0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #150 Prieš 1 metus »
-Silkės bučinys! Vištos dantys! Pelė žmogžudė! - po nosimi įvairiausias nesąmones burbėjo Alrisa, nė akimirkai nenuleisdama akių nuo žemės.
Ten vos galėjai įžiūrėti mažyčius sūrio trupinėlius, susidedančius į vinguriuojantį takelį, vedantį iki... Ji pakėlė galvą ir, jei tik tai įmanoma, dar labiau apniuko. Darėsi panašesnė į audros debesį, o ne dėl augintinių besijaudinančią merginą. Įprastai jos mielosios žiurkės pradingdavo kelioms valandoms, o šį kartą jos nesirodė ištisas tris dienas! Klastuolė siekė iškrapštyti Zitą ir Lotą kad ir kur jos būtų nulindusios. Gal joms nutiko kas nors blogo? Gal suėdė nuodų? Ir štai, po kelių valandų namų elfų kvotimo, landžiojimo po dievų pamirštus užkaborius bei besaikio bandelių kimšimo per užsitarnautas pertraukėles, Alrisa išsiaiškino, kad... mieliausiosios augintinės įsikūrė viename iš šiltnamių. Negana to, kad herbologijos profesorius vis dar buvo tas pats senasis gerasis nupušęs alkoholikas Matthew, ji neturėjo nė menkiausio noro brautis pro šlykščius augalus. Tačiau nebuvo kito pasirinkimo, jei juodaplaukė iš tiesų troško surasti savo žiurkes.
Be galo sunkiai atsidususi ji nušliumpino iki šiltnamio, ties kuriuo baigėsi sūrio takelis ir atvėrė duris. Tiksliau, pabandė jas atidaryti, nes kažkas kitoje pusėje atkakliai priešinosi.
-Judinkis, bjaurybe!
Sulig tais žodžiais Alrisa tiesiog šleptelėjo ant žemės, nes durys staiga atsivėrė. Už jų nieko nebuvo, išskyrus žalias vešlias džiungles. Vaizdas nežavėjo, bet neliko nieko kito kaip tik įžengti vidun ir...
...Pamatyti kažkur skubančią augintinę. Ši, pastebėjusi šeimininkę, greitai šmurkštelėjo po lapija.
-Stok, plikas padare! - sukliko įsiutusi klastuolė. Kaip manęs gali neklausyti? Šito dalyko galva visai neišnešė, tad ji pasiūlė pulti paskui Zitą (arba Lotą). Taip jų šeimininkė ir padarė. Deja, kojos liko styroti ant takelio, rankos bejėgiškai graibė orą, o akys pyktai stebėjo sprunkantį tolyn graužiką.

*

Neprisijungęs Arisa Crawford

  • VI kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Neverk, nusijuok problemoms į akis ir jos išnyks
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #151 Prieš 1 metus »
Augalai Arisos nežavėjo visiškai. Tačiau tai buvo vienintelė vieta, kurios nemėgo ir kiti Hogvartso mokiniai (nu arba atrodė, kad nemėgo). Taigi, eilinę rudens dieną rausvų plaukų savininkė praleido šiltnamiuose su Gloria - airių seterio ir dobermano mišrūnė, matyt nepatikusi šeimininkams ir atsidūrusi lauke kelių mėnesių amžiaus šunytė. Per du metus Gloria užaugo į didelį ir ištikimą šunį, nemėgstantį kitų žmonių.

Pasiėmusi pakankamai maisto sau ir šuniui, Crawford tikėjosi praleisti didžiąją dalį dienos ramybėje skaitant Deno Brauno "Da Vinčio kodą". Žiobarų istorija ją žavėjo. Būtų dar besimokiusi mokykloje... žiobarų mokykloje, būtų planuose istorijos studijavimas kuriame nors universitete toliau nuo tėvų namų - dar geriau, kitoje šalyje. Deja, tie planai nuskendo prisiminimuose prieš ketverius metus. Juk be žiobariško išsilavinimo jai tik prie smilkinio pasukios pirštą tie aukštieji universitetininkai ir pasiūlys apsilankyti beprotnamyje, išprotėjusių žmonių namuose, psichiatrinėje ligoninėje.

