[Aurora Frydenlund]

Aurora viltingai žiūrėjo, sekė baltaplaukio pirštus šiam imant lapelį, o išgirdus tokį ribiškai piktą ir, rodos, susierzinimo kupiną atsisakymą, išsileido kaip balionas. Gūžtelėjo pečiais. Naivoka turbūt buvo iš jos pusės tikėtis, kad berniūkštis, turbūt nė neketinęs patirti to, ką patyrė, imsis valgyti dar ir kažkokius neaiškius lapus, kuriuos jam siūlo žmogus, ne taip labai jau ir seniai grasinęs (kad ir juokais) nukirpti pirštus. Labai naivu, išties. Ką gi, teks poveikį testuoti ant savęs pačios, kaip visad. Ji nebuvo žmogus, kuris per prievartą ką nors kam nors grūstų. Nebent tik tam tikrais atvejais.
Gūžtelėjo pečiais, sukišusi žirkles į kišenę susiglostė ištaršytus ir truputį žemėtus plaukus. Sigurdui daugiau nė žodelio netarus nužingsniavus tolyn, link išėjimo į civilizaciją (vis dar lietingą, vis dar jaukiai barbenančią į stiklinį stogą), atsisuko į savo vystantį augalą. Viskas turėjo būti ne taip, turėjo būti kur kas geriau. Pasilenkė ir pirštais trūktelėjo vieną stiebą prie pat žemės, išrovė, susikišo į kišenę pernelyg smarkiai negalvodama apie žemes nei purvą. Siektelėjo delnu kito, o tada šį tą prisiminė.
Dėjusi tris didelius šuolius už posūkiuko, vylėsi, kad Sigurdas nebus spėjęs pasišalinti.
- Juk tu nebeturi lazdelės! - šūktelėjo. - Žinau, kur galėtum gauti. Pasiteirauk Kaideno Byrne - girdėjau, jis turi įvairovę.
Šyptelėjo, truputį nejaukiai. Jautėsi vos vos atsakinga už prarastą grifo lazdelę.

[Sigurd Eddi Hallgrimsson]

Palikęs Aurorą vieną (tiksliau su savo augaliuku), Sigurdas pamažu nužingsniavo išėjimo link. Galvoje sukosi mintys apie lazdelę: tiek senąją, tiek būsimą naująją. Ir iš kur ją gauti, jei net nekyla mintis, kad reikės tam senukui Olivanderiui aiškintis, kaip grifas sugebėjo prarasti lazdelę? Kita vertus, gal lazdelių meistras apie tai net neklausinės?  Bet vis tiek apsilankymas pas jį nežavėjo. Kitų būdų, kaip gauti lazdelę, nežinojo. Pajuto kylantį nerimą: kai kuriose pamokose visgi reikia jos. Ir šiaip. Turėdamas tą stebuklingą daiktą jautiesi saugiau.
Pasukęs už kampo, vaikinukas paspartino žingsnį. Rodės, niekas nesutrukdys jam išeiti. Nei išprotėję augalai, mėgstantys žmogieną, nei greičiausiai nelegalia veikla užsiimanti baltapūkė. Deja. Nespėjus net išvysti durų, iš už nugaros pasigirdo klastuolės balsas. Viduje vėl plykstelėjo blėstantis pyktis. Sigurdas susiraukė, ketino sakyti, kad jam tikrai nereikia priminti apie prarastą lazdelę. Bet apsigalvojo vos tik ji užsiminė pas ką būtų galima nusipirkti naują. Islandas sustojo. Kaidenas? Vardas buvo negirdėtas, tuo neabejojo, bet šįkart ketino paklausyti Auroros.
-Gerai, susisieksiu su juo. - trumpam grįžtelėjo jis. Paskutinį kartą žvilgtelėjęs į Aurorą, grifas nusisuko ir dabar kur kas lėtesniu žingsniu patraukė siauru takeliu. Bent jau tai gerai, kad jam grįžtant augalai nesumanė nieko iškrėsti.
Apsivilkęs kiek pradžiūvusią striukę, stumtelėjo duris ir atsidūrė šniokščiančiame, lietaus lašų kupiname pasaulyje. Truputėlį paniurzgėjęs, Sigurdas nupėdino į pilį.

