0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 482
  • Taškai: 286
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #120 Prieš 4 mėnesius »
Savo svajonėse Alanas skraidžiojo kažkur virš šiltnamių. Jis lėkė šluota, vėjas taršė plaukus ir staiga, staigiai ir nelauktai teko grįžti į žemę, ant kurios nutrenkė Dori ką tik ištartas žodžių junginys. Trečiakursis Klastuolis. Gal nebūtų labai atkreipęs į jį dėmesio, bet kad jos veido išraiška ir balsas... Po galais tą mulkį. Pagalvojo jis. Kas jis? Geriausia būtų tą stuobrį iš Klastūnyno sukišti į pradanginimo spintą.
Staiga, Alanas panoro būti bent meteliais vyresnis už Dori. Dar gi norėjo būti toks vėjavaikiškas ir įžūlesnis. Čia dabar? Staiga pagalvojo. Tu ką, pavydi kažkokiam moliui iš Klastūnyno? Ir ko gi? Juk mudu su Dori draugai ir tiek. Ir vis tiek tas asmuo, kurio čia dabar nebuvo įstrigo galvon kaip reikiant.
- O, visiškai nieko ypatingo. - Pasakė. Stengėsi, kad balsas skambėtų lygiai, lyg niekur nieko.
Panoro dabar jai pasiūlyti ką nors jau tokio... Bet nesumąstė ką. Norėjo sugalvoti ką nors geriau nei lenktynės šluotomis ar kvidičas. Tarkim ką draudžiamo. Taigi pasakė tai,  kas pirma šovė į galvą.
- Pagalvojau gal norėtum vakare prasmukti pasibastyti po Kiauliasodį? Bet kad jau turi užsiėmimą, matyt teks eit su kuo kitu. - Dar gražiau. Nei aš planavau tai daryti nei ką.
Alano rankose vis dar buvo maišelis, kurio taip ir nesubėrė į vazoną.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 1061
  • Taškai: 491
  • Lytis: Moteris
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #121 Prieš 3 mėnesius »
Regis, Alanas kažką užsimąstė, kai Dori pamelavo šiam apie trečiakursį klastuolį, tačiau atsakė lyg niekur nieko. Nejau jis nepavydi, mintyse svarstė Dori. O ko čia pavydėti, toliau galvojo ji. Elgiesi kaip mažvaikė, taip pat mintyse subarė save.
- Į Kiauliasodį? - sušnabždėjo Dori neslėpdama nuostabos. Metė žvilgsnį į profesorių, kuriam, regis, nelabai rūpėjo, ką veikia vaikai, bet būtų negerai, jeigu jis tai nugirstų.
Klastuolė jau buvo baigusi tręšti savo obelį, beliko ją palaistyti, tačiau to dar nedarė. Neva taisė trąšas, o iš tiesų galvojo apie Alano pasiūlymą. Matyt, teks eit su kuo kitu, mintyse pakartojo paskutinį grifo sakinį. Po velnių, tai su kuo jis žada eit? Nejau su kokia kita mergaite, vis dar su savimi galvoje kalbėjosi Dori.
Įsivaizdavus tai, kad Alanas šį vakarą gali išsmukti su kokia nors grifaite į Kiauliasodį, Dori pradėjo imti siutas, tačiau ji stengėsi to neparodyti.
- Na, žinai, - gūžtelėjo pečiais. - Slapta išvyka į Kiauliasodį skamba įdomiau nei kerų mokymas, - tyliai kalbėjo.
Klastuolė nežinojo, ką čia pasakyti. Dabar jau bijojo prisidirbti tiek, kad Alanas ims ir pagalvos, jog yra jai nesvarbus. Dėl išrinktojo Poterio akinių, ji tik norėjo jam sukelti pavydą. O jis jau šneka, kad teks eiti su kažkuo kitu! Ir kaip jis išvis sugalvojo belstis į Kiauliasodį? Juk net ne savaitgalis. Tačiau tokia mintis trečiakursę labai viliojo. Jie gali ir visą naktį nemiegoti, bet Kiauliasodis skamba kaip puikus nuotykis. O dar su Alanu. Tačiau juk Dori negali imti ir pasakyti, kad, oi, puiku, dabar ji tikrai rinksis laiką leisti su Alanu, o ne su bendrakoledžiu! Ne, ne, ne. Tada atrodys pernelyg sukalbama. Bet jeigu Alanas susitars su kažkuo kitu... Kad tave kur nykštukai... Kaip Dori elgtis?