Iš skaitovo miego pažadintoji penktakursė, išlindo iš šiltnamio kurį pati sau susitvarkė viduje. Iš išorės jis atrodė blogiau nei kiti, tad to "žavesio" paauglė nešalino. - Ko tu rėkauji čia, putpele? - Piktai šūktelėjo tai vištai, kurios balsą girdėjo ir priėjo prie jos. 

- Klausiau ko rėkauji, putpele? - Pakartojo klausimą, nesulaukusi atsakymo. Mergina priešais atrodė šiek tiek vyresnė iš veido bruožų, bet neabejotinai žemesnė. Tiksliai ūgio skirtumo negalėjo nuspėti dėl minkštų ir klampių žemių, bet visa galva Arisa tikrai buvo aukštesnė už klastuolę.
In absentia lucis, Tenebrae vincunt.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #152 Prieš 1 metus »
Kur tai matyta! Pabėgti nuo šeimininkės! Alrisa beviltiškai stebėjo pradingstančią augintinę, kai staiga išgirdo visai nelauktą garsą - artėjančius žingsnius.
-Tik to betrūko... - sumurmėjo po nosimi. Šią akimirką troško ne aiškinti, kodėl ji guli ant purvinos žemės, o pagaliau sugauti savo išdykėles žiurkes. Visa laimė, paaiškėjo, kad balsas nepriklausė kokiai irzliai profesorei, o mokinei, kuri labai akivaizdžiai ieškojo problemų. Pastaroji priėjo prie klastuolės ir pakartojo klausimą. Vis dar gulėdama ant žemės juodaplaukė nusprendė, kad nepavyks išsisukti nepastebėtai. Tačiau reikės atsistoti, prabilti... Ūmai ji pajuto neturinti tiek daug jėgų, tad tiesiog apsivertė ant nugaros, jog pamatytų nepažįstamąją.
Vaizdas ne itin patiko Alrisai, todėl ji įtariai primerkė akis. Kas čia per viena? Vis dėlto visus galvoje iškilusius klausimus kol kas užmaskavo susidėdama rankas už galvos. Kurį laiką tiesiog įžūliai spoksojo į mergiotę, kad šią pakankamai suerzintų.
-Kai noriu, tai ir rėkiu, koks tavo reikalas? Ir kitą kartą nė nebandyk manęs lyginti su kažkokiu nupiepusiu paukščiu. Man labiau patinka šiknašaudžiai pliurziai. - pagaliau prabilo vis dar ilsėdamasi klastuolė. Veidą nejučia perkreipė šypsnys - jei ji tuojau pat neišsinešdins, burnon sugrūsiu visą saują žemių.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #153 Prieš 1 metus »
Buvo neseniai praėjusios žiemos atostogos. Dori negalėjo liautis galvoti apie tą nėščią moterį, kurią matė. Negalėjo liautis jos sieti su Deoiridh. Naktimis pasidarė sunku užmigti, mat septyniolikmetė mintyse kūrė įvairius scenarijus, kur dabar galėtų būti Deoiridh, kaip sekasi jai ir vaikeliui.
Ir po vienos iš ramesnių pamokų, per kurią mokinė net teikėsi iš tiesų dirbti, ji pasiliko šiltnamyje. Šį kartą šiltnamis nebuvo suniokotas, o iš herbologo niekas neišsityčiojo. Todėl šiandien buvo gera proga pasikalbėti, nes galbūt Matthew nebus piktas.
Palaukusi, kol šiltnamis ištuštėjo, klastuolė priėjo prie profesoriaus. Manė, kad jiems likus dviese iškart grįš prisiminimai apie jų ankstesnį bendravimą, kai herbologas su Dori elgėsi globėjiškai. Tačiau prisiminimai negrįžo. Deoiridh buvo svarbesnė.