[Matthew Turner]

Matthew gerokai nervinosi. Jau gailėjosi, kad iškvietė tą neklaužadą varniukę į areštą. Žinojo, kad ramybės neturės. Savaime aišku, tokius mokinius kažkaip tramdyti reikia, tačiau ar būtina užsikrauti šitą vargą ant savo pečių?
Nelemtas "waaah" dar ilgai skambėjo profesoriaus ausyse. Labai norėjo po pamokos išrauti tą "eksperimentą". Vis dėlto bijojo, kad keistas daiktas, kurį išgavo mergaitė, ir toliau skleis tą garsą, tad paliko jį ten. Neįsivaizdavo, kaip Hatfield suveikė tą daiktą. Net nežinojo, iš kokio augalo. Vis dėlto kol kas augalas tebebuvo ten. Gal vaikas susidomės herbologija? pamąstė Matthew, tačiau ir pats suprato: to tikėtis būtų naivu.
Herbologas laukė prie šiltnamio. Nežinojo, ar mergaitė iš viso teiksis pasirodyti. Labai jau akivaizdžiai parodė, kad nepriima profesoriaus rimtai. Gal pagalvojo, kad ir liepimas šiandien ateiti buvo nevertas dėmesio? Tik prisidarys sau problemų pagalvojo Grifų Gūžtos vadovas. Neįsivaizdavo, ką reikės daryti, jeigu mergaitė neateis: negi imsi ir bėgsi skųstis direktorei? Pasakys, kad nesugeba suvaldyti klasės. Šiuo metu darbo prarasti nesinorėjo, tad reikėjo susitvarkyti su situacija pačiam. Nervingai žvalgydamasis aplinkui juodaplaukis mąstė. Atrodė, kad Hatfield jau vėluoja. Sunkiai atsiduso. Suprato beveik besitikintis, kad ji nepasirodys - tiesą sakant, taip jam būtų daug paprasčiau. Juk jeigu ji ateis, užduoties tikrai neatliks. Ne, vėl prasidės visokie ožiai... Kitą kartą prieš skirdamas areštą gerai pagalvok subarė save Matthew. Dėl visa ko patikrino, ar šiltnamis atrakintas: visiškai nenorėjo trauktis lazdelės Marlenos Ashley Hatfield akyse.

[Sarah Rebecca Ó Briain]

 Marlena labai norėjo nueiti ir pažiūrėti, ar jos pasodintoji bulvytė dar buvo vietoje. Galbūt profesorius ją išrovė? Na, tada pats kaltas. Ashley aiškiai jam pasakė, kad čia jos eksperimentas. Vienintelis dalykas, dėl kurio ji susidomėjo herbologija. Netgi po pamokos nuėjo į biblioteką pavartyti knygų ir pabandyti išsiaiškinti tokio kerų veikimo priežastį. Deja, viskas, ką ji rado, tebuvo miglotos teorijos. Bet tai galėjo būti susiję ir su netaisyklingais eksperimentiniais mostais (kuriuos, beje, ji vėliau pasižymėjo) ir pačios mergaitės emocijomis. Na, bet buvo aišku, kad niekas neaišku.
 Kaip ir buvo liepta, varnė lygiai penktą pasirodė prie šiltnamių. Kadangi atėjo tiesiai iš Uždraustojo miško, buvo apsirengusi kasdieniais rūbais, atsidavė šlapiomis samanomis, o ir kelnės jau buvo murzinos. Nužvelgusi nevykėlį profesorių, apie kurio nemokšiškumą gandai pasklido jau po pirmos pamokos, Ashley nusišypsojo.
-Labas vakaras, profesoriau. Jeigu norėjote kerėjimo pamokų iš antrakursės, galėjote tiesiog paprašyti, užuot paskelbus tai kaip areštą,-šypsena niekaip nedingo nuo Hatfield veido. Tiksliau, dar ir paplatėjo. Marlena smalsiai apsidairė, ieškodama savo bulvytės.
-Tai ką veiksim?

