0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
 Vorui, prie kurio buvo Elena sušnabždėjus kažką, vorai pradėjo eiti atgal. Būtų ir toliau ėja, jeigu Krisas nebūtų jų kaiko paklausęs. Staiga visi vorai vorai vėl grįžo, o Grifė Elena LoveGood atsitraukė nuo jų kuo toliau. Vėl atsistojusi prie Kristoferio, pilkaplaukė pajautė jog jis paimą ją už rankos. Tuo metu Elenos širdis pradėjo plakti labai smarkiai, tačiau susitelkusi ties vorais, Elena pradėjo galvoti, ką daryti.
 -Moki bent kelis burtažodžius?- tyliai paklausė Grifė Kristoferio. Išsitraukusi savo lazdelę iš ąžuolo medžio su fenikso plunksnos šerdimi, raudonakė ją suspaudė savo mažame delne. Elena susikaupė ir bandė prisimint burtažodžius, kuriais galėtų nugalėti akromantulus.
 -Tai tu gali bėgti, o aš liksiu kovoti. Arba ne,- pasakė Elena ir pažiūrėjo į Kristoferį. Staiga prisiminusi vieną burtažodį, Grifė iškėlė savo lazdelę.
 -Confringo- surėkė pilkaplaukė ir paleido ugnies kerus į tą vorą, kuris užstojo išėjimą. Čiupusi už rankos Kristoferį, Elena pasileido bėgti link išėjimo.
 -Sectumsempra!- vėl surėkė raudonakė ir paleido kerus į juos bėgantį akromantulą. Elena kerus pataikė į jo galvą, tad buvo galima sakyti kad voras buvo be galvos. Bebėgdama Grifė pajautė, kaip kažkuris voras skausmingai perrėžia jos ranką. Pažiūrėjus į ją, Elena pamatė didelią ir gilią žaizdą, iš kurios varvėjo kraujas.
 -Stupefy!- paleido kerus į vorą, kuris spėjo dar antrą kartą perrėžti jos ranką. Vos pataikiusi kerus, voras sustingo ir nebejudėjo. Juos vijosi gal trisdešimt aktomantulų. Tačiau  pasiekę išėjimą, Eleną apsižvalgė, ar kur nors nėra didelio akmens.
 -Winggardium leviosa- nutaikiusi lazdelę į didžiulį akmenį, Elena pamatė jog jis jau skraido ore. Greitai padariusi taip, kad akmuo užstotų išėjimą, Elena atsisėdo ant žemės ir nusivilkusi savo megztuką, pradėjo apžiūrinėti savo žaizdas. Skausmas buvo nepakeliamas. Grifė vis dėjavo iš skausmo ir nežinojo ką daryti. Tačiau ją ramino dvi mintys. Viena kad vorai jau negalės išeiti iš veidrodžių menės, o antroji kad ji ir Kristoferis išėjo iš jos gyvi.

*

Neprisijungęs Kristoferis Robertas Remarkas

  • ***
  • 149
  • Lytis: Vyras
  • daddy's home
Viskas įvyko taip greitai.. Robertas nespėjo pasakyti nė žodžio, kaip Elena pradėjo leisti visokius įvairiausius burtažodžius ant vorų kurie ir dingo. Kristoferis irgi neliko vietoje. Jis panaudojo burtažodį kuris privertė vorus baimintis, bijoti. Tą burtažodį panaudojo ant kai kurių vorų kurie pradėjo panikuoti, bijoti, netgi kiek cypsėti. Kur tada jie irgi pabėgo. Klastuolis netgi pasijautė kiek geriau, nes jis įveikė vorus. Čia tas pats jam buvo, kaip įveikti savo baimę dėl kurios jis taip kentėjo. Ta baimė jam juk buvo nuo vaikystės.. O čia taip lengvai įveikė, aišku, kad su Elenos pagalba. Jeigu ji nepradėtu taip su jais kovoti Robertas taip ir liktu stovėti ir turbūt jau būtu miręs, nuo tų pavojingų ir nuodingų vorų. Ačiū tau Elena.. Sau mintyse taria ir tada pradėjo į ją žiūrėti.