- Pro... profesoriau, - labai nedrąsiai kreipėsi į jį tamsiaplaukė. - Aš... aš... - užsikirto. Palaukė kelias akimirkas. - Rugsėjį... prieš vykstant į Hogvartsą... Aš... Aš sutikau... sutikau Deoiridh ir ji... Ne pirmą kartą, - Mendel kalbėjo nerišliai... - Ji badosi... Ji... Ar jūs žinote? Ji laukėsi ir dabar... aš jai sakiau, kad vyktų pas jus, nes nežinojau, kad jūs grįšite profesoriauti, bet ji atsisakė, aš žinojau, kad jūs būtumėte padėjęs, - dabar mergina pradėjo žodžius berti kaip žirnius į sieną, - bet gal ji vyko, tik jūsų nerado? Gal ji atsiuntė jums pelėdą? Vaikelis. Ji laukėsi, vaikelis jau seniai turėtų būti gimęs, negaliu išmesti iš galvos to, kaip jai sekasi, jai reikia padėti, jai... - galiausiai Dori užsidengė akis ir pradėjo tyliai verkti.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #154 Prieš 1 metus »
Išvijęs visus mokinius iš šiltnamio Matthew Turner palaimingai atsiduso. Išgyveno dar vieną pamoką, o dabar tereikia ištaisyti krūvą namų darbų. Vis geriau nei kęsti Pritz, tad herbologas jautėsi beveik patenkintas.
Deja, per anksti. Užlindęs už kažkokio augalo nepastebėjo, kad viena mokinė vis dėlto liko. Išgirdęs kreipinį atsisuko ir gerokai nustebo - tai buvo ne kas kitas, o Dori Mendel. Norėjosi piktai paklausti, ko jai reikia, tačiau klastuolė pralenkė. Ir kalbėjo toli gražu ne taip įžūliai kaip anksčiau.
Deja, netrukus viskas pasikeitė. Paaiškėjo, kad Dori ne šiaip nori pasišnekėti. Jai prireikė kalbėti apie Deoiridh. Tai parodė, kad jos buvo susitikusios. Bet jeigu jo duktė būtų pasakiusi apie susitikimą Aberdine, Dori taip gražiai nešnekėtų, ar ne? Šita klastuolė nebijojo parodyti, kaip nemėgsta. Vadinasi, Deoiridh nieko nepasakė. Širdį užplūdo meilė dukrai. Gal vis dėlto nereikėjo elgtis taip bjauriai?..
- Nemačiau jos bent porą metų, - ramiai pamelavo profesorius. Jeigu jau Deoiridh nepripasakojo ko nereikia, jis tos iliuzijos negriaus. Bėda ta, kad Dori pradėjo verkti.
- Nagi, ko tu verki? - paklausė Turner ir žengė Dori link. Norėjo ją apkabinti, bet to nepadarė - praeitis buvo pernelyg skausminga. Jis niekada nebuvo įsipareigojęs šitai merginai, bet ką gali žinoti, ką galvoja ji pati. - Ar žinai ką nors apie Deoiridh? Kur galėčiau jai parašyti? Tu nesi jai nieko skolinga, - kalbėjo bet ką. Žinojo nerašysiantis dukrai, tačiau norėjo nuraminti Dori.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #155 Prieš 1 metus »
Profesorius kaip ir pradėjo raminti klastuolę. Dori nusivalė ašaras, giliai įkvėpė. Tačiau jautė, kad kažkas čia ne taip. Kodėl jis pats toks ramus? Jeigu Matthew nematė Deoiridh bent porą metų ir nežino, kas su ja vyksta, kodėl lyg niekur nieko reagavo į tai, ką pasakė Mendel? Ar jis neturėtų būti šokiruotas tokios žinios? Kad jo įdukra tapo narkomane ir jau rugsėjį laukėsi? Tačiau juk ne šiaip sau Deoiridh negrįžta. Juk mylinti dukra parvyktų bent kartais namo, ar ne? Gal jis jos nematė, bet iš kur nors žino? Tai kodėl, po velnių, vis tiek nieko nedaro?! O gal daro? Gal praeitais metais bandė jai padėti, tik nesako? Gal vis tik jie buvo susitikę? Gal ji atsisakė pagalbos, tik nutylėjo?