[Matthew Turner]

Pagaliau mažoji nenaudėlė teikėsi pasirodyti. Matthew įtariai ją nužvelgė: atrodė, kad išlindo iš kažkokio purvyno. Tai herbologui nepatiko, tačiau nutarė šį kartą patylėti: jeigu ji nieko negerbia, nuo kažkokios pastabėlės tai tikrai nepasikeis.
- Malonu, kad teikeisi pasirodyti, - net neapsimetė, kad bando tai pasakyti draugiškai Matthew. Į pastabą apie kerėjimo pamokas nereagavo, tačiau suvokė: apie jo magijos gabumus gandas jau pasklido ir tarp jaunesnių mokinių. Tereikia išmokti kerėti ir gal po dešimties metų mokiniai tave paliks ramybėje apmaudžiai patarė sau herbologas. Vis dėlto dabar reikėjo tvarkytis su šita jaunąja eksperimentų meistre. Vyras atidarė duris ir pakvietė mergaitę į šiltnamį. Kadangi tai buvo tas pats, kuriame vakarykščiai vyko pamoka, jis tebebuvo sujauktas. Matthew ne iš karto po pamokos suprato, kad gali išvengti to nemalonaus darbo tvarkyti šiltnamį: juk tai gali padaryti ši mergaitė. Visiems nuo to bus geriau. Labiausiai, žinoma, pačiam Matthew.
- Užeik užeik, - "draugiškai" nusišypsojo Grifų Gūžtos vadovas. Įsivaizdavo, kad nebus lengva priversti mergaitę darbuotis, tačiau kažkaip tą padaryti reikėjo.
- Gausi sutvarkyti tai, ką tu ir tavo klasės draugai vakar pridirbote, - kuo ramiausiai ištarė juodaplaukis. - Jokios magijos, gali pasiraitoti rankoves. Kaip matau, pabaigusi darbą vis tiek nebūsi daug purvinesnė.
Turner negirdimai atsiduso. Teliko tikėtis, kad Marlena nepradės aikštytis.

[Sarah Rebecca Ó Briain]

 Profesorius tryško džiaugsmu matydamas Marleną. Mergaitė taip pat nekantriai trypčiojo vietoje. Dabar mieliau praleistų tas kelias valandas iki vakarienės miške nei su kokiu tai senberniu, kuris turbūt pamiršta, už kurio galo reikia laikyti lazdelę. Bet ką jau padarysi. Jei ji stovi čia, tai turbūt gali ir kaip nors pasilinksminti, Žinoma, mielojo herbologijos profesoriaus sąskaita.
 Paskutinį kartą įkvėpusi tyro lauko oro, Ashley su juo atsisveikino ir įžengė į šiltnamį. Varnė iškart atpažino waah bulvės gimimo vietą tik, deja, Solanum tuberosum, su kuria ji dirbo per pamoką, nesimatė. Susiraukusi, rudaplaukė paspyrė kažkokią apdžiuvusią augalo dalį ir burbtelėjo:
-Gerai.
Nors tai nė velnio nebuvo gerai. Marlena pasiraitojo rankoves ir iš kampo pasiėmė šluotą. Žinoma, ji nesitikėjo, kad areštas bus bent kiek įdomus (ypač kai pats profesorius pagal asmenybę primena avižinę košę), bet grindų šlavimas ir vazonų dėliojimas į vietas? Na jau ne. Ji nesutinka būti išnaudojama.
 Jei linksmybių nėra, susikurk jas pats. Būtų buvę žymiai lengviau tai padaryti jei Ashley galėtų naudotis lazdele, bet jei jokios magijos, tai jokios magijos. Dabar bus laikas sužibėti profesoriaus kerėjimo gebėjimams. Šluota ,,netyčia" užkliudžiusi bokštą vazonų, Marlena stebėjo, kaip jie susvyruoja ir galiausiai griūna ant grindų, pažirdami į tūkstančius šukių. Varnė paspoksojo į krituolius, tada pakėlė galvą ir tarė:
-Prooofeeesoooriau... Galit sutaisyti? Man sakėt, kad negalima naudoti magijos.

