1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Charlotte Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 112
  • Lytis: Moteris
  • It is what it is.
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Charlottė atsiduso iš palengvėjimo. Dėkui Dievui, kad neteks šių gyvūnėlių skriausti, - pagalvojo ji, išigirdusi tai, ką pasakė profesorius. Jis taipogi uždavė ir klausimą - trumpai pagalvojusi, varniukė pakėlė ranką ir ėmė kalbėti:
-Šie kerai tikrai atrodo nepavojingi, tačiau žmogui, ar, šiuo atveju, gyvūnui, gali sukelti nevaldomą skausmą. Dažnai kai labai juokiamės, mums paskausta pilvą, taigi, galima įsivaizduoti, kad skauda ir tam padarui, kuris yra užburtas šiais kerais. Jeigu nusprendžiama ką nors pakankinti šiais kerais, kankinamasis gali netekti proto nuo ilgo juokimosi, gali prarasti realybės jausmą, o kartais.. kartais per ilgai taip iškankintas, gali mirti iš juoko - taip, šis posakis yra tikra tiesa. Taipogi, gali nebemokėti juoktis. Žodžiu, dažniausiai taip labai pažeidžiama kankinamojo psichika.
Nežinau, ar gerai atsakiau, bet bent jau pabandžiau, - pagalvojo Charlottė. Pažvelgusi į gulinčią, ir, atrodo, miego norinčią pelytę, mergaitė bandė nuraminti tą baimės jausmą, kilusį iš pat pradžių, vėliau pradingusį, o dabar ir vėl atsiradusi. Giliai įkvėpė, patogiai pasiėmė sąvąją burtų lazdelę ir mostelėjo ja:
-Risum,- ištarė mosteldama lazdele.
Nieko neįvyko. Nič nieko. Pelytė nei nekrustelėjo. Gulėjo kaip gulėjusi. Bet varniukė nepasidavė, ir pabandė dar kartą:
-Risum,- šį kartą lazdele mostelėjo stipriau, o burtažodį ištarė drąsiau.
Gaila, tačiau pelytė tik keistai cyptelėjo, nieko daugiau. Gal aš tikrai nesu gabi, ir čia patekau tik per klaidą? - mąstė mergaitė. Nepaisant slogių minčių, ji pabandė dar kartą:
-Risum! - dar drąsiau negu prieš tai ištarė, tačiau lazdelės mostas nebuvo toks grakštus kaip prieš tai buvęs.
Pelytė prasibudino ir atsistojo, o tada kelis kartus cyptelėjo, ir Charlottė jau pamanė, kad jai pavyko, tačiau, deja, pelytė jau po kelių akimirkų gulėjo kaip ir anksčiau. Ką aš darau negerai? - klausė savęs varniukė. - Jeigu nepavyks dabar, turbūt pasiduosiu, - pamanė.
Sukaupusi visą drąsą ir energiją, mergaitė tarė:
-Risum! - ir stipriai mostelėjo lazdele.
Pelytė ėmė skleisti garsus, panašius į subtilų juoką. Charlottė tikrai nuoširdžiai pamanė, kad jai pavyko, tačiau, kaip bebūtų gaila, pelytė nustojo juoktis.
Ne, negaliu pasiduoti. N-E-G-A-L-I-U.
Vieną akirką mergaitė nustojo bandyti užkerėti pelę. Ji tik žvilgtelėjo į ją ir vien akimis jos paprašė: Prašau, juokis. Kelias akimirkas nieko nedariusi, varniukė stengėsi sutramdyti viską, ką jautė - pyktį, liūdesį, baimę, tačiau bandė palikti troškimą ir ryžtą. Gerai, pabandysiu dar kartelį.
-Risum!- drąsiai ištarusi burtažodį ir stipriai mostelėjusi lazdele, mergaitė pažvelgė į pelę. Šioji pagaliau ėmė skleisti garsus, panašius į juoką.
Po kelių akimirkų pelė taip kvatojosi, kad šiuo juoku užkrėtė ir Charlottę. Pastaroji buvo tokia laiminga, kad jai pagaliau pavyko, jog pamiršo tai, kad dar pamokos pradžioje paniškai bijojo pelių ir varlių. Charlottė nusišypsojo, pažvelgė į pelytę, o tada ištarė Finite incantatem, burtažodį, atšaukiantį kerus, nes nenorėjo, kad vargšė pelytė per daug prisikentėtų.
"It was worth a wound —
it was worth many wounds —
 to know the depth of loyalty and love which lay behind that cold mask''