- Jūs jau bandėte jai padėti, taip? - pasidarė savas išvadas mergina. - Praeitais metais jūs bandėte, bet ji atsisakė? - balsas skambėjo liūdnai. - Aš ją mačiau stotyje prieš vykdama į Hogvartsą. Ji jau tikrai turėtų būti pagimdžiusi. Žinau, kad yra leidusi laiką viename iš apleistų pastatų Londone. Ar sužinoti jo tikslų adresą? Gal ji ten... Tai beviltiška, - atsiduso. - Nesuprantu, kaip ji galėjo taip įklimpti... Ji nenori pagalbos. Ji kategoriškai atsisakė vykti į Aberdiną. Taip, jei būtų nuvykusi, nieko nebūtų radusi namuose. Tądien juk nežinojau, jog grįšite profesoriauti...
O kodėl nesupranti, kaip ji galėjo taip įklimpti? Tu juk nieko nežinai apie Deoiridh praeitį. Nežinai apie jos vaikystę. Net apie tai, kaip ji atsidūrė pas Matthew. Bet Dori buvusi draugė vis tiek rūpėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #156 Prieš 1 metus »
Ką gi, akivaizdu, kad Deoiridh gerovė šitai merginai itin rūpi. Toks Dori verksmas privertė atslinkti kaltę. Kodėl jis išmetė savo paties dukrą nė nepabandęs ko nors išsiaiškinti? Negi galvojo, kad Llewellyn jai padės? Ne, jau greičiau norėjo nusikratyti tokios naštos. Prieš grįžtant į Hogvartsą rūpintis nėščia narkomane tikrai neturėjo jėgų. Be to, garantuotai vėl būtų pradėjęs gerti.
Sakiau, kad nemačiau jos porą metų. Kaip aš prieš metus galėjau jai padėti? pradėjo irzti Turner. Neturėjo entuziazmo kalbėti apie Deoiridh - nereikėjo, kad Dori sužinotų, kaip viskas baigėsi paskutinio susitikimo su jo dukra metu. Geriau tegul jis lieka paslaptyje.
- Nieko nežinojau, kaip ji gyvena, - rimtu balsu pratarė. - Maniau, kad tebebendrauja su Sigurdu. Kažin ar jis žino. Gal dėl to buvo toks keistas...
Matthew nė nepastebėjo, kad pradėjo garsiai galvoti. Dori turbūt tikrai nereikia žinoti, kad kitas jos profesorius taip pat stipriai susijęs su Deoiridh. Bet jau buvo per vėlu. Staiga pažvelgė į klastuolę.
- Ar turi kokį jos kontaktą? Gal ji tau kada parašė? - paklausė. Gal vis dėlto tikrai reikėtų ką nors padaryti ir pabandyti jai padėti?..

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #157 Prieš 1 metus »
Situacija buvo keista. Matthew tvirtino, kad apie Deoiridh nieko nežinojo.
- Kaip nieko nežinojęs, profesoriau, atrodote per daug ramus tai sužinojęs, - Dori balsas dabar pasikeitė, ji susinervino. - Kažkaip nelabai nustebote, - merginos žandai vos vos raustelėjo.
Viskas tikriausiai painiau nei aš įsivaizduoju, pamanė mintyse klastuolė.
- Galiausiai, negi jums visai nerūpėjo tai, kad jūsų dukra nustojo su jumis bendrauti? Bet taip, tai ne mano reikalas. Tiesiog aš turėjau jums tai pasakyti. Turėjau pasakyti, ką žinau. Tačiau nesu naivi kvaiša. Jūs meluojate. Jūs tikrai kažką žinote.
O tada profesorius pasakė kai ką, kas privertė Dori antakius nusikelti į dausas.
- Su Sigurdu? Jūs turite omenyje profesorių Rūgpienį? Tai yra, profesorių Hallgrimsson? - pasitaisė.
Mendel susiraukė. Tai, pasirodo, Hogvartse mieloji Deoiridh turėjo vaikiną, bet apie jį Dori niekada nepapasakojo?
- Žinot, aš niekada jai nebuvau draugė, - su kartėliu tarė. - Kokia čia draugystė, jeigu net nežinojau, kad Deoiridh turėjo vaikiną čia, Hogvartse? Aišku, kad jis žino. Šiais metais atrodo kaip gyvas numirėlis. Tai viską paaiškina. Gal jis tėvas? - išsižiojo. - Mes turime jam pasakyti!