 Elenos rankoje buvo gan gili žaizda. Kristoferiui dažniausiai būna šlykštu į tai žiūrėti, bet dabar jis nedelsiant pradėjo leisti visokius kerus kurie bent kažkiek jai padėtu. Paleidus vieną burtažodį ir burtų lazdelės pradėjo sklisti tokia kaip žalia šviesa. Taip laikydamas burtų lazdelę Krisas pažiūrėjo į Eleną.
- Ačiū. - Ištarė gan nuoširdžiai. Tada Kristoferis tikrai buvo nesavas, nes jis visada kitoks. Labiau atrodė, kad jis kažkoks blogietis, bet vorai turbūt jį ant tiek išgąsdino, kad tas net geriečiu pavirto.
 Tada kol dar sklido žalia šviesa iš burtų lazdelės, Kristoferis žiūrėjo į Eleną ir pastebėjo, kad toji kiek netgi nusirengus. Aišku, logiška, ji nusirengė megztinį, kad patikrint žaizdą, bet pažiūrėjus į grifę, Robertas pradėjo kiek raudonuoti, o šviesa iš burtų lazdelės dingo.
- Na jau kiek vėlu.. Aš gal tave palydėsiu iki Hogvartso ir eisiu savais keliais gerai? - Šyptelėjo ir kiek nusišypsojo Elenai. Atsistojus Krisui jis pradėjo eiti Hogvartso link.

*

Neprisijungęs Elena Lovegood

  • VII kursas
  • *
  • 240
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Elena vis bandė prisiminti kokį nors burtažodį, kuris galėtų sustabdyti kraujo bėgimą, nes jis nesiliovė. Pažiūrėjusi į Kristoferį, Elena pastebėjo iš jo lazdelės sklindančią žalią šviesą. Staiga Grifė pajautė jog jos žaizda gija. Vėl pakėlusi akis į Klastuolį, Elena jam nusišypsojo.
 -Ne, tai tau ačiū. Jeigu ne tu, tikriausiai aš jau būčiau čia nukraujavusi. Nebūčiau spėjusi grįžti į Hogvartsą,- sukikeno raudonakė. Elena žiūrėjo į Kristoferį gan ilgai. Jos širdis plakėsi taip, lyg ką tik būtų visu savo greičiu nubėgusi vieną kilometrą. Staiga iš už medžių išbėgo mažiukas testralis. Tas pats, pas kurį Elena eina kiekvieną vakarą.
 -Sveikutis, mažyli,- maloniai tarė Grifė ir išskėtė rankas į šalis. Mažasis tik sužvygė ir atbėgo pas pilkaplaukę. Testralis pradėjo savo galvytė trintis į Elenos krūtinę. Grifė tik juokėsi ir glostė padarėlį. Staiga išgirdusi suaugusio testralio balsą, mažasis atsiliepė tokiu pat garsu. Greitai atsisukęs į raudonakę, testralis sumirksėjo savo baltomis akutėmis ir greitai pabėgo. Atsisukusi į tą vietą, kurioje turėjo būti Kristoferis, Elena jo jau nebematė. ,,Kur jis?” Pagalvojusi apie tai, Grifė pradėjo žvalgytis. Staiga pamačiusi judantį siluetą, raudonakė greitai atsistojo.
 -Ei, palauk!- surėkė pilkaplaukė ir greitai nubėgo prie jo.
 -Gerai, eisiu su tavimi, nenoriu čia daugiau užsibūti,- sukikeno Elena ir kartu su Kristoferiu ėjo link Hogvartso.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Pirmasis pasivaikščiojimas Hogvartso apylinkėmis pirmakursę visai netyčia nuvedė ten, kur niekam nederėtų eiti, bent ne vienuolikos metų mergaitei, nieko neišmanančiai apie šią burtų ir pinklių kupiną pasaulį. Dar ką tik vaikštinėjusi šalia ežero, kuris žėrėjo dėl danguje švytinčios vis dar vasara dvelkiančios saulės, Europa įžengė į mišką, lyg ir kitokį nei buvo įpratusi matyti, tačiau magija ir burtai vienuolikmetei atrodė tinkamas visų skirtumų nuo įprasto miško paaiškinimas.