*

Neprisijungęs Vita Padarėlis

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Hmm, reikėjo visgi apmąstyti gyvūno pasirinkimą, kaip aš dabar sugaudysiu tą mažą peliukėlį?
Vita buvo pati tikriausia varnanagė ir pirma plano dalis buvo itin tinkama šio koledžo atstovei - ji pabandė prisiminti kiekvieną žodį perskaitytą apie peles, pelinius žvėrelius, kaip jie mąsto, už kurios jų kūno vietelės galima griebti, ko tie padarėliai galėtų bijoti ir kas juos galėtų traukti. Prieš pradėdama niekaip neišvengiamą katės ir pelės žaidimą, raganaitė norėjo turėti žinių persvarą, iki šiol jos gyvenime būtent žinios ją ir ištraukdavo iš visų nesklandumų.
Vita susikaupė ir pradėjo - abiem rankom atsargiai ir ne per lėtai bandė pagauti peliuką. Žinojo, kad čiupti saugiausia už uodegos, tačiau geriausia būtų viena ranka užstoti kelią, o kita bandyti pagriebti uodegėlę. Sekundę mergaitė jau pagalvojo, kad planas be trūkumų, tačiau toks jausmas, kad ir pelytė jau buvo apmąsčiusi žmogaus judesius ir vietoj to, kad bėgtų šalin nuo artėjančios rankos šoko tiesiai į ją ir iš karto įlindo į apsiausto rankovę kaip savo namų tuneliuką.
- Po paraliais, tu sumanus padariūkšti, vis tiek pričiupsiu vis tiek... - šnibždėjo mergaitė gyvūnėliui, kai staiga - AAA! Tu dar ir kąsti moki?! - suspigo ne kiek iš skausmo, o kiek iš nuostabos ir to nemalonaus jausmo, kai po drabužiais šmirinėja keturios mažos kojytės ir aštrūs dantukai.
Gerai, nepavyko gražiuoju, reikia piktuoju. Ir Vita atsargiai, bet ne per silpnai delnu prispaudė peliuką su pačiu apsiaustu prie savo kūno.
- Nepyk, juk mes galim susitarti, tu man leidi tave paimti, aš tave prajuokinsiu ir visi liks patenkinti - lyg burtažodį šnabždėjo žodžius peliukui.
Atsargiai pakišusi kitą ranką po apsiaustu lėtai, bet užtikrintai surado uodegėlę ir už jos greitąjį draugužį ištraukė sau priešais akis. Cha, tu toks fainas, visada mėgstu gebančius apgudrauti padarėlius, visgi nesigailiu, kad pasirinkau būtent tave. Mergaitė atsargiai sučiupo kairės rankos nykščiu ir smiliumi peliuko keterą ir pakėlė jį už tos raukšlės ir peliukas sustingo į patį ramiausią padarėlį. Na ką, kosmonaute, pasiruošęs juoktis? ir dešine ranka išsitraukusi savo lazdelę ji pabandė burtą ant naujojo draugo:
- Risum! - ir peliukas prabilo trumpais, tačiau kiek žemesniais nei įprastai cypčiojimais.