Į herbologo klausimus klastuolė neatsakė. Šią akimirką ji buvo šoke. Sunku pasidarė galvoti. Akimirką atrodė, kad ji nori tiesiog imti ir numoti ranka į visą šitą situaciją. Akivaizdu, bent jau taip manė Mendel, kad profesorius kažką žino. O jeigu dar ir Rūgpienis susijęs su Deoiridh. Tad kodėl Dori turėtų rūpintis? Tai ne jos reikalas. Tačiau iš kitos pusės, o jeigu vis dėlto Matthew nieko nežino? Jeigu ir pats Rūgpienis nežino nieko? Apie tai pagalvojus norėjosi čia ir dabar kalnus nuversti.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 104
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #158 Prieš 8 mėnesius »
Džezefa liūdnokai pėdino į šiltnamį. Tik šįkart ne į herbologiją. Tiksliau, ne visai į herbologiją. Pirmakursė tenai traukė pamąstyti ir pasimokyti herbologijos egzaminams. Tačiau ji buvo liūdna. Nuo tos magijos istorijos pamokos kai Eion nukrito nuo šluotos ir susižeidė, mergaitė visada buvo liūdna. Nuo tos dienos ji nematė draugo. Tas įvykis nutiko prieš savaitę. O Džezefa visą tą savaitę liūdėjo ir užsiėmė nuobodžia veikla. Ji mintyse ir garsiai keikė magijos istorijos profesorių.
- Tegu tą durnių velnias pasiima. Jis kaltas dėl Eion sužeidimų. - Gal tūkstantajį kartą nusikeikė panosėj. Šitaip, paskendusi savo mintyse pirmakursė vos neatsitrenkė į šiltnamio duris. Lėtai jas pastūmė ir žengė į vidų. Džezefa užuodė malonų augalų kvapą. Ji klestelėjo ant akmeninių grindų ir atsivertė atsineštą herbologijos vadovėlį. Na, visos knygos neišmoksiu, bet kažką išmokti įmanoma. Įnikusi į mokslus Blek neišgirdo, kad kažkas įeina pro duris.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 749
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #159 Prieš 8 mėnesius »
Atrodo, šį kartą su berniuku iš gretimos lovos Eion susipyko galutinai. Jam išsityčiojus, kad Eion susižaidė per magijos istorijos pamoką, pastarasis pripylė dažų į moksladraugio lovą. Aišku, kilo skandalas, ir dabar reikėjo nuo viso to pasprukti. Taigi Eion išėjo į lauką ir patraukė šiltnamio link. Šiuo metu pamokos neturėtų vykti, taigi gal pavyks pavogti kokį šaunų augalėlį ir dar labiau išgąsdinti tą kvailį. Tik šį kartą padarys tą taip, kad niekas nesuuostų, kieno tai kaltė. O kambario draugas per kvailas, kad susivoktų tai būsiant Eion darbą.
Pasiekęs šiltnamį nedvejodamas žengė vidun, tačiau gavo nusivilti - ten jau kažkas buvo. Eion ne iš karto susiprato, kad tai Džezefa, kuri iš dalies buvo kalta dėl sužeidimo pamokoje. Kitaip sakant, ji buvo kalta ir dėl to, kad ano berniuko lova visa rausva. O tai, žinoma, ne taip jau ir blogai, tad gal galima atleisti šitai mergiotei. Vis dėlto ji irgi nemėgo prakeikto škotpalaikio, tad tai buvo dalykas, siejantis Eion ir šita varniūkštę.