[Matthew Turner]

Paaugliukei tiesiog ištarus "gerai" Matthew gerokai nustebo. Iš karto įtarė, kad čia slypi kažkokia klasta, tačiau nenorėjo parodyti, kad to ir laukia. Jeigu mergaitė mano pergudravusi profesorių, mielai prašome. Tik tiek, kad šį kartą tas profesorius nebus toks kvailas. Jis puikiai žinojo, kad šitas areštas taip paprastai nepraeis. Teliko tikėtis, kad viskas nepasibaigs ligoninėje. Grifų Gūžtos vadovas nejučia susimąstė, kieno vizitas ten būtų blogiau: jo paties ar mokinės. Jai galvelę visai praverstų pasigydyti nusprendė juodaplaukis, tačiau kol kas tylėjo. Netgi beveik patikėjo, kad Marlena yra nusiteikusi padaryti tai, kas liepta, ir iš čia nešdintis. Matthew jau norėjo apsidžiaugti. Deja (laimei?) nespėjo. Kaip tik tuo momentu šluota kažkokiu būdu užkliudė daugybę vazonų. Vyras įtarė, kad žino, koks buvo tas "kažkoks būdas", tačiau garsiai to nepasakė. Leido ir toliau manyti, kad jis nesupranta, kas čia dedasi.
Vis dėlto tas šleikštus balselis, nutęsiantis kiekvieną raidę, siutino juodaplaukį. Jis iš paskutiniųjų stengėsi išlikti ramus, nors spėjo, kad tos kantrybės ilgam neužteks. Kuo tyliau atsiduso, nors šį kartą tikriausiai to nepavyko padaryti pakankamai tyliai, kad Varno Nago mokinė neišgirstų.
- Manau, tu kuo puikiausiai supranti, - gana ramiu tonu ištarė Turner. - Kuo daugiau visko čia sugadinsi ir sulaužysi, tuo ilgiau mes čia būsime. Aš neketinu nieko tvarkyti, šiandieną tai tavo darbas. Jie tušti, tad paprasčiausiai sušluok ir sudėk į maišą, jie ten, - mostelėjo ranka į šiltnamio kampą, kuriame buvo sudėjęs maišus. Žinoma, jeigu būtų bent šiek tiek geresnis magas, jis būtų bandęs vazonus sutaisyti. Dabar... Arba gaus kreiptis kolegas, arba tiesiog teks įsigyti naujus.
Turner patraukė per šiltnamį kartkartėmis vis užmesdamas akį į mergaitę. Vertingesnius augalus pasistengė stumtelėti taip, kad ji jų ir norėdama nenuverstų.

[Sarah Rebecca Ó Briain]

 Mokytojo atodūsis nuskambėjo beveik per visą šiltnamį. O gal taip atrodė tik Marlenai, bet vien šis garsas privertė ja šyptelėti.
-Bet, profesoriau, negi jums negaila visiškai naujų vazonų, kuriuos būtų galima sutaisysi paprasčiausiu Reparo? Na, o jeigu aš juos sudaužiau ir dabar man reikia viską tvarkyti, ar negaliu aš jų sutaisyti vienu mostelėjimu lazdele? Plius, nemanau, kad direktorė apsidžiaugtų tokiu darbo medžiagų švaistymu, nebent, žinoma, jūs viską perkate iš savo kišenės...-išbėrusi savo argumentus, Marlena giliai įkvėpė pridvisusio šiltnamio oro ir perlipo vazonų šukes.
 Toliau apsimesdama jau su savo likimu susitaikiusia mokinuke, mergaitė šlavinėjo aplink šukes, į vieną krūvelę rinkdama kepintas saulėgrąžas (įdomu, kas per pamoką valgė... Jaučiu, kad švilpis., žemes ir visokias pabirusias ir nuvytusias augalų dalis.
 Toks šlavimas sukėlė daugybę dulkių į orą, kurios netrukus pradėjo kutenti jautrią varnės nosį. Stipriai užsimerkusi, mergaitė garsiai nusičiaudėjo, kartu nuo stalo nuversdama ir vazoną su... Jos bulvytės motina! Iš siaubo išsiplėtusiomis akimis, mergaitė atsisuko į mokytoją:
-Tikrai negaliu panaudot Reparo?