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • IV kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Olivia nužvelgė klasės mokinius, kurie jau buvo pradėję burti savo gyvūnėlius. Daugeliui pavyko iš pirmo karto, kerai neatrodė sunkūs, todėl klastuolė turėjo gerą nuojautą. Ji pažvelgė į priešais ją ant stalo judančią pelę. Na, drauguži, pasijuok...
- Risum, - ištarė mergaitė įr lengvai mostelėjo savo lazdele. Tačiau kaip tik tą akimirką pelytė šoktelėjo į šoną ir Olivia pamatė, kad paleido savo kerus į priešais esančią merginą. Ji pradėjo krizenti, o vėliau tas lengvas krizenimas virto juoku, kuris kas sekundę garsėjo. Persigandusi, Olivia pabandė atšaukti burtažodį. Mergina nutilo, ir atsipeikėjusi pažvelgė į klastuolę su nuostaba ir nedidele baime.
- Atleisk, - atsiprašė Olivia, melsdamasi, kad viso to fiasko nebūtų pastebėjęs profesorius. Laimei, jos dirbo pačiame klasės gale, todėl nedaug kas atkreipė ten dėmesį. Pakerėtoji mergina kažką sušnabždėjo po nosimi ir grįžo prie savo varlės, o Olivia atsidususo. Blogiau jau nebus, todėl pabandysiu dar kartą.
Susikaupusi Olivia susigrąžino peliuką ir dar kartą ištarė Juoko kerų burtažodį.
- Risum!
Šįkart mergaitė pataikė, ir pelė pradėjo cypauti ir skleisti neaiškius garsus. Tačiau jie juoko nepriminė, o neilgai trukus baltasis padarėlis pradėjo grėsmingai trūkčioti. Olivia puolė į paniką ir kuo greičiau sustabdė kerus. Kodėl man taip nesiseka?
Nusivylusi, Olivia atsisuko pažiūrėti, kaip sekasi kitiems. Jai iš kairės sėdėjo jos amžiaus mergaitė, iš uniformos Olivia atpažino, kad klastuolė. Ji turėjo tamsius plaukus ir nešiojo akinius, o po jais esančios žalios akys įdėmiai stebėjo savo gyvūną.
- Klausyk, nelabai girdėjau profesoriaus nurodymus, gal aš kažką netaip darau? - tarė ji merginai.
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Irish wolfhound

Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Vos nepavėlavusi į pamoką Kira pasirinko paskutinę likusią neišvaizdžią pelę ir nuslinko į klasės galą. Klestelėjo ant kėdės susikaupė ir greitu ryžtingu lazdelės mostu bandė prajuokinti savo gyvūną.
 - Risum! - pusbalsiu ištarė ji. Ir pelė pradėjo juoktis. Iš pradžių jos juokas net nepriminė juoko. Bet kuo toliau tuo garsiau ir dažniau pelytė cypsėjo. Kira suvokė, jog jai pavyko. Iš pirmo karto prajuokino padarą. Nutraukusi burtą mergina norėjo dar kartą pamėginti prajuokinti neišvaizdžią pelytę. Ji susikaupė ir įsistebeilijo į gyvūną.
Staiga Kira pajuto, jog kažkas ją stebi. Atsigręžusi pamatė klastuolę tamsiais plaukais, kuri nieko nelaukus paprašė pagalbos, mat tamsiaplaukei neišėjo prajuokinti pelės.
- Tu nesusikaupus, - šaltu, atšiauriu balsu tarstelėjo Kira, - susikaupk ir būk ryžtinga. Burtai nesuveiks jei nepasitikėsi savimi.
- Beje, aš Kira Mori, - vos girdimai prisistatė Kira.

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • IV kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
- Olivia Howell, - Olivia linktelėjo, šiek tiek nustebusi Kiros atšiaurumu. Tačiau reikėjo kažko panašaus tikėtis, juk ji irgi buvo klastuolė. Tik priešingai nei Olivia, atrodė, kad Kira tinka šiame koledže.
Olivia nusisuko nuo Kiros ir tvirčiau suspaudė rankoje lazdelę. Ryžtingai pažvelgusi į savo peliuką, Olivia užsimojo ir trečią kartą mostelėjo burtų lazdele. Dabar, priešingai nei kitus du nesėkmingus kartus, pelė pradėjo iš tikrųjų juoktis. Olivia su pasididžiavimu ir šiokia tokia baime stebėjo ant stalo iš juoko besiraitančią pelę. Vis tikėjosi kažko blogo, sutrikimų, komplikacijų, bet ko, tačiau kerai suveikė tobulai. Mergina nejučia šyptelėjo, pagaliau jai pavyko. Viltis ko nors pramokti, kurią turėjo čia atvažiuodama, sugrįžo. Olivia atsisuko į šalimais stovinčią Kirą.
- Ačiū, - tarė jai, ir dar kartą šyptelėjo. Galbūt ir turi šansų susirasti šokių tokių draugų...
Olivia nuramino savo pelę, ir sutelkusi dėmesį į klasės priekį, laukė tolesnių profesoriaus nurodymų.
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Jasmin Berlin

