0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Šluotų meistras
  • ***
  • 70
Ats: Apskritas staliukas prie lango
« Atsakymas #285 Prieš mėnesį »
Atėjusi padavėja priėmė užsakymus. Milanas pasirinko tai, kuo pastaruoju metu itin dažnai svaiginosi. Pasiėmė Cuba libre kokteilį.
- Dėkui. - Padėkojo Keitui. Jei jau jis nori, gali pirkti tuos gėrimus. Pastaruoju metu, kai Lestreindžų saugykla nesinaudojo teko taupyti. Pagalvojęs apie pinigus panoro susisukti į kamuolį ir pradingti. Per tuos pinigus galima sakyti žuvo Gruodė. O jis niekada nemokėjo taupyti. Ir dabar nemokėjo.
Darbe niekada negerdavo. Bet viskas pasikeičia laikui einant.
- Gerai. - Jam tai kas. Jei Keitui taip geriau, tai ir puiku.
Pradėjus kalbėti apie šluotas pasidarė lengviau. Nereikėjo galvoti apie kažką kitą.
- Ir gerai, kad aiškini. Man svarbu žinoti kaip tu skraidai. O ar tau patiko turėtas modelis? Jei patiko, tai neverta imti kažko naujo. Jį bus galima tik užkerėti, kad nebūtų taip lengvai suskaldomas. O jeigu norėtum nebandytos šluotos. Mes turim treniruočių aikštelę, kurioje galima išsibandyti naujus modelius.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 252
  • Lytis: Vyras
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Apskritas staliukas prie lango
« Atsakymas #286 Prieš mėnesį »
Tik numojo ranka į tą padėkojimą. Pats turėjo pinigų tik būdamas visai vaikas, kol abu tėvai buvo gyvi. Paskui — vaikų namai ir keli vargani knufai kišenėse. Niekad su pinigais elgtis ir neišmoko, bet jų ir netrūko. Kai nuspręs pagaliau mesti kvidičą — kas ten žino kaip bus. Kol kas nesuko galvos dėl tokių dalykų.
Ar praeita šluota jam patiko? Ir taip, ir ne.
— „Žaibas“ turėjo greičio pranašumą, kuris man labai patiko. Tačiau šluota kiek per lengva mano skoniui. Labai lanksti, darant staigius užkertančius judesius kiek pakrypdavo trajektorija, nors to visai nesiekdavau. O tikslumas gal net svarbesnis už greitį, — mosuodamas ranka pasakojo Keitas, — Tikrai gavau į galvą daugiau muštukų nei reikia vien dėl tų mažyčių pakrypimų, — pridūrė.
Ir tikrai, ant veido puikavosi galybė įbrėžimų. Nosis kadaise buvo labai daili, kaip nuo žurnalo viršelio. Keli kerais ne iki galo sutvarkyti lūžiai ir ji jau buvo kiek pakrypusi. Gal reikėjo tapti gaudytoju. Et, šaukštai po pietų.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Šluotų meistras
  • ***
  • 70
Ats: Apskritas staliukas prie lango
« Atsakymas #287 Prieš mėnesį »
Vaikinas įdėmiai klausėsi to, ką aiškino klientas. Tada iš kuprinės išsiėmė katalogą. Pavartė.
- Gal tau tiktų ši. Šešėlio magija. Gera šluota. Nenusileidžia žaibui, bet tikrai žaibas galbūt labiau tinka gaudytojui. O ši šiek tiek kitokia. Šiaip jei norėtum išsibandyti galiu kad ir šiandien pasistengti gauti sandėlio raktus, paimčiau tą šluotą ir nuvyktumėm į mūsų skraidymų aikštelę. Arba galim ryt tą padaryti. Kada tau treniruotė? - Aišku dabar jau ant jų staliuko atsirado gėrimai. Gal skraidyti ir nebus pats tas. Nors, jei jiedu išgers po vieną stiklą dar nieko. Bet visgi Milas tingėjo jau kažkur varyti. Buvo visai nusiteikęs pasilikti čia. Arba pasiieškoti kokios triukšmingesnės vietos. Bet žinoma jame vis dar gyvavo noras pasiūlyti žmonėms tinkamiausias šluotas. Ir jeigu Keitas norėtų išsibandyti jis žinoma vyktų ir tą padarytų. Kad ir kokiam dugne atsidūrė dar vis turėjo užsilikusį šiokį tokį atsakomybės jausmą. Tamsiaplaukis pastūmė katalogą Keitui. Jame buvo ir paveikslėlis. Žmogeliukas jame visaip zujo ant jo rekomenduotos šluotos.
