[Auksė Marlena Hale]

Bethany visiškai nesuprato kodėl tai darė. Mokslo metai dar iki galo nesibaigę ir vietoj to, kad šį vakarą skirtų kokio nors dalyko pakartojimui, nes troško gauti pakankamai gerus paskutinių atsiskaitomųjų darbų įvertinimus, kažkokiu būdu dingo iš Hogvartso bei atsibeldė į Londoną. Šiame dideliame mieste mergaičiukė viešėjo tik keletą kartų, tačiau dabar tų kartų skaičiukas šiek tiek išaugo.
Varniukės juodi batai tylomis kaukšėjo į šaligatvį. Sijonas siekė kelius, kaip buvo įprasta. Žydras, storų siūlų megztinis šildė viršutinę kūno dalį, ant kaklo ji segėjo keletą sidabrinių ir auksinių grandinėlių su pakabukais. Lazdelę mergaičiukė laikė apsiauste, kurį buvo šiek tiek perdariusi. Priekyje matėsi tamsios sagos, tarsi žiobarų palte. Ji nebuvo jų užsegusi, tad tamsi medžiaga, kuri beveik siekė blauzdas, plaikstėsi į šonus. Varniukė ant galvos lėtai užkėlė gobtuvą bei paslėpė savo veidelį.
Mergaičiukė nežymiai stabtelėjo. Rankomis užčiuopė rankeną, patraukė pirmyn bei žengė vidun. Viduje vyravo tyla, retkarčiais pertraukiama įvairių bare girdimų garsų. Kadangi nedaug lankytojų čia tuo metu buvo, Bethany išsirinko staliuką prie lango. Tik prieš atsisėsdama užsisakė moliūgų gėrimo ir pagriebė ant kito staliuko buvusį magijos žinių žurnalą. Tuomet atsipūtusi krestelėjo ant kėdės. Nukėlė gobtuvą nuo galvelės bei nežymiai šyptelėjusi linktelėjo kai jai atnešė gėrimą. Gurkštelėjusi gėrimo, kurio skonio jau buvo spėjusi pasiilgti, Bethany atvertė pirmąjį laikraščio puslapį ir ėmė skaityti, kartais nužvelgdama judančias nuotraukas.

[Klarisa Horasija]

Egzaminai jau atėjo, o Klarisa net nemąstydama apie tai, ėmė ir nuvyko į pakankamai didelį miestą, Londoną. Londone buvo daugybė žmonių, niekas neišsiskyrė iš minios, mergina vilkėjo dviejų spalvų - mėlynos ir raudonos - suknelę. Suknelės spalvos drabužyje mainėsi tarpusavyje. Bateliai su nežymiais kulniukais negarsiai kaukšėjo. Rudi, trumpi plaukai penkiolikmetės plaukai nė kieno nestabdomi plaikstėsi ore, padedami ganėtinai didelio vėjo. O suknelės apačia kartais nuo vėjo pakildavo, tad mergina turėjo ją šiek tiek prilaikyti. Paltas, kurį dėvėjo Klarisa buvo trumpesnis negu suknelė, tad šis neturėjo progos sušildyti šiek tiek sušalusių varnanagės kojų, kurių niekas nedengė.
Netrukus trumpaplaukė tolumoje pastebėjo nedidelę kavinukę, tad užsimaniusi sušilti, užėjo į ją. Vos įėjus į kavinę, Klarisai į veidą padvelkė šiluma.
Kavinėje nebuvo nė vieno pažįstamo veido, kol merginos akys užmatė, kažkur vien tik išmatymo pažįstamą mergaitę. Nors Klarisa buvo jau penkiolikos metų, ji vis tiek nedrąsiai priėjo prie staliuko, kuris buvo netoli lango.
-Sveika. Gal galėčiau prisėsti?- vis dar nedrąsiai paklausė ir laukdama stoviniavo, kartais apžvelgdama patalpą.

