0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Tolėliau nuo viso Londono šurmulio galėjai išvysti aukštą, baltą tvorą, apaugusią vijokliais su spalvingomis gėlėmis ir puošnius vartus, kurie taipogi neišdavė nieko daugiau apie šią paslaptingą vietą. O čia gyveno Lutterworth, plačiau žinoma kaip aurorų štabo vadė arba ta, kuri vedė blogį pirmyn.
Už vartų vingiavo dailus takas iki pat namo durų. Namas buvo dviaukštis su erdve palėpe, iš šono atrodė medinis ir jaukus - vakarais pro gausybę langų krisdavo jauki, gelsva šviesa. Priešais pagrindines namo duris buvo įrengtas fontanas, purškiantis elegantiškas čiurkšles.
Namo durys buvo tamsiai rudos. Pro jas įžengus galėjai išvysti holą. Jame žmonės pasidėdavo batus, pasikabindavo paltus ir pasiruošti tolimesnei kelionei.
Holas išsišakojo į dvi namo dalis. Vienoje buvo miegamieji, vonios ir dušai, kitoje - svetainė, poilsio kambariai. Kiekvienas jų buvo dekoruotas mediniais baldais su raižiniais. Kiekvienas kambarys palaikė tą jaukų stilių. Rodos, čia turėjo gyventi tikrai miela šeima, tačiau šiuo pastatu džiaugėsi tik vienas ir žmonių ne itin mėgstamas žmogus..
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Lutterworth namas miesto pakraštyje
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
   Kambarys buvo tamsus, užuolaidos užtrauktos, lova su baldakimu idealiai paklota, tačiau visgi kai kas sudrumstė šią ramybę. Tyliai pokštelėjusi kambaryje atsirado moteris, ant rankų laikydama mylimąją.
   Jekaterina švelniai paguldė Margaretą į lovą. Ji atrodė tokia trapi tarp švelniai kreminių patalų atspalvių. Juodaplaukė nusimetė gobtuvą ir atsisegė apsiaustą. Jis tyliai dunkstelėjo ant žemės. Moteris atsargiai nuėmė batus ir kojines nuo mylimosios kojų, tuomet labai švelniais judesiais nuvilko jos švarkelį ir padėjo ant kėdės. Nebuvo tikra, ar gali dar ką nors padaryti, kad mylimajai būtų patogiau. Ganėtinai greitai Jekaterina atnešė vandens stiklinę ir pastatė ant staliuko šalia lovos.
   Tuomet moteris ir pati nusispyrė batus, nusivilko odinį švarką ir nusitraukė magiškai apsaugotą palaidinę. Liko tik su maikute su šleikutėmis ir patogiomis, sportinėmis kelnėmis. Buvo ramu. Tyliai tiksėjo laikrodis.
   Moteris priėjo prie lovos ir švelniai paglostė Margaretos skruostą. Ilgai nelaukusi atnešė šaltu vandeniu suvilgytą rankšluostį ir švelniai priglaudė prie mylimosios kaktos. Galbūt pirmą kartą gyvenime jautė poreikį kažkuo rūpintis.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Lutterworth namas miesto pakraštyje
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
  Štai ji, bėganti kaip niekada gūdžiu Uždraustuoju mišku. Kojas kilnoti be proto sunku, tačiau ji vis lekia, nesustodama lekia, nes ieško kai ko svarbaus. Ir štai išvysta tai miško tankmėje. Ten pažįstama žavinga juodaplaukė, o šalia jos - neaiškus pavidalas. "Jekaterina", - dingteli. Bando šaukti mylimąją vardu, bet nesėkmingai, iš lūpų neišsprūsta nė menkiausias garsas, ji tik tuščiai žiopčioja. Galiausiai ausis pasiekia tamsaus šešėlio tariami žodžiai: "Pabaik tai". Staiga juodaplaukė atsigręžia bei pažvelgia tiesiai Margaretai į akis. Šioji stengiasi bėgti artyn, tačiau, užkliuvusi už medžių šaknų, suklumpa. Į ją lekia kerai, negailestingi kerai, skriejantys iš tamsiaakės pusės. Skausmas.