- Pažiūrėk, įsižiūrėk ar tau tiktų. - Skraiduolis paveikslėlyje sukiojosi, įvairiai skraidė.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 252
  • Lytis: Vyras
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Apskritas staliukas prie lango
« Atsakymas #288 Prieš 4 savaites »
Keitas labiau atsilošė kėdėje, sukryžiavo rankas už galvos ir atsidūso. Būtų mielai dabar surūkęs cigaretę. Primerktos žalios akys nužvelgė priešais sėdintį vaikinuką, tada nuslydo žvilgančiu katalogu. Pirštais perbraukė pasiūlytos šluotos paveikslėlį, tada pabarbeno paviršiumi.
— Jei tu sakai, kad tiks, vadinasi tiks. Šluotas visada pirkdavau pagal paveikslėlius. Netiks — pakeisim. Bet būčiau prastas kvidičininkas, jei šluota būtų dalykas, sutrukdantis man gerai pasirodyti varžybose. — nusižiovavo Kolinsas. Gurkštelėjo viskio.
Pasvarstė, ar derėtų ką nors sakyti. Buvo pavargęs ir apdaužytas nuo paskutinių varžybų. Ir šiaip, nemėgo nosies kišti į kitų žmonių reikalus. Tada pamanė, kad gal gyvenimas būtų išėjęs visiškai kitaip, jei kas būtų akimirkai sustojęs ir nuoširdžiai jo paklausęs ar viskas buvo gerai. Kažin, ar būtų nuoširdžiai atsakęs, bet vis tiek.
— Tau viskas gerai? Kažkokiam didžiajam šluotų bosui neišduosiu, bet atrodai siaubingai išplaukęs ir pavargęs.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Šluotų meistras
  • ***
  • 70
Ats: Apskritas staliukas prie lango
« Atsakymas #289 Prieš 3 savaites »
Atrodė, kad Keitui ne per labiausiai rūpi šis pasirinkimas. Po šimts, o jeigu jam netiks, tai Lestreindžas liks kaltas. Čia gi ne bet kas, o kvidičininkas. Ir dar žinomas. Viršininkas, kuris ir taip jau toleruoja Milano nesąmones kažin ar patikėtų, kad Milas siūlė jam pasibandyti. O jis nenorėjo. Seniau tikėtų, o dabar... Bet gal ir gerai. Gal jei jie imtų dėl to rietis jis turėtų didesnę paskatą mauti iš darbo. Kol kas jame buvo patogu, ir nors vis svarstė apie tai, kad išeis neišeidavo. O kol kas su darbdaviu teturėjo vieną rimtą pokalbį. Kuriame jis aiškino, kad supranta, jog Milanui sunku, bet negalima neateidinėti į darbą arba ateidinėti tada, kada patinka. Žodžiu tas žmogelis buvo labai jau geranoriškas.
- Kaip žinai. Bet Mes tikrai galim vykti į aikštelę paskraidyti. Šluota kaip ten bebūtų svarbus daiktas žaidžiant. - Dar kartą pabandė. Jeigu jie niekur nevyks, tai jam nusimatys labai neblogas laisvas laikas. Nes daugiau nieko neturėjo šiandien daryti. Tik kur varyti? Pas vieną draugelį jau pagyveno porą dienų. Tada gyveno su kažkokia pana, kol abu vienas kitam nusibodo. Paskui vėl pas kitą pažįstamą. Et, visada rasdavo pas ką pernakvoti.
Klausimas pažadino iš minčių ir buvo toks netikėtas. Milas nusišypsojo.
- Ai, kad jis ir taip viską žino. - Ar tamsiaplaukis tikrai taip prastai atrodo? Po perkūnais. Regis domėjosi kvidičininku, uždavinėjo klausimus. Ką daro kitaip nei seniau?
Vaikinas norėdamas pagalvoti ką dabar daryti gurkštelėjo kokteilio. Reikėjo sakyti, kad nieko nėra. Mulki tu. Niršo ant savęs. Viskas, reikės išsimiegoti, nes jau visai nebegalvojo ką daro. Užkalbina tą Nelanną, dabar va irgi.
- Tu tik negalvok, kad siūlau tau kokią prastą šluotą. Aš tavęs klausausi. - Juk ne mano problemų susirinkome aptarti.