Klastūnyno globotinė, kurį laiką vaikštinėjo Uždraustuoju mišku, apie kurį, tiesą sakant, buvo užsiminusi draugė, tačiau, kaip ten sakoma, pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo, baltapūkė pėdino jau kurį laiką. Matė keletą kiškučių bei dar porą keistų gyvūnėlių, kurie nei dydžiu, nei išvaizda nebuvo panašūs į tokius, kurie galėtų pulti pavojaus nekeliančią mergaitę. Europa stabtelėjo prie aviečių krūmo. Ji mėgo visas uogas, tačiau turėjo pripažinti, kad avietėms tikrai niekada nepasakytų „ne”. Tačiau kaip gi Hogvartso naujokei diena galėtų praeiti be kokių nors keistų nutikimų? Žinoma, niekaip! Po visai nekaltu aviečių krūmeliu (na, bent iš pradžių toks atrodė) slypėjo tunelis, į kurį panelė Ziegler ir įkrito. Užpakaliu nučiuožė beveik iki pačios apačios. Šiaip nebuvo labai smalsi, tad, ko gero, savo noru čia tikrai lindusi nebūtų, bet jei jau atėjo...
Visiškai nusileidus laiptais žemyn, Europą pasitiko švelni gelsva spalva, atrodo, vos vos šviečianti, tačiau pakankamai, kad apšviestų visą menę, pripildytą įvairiausių veidrodžių.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Bethany neįsivaizdavo, ką darė. Ją ėmė nervas, atrodė, kad visi aplink nenorėjo jos matyti, girdėti. Iš tiesų visa tai jai tik vaizdavosi, tačiau mergaičiukė buvo tvirtai įsitikinusi. Ir tik bespardydama akmenukus, pasipainiojusius takelyje, Bethany suprato, kad be reikalo tądien pyko bei širdo ant visų. Ji dažnai stabtelėdavo, palenkdavo galvą žemyn, leisdavo plaukams užkristi ant veido, trumpai pažvelgdavo į savo juodus batukus ir žingsniuodavo toliau. Netrukus mergaičiukė pažino aplinką. Velnias. Ir vėl aš čia, šiame miške. Hmm, nėra labai blogų prisiminimų, tačiau randų yra likusių nuo tos kovos - treniruotės, kuomet sustingdyta nuskriejau į krūmą. Auč, skauda net prisiminti. Apsidairiusi, ar kas nemato (iš tiesų, ji jau buvo beveik miško viduryje, nutolusi nuo krašto) ji tik gūžtelėjo pečiais ir patraukė tolyn, palenkdama galvą bei pakeldama priešais buvusio medžio šaką. Net nematydama kur ėjo, tvirtai statė pėdą į papuolė, o visą svorio centrą laikė ant jos. Tik pajutusi, kad į nieką neatsirėmė, ji griuvo pirmyn, nesusigaudydama, o po akimirkos pastebėjo kažkokį siluetą ir daugybę veidrodžių.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Užsikišusi baltą plaukų sruogą už ausies, Europa žengtelėjo keletą nedidelių žingsnelių į priekį, artyn didelio veidrodžio tamsiai žaliais rėmais. Pamačiusi savo atvaizdą, klastuolė kiek krūptelėjo - veidrodyje matė save, tačiau gerokai platesnę ir gerokai aukštesnę nei iš tiesų buvo. Liesos, mažos mergaitės kūno dalys tarsi padvigubėjo. Ne! Patrigubėjo! Atsistojus šonu, vaizdas buvo dar juokingesnis. Europos kruvinų ir nukramtytų lūpų kampučiai net pakilo, tačiau nelabai ilgam. Kažkur už savęs išgirdo bumbtelėjimą, o veidrodyje pamatė neaiškų daiktą, tačiau tikrai ne kurią nors klastuolės kūno dalį. Vienuolikmetės širdelė ėmė stipriau daužytis, tačiau apsisukus ir pamačius, kad tai nebuvo kažkoks gyvis ar monstras, norintis užbaigti kažkieno, šiuo atveju - klastuolės, gyvenimą, mergaičiukė atsiduso iš palengvėjimo. Visai ten ne žvėris. Anaiptol. Ant šaltų cementinių grindų ką tik nukrito panašaus amžiaus mergaitė. Gal vienmetė, o gal metais ar tai pora vyresnė. Šios Klastūnyno kambariuose nematė, tad, matyt, bus ne bendrakoledžė.