  Margareta, visa šlapia nuo prakaito, pramerkė akis ir skubiai atsisėdo lovoje. Apsidairiusi išvydo tą pačią moterį iš sapno, tačiau tikrai nebuvo panašu, kad ji kažkaip kėsintųsi į albinosę. O ir kambarys, kuriame moterys buvo, atrodė jaukus.
   Viskas tik sapnas, viskas buvo tik sapnas.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Lutterworth namas miesto pakraštyje
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
   Iš pradžių buvo ramu. Tykiai tiksėjo laikrodis (kitaip nei kiti burtininkai, Jekaterina mėgo žiobarišką jaukumą, nors buvo grynakraujė ir vedė blogio armiją į kovą - galbūt todėl nieko nesikviesdavo į namus). Juodaplaukė laikė priglaudusi šankšluostį mylimajai prie kaktos ir laukė, kol ši pabus.
   Tai nutiko staigiai ir visiškai netikėtai. Margareta tiesiog pašoko lovoje, tarsi būtų susapnavusi klaikų košmarą. Galbūt taip ir buvo, tamsiaplaukė žinoti negalėjo.
 - Kaip jautiesi? - tyliai paklausė Jekaterina sėdėdama šalia. Moteris švelniai perbraukė baltaplaukės skruostą ir akimis tyrinėjo įstabius veido bruožus. Margareta buvo visiška Jekaterinos priešingybė, tačiau tokia žavi ir šviesi, kad negalėjo nesužavėti blogio vadės.
   Ji atsargiai nubraukė plaukų sruogas nuo mylimosios veido. Mostelėjus lazdele viename kambario gale įsiplieskė jaukumo suteikiantis židinys. Pasidarė šilčiau, tačiau ne karšta, nes prieš tai kambaryje buvo vėsu.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Lutterworth namas miesto pakraštyje
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
  Margaretai prieš akis lėkė klaikaus sapno vaizdiniai. Šviesiaplaukė pravirko. Neišleido nė garselio, tačiau jos skruostais nepaliaujamai tekėjo ašaros.
  Albinosė atsigręžė į Jekateriną. Dar kartą žvelgė į velniškai dailius veido bruožus ir negalėjo patikėti, kad yra čia. Su ja. Vienos dvi. Palikusios viską: draugus, svarbiausią tikslą ir įsitikinimus, sėdėjo viena prie kitos - atsidavusios meilei.
  Margareta rankomis apsivijo kaip niekad šiltą mylimosios kūną. Stebėjo židinį. Į klausimą neatsakė, mat atrodė, jog šiuo metu patiriamų jausmų tiesiog neįmanoma išreikšti žodžiais.
  Niekas negalėjo apibūdinti šių moterų padėties, o didžiausias nežinomasis ilgoje ir sudėtingoje lygtyje buvo būtent netikėti ir nelaukti jausmai.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Lutterworth namas miesto pakraštyje
« Atsakymas #5 Prieš 7 metus »
   Šiluma lėtai užplūdo visus kambario kampus. Viena kita dulkelė pakilo nuo baldų ir nusklendė ant grindų. Laikrodžio tiksėjimas susiliejo su židinio traškesiu, ūžesiu, į langą ėmė lėtai krapnoti lietaus lašai. Jauku. Nepasakytum, kas dėjosi prieš keletą valandų.
   Jekaterina ir nesitikėjo atsakymo, tiesiog švelniai apsivijo rankomis mylimosios liemenį ir panardino veidą į jos kaklo linkį. Nepaisant mūšio ir streso, juodaplaukė galėjo užuosti tikro žmogaus, gyvybės kvapą, sumišusį su įvairiais prieskoniais, kurių šiek tiek apspangusi moteris negalėjo atskirti. Viena žinojo - kvapas buvo dieviškas.