[Auksė Marlena Hale]

Gėrimo gurkšnis švelniai sužadino gomurį, tačiau netrukus ėmė nykti, o galop išnyko visiškai, tarsi jo nė nebuvo.
Laikraštyje buvusios išspausdintos raidės nieko itin įdomaus nerodė. Akimis Bethany greitai bėgiojo nuo sakinio iki pastraipos, nuo pastraipos iki straipsnio ir link kito puslapio. Peržvelgusi tik pradžią, net nepasiekusi laikraščio vidurio mergaičiukė išgirdo balsą. Tarsi kažkur girdėtą, gal jis tiesiogiai, kuomet jį girdėjo, į varniukę nesikreipė, tačiau dabar prabilo jai. Šimtu penkiasdešimt procentų. Bethany nuleido skaitinį kiek žemiau.
- Žinoma, - padėjo straipsnių rinkinį ant kelių ir su kėde šiek tiek pasislinko į šoną. Tuomet nuo staliuko pakėlė stiklinę su gėrimu bei paskubomis gurkštelėjo, o pustuštį indą pastatė arčiau staliuko krašto.
- Atrodo, kad galbūt kažkur vieną kitą esam mačiusios, - pasisuko į aiškiai vyresnę merginą, - na, aš Bethany. Nepamenu, kad būtume susipažinusios.
Bethany nežymiai šyptelėjo, o tada paėmė į ranką stiklinę bei gurkštelėjo dar gėrimo. Tik atsigėrusi nepadėjo indo, toliau laikė jį rankoje, o ant kelių gulėjo laikraštis.

[Klarisa Horasija]

Klarisai stoviniuojant, šioji spėjo apsidairyti. Patalpoje nebuvo labai daug žmonių, dauguma jų vyresnio amžiaus. Triukšmo patalpoje nebuvo, tad čia puikiausiai galėjai užsisakęs arbatos, pasidėjęs knygą ant staliuko ir gurkšnojant arbatą skaityti knygą. Tikras rojus, bent Klarisai. Ji nuo pat mažens mėgo skaityti, jau dešimties metų jos negalėjai atitraukti nuo spėjusios patikti, knygos. Ką gi, sulaukusi teigiamo nepažįstamosios atsakymo, šioji lėtai, beveik nesukeldama jokio garso, atsisėdo. Nedrąsiai padėjo rankas ant staliuko, per daug jų netiesdama link mergaitės. Mergaitė atsakė drąsiai, atrodė, kad šioji ir jaučiasi drąsiai prie šalia sėdinčios vyresnės merginos.
-Taip, tik todėl atsisėdau šalia tavęs. Nenorėjau sėstis kažkur kitur, be to pasirodei draugiška.-nusišypsojo.-Aš Klarisa. Malonu susipažinti, Bethany.-išgirdusi josios vardą, šioji dar kartelį garsiai jį pakartojo.-Manau, kad esu kažkur mačiusi tave pamokose, o kartais tu ne iš Varno Nago? Atrodo, kad esu tave mačiusi su šio koledžo uniforma. Aš pati esu iš Varno Nago.-keletą kartų paminėjo savo koledžą mergina ir dar kartą nusišypsojo, norėdama pasirodyti draugiškai. Tikėjosi, jog nepasirodė per daug kvailai.

[Auksė Marlena Hale]