-Nejaugi lauke taip karšta, kad neaiškaus kambario cementinės grindys yra vienintelis atsivėsinimo būdas?- naujokė pažvelgė į ant grindų išsitėškusią nepažįstamąją. Peržvelgė jos veido bruožus, plaukus. Europa mėgo įsidėmėti kiekvieną sutiktąjį.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Skaudžiai kritusi ant nugaros, užsigavusi ranką bei nepatogiai išsitiesusi, Bethany šiaip ne taip atsistojo. Apsivaliusi savo rūbus, už ausies užkišusi sruogą plaukų, ji pakėlė akis nuo grindinio (neturėjo tikslių žodžių apibūdinti) bei surado siluetą. Akimirką mergaičiukė trumpam pasimetė. Neturėjo ką pasakyti, kur žengti ar dingti.
- A-a-š Bet-hany, - sugebėjo išlementi tik tiek, kadangi nesitikėjo tokio susitikimo su persona, kurios nepažinojo. Tuomet rudas akis patraukė veidrodis, parodęs ją su suspaustu veideliu ir tarsi pavertęs ją į priplotą liliputą.
- Em, gal žinai kas čia per vieta? - nužvelgė lubas, nors ne itin ką gero įžvelgė, tačiau vylėsi, jog šiokį ar tokį, atsakymą vis tiek gaus. Bethany net pati nepastebėjo kaip priėjo prie vieno iš veidrodžių ir žvelgė į iškreiptą save.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
-Neįkąsiu, nebijok,- trumpam kilstelėjo lūpų kampučius, išgirdusi nepažįstąją, lemenančią savo vardą,- Europa,- ko gero, reikėtų viena kitai paspausti rankas ar kažką tokio, tačiau atstumas tarp mergaičių buvo, hm, keistas. Atrodytų kiek kvailai, jei vienuolikmetė paėjėtų tą dešimtį žingsnių vien tam, kad paspaustų mergaitei ranką, o tada vėl grįžtų prie veidrodžių. Na, bent pačiai Europai tai atrodė per daug keista.
Klastuolė viename iš veidrodžių, maždaug vidutinio žmogaus ūgio su geltonais, kiek nusitrynusiais rėmais pamatė save gyvūno pavidalu. Gyvatė... Baltapūkė negalėtų teigti, kad toks vaizdas ją labai nustebino, juk retkarčiais mėgsta kam nors įgelti tarsi šis šliužas. Bent jau puikiai tinka atstovauti savo koledžui.
-Aš čia tik,- Europa pradėjo skaičiuoti pirštus,- tik keturias dienas, tad, deja, ne,- ilgu pirštu perbraukė per nudulkėjusį geltoną veidrodžio rėmą.
-Ateik čia,- mostelėjo ranka Bethany,- noriu pažiūrėti, ar šitas veidrodis rodo, kokiame koledže esi, ar į kokį gyvūną charakteriu esi panašus.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Bethany visai apsidžiaugė išgirdusi nepažįstamąją prabilusią ir dar tokią malonią. Mhm... Keistokas vardas. Kiekvienas esam skirtingas, o vardas šį tą atspindi. Galbūt ne šiaip artimi draugai ir praktiškai visas koledžas praminė Medučiu.