   Šviesi ranka pakilo aukštyn ir ėmė glostyti švelnius Margaretos plaukus. Jie buvo it brangiausias šilkas. Apskritai laikydama albinosę savo glėbyje Jekaterina jautėsi taio, tarsi ji būtų brangiausias ir trapiausias brangakmenių dirbinys.
   Moteris glaudė mylimąją prie savęs, tūkstančiai šiurpuliukų vaikščiojo nugara.  Margaretos odo buvo šilta ir kupina gyvybės, jos kvėpavimas atsimušo į juodaplaukės kaklą, sukeldamas daugybę virpulio bangelių, besiritančių kūnu.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Ats: Lutterworth namas miesto pakraštyje
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
  Margaretai patiko lietaus lašelių, bumbsinčių į lango stiklą, skleidžiamas garsas. Albinosei jis priminė lietingas (o kaip kitaip, juk gyveno Škotijoje, kur lyja visus metus) vaikystės dienas. Bėgant laikui, dauguma prisiminimų iš ankstyvojo gyvenimo išblanko, tačiau buvo ir tokių, į kuriuos pasinėrusi Margareta jausdavosi lyg nusikėlusi į praeitį - tuomet visos juslės buvo puikiai įsidėmėjusios aplinką. Štai ir dabar šviesiaplaukė pasijuto apgaubta atminties gijų; greitai susiprato esanti ne kur kitur, o savo senelių namuose. Iš šalies stebėjo, kaip ji, gal trejų ar ketverių, kartu su broliais ir močiute verda uogienes. Sumišęs persikų bei slyvų aromatas sklinda oru. Neilgai trukus anūkai su senole imasi degustuoti savo gaminio; negailėdami laužia moters pagamintą šiltą batoną, o kepinio atplaišas mirko džeme. Ir nors Margareta šią sceną stebi iš šalies, ji prisimena, puikiai prisimena tą karstelėjusį saldumą, slenkantį žemyn gomuriu bei iškilią nuotaiką, supratus, jog dar vienas jų - šauniosios ketveriukės - virtuvės eksperimentas pavyko puikiai.
  Bet ji nebe ta. Tada mėlynakė nebuvo mačiusi blogio, nebuvo kentėjusi, nebuvo mylėjusi, nebuvo... Nebe ta. Dabar ji patiria tokius jausmus, kurie užpildo visą kūną: nuo pirštų galiukų iki širdies gelmių. Ir nors kažkuri smegenų kertelė suvokia, jog to, kas dabar vyksta, būti negali, jog tai neteisinga, širdis šios minties neprisileidžia, atstumia ją vos šiai prisilietus.
  Margareta skendo mylimosios, tvirtai rankomis apjuosusios gležną albinosės kūnelį, glėbyje. Iš Jekaterinos pirštų galiukų sklido šiluma, žadinanti šviesiaplaukę, suteikianti jai gyvybės ir vilties.
  - Papasakok man istoriją, - tyliai, vos girdimai sumurmėjo albinosė ir užsimerkė.
  Kažkur tiksėjo laikrodis, bet visi garsai, kuriuos Margareta šiuo metu girdėjo, buvo Jekaterinos širdies dūžiai.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Lutterworth namas miesto pakraštyje
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
   Laikrodžio tiksėjimas, ugnies traškesys, lietaus lašelių krapnojimas, stiprėjančio vėjo rankos, negailestingai lenkiančios lauko medžius, šniokštimas. Visi garsai magiškai susiliejo į nesibaigiančią, natūralumo ir šilumos pripildytą simfoniją. Ją puikiai papildė šilumos, žmogiškumo, meilės kvapai, dirginantys jautrias būtybės jusles.