- Džezefa? Labas, - pratarė klastuolis svarstydamas, kodėl ji atėjo būtent čia. Vadovėlis leido spėti, kad ji pasiruošusi mokytis, bet kodėl to nedaro bibliotekoje ar bendrajame kambaryje? Tu man nesutrukdysi mintyse ištarė klastuolis ir pradėjo slankioti aplink augalus rinkdamasis patį geriausią.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 749
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #160 Prieš 3 mėnesius »
Kalėdų atostogos pralėkė kaip vėjas, ir egzaminai buvo visiškai ant nosies. Bent jau taip atrodė per tas atostogas visiškai nepailsėjusiam Eion. Taip, šiek tiek daugiau miegojo, tačiau visas tas savaites stengėsi mokytis. Ypač apsigynimą nuo juodosios magijos - kadangi šalia turėjo Aurį, kurio galėjo bet kada kažko paklausti, vylėsi pasistūmėti su tuo dalyku į priekį. Deja, nepasisekė. Nors to paties Aurio paskolinti konspektai tikrai buvo naudingi, dažniausiai nesisekdavo susikaupti.
Šį penktadienio vakarą klastuolis nutarė paskirti herbologijai. Pamokų medžiagos visai nebesuprato, o namų darbams reikėjo kažkokio augalo, kurio, Eion nuomone, jis nematė niekada gyvenime. Jeigu apie jį ir buvo pamoka, to prisiminti nepavyko. Vis dėlto tikėjosi, kad profesorius Smudge prieš savaitgalį ras įdomesnės veiklos nei smaksoti šiltnamyje, tad nedvejodamas patraukė jo link. Mokiniams dar buvo galima vaikščioti koridoriais, tad stengėsi atsipalaiduoti. Bet kaip tą padarysi, kai nieko nesupranti, pusės rašinių nespėji, o pamokos darosi vis sunkesnės? Ar kas nors pagalvojo apie jaunuolių fizinę ir emocinę būseną?..
Pasiekęs šiltnamius Eion priėjo prie pirmojo ir išsitraukė burtų lazdelę.
- Alohomora, - burbtelėjo. Atidarė duris ir įžengė vidun. Augalai, regis, ramiai snaudė, o jis ėmėsi ieškoti kažkokios ten graužuolės, kurios pavadinimą užsirašė ant lapelio. Kažkaip tą namų darbą padaryti reikės, nors kol kas visa ta tema buvo visiškai tamsus miškas.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 187
  • Taškai: 29
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #161 Prieš 3 mėnesius »
Per atostogas mama pasikvietė Atheną namo, mat broliai ir seserys prisivežė savų vaikų. Aišku, Athena džiaugėsi, kad Breto nebuvo, mat šis sėdėjo kalėjime, tačiau šiek tiek liūdėjo, jog nebuvo Kaedės. O'Connor pavardės savininkė jau buvo pradėjusi sutarti su Breto dukterimi ir su ja Kalėdos būtų buvusios mielesnės. Ji būtų galėjus pasišnekėti su Kaede apie magiją ir kitus dalykus, o tai būtų daug geriau nei prižiūrėti būrį vaikų.
Šį vakarą smaragdinių akių savininkė keliavo į šiltnamį ieškoti vieno labai svarbaus dalyko - kokio nors augalo, kuris galėtų pagadinti gyvenimą Bretui bei kitiems šeimos nariams. Ypač visiems brolių ir seserų vaikams, kurie vedė merginą iš proto. Na, Bretui gal iškeptų kokių sausainių su nuodinguoju augalu ir nusiųstų ar net nuneštų į kalėjimą, kad pamatytų, kaip brolis kankinasi. Tiesa, pirmiausia tą augalą reikėjo surasti.
Klastuolė labai nustebo, jog durys į šiltnamį buvo atrakintos, kadangi taip būti neturėtų. Rudaplaukė įėjo į šiltnamį ir apsižvalgė ieškodama, kokio nors nuodingo augalo, tačiau pamatė šiltnamyje stovintį Eion ir kiek pasimetė, tačiau galiausiai ištarė:
- Labas, Eion.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 749
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #162 Prieš 3 mėnesius »
Kažkoks augalas aiškiai atsibudo ir pliaukštelėjo čiuptuvu ar dar kokia nesąmone per nugarą.
- Atstok, burbtelėjo Eion ir ėjo pirmyn. Būtinai reikėjo rasti tą daiktą, kurio tyrimo terminas buvo bjauriai arti. Bet ką daryti, kai labiausiai norisi atsigulti ir daugiau niekada neatsikelti? Kažin ką pasakytų profesorius Smudge, jeigu atėjęs į šiltnamį rastų jį čia miegantį? Nors kažin ar miegotų - per tą laiką turbūt būtų surytas kokio nors augalo.