- Keturias dienas? - išpūtė akis bei pajutusi, kad turbūt tai pasirodė nemandagu, nebežvelgė perkreiptu žvilgsniu, - vis dar pamenu pirmąsias savo dieneles čia. Šioje pilyje žadu praleisti antruosius mokslo metus, - šyptelėjo šiek tiek kompensuodama savo elgesį, nors ne jis dar nebuvo iš blogiausiųjų.
Iškreiptas veidrodis nesuteikė jokio įspūdžio, tad mergaičiukė žengė prie šalia buvusio. Dabar save matė juodais, varnos plunksnos tamsumo plaukais, kitaip stoviniuojančią, kitokias emocijas skleidžiančias akis. Ji matė savęs priešingybę. Bethany būtų žiūrėjusi į atspindį toliau, netgi pabandžiusi pavaizduoti atspindį, tačiau dėmesį patraukė Europa. Sudominta, ji keliais, tyliais žingsniukais priartėjo bei įsmeigė akeles į stiklą. Mergaičiukė pirmiau nematė nieko, bet po trumputės pauzės pastebėjo erelį.
- Jis rodo koledžą, - šyptelėjo stebėdama didingai atrodžiusį paukštį veidrodyje.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
-Neišpūsk taip akių, o ims dar ir sprogs,- klastuolė trumpam dėbtelėjo į Bethany, tačiau greit vėl nusuko žvilgsnį į veidrodį. Mergaitė negalėtų pasakyti kodėl, tačiau gyvatės atvaizdas veidrodyje tarsi užbūrė Europą taip, kad į ji vis norėjosi žiūrėti. - Ir kokios buvo tavo pirmosios dienos Hogvartse?- mandagiai paklausė.
Pati baltapūkė pirmąsias dienas praleido šmėžuodama bendrajame Klastūnyno kambaryje ir mergaičių miegamajame, bandydama apsiprasti, juk ten vienuolikmetei teks praleisti dar septynerius metus.
-Kokį koledžą simbolizuoja erelis?- paklausė pirmakursė, žvelgdama į veidrodžio stiklą, kuriame stovėjo du gyvūnai. Gyvatė ir erelis... Ar šie, iš pažiūros, visiškai skirtingi padarai galėtų būti draugais?
Pagaliau atitraukusi pilkšvų akių žvilgsnį nuo atvaizdo geltonajame veidrodyje, Klastūnyno globotinė pažvelgė į vioratinklį, kabanti virš jo. Nedidelis voriukas ramiai vijo tinklą, tačiau Europa būtų ne Europa, jei jam nesutrukdytų. Švelniai paėmusi voriuką, padėjo jį ant delno. Šis atrodė toks bejėgis...
-Argi nemielas?- šyptelėjo vienuolikmetė, rodydama Bethany mažytį juodą padarėlį. Klastuolė galėtų jį parsinešti namo (keista vadinti pastatą, kuriame gyveni vos keturias dienas, namais, tačiau baltaplaukei tai pirmoji vieta, kurią gali laikyti sava vieta), tačiau išdykusi katytė, šiltai susirangiusi šeimininkės lovoje, vargu ar mielai priimtų šeimos narį. Nebent kaip skanėstą...

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Bethany neatkreipė dėmesio į kandų Europos komentarą, tik šyptelėjo ir truputuką sukikeno. Veidrodžiai, o čia jų buvo daugybė, mergaičiukei patiko. Ji galėdavo į savo atspindį spoksoti valandų valandas, nors ne, tokį ilgą laiką žiūrėti ir matyti tą patį nusibostų. Tačiau šie veidrodžiai kaskart rodydavo vis kažką naujo ar subtilaus.
- Pirmosios Hogvartso dienos man atvėrė suvokimą, jog čia visi yra draugiški ir malonūs, - tai buvo tiesa, - net pati nesupratau, tačiau sugebėjau susirasti bičiulių. Gal keista, o gal ir ne, bet beveik visi jie - vyresni už mane. Nors ne. Tikrai ne visi.
Visų emocijų ji nebuvo užmiršusi. Viską prisiminė, tarsi tai būtų nutikę vakar. Ar šiandienos ankstų rytą, tarsi šie veidrodžiai tebuvo iliuzija.