 - Kažkada, labai seniai, prie gyvybės medžio stovėjo namelis, - pradėjo pasakoti Jekaterina. - Nedidelis, jame gyveno šeima. Tiksliau, jos dalis. Dvi seserys. Liusinda ir Lėja. Lėja kiaurą dieną sėdėdavo baltuose medžiuose ir ausdavo jų gyvybės tinklą. Jos palydėjimo daina niekada netildavo. Ji skambėjo gražiau nei visi kiti garsai, egzistuojantys dabartiniame pasaulyje. Liusinda buvo mažutė. Ji norėjo pinti gyvenimo skraistes, jomis pasakoti istorijas, dainuoti palydėjimo dainas. Ji to norėjo. Tokio ramaus gyvenimo, kokį turėjo Lėja. Mažoji sesuo nerado sau vietos. Pranašas kalbėjo, kad greitai susidurs Tamsa ir Šviesa, ir tik tie, kurie turės jas suvesti vėl, išliks. Tik tie, kurių misija dar nebus baigta. Ir Liusinda bijojo, labai. Ji žinojo, kad dabartiniame laikiname pasaulyje, kuriame ji gyvena, yra Lėjos misija. Ir jei jis išnyks - Lėja taip pat. Jos sesuo kartojo, kad Liusinda turi tikėtis, jog jos likimas ves ją į priekį, tačiau mergaitė slapta vylėsi, kad jos misija bus mažutė, ir baigsis kartu su seserimi...
   Po susidūrimo ir namų žlugimo Liusinda liko viena. Visa jos šeima turėjo smulkias misijas, todėl ji augo be tėvo, be mamos, o štai prarado ir seserį. Jai teko apsigyventi naujame pasaulyje, kurį kitos būtybės vadino senųjų planetų vardais. Tačiau naujieji gyventojai ją pavadino... Žeme. Kad ir kokia graži Žemė būtų, Liusinda nekentė jos. Kartais pavykdavo pamiršti neapykantą, tačiau ji gyvavo jos širdyje. Žemė nebuvo kalta, kad Liusinda tapo našlaite, tačiau tai nebuvo pakaitalas prarastai šeimai. Niekas negalėjo pakeisti Lėjos, niekas negalėjo sukurti jai šeimos ir artimo prieglobsčio... kol galiausiai Liusinda, blaškoma vėjų, likimo, negalinti įgyvendinti misijos, atrado namus atidavusi širdį būtybei, kurios nekentė taip pat, kaip ir Žemės - žmogui.
   Keistas, tolimas Jekaterinos balsas nutilo. Visą laiką ji kalbėjo tyliai, tačiau taip, kad Margareta girdėtų. Dabar jos mylimajai ši istorija skambėjo kaip paprasta, niekur negirdėta pasaka, tačiau iš tiesų... juodaplaukė žinojo, kad reikės papasakoti. Privalės. Margareta pažadėjo, kad jos nepaliks.
   Moteris giliai atsiduso ir lengvai užsikėlė mylimąją ant kelių. Norėjo dar artimesnio kontakto. Stiprūs, netikėtai užplūdę jausmai žadino instinktą liesti, apgaubti, globoti. Virpinantys šiurpuliukai nubėgo stuburu žemyn. Šiluma gaubė kūnus. Juodaplaukė tvardėsi, rakino troškimus viduje, tačiau jausmų, prisilietimų ir žmogiškumo alkani delnai reikalavo odos, kontakto, buvimo kartu.
 - Margareta... aš taip tave myliu... negaliu net pagalvoti apie tai, kas gali nutikti ateityje, - Jekaterina paėmė vieną mylimosios delną ir priglaudė jį prie savo krūtinės. Ten, kur it paukštis narvelyje daužėsi josios širdis. Dabar ji plakė dėl moters, kurią demonė laikė glėbyje.
   Dėl žmogaus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Yecatherine Delilah Lutterworth »
Clever as devil and twice as pretty