[Matthew Turner]

Ar tu negali tiesiog patylėti su tais savo vazonais? pradėjo nervintis Matthew, bet kol kas sugebėjo neištarti tų žodžių garsiai. Jau seniai pasigailėjo, kad užsiėmė šituo areštu, bet nesitikėjo, kad bus taip blogai. Marlena akivaizdžiau nei akivaizdžiai iš jo tyčiojosi. Didžiausia problema buvo ta, kad profesorius nežinojo, kaip neklaužadą sutramdyti. Ak, kad taip jis bent jau mokėtų burti... Paprasčiausiai sutvarkytų vazonus, ir tiek. O dabar teko ieškoti visokiausių sudėtingų būtų kaip išsisukti nuo lazdelės naudojimo. Ir Marlena tikriausiai šitą žinojo.
Garsiai į klausimą Matthew neatsakė iš viso. Nelabai matė prasmės, nes ką čia ir prikalbėsi? Mergaitė viską supranta ir linksminasi jo sąskaita. Reikėjo kažkaip jai neleisti daugiau to daryti.
Žiūrėdamas, kaip ji dirba toliau, herbologas laukė blogiausio. Žinojo, kad ramybė nesitęs ilgai. Atkreipė dėmesį, kad varniukė visas saulėgrąžas surenka į vieną krūvelę. Spėjo netgi nustebti: negi ji susiprato, kad bus paprasčiau tiesiog atlikti darbą? Tikėjosi, kad tai buvo būdas parodyti, kad ji nori greičiau viską sutvarkyti ir keliauti savais keliais. Neaišku, ar taip buvo, ar ne, tačiau neilgai trukus profesorių ir vėl ištiko nelaimė. Žinoma, ji ir vėl buvo Marlenos pavidalo. Kai paauglė nusičiaudėjo, Matthew patikėjo, kad ji tai padarė netyčia - na, kam nepasitaiko? Bet kai ant žemės nuskrido vieninteliame pamirštame vazone buvusi bulvė, juodaplaukis suprato: reikėjo susivokti, kad viskas, kas čia vyksta, tėra tos mergaitės planas chuliganas.
- Jeigu sudaužysi dar bent vieną vazoną, keliausime pas direktorę, - gana piktu tonu ištarė Matthew nesiartindamas prie to, kuris dabar gulėjo ant žemės. Jis neketino priartėti tiek, kad pačiam reikėtų traukti lazdelę. Atidžiai nužvelgė likusį šiltnamį. Daugiau mergaitei pasiekiamų augalų, kuriuos ji galėtų nuversti, nesimatė. Vyras vėl atsisuko į mokinę ir pratarė:
- Patarčiau paskubėti, juk nenori trukti visos dienos.

[Sarah Rebecca Ó Briain]

 Ak, Matthew, kaip tik vyras, laikėsi. Jis nekalbėjo, ne, net neužsiminė apie galimybę panaudoti burtus, tik kaip koks bejėgis žiobaras stebėjo, kaip Marlena pamažu griauna šiltnamį. Ne tik griauna, o dar ir pasityčioja iš nemokšos profesoriaus.
-O, manau puiki mintis nueiti pas direktorę. Gal ji sutaisytų vazonus, kuriuos jūs atsisakote sutaisyti pats arba leisti tai padaryti man,-labai linksmai ir pritariančiai sučiauškė Ashley, toliau šluodama erdvę aplink duženas.
-Ir man čia patinka. Mielai praleisčiau kad ir visą naktį tarp augalų. Profesoriau, kada nepagalvojote pravesti pamokos apie naktinius augalus? Na, su kokia astronomija gal netgi. Būtų labai įdomu, o ir kerėti nereikėtų - viską už jus padarytų profesorius Amneta.
 Pritūpusi, Marlena prisigrūdo pilną bliuzono kišenę bulvių, tada pabandė su šluota iškrapštyti po suolu nukritusią stiebo liekaną, bet neišlaikė pusiausvyros, žnektelėjo ant sėdynės, o jos laikomas valymo įrankis išsprūdo iš rankų bei, skrisdamas labai gražia parabole, išdaužė šiltnamio langą ir po to nukrito kažkur lauke. Pašokusi, mergaitė suriko:
-Ar jūs toks užsispyręs asilas, kad neleidžiate man naudotis kerais, nes pats pamirštate, už kurio galo laikyti lazdelę?!