Stengdamasis negalvoti, kad to labiausiai ir norėtų, slinko į priekį. Deja, tada išgirdo pasisveikinimą ir net pašoko. Nuvertė kažkokį vazoną su augalu, panašiu į paprastą saulėgrąžą. Ta sucypė.
- Užsičiaupk, - tarstelėjo augalui ir pagaliau pažiūrėjo, kas toks čia ne atėjo. Ne profesorius Smudge, o tai jau gerai.
- Athena? - nuoširdžiai nustebo klastuolis ir apsidairė. Ar ji čia viena? O gal čia koks pokštas? Bet gal ir ne - atrodė, kad dirbdami kartu jie vienas kitą puikiai suprasdavo. Gal ji nėra bloga? - Ką tu čia veiki penktadienio vakarą?
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 187
  • Taškai: 29
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #163 Prieš 3 mėnesius »
Gal vis tik atėjimas į šiltnamį buvo bloga idėja? Juk jeigu Athena nunuodys brolį, tada jinai pati gali atsidurti Azkabane, o ten atsidurti ji nenori. Ji nori būti Hogvartse, kur jai gera ir ramu. Tiesa, galbūt broliai ir seserys nesupyks, jei staiga keistai pasijustų vienas iš jų vaikų ir vėliau numirtų? Juk jie tų vaikų turi daugiau negu proto...
Na, bet susirasti augalą ir nusiskinti ji galėjo, o tada tiesiog turės pasidėjus jį kažkokioje slaptoje vietoje savo kambaryje ir, jei reikės, galės panaudoti prieš žmogų, kuris to nusipelnys. Tiesa, jai greičiausiai reiktų sumaišyti kokį nors eliksyrą su tuo nuodingu augalu, bet tai nebuvo labai svarbu, kadangi eliksyrą užmaišyti galima greitai, jei turi visus ingridientus.
Athena šyptelėjo, kai išgirdo augalo cypimą. Jai tai pasirodė labai smagus dalykas, bet ji nenorėjo nusijuokti, kadangi nenorėjo, jog Eion pasijaustų dėl to nesmagiai.
- Taip, - tarė dar kartelį apsižvalgydama. - Aš ieškau vieno augalo, kurio man šiek tiek prisireikė, o tu? - pasidomėjo klastuolė. Ji nelabai norėjo atskleisti, kokio augalo ieško, nes nenorėjo pasirodyti beprote prieš bendrakoledžį.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 749
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #164 Prieš 3 mėnesius »
Vis tiek čia kažkas neaišku. Athena tikrai nebuvo blogiausias variantas, bet kodėl ji čia? Na, jis ir pats čia, bet... Tokių sutapimų nebūna. Gal ji jį seka?
- Vieno augalo? O kokio? Namų darbams? - susidomėjo Eion. Sunkiai atsiduso. Pats čia atėjo būtent to. Atrodė, kad visai nebeturi gyvenimo - viskas apie mokslus. Net ir juodosios magijos vadovėlius retai atsiversdavo. Ką jau kalbėti, kad iki šiol nepaskraidė Aurio motociklu. Nors ar tą padarys, jau pradėjo abejoti.
- Aš... Ieškau graužuolės. Ilgai vargau su namų darbu, nieko nesuprantu. Aš jau padvėsti baigiu nuo tų mokslų, - netikėtai atvirai prakalbo klastuolis ir patraukė tolyn. Dairėsi, tačiau reikiamo augalo nepamatė.
- Gal galime padėti vienas kitam? - staiga pasiūlė Athenai. - Aš tik pasikasti noriu, o ne daryti namų darbus. O vadovėlyje parašyta, kad jeigu graužuolę nuskini netinkamai, ji tampa siaubingai nuodinga. Nors imk ir specialiai blogai nuskink ir suvalgyk...
Buvo labai piktas, bet tikėjosi Atheną suprasiant, kad emocija nukreipta ne į ją. Tiesiog nebepakėlė visų namų darbų ir informacijos. Norėjo atsigulti ir daugiau nebeatsikelti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.