Žinoma, Bethany tik truputį nutylėjo faktą, jog laikraštis, gulėjęs ant jos kelių, iš tiesų nebuvo jos. Ji net nežinojo kam šis priklausė, mat tik nugvelbė nuo šalimais buvusio, vienišo staliuko. Pabaigusi visą gėrimą, mergaičiukė pastatė stiklinę taip, kad ji nebūtų viduryje, tačiau ir ne prie pat krašto. Varniukė jautėsi pakankamai drąsiai ir užtikrintai. Bet kodėl? Šito net pati sau negalėjo atsakyti, tačiau neatrodė, jog tai trukdė. Išgirdusi, kad netgi vyresnė už ją mergina, manė, jog ji draugiška, Bethany linksmai šyptelėjo.
- Labai malonu, Klarisa, - pakėlė laikraštį nuo kelių ir padėjo ant kito staliuko. Kažkur tolėliau sudužo nukritęs puodelis, sušlamėjo saldainio popieriukas bei girdėjosi begalė kitų garsų, kurie kūrė šiokią, tokią atmosferą.
- Taip, aš iš Varno Nago. Ir teisybę sakai, regis, kažkurioje pamokoje esu tave mačiusi, - ,,Tikiuosi, neatrodau pernelyg plepi!", - tai puiku! O kelintame kurse mokaisi?
Mergaičiukė neslėpė smalsumo bei tiesiog išpyškino klausimą. ,,Hm... Kažkaip tik to paties koledžo mokiniai tokie draugiški. Na, nesvarbu. Dabar tikrai nesvarbu" , - nutraukė šiokius, tokius savo pamąstymus.

[Sara Nikolė Keyes]

Po tinkamo susipažinimo patalpoje pasidarė triukšmingiau, tai sudužo kažkas, tai kažkas kažką išmetė iš rankų, tai kažkas sušlamėjo ar kažkas įėjo į kavinę. Tačiau Klarisa visai nekreipė į tai dėmesio, o kam? Juk gali pabendrauti su žmogumi.
Ir štai!Ta mergaitė iš Varno Nago. Klarisos nuojauta neapgavo, džiugu. Dabar kartais galės daugiau pabendrauti.
-Aš šiais mokslo metais baigiu penktą kursą.-šyptelėjo gavusi klausimą ir tuo pačiu metu atsakė.-O tu gal pirmakursė? Praeitais mokslo metais tavęs nepastebėjau arba buvai nematoma.-nusijuokė, gal nebuvo iš ko, bet tiesiog nusijuokė, pagyvino atmosferą.
Kelioms minutėms atsirado nesmagi tyla. Gal tiksliau atsirado nesmagi tyla tarp to paties koledžo mokinių.
-Ką tu mėgsti veikti laisvalaikiu? Ar mėgsti skaityti knygas?-uždavė porą klausimų. Merginai pasirodė,kad ima per daug plepėti,tad davė pasireikšti Bethany.
Klarisa kartais per daug įsijautusi, tikrai imdavo per daug plepėti. Pavyzdžiui, imk ir pradėk kalbėti apie knygas, ir šioji neužsičiaupusi galės apie jas galbėti valandų valandas,o jei dar randi tinkamą žmogų su kuriuo gali pakalbėti atvirai. Rask tą žmogų, kalbėk apie knygas ir Klarisa taps tikra plepe.

((Įsivaizduok, kad parašiau per Klarisą :') ))

[Auksė Marlena Hale]

Bethany pataisė paltą. Ant megztinio buvusi viena grandinėlė (jų viso buvo trys ar keturios, net puikiai pati neprisiminė) nuslydo už megztinio ir prisilietė prie odos. Netikėtas šaltis privertė nusiristi nedidelei šiurpo bangai, tačiau mergaičiukė grandinėlę užkėlė atgal ant storu siūlų nertinio.
- Taip, man šie metai Hogvartse pirmieji, - leido atspėti kelintame kurse mokėsi, - penktas kursas... Mano vienos draugės, taipogi varnanagės, pusbrolis mokosi penktame kurse. Kiek teko girdėti, jis iš Švilpynės, - išsiplėtė į lankas ir pievas bei nusišypsojo išgirdusi merginos juoką.
- Na, mėgstu šokti. Norėčiau užaugusi tapti šokėja, - atskleidė vieną savo pomėgį, - mėgstu, labai mėgstu knygas! Ypač fantastines arba tikras istorijas, bet ne melo, meilės ar visokias kitokias dramas. Ir... mėgstu augalus. Namuose auginu apie dešimtį vazonėliuose, vieną turiu miegamajame, Hogvartse, - trumpam nutilo. - Na, o tu? Ką apie save galėtum pasakyti?
Klausimai, kuriuos uždavė, nepasirodė ilgi ar sudėtingi. Kažkas tolėliau lipo laiptais, o viena padavėja su nušiurusia skrybėle ant pakaušio paėmė tuščią stiklinę nuo staliuko. Atsidėkodama varniukė padavė knuto monetą.

