęsti pokalbį. Tai nebuvo lengva užduotis, nes dažniausiai normaliai bendrauti Walgunui nesisekdavo. Na, bent jau su dauguma kitų grifų, tačiau jis tikėjosi, kad kada nors to išmoks.

[Mulungu Kinyonga]

Walgunas kažką pasakė. Jeigu Mulungu gerai suprato, kam kažkas patiko ar buvo juokinga. Vadinasi, viskas gerai, ar ne? Taigi šypsena vaiduoklio veide dar labiau paplatėjo. Jam šis berniukas patiko - buvo draugiškas ir už nieką nepriekaištavo. Na, ar bent jau vaiduoklis to nesuprato.
Dar vienas klausimas sukėlė sunkumų. Jis buvo susijęs su pamokomis. Vis dėlto Mulungu jau pasakė jas lankantis, tad ką gali reikšti šitas klausimas? Kiek pasvarstęs palinksėjo ir atsakymui užtvirtinti pridūrė universaliausią žodį:
- Skanaus!
Pradėjo skraidžioti po koridorių. Kai buvo gyvas, Mulungu čia nesilankė, dėl to buvo visai tikras. Ką gi, jis nespėjo baigti nė antro kurso, natūralu, kad aplankė ne viską.
- Grifų Gūžta?! - sau įprastiniu garsumu pasitikslino vaiduoklis, laimingas, kad suprato, kas jam buvo pasakyta. Bėda ta, kad jo koledžo pavadinimas buvo ganėtinai sudėtingas. - Aš… Klas… Klassssstūnynas! - vėl užbaubė jis labai nemaloniai bet kurioms ausims nutęsdamas s raidę.

[Walgunas Levinsas]

  Walgunas išgirdo dar vieną skanaus. Vis dar neįsivaizdavo ką tai turėtų reikšti, tačiau buvo tikras, kad tikrai sužinos. Labai norėjo pramokti bent dalį vaiduoklio kalbos, kad galėtų su juo normaliau bendrauti.
- Taip, aš Grifų Gūžtoje, - pakartojo vaiduokliui pasitikslinus. Berniukas išgirdo, kad vaiduoklis iš Klastūnyno, tačiau jam pasirodė, kad vaiduokliui buvo sunku ištarti Klastūnyno pavadinimą. Jis puikiai suprato vaiduoklį. Klastūnyno pavadinimas išties nebuvo lengvas, o dar žinant tai, kad Mulungu tikrai svetimšalis.
- Iš kur tu? - pabandė paklausti. Nebuvo tikras, kad vaiduoklis jį supras, nes tas klausimas, nors ir buvo paprastas, bet jei jis neseniai čia atvyko ir mirė galėjo nesuprasti ir jo.
- Kelintame kurse buvai? Na, kai... - pasakė. Negalėjo užbaigti sakinio. Negalėjo pasakyti prieš mirdamas. Tai jam buvo per sunku. O ypač sunku buvo pasakyti tai vaiduokliui. Žinoma, grifas suprato, kad vaiduoklis supras, kad jis kalbėjo apie mirtį, tačiau pasakyti tą balsu nepajėgė.

[Mulungu Kinyonga]

Walgunas vis labiau ir labiau patiko Mulungu. Jis atrodė esąs tikrai draugiškas žmogus, su kuriuo būtų galima smagiai paplepėti. Afrikietis mielai būtų nusigabenęs šitą berniuką į savo gentį ir išmokęs daugelio savo senolių paslapčių.
Sulig ta mintimi pasidarė liūdna. Mulungu niekada neatsidurs namie. Nepamatys savo tėčio, brolių ir seserų bei mamos. Gal be reikalo tapo vaiduokliu? Jeigu būtų ramiai numiręs, dabar nereikėtų apie tai galvoti, ar ne?
Klausimas, kurį netrukus uždavė Walgunas, buvo visai paprastas. Jį išmoko iš karto, kai sužinojo, kad vyks į "europą", mat įtarė, kad to klaus visi iš eilės.
- Tanzanija! - nė kiek ne tyliau nei įprastai sušuko vaiduoklis. Stengėsi būti linksmas, tačiau juto, kad liūdesys gali ir rimtai užpulti. Labai pasiilgo mamos ir tėčio. Jie didžiuotųsi beveik du kursus baigusiu sūnumi.
Kito klausimo Mulungu nesuprato. Plačiai nusišypsojo, tačiau ir pats suprato, kad tai nėra tokia šypsena, kokia jis paprastai šypsosi draugams. Vis dar buvo liūdna.
- Tėtis? Mama? - vėlgi taip pat garsiai paklausė vaiduoklis. Norėjo paklausti, ar Walgunas turi šeimą, tik neįsivaizdavo, ar jis tai supras.