Trylikmetė prikando lūpą ir stengėsi sugalvoti planą. Reikėjo padaryti taip, jog Alanas nesijaustų itin svarbus, pavydėtų, bet vis tik nesugalvotų pakviesti kažko kito. Jeigu jis pakvies kitą mergaitę, dėl Merlino meilės, Dori jau žino, ant ko pabandys dar kartą panaudoti nužudymo užkeikimą.
Dori sumąstė, kad pasakys Alanui, jog trečiakursį mokys trumpai ir vakare bus laisva. Bet ką ji papasakos Alanui? O dar ims jis ir paklaus to berniuko vardo, paklaus, kaip sekėsi mokyti kerų... Dori nenorėjo raudonplaukiui meluoti. Pasakysiu jam, kad su tuo klastuoliu susipykau, ir dar anksčiau laiko susirasiu Alaną, mintyse nusprendė.
- Žinai, vakaras ilgas, - prabilo. - Aš norėčiau su tavim nueiti į, - vėl žvilgtelėjo į herbologą, - Kiauliasodį, - tyliai sušnabždėjo. - Tačiau ir bendrakoledžio pavesti negaliu. Vis tiek mes ilgai netruksime. Ką tu į tai, jeigu aš jį greit šiek tiek pamokysiu, o vėliau mudu, - šį žodį pabrėžė, - susitiksime ir eisime... na, žinai, - nenorėjo per dažnai tarti miestelio pavadinimo netoliese esant Turner. - Ai, o jei aš negalėčiau, su kuo eitum? - nerūpestingai paklausė, nors širdis daužėsi.
Ot kvailė, na čia ir priskiedei, mintyse subarė savo trečiakursė.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 482
  • Taškai: 286
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #122 Prieš 3 mėnesius »
Ir kam dabar čia taip užsivedei? Piktinosi savimi Alanas. Ji mokys kažkokį Klastuolį, tai ko tau galvą dėl to skauda? Ir dar Kiauliasodis... Alanas žvilgtelėjo į profesorių, bet tas nieko nesakė.
Pagaliau jis atplėšė savo trąšų maišelį, bet padarė tai taip staigiai, kad didelė jų dalis pasitaškė visur, bet tik ne ant augalo. Mat jį šunys... Po velnių...
Jis pabandė viską suvaryti į vazoną, ir kažkuri trąšų dalis pakluso jo lazdelei ir supuolė kur reikia. Ką kviesčiau į Kiauliasodį? Iš kur man žinoti, jei beveik su niekuo nevaikštau? Pamanė, kad reikia pasakyti, jog kviestų Henrietą. Bet nusprendė verčiau jos čia nekišti.
- Tai... Na tai nežinau, gal Robertą Springstoun. - Pasakė vienos iš bendrakursių vardą. Tyčia ištarė mergaitės vardą, o ne kokio savo kambarioko. Ir kas mane tempė dabar už liežuvio? Jis ir Roberta retkarčiais darydavo namų darbus ar pažaisdavo šachmatais. Vargeli, reikėjo išvis nieko ta tema nesakyti. Tai nesąmonę iškrėčiau.
Mintis su Dori traukti į Kiauliasodį vėlai vakare, o gal naktį atrodė puiki. Niekada nematė to miestelio naktį. Galėtų pasivaikščioti, gal aptiktų ką nors įdomaus. Bet kad dabar viskas galėjo nuplaukti vėjais.
- Bet jeigu tu visgi gali eiti, tai ir eikim. - Skubiai pasakė.
- O gal tu man gali pasakyti, koks mulkis Klastuolis atsilieka su kerais? Būtų labai įdomu žinoti. - Ir paskui jei kas sukišti jį į pradanginimo spintą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Alanas Senkleris »