  • IV kursas
  • *
  • 60
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Jasmin pasirinktas pamokos gyvūnas - varlė. Pelė buvo keistas padaras pirmakursei. Be to, ji niekada nemate varliaus iš taip arti, o pelių galėjo prisižiūrėti nuvažiavusi į Corby miesto kvartalą, kuriame įvyko daug blogų dalykų. Varlė buvo gleivėta ir tikrai nesukėlė noro su ja žaisti ar ją glostyti, tačiau varniukė į tai nekreipė dėmesio.
Mokytojui paskelbus naująją temą, mergaitė pasiėmė lazdelę, mintyse palinkėjusi sau sėkmės ir nukreipusi savąją lazdelę į žaliąjį padarą tarė:
-Risumm?!-kiek neužtikrintai tarė mergaitė.
Jasmin blizgančiom akim gal minutę akyliai stebėjo varlę su viltim, kad burtas jai pavyko. Praėjo viena minutė, kita, bet kaip nieko, taip nieko. Gerai, čia nieko tokio. Visi klysta, pabandyk iš naujo. Giliai įkvėpusi oro mergaitė pabandė iš naujo:
-Risum!
Kai mergaitė išvydo, kad varliuko kūnas pradeda kilt, judėt, mergaitės veide iškart atsirado didelė plati šypsena, bet tada iš varliaus išgirdo kvarktelėjimą, vietoj varliško juoko. Varniukės veidas staiga iš šypsenos virto ,,nusivylusiu savimi" veidu.
-Risum!
-Risum!
-Risum...
Ir vis tiek nieko. Mergaitė atsisėdo ir apsidairė po klasę: lyg ir nemažai kam išeina atlikti burtą. Paskutinį kartą mergaitė pabandė:
-Risum.
Kaip nieko, taip nieko. Kodėl man neišeina? Aš nesuprantu... Lyg viską ir gerai darau. Pirmakursė pakėlė į akis nuo žemės ir žviktelėjo į mokytoją. Negi reiks eit pas... profesorių?.. Ach... Kitos išeities nesugalvoju.
Mergaitė prikaupusi drąsos atsistojo ir paėmusi narvelį norėjo traukt link mokytojo. Ne, negaliu eit pas jį. Jis atrodo lyg nenorėtų, kad kažkoks mažas pirmakursis trukdytų jam. Gal kas aplinkui sėdintys prie manęs gali padėti? Tačiau apsižvalgiusi neišvydo žmogaus galinčio padėti. Taigi... turiu eit. Nagi, aš išdrįsiu, profesorius lyg ir nesikandžioja...
Taigi, Jasmin antrą kartą sukaupė visą drąsą ir pasiėmusi narvelį lėtu žingsniu patraukė link mokytojo. Prisiartinusi prie jo stalo mergaitė nedrąsiai tarė:
-Aš labai atsiprašau, bet... gal galite padėti? Aš nesuprantu kodėl man neišeina atlikti šių kerų...-pasakiusi mergaitė padėjo ant profesoriaus suolo kampo savo narvelį.-Aš nukreipiu lazdelę į varlių ir pasakau burtažodį, tačiau nieko nenutinka.
Belaukdama profesoriaus patarimo mergaitė greit pridūrė:
-Štai, galiu parodyti kaip darau. Risum!
Mergaitei pasakius burtažodį varlė sujudėjo, bet taip jau buvo kai ji buvo prie suolo.
-Štai, aš nesup...
ir jei besakant šiuos žodžius varlė pradėjo kvarksėdama juoktis lyg pašėlusi, o Jasmin tik stovėjo su nustebusia veido išraiška.
-Aš... aš nesuprantu... Kodėl man dabar išėjo...
Kaip nejauku... Kai tik mergaitė norėjo eit link suolo su savo vos ne iš juoko mirsiančia varle mergaitė prisiminė - o kaip tai sustabdyt?
-Am... Profesoriau, turiu dar klausimą. O kaip tai sustabdyt? Nes man rodos, mano varlė mirs iš juoko.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Jasmin Berlin »