- Erelis simbolizuoja Varno Nagą, - vis dar stebėjo erelį, o akimis nuklysdavo ir iki gyvatės, kuri pasirodė savotiškai mielai. - Taip, na, daug kas priklauso ir nuo bendravimo bei pačių žmonių.
Bethany nebuvo didelė vorų mėgėja, bet nesišlykštėjo jais.
- Mhm, - numykė, - mielas, - sumurmėjo. Pati mergaičiukė gyvūnėlio neturėjo, vargu ar trokštų. Jai užteko per atostogas pamatyti senelės katiną.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
-O žinai, ką supratau aš?- Nė nelaukusi varnės pritariamo „ką“, atsakė į savo klausimą,- supratau, kad čia labai patogi lova, skanus maistas ir per daug aplinką stebinčių paveikslų,- klastuolė net nusipurtė, prisiminusi visus pilyje matytus (o kiek dar nematė!) judančius paveikslus, kurie mergaitei kėlė nerimą. Rodėsi, kad jie stebi kiekvieną mokinių žingsnį, o kartais dar ir pajuokauti mėgsta, iš niekur nieko išlįsdami ir išgąsdindami praeivį, kaip nutiko Europai pirmą dieną mokykloje. Judantys paveikslai baisiau net ir už visas kameras, kurios buvo prikabintos kiekviename vaikų namų kampe.
-Hmmm,- pamintijo vienuolikmetė,- ar Varno Nago neturėtų simbolizuoti kokia nors varna? Visgi „Varno“, o ne „Erelio“ nagas?- Klastuolė klausiamuoju žvilgsniu žvilgtelėjo į Bethany,- o gal po pavadinimu slypi kokia nors istorija?- beveik ragindama papasakoti paklausė.
Stebėdama antrakursės reakciją į tą nedidelį voriuką, baltapūkė šyptelėjo, tačiau nenustebo, kad ši visai nerodė susižavėjimo šešiakoju. Vaikų namuose Europa buvo viena iš nedaugelio mergaičių, nesišlykštėjusių vorais. Dar puikiai pamena (kaip čia neprisiminsi, kai iš ten išvykai vos prieš keletą dienų), kaip vyresnės našlaitės, pamačiusios vorą, kabindavosi kiekvienam vaikinui ant kaklo, neva prašė pagalbos. Tarsi būtų sunku sumindžioti ar šlepete pritrėkšti tą mažą padarėli. Žinoma, pirmakursė tikrai niekam nesiūlė to daryti, o jei būtų pamačius, ką nors taip darant, būtų nemenkai supykusi. Juk su visais reikia elgtis gražiai, ir nesvarbu, ar tai koks nors prezidentas, ar mažytis voriukas kambario kampe. Atsargiai įkėlusi vorą atgal į voratinklį, Europa atsisuko į Bethany:
-Kaip čia atklydai? O gal atėjai tyčia?- paklausė ir žengtelėjo porą žingsnių kairėn kito veidrožio link.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Bethany leido šnekėti Europai, puikiai prisimindama, kokia plepi buvo vos tik atvykusi į pilį. Vieneri mokslo metai nemažai pakeitė tiek joje, tiek įvairių dalykų suvokime.
- Taaaip, - pritarė pasitaisydama plaukus, sruogą nustumdama atgalios, - lovos čia itin minkštos, - tuomet kiek pritilo ir palinko arčiau mergaitės, - jeigu šokinėsi, nepersistenk, mat kai kurios lovos šokinėjant itin girgžda.
Mergaičiukė sukikeno. Tokį bendravimą ji mėgo. Šiltą, atvirą, nesuvaidintą ir tikrą.
- Varno Nago pavadinimas kilo dėl jo kūrėjos, Rovenos Varnanagės, - pamintijo, - iš tiesų, apie tai nebuvau susimąsčiusi. Turbūt tikrai turėtų slėptis istorija, atradus laisvą popietę, praverstų nukiūtinti į biblioteką, - pasislinko šalia kito veidrodžio, kurio atspindys privertė nenuleisti akių. Bent šitaip galiu nematyti vorų, fe. Bethany matė save keleriais metais vyresnę, labiau suaugusią ir kiek kitokią nei buvo dabar. Varniukė pasuko galvą link Europos.