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 1061
  • Taškai: 491
  • Lytis: Moteris
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #123 Prieš 3 mėnesius »
Dori jau buvo pabaigusi tręšti obelį. Norėjo kuo greičiau rauti iš šiltnamio, pavalgyti didžiojoje salėje, patūnoti dešimt minučių Klastūnyno bendrajame kambaryje neva besikalbėdama su neegzistuojančiuoju trečiakursiu klastuoliu ir lėkti su Alanu į Kiauliasodį.
- Aa, Robertą, - šiek tiek suirzusiu balsu pasakė Dori, nes nepavyko nuslėpti irzulio. - Tarp mergaičių sklinda kalbos, kad ji turi blusų, - pamelavo gūžtelėdama pečiais. - O dėl to klastuolio, na... Jis labai prašė niekam nesakyti, matai, jam gėda... - ėmė kažką skiesti. - Na, kad nemoka normaliai kerėt.
Roberta Springstoun, ėmė mintyse galvoti klastuolė. Roberta Springstoun. Reikės ją susirasti ir iš pasalų gerokai apkulti ir kažkur tikrai dar turiu karpų miltelių, vis dar mintyse su savimi kalbėjosi Dori. Dabar, Robertėle, tau bus šakės, galvoje užbaigė mintis.
- Gerai, - garsiai prabilo. - Tai aš jau eisiu. Susitiksime vakare. Beje, - metė žvilgsnį į draugą. - Toji Roberta labai negraži! Iki susitikimo!
Mendel nupėdino iki profesoriaus ir taktiškai prabilo:
- Profesoriau, dėkoju, kad leidote pabaigti pamokos darbą. Labai laukiu, kol galėsime kramsnoti savo augintus vaisius, - kažką sapaliojo.
Ir kelis paleisti Robertai į galvą, mintyse pridūrė.
- Gražaus jums vakaro, pasakė.
Ir blaivaus, mintyse pagalvojo.
Dori išėjo iš šiltnamio.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 482
  • Taškai: 286
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #124 Prieš 3 mėnesius »
Blusų? Alanas vos nenusikvatojo. Čia dabar? Kokių dar blusų? Atrodė, kad Dori pykdė mintis, kad jis gali pasikviesti Robertą. Grifas ir pats jautėsi keistai,  nes įsivėlė į šitą reikalą, dar ir Robertą įvėlė. Vienintelis džiugus dalykas, kad tas mulkis klastuolis toks stuobrys nemokantis padoriai kerėti. Ak, kaip norėčiau išsiaiškinti kas ten toksai. Bet velniop jį, atrodo, jis nėra svarbi asmenybė Dori gyvenime. Ta jos reakcija dėl Robertos...
Dori pasakius, kad susitiks vėliau, jis linktelėjo. O ji išlėkė iš šiltnamio dar skėlusi, kad Roberta negraži. Kažkodėl Senkleris pasijuto patenkintas. Dori nematė, kaip jai einant link durų jo lūpose pasirodė menkutis šypsnys. Štai ir išsiaiškinau, kaip ten yra su tuo Klastuoliu. O jeigu Dori išsiaiškins, kad aš su Roberta bendrauju išties labai nedaug? Tada ji supras, kad tyčia ją čia įkišau.
Alanas palaistė savo ir draugės obelis. Nes regis ji pamiršo tai padaryti. Tada atsisveikino su profesoriumi ir išėjo laukan. Dori jau nesimatė. Ir kas čia ką tik įvyko? Svarstė jis eidamas į pilį. Užsiutau tik todėl, kad ji mokys kažkokį bendrakursį kerų? čia jau kažkas naujo. Ne, aišku ne dėl to, kad mokys, o dėl to, kad... Taip bemąstydamas apie viską jis pasiekė pilį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • II kursas
  • *
  • 29
  • Taškai: 170
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #125 Prieš 2 mėnesius »
Buvo graži pavasario diena. Saulės spinduliai, spiginantys į Nelannos miegamojo langus Varno Nago bokšte, ragino išeiti į lauką ir neužsibūti pilyje. Mergaitė miegojo nedaug ir dabar buvo šiek tiek pavargusi kažką daryti, bet oras buvo toks geras, kad ji prisivertė išlįsti į lauką.
Nelanna iki vėlumos sėdėjo prie Magijos istorijos knygų - vartė jas ir ieškojo kokio nors įdomaus pasakojimo apie burtų pradininkus. Ji jau buvo susiruošusi eiti miegoti, kai žvilgsnis užkliuvo už istorijos apie Bremeną Sprinsnį ir kaip jis sukūrė džiugesio eliksyrą. Pasakojimas ją taip sužavėjo, kad panoro ir pati pabandyti išvirti tokį eliksyrą. Ir tai buvo dar viena priežastis, kodėl varniukė išlindo iš bendrojo kambario ir patraukė į kiemą.
Koridoriuose buvo tuščia. Kiti mokiniai tikriausiai irgi nusprendė nelikti patalpose ir išėjo į lauką - kas prie ežero, kas tiesiog pievoje po medžiais leido laiką. Stebėdama bendramokslius, Nelanna nepastebėjo, kaip priartėjo prie šiltnamių, kuriuose vyko herbologijos pamokos.