[Walgunas Levinsas]

  Vaiduoklis pasirodė esąs iš Tanzanijos. Tai Walguną nustebino, nes jis nebuvo sutikęs nieko iš šios šalies.
- Ar Tanzanijoje gražu? - paklausė berniukas. Jis norėjo kuo daugiau sužinoti ne tik apie vaiduoklį, bet ir apie Tanzaniją ir jos žmones.
  Vaiduoklis Walgunui trodė labai draugiškas, todėl grifas džiaugėsi, kad jį šiandien sutiko. Dabar berniukas suprato, kad jam iki pilnos laimės buvo trūkę tokio pašnekovo, o jam atsiradus grifas tikrai tapo laimingesnis.
- Turi omenyje šeimą? Taip, turiu ją. Tik jie gyvena atskirai. Dažniausiai gyvenu pas mamą, tačiau neseniai pradėjau dalį atostogų leisti pas tėtį. Džiaugiuosi tuo, - atsakė į dar vieną klausimą bei atsiduso. Vaiduoklis neatsakė apie kursą, tačiau antrakursis spėjo, kad jis jo tiesiog nesuprato. Nežinojo kaip kitaip paklausti, todėl nusprendė palikti tą klausimą ramybėje.
- O kaip tavo šeima? Turėjai ją? - paklausė. Walgunas tikrai nemanė, kad šis pokalbis nueis iki tokių dalykų, tačiau džiaugėsi, kad turi tokį pašnekovą. Grifas mokykloje su nedaug kuo sutarė, todėl labai džiaugėsi susiradęs naują draugą.
- Kokia tavo mėgstamiausia pamoka? - paklausė dar vieno klausimo Walgunas. Šįkart jis tikrai abejojo, kad vaiduoklis jį supras, nes klausimas buvo pakankamai sudėtingas. Kaip ir atsakymas, tačiau Grifų Gūžtos mokinys nusprendė pamėginti.

[Mulungu Kinyonga]

Mulungu plačiai šypsojosi. Buvo patenkintas susiradęs draugą, kuris lyg ir nepriekaištavo dėl garsaus šnekėjimo. Be to, Walgunas buvo gyvas, kas leido patikėti, kad Mulungu ne be reikalo grįžo į mokyklą vaiduoklio pavidalu. Čia vis dar galima susirasti draugų.
Išgirdęs dar vieną klausimą suprato tik tai, kad jis yra apie Tanzaniją. Nenorėdamas apsikvailinti, tiesiog palinksėjo savo perregima galva. Jeigu jau nesupranti klausimo, geriau į jį atsakyti atsargiai. Šypsena nuo lūpų niekur nedingo.
Mulungu pradėjo skraidžioti po koridorių. Jam patiko bendrauti su Walgunu, tačiau akivaizdu, kad tiesiog kalbėtis yra gana sudėtinga. Norėjosi kažką nuveikti, tik vaiduoklis nemokėjo to pasakyti angliškai. Be to, grifas pradėjo šnekėti, tad teko stengtis bent ką nors suprasti. Jis kalbėjo apie mamą ir tėtį, tad nutarė, kad turi šeimą. Teko prisiminti dar vieną anglų kalba iškaltą sakinį, tad Mulungu per visą Hogvartsą užbaubė:
- Mano tėtis - pirmas genties medžiotojas!
Nepaisant to, kad daugiau niekada nepamatys, tėčio, Mulungu vis tiek juo labai didžiavosi, tad ir sakinys buvo ištartas pasididžiavimo kupinu tonu. O kitas klausimas kiek nuliūdino, mat afrikietis jo visai nesuprato. Pradėjo skraidyti ir vartytis ore taip tikėdamasis pralinksminti Walguną. Galbūt jis neįsižeis, kad paskutinis klausimas taip ir liko neatsakytas?