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 529
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
Klarė nusprendė atsakyti į profesoriaus klausimą
- Manau šie kerai pavojingi tuo, jog žmogui ar gyvūnui ilgai nevalingai juokiantis, nuo nuolatinio raumenų susitraukimo visų pirma paskaustų pilvą, visų antra gali atsirasti raumenų spazmai, nuo jų, netaisyklingas kvėpavimas, o netaisyklingas kvėpavimas, iki galo neiškvėpiant oro yra pavojingas tuo, kad geriausiu atveju paskaus šonai, o blogiausiu, jei žmogus turi dar neišoperuotą apendicitą, gręsia apendicito trūkiu..
Gal aš čia per daug žiobariškai... - pagalvojo Klarė ... metas imtis praktinės dalies... tikiuosi peliukui juokas nepakenks...
Klarė suimė peliuką viena ranka, į kitą ranką paėmusi lazdelę susikaupė ir ryžtingai ištarė:
- Risum! ir Klarės pelytė ėmė šiek tiek vos pastebimai kikenti.
Mergina bakstelėjo lazdele į pelytę ir nusprendė pamėginti darsyk.
- Risum! ir štai išgirdo pelės keistą gomurinį balsą, nusprendusi, kad jai pavyko, mergina susižavėjusi žvelgė į pelytę, tai buvo pirmieji kerai, kurie jai pavyko, juos prisimins visą gyvenimą..
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Džeinė Warington

  • II kursas
  • *
  • 14
  • Taškai:
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
Džeinė gaudė kiekvieną profesoriaus žodį tuo pačiu jausdama kelis žvilgsnius įsmeigtus į ją. Warington nepyko, nes žinojo, kad pati būdama žmogumi spoksotų į pamokoje sėdintį vaiduoklį. Supratusi mokytojo užduotį švilpė pasiėmė savo lazdelę su kuria buvo bandžiusi tik vieną labai lengvą burtažodį, kuris aišku jai nepavyko. Pasitikėdama savo vaiduokliškomis jėgomis šviesaplaukė mostelėjo grakščiai lazdele ir ištarė:
-Risum.
Visiškai nieko. Pelytė kaip bailiai spoksojo į mergytę, taip ir spokso. Tikrai neturėjo pavykti iš pirmo karto.
-Risum. Risum, - dar porą kartu murmtelėjo pirmakursė nukreipusi lazdelę į padarėlį. -Risum. Risum. Risum. Risum! - jau neištvėrusi garsiau pasakė Džeinė.
-Risummm! Risum! Risum!
Nieko. Visiškai nieko. Tik pelytė pasitraukė į šoną lyg kažko persigandusi. Mėlynakė nusprendė kreiptis į profesorių, nes jos bendraamžiams pavyko tik jai ne. Pastebėjusi dar vieną varniukę, kuri irgi stovėjo prie mokytojo stalo mergytė truputį nusiramino. Viską palikusi ant suolo pirmakursė nuskriejo link profesoraius Reinher.
-Labai atsiprašau, kad trukdau...vėl, profesoriau, bet man niekaip neišeina priversti pelytės bent sukrizenti.
Ji šiek tiek bijojo prikelti koledžo vadovui kokias nors baisias nuoskaudas, bet pamokoje nieko neveikti irgi negalėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Džeinė Warington »

*

Neprisijungęs Keitlina Paterson

  • I kursas
  • *
  • 3
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
Klasėje jau sėdėjusi Keitlina priėjusi paėmė vieną pelę nuo stalo ir nuėjo atgal prie suolo. Kadangi jau pasigirdo jos nuomone, teisingas atsakymas į mokytojo užduotą klausimą, mergaitė nė nebebandė atsakyti, nes šiaip nemėgo daug kalbėti.
-Risum!-ištarė išraiškingai, lazdelę nukreipusi pelės pusėn. Pelė staiga nėrė į šoną ir kerai atsimušė į stalą, niekam nepadarę jokios žalos. Nervingai nužvelgusi kitus mokinius, kuriems viskas pavyko, Keitlina pelę sugavo ir patupdė ant rankos, kad nemėgintų pasprukti.-Risum!-pakartojo dar kartą ir pelė pradėjo kažkaip keistai cypčioti rankoje truputį krutėdama. Mergaitė nustebusi kerus pabandė dar kartą ir pelė, atrodo, dabar tiesiog juokėsi. Nustebinta mergaitė palaukė, kol pelė aprims, ir vėl ją užkerėjo. Patenkinta Keitlina ramiai sėdėjo suole, prižiūrėdama norinčią pabėgti pelę.