- Atklydau atsitiktinai. Kelis kartus jau esu buvusi šiame miške, tačiau ne šioje srityje. Net nepastebėjau kaip atsidūriau čionai, - vyptelėjo, - na, o tu, manau, taip pat čionai atklydai.
Pažvelgusi atgal į veidrodį Bethany suvokė, kad pasiilgo savo senelės katino, net ir to bjauraus jo charakterio.

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 111
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
-Na, šokinėti nebandžiau, tačiau nepamenu, kada paskutinįsyk būčiau taip gerai miegojusi,- Europa švelniai perbraukė per dailiai surištą baltų plaukų kasą ir šiek tiek susimąstė, kad tikrai niekada taip gerai nemiegojo. Na, nebent tada, kai buvo dar visai mažytė ir gyveno su tėvais (jei išvis galima juos tokiais pavadinti).
-Bibliotekos manęs netraukia, todėl negaliu pasiūlyti savo draugijos, kol ieškosi informacijos, tačiau vėliau su malonumu pasiklausysiu,- iš tikrųjų, baltapūkė nemėgo knygų. Ne todėl, kad jos buvo neįdomios ar dar ką, tikrai ne. Mergaitė nemėgo knygų dėl prižiūrėtojų prievartos jas skaityti, kad tik vaikai nors kurį ramiai sėdėtų. Jiems nė neleido rinktis, ką skaityti, o tiesiog pamesdavo bet kokią knygą po nosimi. Vieną jų, dabar jau nepamena pavadinimo, būdama vos septynerių, suplėšė į mažyčius skutelius ir sukišo jaunesniems vaikams į košę. Norėjo, kad šie sunegaluotų, kad apsivemtų, o prižiūrėtojos neturėtų laiko prisėsti ir nieko neveikti, tik pletkinti ir gerti kavą, kurios kartus kvapas buvo visur.
-Taip. Vaikštinėjau prie ežero ir tiek, o dabar aš čia,- vienuolikmetė pažvelgė į veidrodį, kuris rodė ją vos vyresnę. Buvo sunku patikėti, kiek nedaug ji pasikeitė. Matyt, rodė labai netolimą ateitį, gal metų ar poros į priekį.- Gražus šitas miškas. Niūrus, tamsus ir paslaptingas...

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Bethany nebuvo didžiulė veidrodžių gerbėja. Tiesą pasakius, ji nemėgo matyti save, žvelgti į savo atspindį ar regėti trūkumus, kurių susigalvoti gebėjo begales. Ypač mergaičiukė nemėgo matyti savo plaukų, tačiau dabar jie nebeturėjo seno atspalvio, buvo tiesūs, sveiki bei žvilgantys, paklusnūs ir nesigarbanojantys, o svarbiausia - mėgstami jos pačios.
- Ihim, - gūžtelėjo pečiais, - kartais knygos man nusibosta. Norisi kitokios veiklos...
Kažkur aukštai, toli, sušlamėjo medžiai, sukranksėjo varna ar suplasnojo kitas paukštis. O galbūt visa tai tik pasigirdo varniukei. Mergaičiukė apsisuko bei pažvelgė į visai kitokį veidrodį. Tarsi nematė tam tikrų savo kūno vietų, linijų, it būtų buvusi sudaužytas paveikslas.
- Šitame miške yra nutikę visko, - nužvelgė lubas, nors ne ką pamatė, - kaip ir pilyje. Netgi aš, būdama pirmame kurse, sugebėjau nakties metu čionai treniruotis burtažodžius. Su tokiu berniuku. Viskas pasibaigė tuo, kad jį apipančiojo grandinės, o aš sustingdyta atsidūriau aštriais dygliais papuoštame krūme, - vos nepradėjo kikenti iš savo bukumo, tačiau puikiai prisiminė visus skausmus, kuriuos sukėlė spygliai.