[Walgunas Levinsas]

  Vaiduoklis palinksėjo, kad Tanzanijoje gražu. Kaip norėčiau ten lada nors nuvykti. Pagalvojo grifas. Jis mėgo keliauti, todėl vykdavo visur vos pasitaikius progai.
  Berniukas pamatė, kad Mulungu pradėjo skraidyti po koridorių, todėl stebėjo jį. Walgunas pamanė, kad vaiduokliui su juo nuobodu.
- Ar tau su manim nuobodu? - paklausė nuliūdęs. Tikėjosi, kad bent kam su juo bendrauti smagu, tačiau paaiškėjo, kad tai - visiškas melas. Jis tikėjosi, kad kada nors visgi susiras draugų, tačiau dabar suprato, kad to gali nebesitikėti.
  Berniukas išgirdo, kad jo tėvas - pirmas genties medžiotojas. Tai Walguną sudomino, tačiau jis nesuprato ką reiškia pirmas.
- O kodėl jis pirmas? Ką jūsų gentyje reiškia pirmas? O kiek iš viso jų yra? - užvertė vaiduoklį klausimais. Taip, žinojo, kad jam suprasti ir kalbėti angliškai sunku, tačiau dabar jam buvo labai smalsu. Jis norėjo kuo daugiau sužinoti apie kitų šalių kultūrą, gyvenimą. O ypač tų, kuriose vis dar gyvuoja įvairios gentys. Jų gyvenimas Walguną domino labiausiai.

[Mulungu Kinyonga]

Kažkodėl Walgunas nusiminė. Galbūt jam buvo nesmagu, kad Mulungu gali skraidyti, o jis - ne. O gal vis dėlto pasijuto nepatogiai, kad yra šalia vaiduoklio? Bet ne, taip būti tiesiog negalėjo - jie jau kurį laiką bendravo, negi dabar staiga paėmė ir pasijuto nejaukiai? Čia turėjo būti kažkas kito, tik kaip tai sužinoti?
Žodis “nuobodu” buvo girdėtas. Kiek pasvarstęs Mulungu prisiminė jo reikšmę. Ir tada suprato: arba Walgunui su juo pasidarė nuobodu, arba gyvas berniukas mano, kad vaiduoklis nuobodžiauja. Tą reikėjo paneigti. Mulungu priskrido prie grifo ir kiek pamąstęs užstaugė:
- Tu… Draugas!
Labai norėjo šitą berniuką laikyti draugu, tad vylėsi, kad jis neatstums tokio pasiūlymo. Plačiai nusišypsojo ir pradėjo mąstyti, kaip reikėtų tęsti pokalbį. Bet tada išgirdo daugybę klausimų, kurių nelabai tesuprato. Bet kalba ėjo apie tėvą, tad šypsena dar labiau paplatėjo.
- Jis… - nutęsė ieškodamas reikiamo žodžio. - Svarbus. Vadovauti medžioklei.
Vylėsi, kad to užteks, mat nė nesuprato, ar ištarti žodžiai buvo tai, ko ir reikėjo. Dar kartą plačiai nusišypsojo. Vis dėlto nebenorėjo varginti Walguno. Jam turbūt reikėjo mokytis arba pavalgyti. Tai buvo dalykas, kurio Mulungu pasiilgo labiausiai - Hogvartso maistas buvo labai jau skanus.
- Ačiū! - vėl užbaubė vaiduoklis. Dar kiek pakabėjo ore, kad nepasirodytų nemandagus ir galiausiai išskrido iš koridoriaus ir paliko Walguną vieną.

[Walgunas Levinsas]

  Mulungu išrėkė, kad Walgunas draugas. Tai labai nudžiugino berniuką, nes jis buvo tikras, kad vaiduokliui su juo buvo nuobodu. Laimei, paaiškėjo, kad tai tebuvo jo spėjimas. Laimei, neteisingas.
- Tur irgi mano draugas, - nusišypsojo antrakursis. Jam patiko bendrauti su Mulungu.
  Paskui jis išgirdo, kad jo tėvas svarbus medžioklei. Tai leido spėti, kad jis koks nors medžioklės vadas. Juk nebūdamas vadas nevadovauja, ar ne? Pagalvojo berniukas. Tai Walgunui pasirodė įdomu. Jis dar labiau užsinorėjo patyrinėti tokių genčių gyvenimą. Ypač žinant tai, kad kiekvienos genties jis skirtingas.
  Grifas išgirdo garsų ačiū. Tai buvo keista. Jis nesuprato už ką vaduoklis jam dėkojo. Juk nieko gero nepadariau. Pagalvojo Grifų Gūžtos mokinys.
  Walgunas jau norėjo paklausti Mulungu už ką šis jam dėkoja, tačiau vaiduoklis greitai išskrido. Walgunas tikėjosi, kad ne todėl, nes jam nepatinka su juo bendrauti. Grifui buvo labai smagu bendrauti su vaiduokliu ir jis tikėjosi, kad taip pat smagu buvo vaiduokliui bendrauti su juo.
  Greitai ir Walgunas išėjo iš koridoriaus. Nusprendė traukti Grifų Gūžtos bendrojo kambario link.