((Imagination :') ))

[Klarisa Horasija]

-Ir kas tas minėtasis švilpis?-smalsumo kupina pasiteiravo.
Merginai nusijuokus, mergaitė nusišypsojo, nuo Bethany šypsenos, Klarisa irgi nežymiai nusišypsojo.
Netrukus naujoji bičiulė pradėjo kalbėti apie tai ką mėgsta veikti laisvu savo laiku.
Ji mėgsta skaityti knygas, puiku!
Kitos pasakojimo dalies penktakursė beveik nesiklausė, tik nugirdo,kad varniukė nori tapti šokėja, mėgsta knygas,augalus. Na štai, neilgai trukus, atėjo ir Klarisos eilė pasakoti. Tai buvo sunkiausia ir nemėgstamiausia Klarisos susipažinimo dalis, ji dažnai neturėdavo ką pasakoti, tad daug ko įdomaus ir nesužinodavai iš varnanagės.
-Na visų pirma, mano vardas Klarisa, esu iš varno nago ir  esu penktakursė, ką tu jau žinai. Mėgstu skaityti knygas,turbūt tai pastebėjai išano klausimo. Vienas iš mėgstamiausių mano mokomųjų dalykų Hogvartse yra magijos istorija. Turbūt atrodo magijos istorija yra labai nuobodi, bet ji yra žymiai įdomesnė nei žiobarų istoriją. Pas žiobarus ypač daug datų, kurias reikia įsiminti, bet magijos istorijoje irgi jų yra ne mažai,-sukrizeno,-Mėgstu piešti.-prisiminė savo seną pomėgį.-Mėgstu piešti, bet mano darbai nėra labai gražūs,-prisipažino ir nuleido akis, ilgą laiką stebėjo stalo paviršių.
-Beje, kokios yra tavo mėgstamiausios knygos?-atitraukė akis nuo stalo stebėjimo ir pasiteiravo apie knygas.

[Auksė Marlena Hale]

- Dylan'as, kiek pamenu, - puikiai prisiminė vardą, o vat su pavarde, buvo šiokių tokių keblumų, juk ji ne vunderkindė, kad viską prisimintų, - iš F raidės. Ak, pamiršau, visiškai užkrito! F-r-e-n, maždaug tokia pradžia, tačiau galo nepamenu.
Bethany linksmai šnekėjo ir bendravo. Kartais šyptelėdavo, nusijuokdavo, bet svarbiausia, tai darė nesuvaidintai bei nesuplanuotai. Kuomet Klarisa ėmė pasakoti apie save, suprato, jog Hogvartse tikrai pilna įvairių, įdomių burtininkų ar raganų. Reikėjo tik pabandyti su jais susipažinti.
- Na, man taip pat patinka magijos istorija, mėgstu ir ateities būrimą bei herbologiją, - įsiterpė, kai kalba pakrypo pamokų tema. Tuomet varniukė klausėsi toliau. Tai šyptelėdavo, tai linktelėdavo.
- Na, kaip ir mėgstamiausių knygų neturiu, - gūžtelėjo, - galiu skaityti keletą žanrų, labai mėgstu keletos dalių knygas. O tu? Turbūt turi mėgstamiausią knygą.