*

Neprisijungęs Alisa Faun

  • Burtininkė
  • ***
  • 188
  • Lytis: Moteris
  • Lost in a world that doesn't exist
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
Alisai labai patiko ši užduotis. Na, neskaitant tos dalies kurioje reikia išsirinkti gyvūną- galvojo ji.
Išgirdusi klausimą mergaitė staigiai pakėlė ranką:
-Šie kerai... hm.... jie gali kaip jau daug kas sakė sukelti pilvo skausmus ir dar manau, kad jie gali sukelti galvos svaigimą ar skausmą. Taip pat galbūt gali netgi suparalyžiuoti. - ji sugalvojo dalį atsakymo kalbėdama. Ji suprato, kad tikriausiai pasakė kuo tikriausią nesąmonė taigi ji negaišo ir nukreipė lazdelę į gyvūną ir ištarė gana ramiai:
-Risum.- visiškai nieko neįvyko. Na ir nevėkšla aš...- pagalvojo Švilpiukė. Ji dar kartą atkišo lazdelę ir žymiai garsiau pažvelgusi į žaliai žalią gleivėtą varlės veidą sušuko: -Risum!
Staiga jos galvoje atsirado mintis O kas jeigu rimtai tai gali suparalyžiuoti? Alisos galvoje kilo labai didelė abejonė dėl to ką ji daro. Atrodė lyg jos veidas vis su kiekviena sekunde niūrėja. Ką aš čia paistau per nesąmones? Nors ji mintyse tikėte tikėjo, kad tai gali būti tiesa vistiek viena ranka nukreipė lazdelę link žalio padaro ant stalo, o kita užsidengė akis. Staiga pajuto keistą garselį lyg varlė stryktelėjo ir atsimerkė. Varlė buvo kitame stalo gale ir Švilpiukė sušuko ištiesusi lazdelę:
-Risum!- ir ji išgirdo kaip varlė pradėjo skleisti neaiškius garsus.

*

Neprisijungęs Haris Poteris

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
Nedas bėgo į klasę klaidžiais hogvartso koridoriais. Jam bėgant į klasę kirbėjo tik viena mintis: kas bus jeigu aš išvis nerasiu tos klasės? Ar tada profesorius mane pašalins iš mokyklos už tai, kad antrakartą vėluoju?
     Pagaliau jis iėjo į klasę. Nedas atsiprašė profesoriaus.  Nedas nedrįso paklausti ką reikia daryti, todėl jis apsidairė ir kaip visi kiti išsitraukė pelę ir rupūžę

*

Neprisijungęs Dawn Strain

  • ****
  • 230
  • Lytis: Moteris
  • I solemnly swear that I'm up to no good
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
Mergina išgirdo profesoriaus balsą ir tai ją pabudino iš miegų. Ji tuoj pat atsitiesė ir gaudė kiekvieną žodį. Išgirdusi užduotį jai palengvėjo, nes ji jokiu būdu nebūtų kankinusi mažo pūkuoto gyvūnėlio, o juoko kerai - tai niekis palyginus su nukryžiavimo ir visais kitais skausmą sukeliančiais kerais. Pažvalėjusi, Dawn pakėlė ranką, kad atsakytų į profesoriaus klausimą:
-Per daug juokiantis pradeda skaudėti pilvo raumenis, žinau tai iš patirties,-paskutinius žodžius pasakė tyliai,kad juos girdėtų tik ji,-Taip pat gresia mirtis, ypač tiems žmonėms, kurie turi...eh... širdies arterijų ligą ir visi veiksmai, kurie pagreitina pulsą gali sukelti mirtį.
Kai nuleido ranką, Dawn ėmėsi darbo. Pasiėmusi savo lazdelę, kuri sukėlė jai negerų prisiminimų, bandė mostelėti lazdele į narvelyje esančią pelę, tačiau jai sutrukdė narvelio grotelės.Na,tikriausiai man reikia ją išsiimti iš narvelio. Pasidėjusi pelę ant stalo, mergina savo mintyse tiesiog maldavo pelės, jog ji nepabėgtų. Aš visai neturiu jėgų tavęs gaudyti po visą klasę,-pagalvojo ji. Nukreipusi lazdelę į tirtančią pelę, Dawn pusbalsiu pasakė burtažodį:
-Lumos
Pamačiusi šviesą mergina išmetė lazdelę iš rankos. Nežinodama, kodėl merginai šovė būtent šitoks burtažodis, ji greitai pakėlė lazdelę ir paraudonavusi greitai sumurmėjo burtažodį, kuris panaikino šviesą, einančią iš lazdelės. Dawn susikaupė ir vėl mostelėjo lazdele į pelę:
-RisUUUm
Dawn iš pelės neišgirdo nieko, kas būtų panašu į juoką. Giliai įkvėpusi ji pabandė dar kartą:
-Risum
Mergina išgirdo kvatojimą. Juoką. Krizenimą. Dawn nepatikėjo, kad visuos šituos garsus leidžia pelė.