[Matthew Turner]

Marlenos kandumas pradėjo gerokai erzinti, tačiau Matthew iš paskutiniųjų laikėsi. Juk jis, šiaip ar taip, buvo profesorius, o ši įžūli mergiūkštė - viso labo antro kurso mokinukė. Turner žiūrėjo į ją ir svarstė, ką reikėtų daryti. Žinojo, kad ji yra teisi: būtų velniškai logiška išties sutaisyti šituos vazonus. Grifų Gūžtos vadovas tai ir padarys. Tiksliau, paprašys Amnetos, kad padarytų.
- Kai ateis laikas, tada ir pašnekėsime apie naktinius augalus, - burbtelėjo Matthew paprasčiausiai ignoruodamas ankstesnius mergaitės žodžius. Tiesą sakant, jis gerokai stebėjosi, kad šita įžūli mažylė iš viso kažką daro. Na taip, stengiasi tik pasilinksminti jo sąskaita. Vis dėlto labai norint buvo galima pamanyti, kad ji stengiasi. Sugriauti šiltnamį liūdnai patikslino Turner.
- Ar galiu paklausti, kam tau tos bulvės? - spėjo paklausti juodaplaukis, kai jį ištiko dar viena nelaimė. Matthew nesusilaikęs pusbalsiu nusikeikė - jį jau gerokai suerzino visa šita situacija.
- Atimu dvidešimt taškų iš Varno Nago! - griežtokai ištarė Matthew išgirdęs dar vieną patyčią, mestą jo link. Visiškai nežinojo, ką daryti. Accio kerus buvo bandęs - ir kelis kartus netgi pavyko. Deja, reparo kažkodėl buvo neįveikiama mįslė, tad buvo akivaizdu: gal šluotą parskraidinti ir sugebės. Deja, sutvarkyti to, kas sudaužyta jis pajėgus nebus.
- Accio šluotą, - tyliai ištarė Turner, nukreipęs lazdelę į tą pusę, į kurią skrido šluota. Ne iš pirmo karto, tačiau pavyko. Matthew dėl to kiek nustebo, tačiau apsimetė, kad nieko ypatingo neįvyko. - Dabar keliauji ir sutvarkai tą, ką sudaužei, arba išties keliausime pas direktorę, - griežtai pasakė mergaitei. Dėl visa ko "maloniai" pridūrė: - Šį kartą gali naudoti magiją.

[Sarah Rebecca Ó Briain]

 Kaip kokia mama kengūra su savo bulviškais vaikais sterblėje, Marlena piktai spoksojo į profesorių, kol šis rodė savo kerėjimo sugebėjimus, tačiau išgirdusi, kad gali naudotis magija, mergaitė išsišiepė. Šypsenos nepavadintum draugiška, bet, norint įžvelgti joje kažkokią klastą ir piktumą, reikėtų gerokai pasistengti.
 Pakėlusi nuo grindų šluotą, mažoji Hatfield toliau lyg niekur niekur šlavė grindis, apsimesdama, kad per šiltnamio sienoje atsiradusią skylę nekošia vėjas, keliantis dulkes į viršų. Toliau dirbdama kaip rami ir paklusni mokinukė, Marlena išsitraukė lazdelę ir su reparo po vieną sutaisė vazonus. Lyg pamiršusi apie juos, apsuko kelis ratus šluodama aplink stalą ir profesorių. Tada susiradusi vazoną, kurio per taisymą netyčia susitaisė ir skylės dugne, supylė visas šiukšles į jį. Lengvu mostu sutaisiusi skylę sienoje? lange? na, skylę, pro kurią taip nemaloniai veržėsi vėsuma, Ashley, trakštelėjo krumplius ir su kerais pradėjo krauti vazonus į krūvą.
 Darbas atrodė beveik hipnotizuojančiai - kažką po nosimi murmanti rudaplaukė, lėtai į orą pakylantis vazonas ir tobulai nusileidžiantis į kitą, ir taip pamažu dangaus link besistiebiantys trys bokštai. Taip liko paskutinis, su šiukšlėmis. Lyg niekur nieko pakilęs į orą, jis metėsi profesoriaus link.
 Ir Marlena nebesulaikė juoko, o jai besikvatojantis iš bliuzono kišenės pabiro bulvės.