[Klarisa Horasija]

-Kažkur girdėtas vardas, o pavardė išties sudėtinga. Gal Frenlinas ar Frenilas, reikės pasidomėti.-šyptelėjo.
Klarisos pasakojimui pasisukus link pamokų temos, varniukė įsiterpė. bet netrukus ir nutilo. Penkiolikmetė niekada nemėgo, kai ją tildo arba tuo labiau pertraukinėja, kai ji kalba. Šeimos nariai dažnai ją pertraukinėdavo, tad ji tiesiog įprato nebekreipti į tai dėmesio.
Greitai nuo pamokų temos perėjo pokalbis perėjo link knygų temos. Dabar Klarisa užsikalbės. Oi bus. Bethany turbūt nusibos merginos klausytis.
-Na, aš ir galiu skaityti keletą žanrų. Labiausiai mėgstu fantastiką, taip pat ir tas knygas, kuriuose atsispindi realybė pasaulyje, kaip savižudybė ar patyčios. O knygų serijos...mano mėgstamiausios. Jos taip prikausto, kad atrodo nebe gali atsitraukti, o kai serijos dalys baigiasi būna nuotaika 'man reikia dar tos serijos knygų'.-nusijuokė.-Mėgstamiausios yra visos, kurios mane prikaustė, o tai yra beveik visos. Žinoma yra tokių knygų, kurias padedu į šalį vos tik pradėjus, man patinka, kai pati knygos pradžia sugundo ją skaityti, o jei ne sugundo - knyga į šalį.-taip ir prisikalbėjo apie knygas Klarisa, kaip ir nujautė.

[Auksė Marlena Hale]

Tą penktakursį švilpį mergaičiukė buvo sutikusi tik kartą ir tai normaliai nepašnekėjo. O ir dėlto buvo kalta ji pati. Na, dar keletą sykių Dylan'ą pastebėjo pamokose. Bet tai jau nebebuvo svarbūs faktai. Juk neapkalbinėti žmonių čia atsitiktinai susipažino. Diena nebuvo pilna sutapimų, tačiau viskas, ką pasakė Klarisa apie knygas, buvo lygiai tas pats, kas būtų pasakiusi Bethany. Besiklausydama varniukė šyptelėdavo, o akimirkai akelėmis nuklydo iki lango. Lauke nesimatė nieko įdomaus, tad susmeigė akis į staliuką.
- Didžiausias smagumas yra tas, - prabilo tik tuomet kai išsikalbėjo šalimais sėdėjusi penktakursė varniukė, - kad tą patį galėčiau pasakyti apie knygas. Na, tik psichologija manęs ne itin traukia. Ir dar knygos savižudybių tema.

[Klarisa Horasija]

Klarisa viduje apsidžiaugė, kad varniukė nepabūgo pokalbio apie knygas, ką Klarisa galėjo daryti visą dieną ir naktį, nė trupučio nepavargdama.
-Psichologija mane vaikystėje žavėjo, tada norėjau būti psichologe, dar dabar išliko truputis šios svajonės. Kad jau pradėjome apie tai diskutuoti, noriu pasakyti,kad knygas apie savižudybes gali rašyti tik patyrę rašytojai. Manau,kad tik jie gali parašyti savižudžio,pavadinkime jį Jonu, jausmus prieš padarant lemtingą žingsnį gyvenimą. Ir tas emocijas, kurias patiria šeimos nariai po Jono mirties. Tuo manau šios knygos mane žavi - realybe.-išdėstė savo nuomonę apie mirties tema rašančius rašytojus ir prakalbo toliau:-Kaip minėjau, fantastika mane taip pat žavi. Jį atitraukia mane nuo realybės. Sužinojus, kad keliausiu į Hogvartsą, apsidžiaugiau. Tą kartą pamaniau, kad 'pasakose esančios raganos tikros, o aš būsiu panaši į jas, tik geresnė'. Turbūt ir dabar taip pagalvočiau. -nusijuokė iš savo pasakytų minčių.- O ką tau reiškia knygos?-pasiteiravo tirbūt bene svarbiausio klausimo, kurį gali užduoti kiekvienas skaitytojas.