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • siamo musica vera che resta
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
 Reikėjo išmokti gyventi iš naujo. Gyventi pamiršus trumpus raudonus plaukus, žalias akis ir liesą kūną. Gyventi užmiršus Sirėją.
 Kaip turbūt kiekvieno mokinio gyvenime mūšis paliko randą ir Dallifrėjoje. Tik kad ne fizinį, nors skaudėjo ne ką mažiau. Mergina beveik nenukentėjo, visgi treniruotės padėjo net jai, tačiau žaizda, kurią gavo raudonplaukė, buvo nepalyginamai žiauresnė, skaudesnė. Ji neteko mylimosios. Jau ir anksčiau buvo jos netekus, tačiau šioji netektis buvo kitokia. Realesnė.
 Varnanagė vis sapnuodavo košmarus. O juose matydavo vieną ir tą patį vaizdą - perbalusį veidą bei šaltą kūną, netekusį gyvybės. Ir kasnakt pabusdavo rėkdama, išpilta šalto prakaito, su širdimi, norinčia išlėkti iš krūtinės.
 Tačiau reikėjo išmokti gyventi. Kad ir kaip kvailai tai skambėtų. Išmokti gyventi. Argi to išmokstama?
 Slampinėjo po pilį it šmėkla. Jų irgi padaugėjo mokykloje - tai karas palieka savo pėdsakus, viską žymi skausmu ir mirtimi. Tačiau net tikrosios šmėklos atrodė laimingesnės už Dallifrėją. Jos bent jau pasitarnavo mokyklos visuomenei, nors kiek. Iš varnės naudos buvo maža. Visada tokia buvo. Niekam nereikalinga. Nenaudinga. O dabar dar ir visų apleista. Tačiau kam rūpi visi? Apleista Sirėjos.
 Nežinojo, kas tai padarė. Bet jei ir žinotų, vargu, ar ką su ta informacija darytų. Kerštas neprikels žmogaus, nors gal ir gaila.
 Velnias žino, kodėl Dalli vis dar gyva. Nes apie maistą buvo pamiršusį. Negyveno, tai faktas. Vien tik kvėpavo ir egzistavo. Banaliai skamba, ar ne? Ką gi...
 Į pamoką atsliūkino kartu su būriu kitų mokinių, tačiau buvo dar labiau nepastebima nei įprastai. Rodės, net plaukai papilkėjo, pasidarė ne tokie ryškūs. Gyvenimas mokykloje ir toliau ritosi sava eiga, ketvirtakursei buvo pikta, jog niekas nesikeičia, nors jos gyvenimas sudužo į šipulius. Niekas to nepastebi, o ir niekam tai nerūpėtų - kiekvienas turėjo savo bėdų. Tačiau merginą tai nervino - tas pastovumas. Nusprendė pakeisti save. Nors išorėje, vidaus vis viena niekas nematė. Tad prieš pamoką nusikirpo sau plaukus senomis žirklėmis. Nelygiai ir nelabai gražiai, tačiau jai tas nerūpėjo. Negalėjo žvelgti į savo ilgas garbanas, kuriomis slėpė savo nuogą kūną daugiau nei prieš metus. Todėl juos nusirėžė vos ne iki smakro.
 Išgirdus užduotį pasiėmė iš narvo varlę. Net negalvojo ką imti ir kodėl. Tiesiog paėmė ir tyliai nusliūkino į klasės kampą, kur galės niekieno nepastebima sėdėti ir daryti įspūdį, kad kažką daro, mokosi. Užduotis ją nervino, dar labiau nei likęs pasaulis. Juoko kerai. Tarsi dabar būtų tinkamas metas juoktis, kai visur aplinkui tamsa ir skausmas. Tarsi ji dabar norėtų ir galėtų juoktis. Būtų galėjus prisiekti, kad dabar net stipriausi juoko kerai jos neveiktų. O kaipgi veiks, kai vienintelė priežastis juoktis dingo visam laikui?
 Be emocijų pašnairavo į profesorių. Normaliomis sąlygomis jos žvilgsnis būtų buvęs mažų mažiausiai piktas ar suirzęs, tačiau dabar buvo... tuščias. Jokio skausmo, jokio pykčio, nieko. Tik žalia bedvasė tuštuma. Nukreipusi lazdelę į prakeiktą varlę sumurmėjo po nosim:
 -Risum - nepažino savo balso. Paskutinį sykį kažką sakė būtent per mūšį. Rėkė. Tai buvo skausmo perpildytas klyksmas. Dabar net balsas pasikeitė, tapo tiesiog... joks.
 Kaip ir reikėjo tikėtis, varlė neėmė juoktis ar dar ką. Nors tai Dallifrėją džiugino - jei šioji pradėtų juoktis, neiškentusi raudonplaukė turbūt ją šaltakraujiškai užmuštų. Kam ji juokiasi. Taigi net nebandė pakartoti kerų dar sykį, neduok Merline, pavyktų iššaukti nelemtą juoką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dallifrea Galdievette »
credo solo in te grande amore

Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
Lorene į pamoką atėjo viena iš paskutiniųjų. Kadangi dauguma mokinių ėmė pelytes, ji pasielgė atvirkščiai. Pasirinko varlę. Jinai bent jau neįkąs. O varniukę visad labiau traukė varliagyviai, nei graužikai.
Išgirdusi teorijos užduotį mergaitė nespėjo sureguoti. Visi taip greitai atsakė... Bet, kadangi teoriją sekė praktika, mergaitei nuobodžiauti neteko.
-Rizum.- Nieko nenutiko. Gal ne taip tariu?
-Risūm.-Hm, gal kažkas blogai? Gal reiktų paklausti mokytojo? Arba...- Mergaitei į galvą šovė mintis.
-Labas,- tarė mergaitei, pasirinkusiai pelę.- Matau, kad tau puikiai pavyksta. Man niekaip. Gal galėtum partarti ir padėti? Matai, aš labai stengiuosi, bet... Patirties daug neturiu.
Mano nuomonė yra teisinga mano nuomonės atžvilgiu

*

Neprisijungęs Lusy Koper

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
Mergaitė išgirdusi pamokos užduotį nudžiugo nes jos pelytei nereikės nieko blogo daryti ,bet vis tiek jai buvo nejauku vis gi užkalbėti gyvą padarėlį šiek tiek gaila.Mergaitė lėtai ėmė savo lazdelę
ir vis matė kaip kiti vaikai sako tą patį burtažodį.Kai kurie jautėsi puikiai nes jiems pavyko ,o kiti jautėsi prislėgti kaip ir ji.Gabriel tyliai mintyse ištarė:
-Risum,-ir atsikvėpė-tai juk labai paprasta...
Staiga ji suvaldė savo nuolat lakstančias mintis ir bantė ištarti:
-Ris...
Ji labai bijojo ,bet juk ji nenori būti baile todėl pabandė ištarti tai dar kartą.
-Riss...
Staiga nukrito jos lazdelė ir nusirideno iki kito suolo.Ištarti burtažodį jai per daug sunku tik staiga ja kaip žaibas nukrėtė.Ji pašoko ir paėmė jos nusiridenusią lazdelę ir smarkiai ištarė:
-Risum!-garsiai sušuko.
ja girdėjo visi vaikai.
-Ups!-tyliai pasakė.
Jos pelytė pradėjo tyliai cypti ,bet jai tai buvo nesvarbu juk ji ištarė burtažodį.
(hogvartsas2) (GG3) (hogvartsas2) (GG3)

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019