[Matthew Turner]

Matthew nežinojo, ar mergaitė išties pagaliau nutarė tiesiog atlikti darbą, ar sugalvojo kokią šunybę. Vis dėlto dabar ji dirbo, tad buvo galima kiek atsikvėpti. Herbologas nieko nesakė, tikėjosi, kad ir Hatfield teiksis neišsižioti. Juodaplaukis žiūrėjo, kaip neklaužada dirba, ir bandė prisiminti, ar yra tekę anksčiau turėti tokių bjaurių mokinių. Net broliai Gilbert buvo geriau nutarė Turner ir pats dėl to nustebo: juk dar ne taip seniai buvo visiškai tikras, kad už tuos du blogiau būti negali.
Tiesą sakant, Matthew visai nenustebo, kad Marlena pasižymi geresniais magijos gebėjimais nei jis pats. Tikriausiai beveik bet kuris pirmakursis tuo pasižymėtų. Deja, Turner buvo pakankamai kvailas, kad tokiu atveju vis tiek lįstų į profesoriaus vietą.
Grifų Gūžtos vadovas apie kažką taip užsigalvojo, kad nespėjo pamatyti, kada mergaitė paleido į jį vazoną. Tiesą sakant, nebuvo tikras, kad nutiko būtent taip, bet kas dar galėjo ten atsitikti? Buvo akivaizdu, kad tai šitos neklaužados kaltė. Iš vazono kažkas pabiro, o pats daiktas trenkėsi Matthew tiesiai į veidą. Profesorius vos susilaikė nenusikeikęs. Labiausiai norėjosi gerai trinktelėti tai mergiūkštei. Vis dėlto nusibraukęs žemes ar dar kokią nesąmonę nuo veido jis tiesiog čiupo mergaitę už pakarpos ir nuvedė prie šiltnamio durų. Paprasčiausiai išgrūdęs ją pro duris ištarė:
- Areštas baigtas.
Užsidaręs viduje Matthew pagaliau galėjo riebiai nusikeikti.

[Olivia Legrand]

Žingsnis po žingsnio ilgais mokyklos koridoriais ir tamsiaplaukė pasiekė tikslą įkvėpdama gryno, šalto ir malonaus oro. Prie pilies sienų driekėsi net šeši šiltnamiai. Kadangi kabinete profesoriaus nerado, vylėsi, jog pasiseks šiltnamiuose. Atsiduso. Nebuvo pratusi prašyti kažkokių papildomų darbų, gailesčio ar iš vis teisintis, tačiau prieš baigiant mokyklą privalėjo.
- Profesoriau? - šūktelėjo žydrų akių savininkė, nosį kištelėdama į pirmąjį šiltnamį. Tuščia. Tik kvapas nemalonus. Pridususios drėgmės.
- Pašaukčiau vardu, bet velniai žino koks jis.. Gregoras.. Tiks Gregoras! - burbtelėjo juodaplaukė suraukdama antakius. Nejautė gėdos, kad nežino profesoriaus vardo. Prisiminė tik gana simpatišką jo išvaizdą, tad akimis tikrai pažintų. Neketino po baigimo palaikyti ryšių, todėl prasmės įsiminti visų profesorių vardų ir pavardžių nebuvo.
- Profesoriau, jeigu neišlysite, sudeginsiu pirmąjį šiltnamį, - rankose vartydama burtų lazdelę žaismingai pajuokavo žingsniuodama antrojo šiltnamio link.
Pamokos jau buvo pasibaigusios, saulė iš lėto slėpėsi, tačiau tamsa dangaus dar negaubė. Galimas variantas, jog vyriškis jau baigęs darbus išsidrėbęs vartosi savajame kambaryje. Pamokų metu niekaip nedrįsdavo trukdyti mokytojo savais rūpesčiai. Tuo labiau Olivija buvo mokykloje garsiai žinoma kaip nevykėle arba žiežula. Iki trečiojo kurso prilygo trimečio gebėjimams naudotis magija. Vėliau Emeto pagalba pramokusi ėmė užgaulioti aplinkinius ir stumti kitus nuo savęs. Tapo tikra vieniše. Gyvenimas atrodė lengvesnis be įsipareigojimų ar prisirišimų svetimiems asmenims. Pasirinko vienatvės kelią norėdama būti nepriklausoma ir laisva. Iki šiol bijo, jog sutrupėjusi širdis ir siela pabirs į dar smulkesnius šipulius. Kažin ar įstengtų tai atlaikyti dar kartą.
 Galiausiai įžūlokai sunėrė rankas po krūtine suspausdama putlias lūpas, o dangaus mėlynumo akys lėtai sekė kiekvieną šiltnamį, viduje bandydamos atrasti kažkokį žmogišką judėjimą. Gal tas profesoriūkštis kurčias?
- Profesoriau Gregorai! - dar garsiau šūktelėjo akivaizdžiai specialiai panaudodama klaidingą vardą.