[Auksė Marlena Hale]

Psichologinių knygų ji dar nebuvo gyvenime skaičiusi. Net neieškojo bibliotekose ar knygynuose. Matyt, turėjo kažkiek paaugti, galbūt, kai sulauks Klarisos amžiaus, taip pat skaitys ir mėgausis tokiomis knygomis. Tačiau dabar Bethany tebuvo pirmą kursą baigianti Varno Nago mokinukė. Mergaičiukė nemėgo pernelyg dažnai įsiterpinėti, jai labiau prie širdies buvo išklausyti asmenį ir tik tuomet prabilti, tad klausėsi Klarisos gan įdėmiai. Apie savižudybių temą varniukė negalėjo nieko pasakyti. Žinoma, tokią temą buvo girdėjusi ir regėjusi keletą filmų apie tai, bet nebuvo susimąsčiusi apie tokių knygų skaitymą. Teliko tik linktelti naujajai draugei bei šitaip išreikšti pritarimą ir šiokį tokį supratimą. Kai atėjo laikas prabilti išgirdus klausimą, Bethany mielai dar būtų tyliai pasėdėjusi bei pasiklausiusi vyresnės varnės nuomonės apie knygas, jos balso.
- Man knygos reiškia panirimą į kitokį pasaulį. Esu mėgėja knygų, kurie rėmėsi realiais išgyvenimais, bet tik ne biografijų, todėl, - pabandė suformuoti argumentą, - kai skaitau tokias knygas, tarsi pasineriu į tokią pačią, tik kitaip paspalvintą realybę. Fantastika man reiškia visiškai kitokią atmosferą.
Ji nežinojo kaip tai apibūdinti, tad pasakė tik tiek.

[Klarisa Horasija]

Klarisai bekalbant apie savižudžių temos knygas, mergina kalbėjo be užuolankų, kalbėjo viską ką manė, nesvarbu ką pamanys bičiulė, jai buvo svarbu išsikalbėti, ką ji darė jau labai senai. Dar penkiolikmetei kalbant matė kaip Bethany linkčioja pritardama, bet netrukus pritariamas linkčiojimas baigėsi vos uždavus varnanagei klausimą.
Trumpaplaukė stengėsi klausytis, kuo atidžiau,tačiau kartais jos dėmesys linkdavo kitur, nors akys nuliko kitur, bet ausis siekė Bethany tariami žodžiai
-Biografijos man taip pat nepatinka, nematau jose nieko įdomaus. Fantastinės knygos, mano nuomone, yra geriausios knygos, kurios leidžia atitrūkti nuo kartais bjaurios realybės. Atrodo, pradedi skaityti knygą ir atrodo, kad esi joje, dalyvauji kaip knygos veikėja. O kas tau labiausia patinka knygose, be įtraukimo į knygų pasaulį?

[Auksė Marlena Hale]

Knygų tema mergaičiukė galėjo šnekėti pakankamai laisvai, tačiau tikrai ne taip atvirai su daugybe komentarų bei argumentų, kaip šalia sėdėjusi penkiolikmetė varnė. Bethany pajuto, jog ėmė šilti ir prisiminė, kad vis dar sėdėjo su apsiaustu. Beklausydama ką Klarisa minėjo apie biografijas, varniukė greitai nusirengė apsiaustą bei padėjo ant šalia buvusios, aptrintos kėdės atlošo.
- Knygose man labai patinka kaip bendrauja veikėjai. Žinoma, būna ir pykčių, ir gražių istorijų ar kažko panašaus, tačiau visas bendravimas, skirtingi charakteriai yra tokie tikri... Kartais net susimąstau, ar negalėjo keletas žmonių, kad ir iš fantastinių knygų tikrai egzistuoti. Taip pat visi įvykiai. Jų daugybė, kai kurie keisti, tačiau nepalyginami su tais, kurie nutinka realybėje, - išdėstė savo nuomonę bei iš niekur užsimanė karšto obuolių pyrago, nors valgyti ir nenorėjo.