- Užšvenčiau pastaruoju metu per daug. Tai gal taip ir atrodau. - Velniop, tegul Keitas galvoja ką nori. Net jei jų įmonė praras šį užsakymą, o Milas lėks iš darbo nesvarbu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 savaites sukūrė Milanas Lestreindžas »

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 252
  • Lytis: Vyras
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Apskritas staliukas prie lango
« Atsakymas #290 Prieš 3 savaites »
— Žaidėjas ir jo įgūdžiai svarbiausi, o ne kažkoks šluotkotis, — nusižiovavo Keitas. Pabaigė viskį, — Nebandau įžeisti tavo profesijos, jeigu ką. Tiesiog nesuk galvos. Jei sakai, kad šluota gera, ir man tiks, vadinasi tiks.
Turėjo pakankamai pinigų, kad galėtų šluotas keisti kasdien, bet kol kas nebuvo tiek pasipūtęs, kad imtų ir garsiai taip skelbtų. Be to, priešais jį sėdintis vaikinukas dirbo visiškai paprastą darbą, tad tiesiog atrodytų, kad Keitas giriasi ir siekia pašiepti. Suprato ir jo situaciją — juk pardavus prastą šluotą žinomam kvidičininkui prasti popieriai. Raganų savaitraščiai neskelbė, kad Keitas kažkada augo vaikų namuose, o jo kišenėse švilpė vėjai. Nebūtų gera istorija ir visai netiktų tam vaizdui, kurį apie jį turi susikūrę gerbėjai. Nevisai žinojo kodėl, bet šis vaikis jam atrodė geras. Gal Keitas kopdamas į trečią dešimtį ėmė geriau skaityti žmones, balažin.
— Nesigink, jei siūlytum prastą šluotą žinočiau. Ne visi kvidičininkai yra absoliutūs mulkiai. Nors dauguma.. — su šypsena nutęsė Keitas ir pirštu pabarbeno į smilkinį, — Nenoriu kištis į tavo reikalus, bet pagirios dažniausiai ne taip atrodo. Buvau pakankamai giliai visame tame, kad žinočiau.
Buvau? Hipokritas. Negali net sau pripažinti, kad turi problemų. Nors galbūt jo pašnekovas buvo pirmas, kuriam jis išvis apie tai užsiminė. Spaudoje buvo tobulas dievaitis, su Livi neblogas mylimasis ar, o visur kitur... Nelabai daugiau su kuo ir bendravo. Apgailėtinas suskis. Nuvijo mintis šalin užsakydamas dar gėrimų. Ir sau, ir Milanui.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Šluotų meistras
  • ***
  • 70
Ats: Apskritas staliukas prie lango
« Atsakymas #291 Prieš 2 savaites »
- Kur jau ne. Įdomu kaip sektųsi žaisti, jei skristum ant kokios krentančios žvaigždės ar panašiai. - Šypsojosi vaikinas. - Abu dalykai yra svarbūs. - Kodėl gi jie negalėtų taukšti apie kvidičą ar šluotas? Kam dabar prisireikė klausinėti apie jo būklę?
- Gerai, tai aš ją užkerėsiu, sutvirtinsiu ir atsiųsiu. - Reikės nepamiršti. Galėjo taip ir nutikti. šiuo metu tikrai galėjo. Tada prisiminė, kad net nesakė kiek ji kainuoja. Aišku neabejojo, kad garsus kvidičininkas turi pinigų. Bet gi formalumai yra formalumai. Teko vėl imtis kuprinės, išsitraukti užrašų knygelę. Ten surašė kiek kainuos šluota ir tie patobulinimai. Lapelį išplėšė ir atidavė Keitui.
- Turi kokių įdomių istorijų su nesusipratėliais kvidičininkais? - Paklausyti istorijų apie absoliučius mulkius kvidičininkus būtų geriau, nei šnekėti tais kitais klausimais. O jam dar patiko tas, kad Keitas visai nestabdė su gėrimais. Puiku, galės čia apsiforminti prieš išvarydamas kažkur kitur. Tiesa, planavo pamiegoti, bet pamiegos rytoj ar dar kada kitą kartą.
Ir kame gi jis buvo? Vargeli, kodėl Lestreindžas įklimpo į šią istoriją? Milanui nebuvo įdomu nei kas gi buvo nutikę Kolinsui, nei jis norėjo aiškinti api save. Jei imtų tą daryti, prikalbėtų vėl visko, kaip tada Nelannai. O kam to reikia?
- O kas būtent buvo nutikę? - Tegul pats ir pasakojasi, jei nori. Milas galės klausyti ir gerti. Paskui sėkmingai pamirš viską. Gerai čia visai nusitaikė.  Sutaupysiu ant gėralų. Net liūdnos istorijos jo neatbaidys nuo šio staliuko. Jeigu aišku kvidičininkas norės kažką sakyti.