[Matthew Turner]

Pamažu vakarėjant Matthew paliko savo kabinetą ir išėjo pasivaikščioti. Deoiridh buvo minėjusi, kad praleis dieną mokydamasi, tad herbologas pernelyg neliūdėdamas palei ežero krantą buvo vienas. Sukirbėjo mintis, kad gal reikėjo pasiūlyti Monicai, tačiau pabijojo, kad jai gali kilti netinkamų minčių. Tuo labiau, kad judviejų susitikimai vis baigiasi vienodai - su vyno taure rankose. Ne, šį kartą geriau buvo vaikščioti vienam.
Ilgokai trynęsis prie ežero profesorius patraukė šiltnamių link. Vienintelis laikas, kada būdavo išties smagu ten būti, buvo po pamokų: jokių mokinių, jų nesąmonių, nelaimių ir kito vargo. Buvo galima mėgautis augalų draugija, juos prižiūrėti ir džiaugtis tyla.
Lindėdamas pirmojo šiltnamio gilumoje Matthew visiškai pasinėrė į herbologijos džiaugsmą. Šį mokslą jis be galo mylėjo, negalėjai sakyti, kad profesorius nekenčia savo dalyko. Ne, tai, kas jam buvo sunkiausia, buvo bendravimas su mokiniais. Būtent tai buvo priežastis, kodėl jis kiekvieną pamoką savęs klausdavo, ką vis dar veikia čia, Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje. Tiesa, dabar atsakymą, galima sakyti, turėjo, ir jis buvo Deoiridh. Nesinorėjo mergaitės vėl palikti vienos, tuo labiau, kad dabar Sabrina jau buvo baigusi Hogvartsą. Ji, kad ir kaip bebūtų keista, buvo jo dukters draugė. Vadinasi, dabar, kai von Sjuard baigė mokyklą, Deoiridh vėl galėjo pasijusti vieniša. Nenuostabu, kad Matthew norėjo nuolat būti šalia.
Taip susimąstęs Turner išgirdo šauksmą. Sukluso ir išgirdo, kad kažkokia mergina šaukia "profesorių Gregorą." Tokio tarp kolegų lyg ir nebuvo, tad teliko spėlioti, ar ji kažką veikia su draugais (bet kodėl tuomet čia?), ar užsiima eiline nesąmone, kurias taip myli paaugliai, ar tiesiog supainiojo vardus.
- Aš ne Gregoras, bet gal tiksiu? - išlįsdamas iš už krūmo paklausė Matthew. Iš karto pastebėjo, kad tai viena iš tų, kurie per pamokas buvo verti dėmesio: elgėsi pakankamai normaliai, be to, nebuvo visiška kvaiša.
- Kuo galiu padėti? - paklausė prieidamas. Nė nepastebėjo, kad galvoje pilna lapų ir šakų, tad išvaizda buvo itin juokinga.