*

Neprisijungęs Eimantas Zutatas

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai: 47
  • Lytis: Vyras
  • Mirtis - išeitis
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #126 Prieš 2 mėnesius »
Eimantas sedėjo kieme, vietoje kurioje matėsi šiltnamiai. Vaikinui kiemas buvo pati geriausia apylinkė per visą Hogvartą. Jam ši vieta buvo geriausia todėl, kad čia susirado savo pirmajį šių metų draugą, o tiksliau draugę. Bet tai buvo vienintelė draugė per šiuos mokslo metus, todėl buvo savimi nusivylęs. Švietė spiginanti pavasariška saulė. Jis skaitė iš bibliotekos pasiimtą knygą apie magijos istoriją. Vaikinas į panašias knygas taip baisiai įsiterpdavo, kad net negirdėdavo kas vyksta aplinkoje. Bet šįkart taip nebuvo. Jis buvo išsiblaškęs. Jam trukdė kieme esantis triukšmas. Berniukas nesusikaupė ant tiek, kad pradėjo skaityti vieną sakynį kelis kartus, o skaitydamas daug kartų jis jį suprasdavo vis kitaip. Galu gale jam trūko kantrybė ir užvertė knygą taip stipriai, kad ji net dunkstelėjo. Uh..Kodėl niekas negali pabūti bent sekundėliai tyliai... Lauke gražus oras, mėgaukitės tuo, o ne būkit nutrūktgalviai...Bet suprato, kad nieko nepadarys paprastas pirmakursis, todėl tik nusiramino ir įspoksojo į vieną tašką susierzinęs. Suvokė, kad būtu neprošal kokį dar vieną draugą susirasti. Be draugų jis mažai bendraudavo, ir kartais būdavo įrzlus. O įrzlumas kas dieną vis didėdavo. Būdavo piktas, norėdavo susinervinęs ką nors apkaltinti, ar kažką panašaus daryti. Tada pradėjo tirynėti kiekvieną praeivį, vis nuvertindamas žmogų iš jo kūno judesių, drabužių ir išvaizdos. Šį dalyką jis buvo paveldėjęs iš savo mamos. Staiga pamatė vieną Rudaplaukę iš Varno Nago, šalia šiltnamių. Draugas...draugas..reikia susirasti dar vieną draugą... Tada lyg robotas savęs nevaldydamas jis atsistojo, ir nuėjo prie merginos. Eimantas norėjo nuotykių, o be draugų jų nepatirsi.
-Labas....-vos išlemeno vaikinas, nes tik dabar atsigavo ir suprato, kad jis atejo čia nė to nežinodamas.

*

Neprisijungęs Mia Sneip

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
  • ,,Viskas įmanoma, jeigu tuo tiki!“
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #127 Prieš 2 mėnesius »
  Mia atsikėlė labai vėlai. Mergaitė atsibudo geros nuotaikos, o saulė jau kvietė į kiemą, todėl Mia nusprendė nueiti į lauką ir pakvėpuoti gryno oro.Kadangi mergaitei buvo labai puiki nuotaika, ji bijojo, kad ją kažkas sugadins, tad atsarginių atveju ji pasiėmė knygą ir pasidėjo ją ant lovos. Mergaitė atsidarė savo drabužių spintą ir pasiėmė raudoną megztuką, juodą sijonėlį, ir uždarė spintelės dureles, kai apsirengė pasiėmė savo knygą.Išėjusi iš miegamojo, grifiukė kėblino pro Hogvartso koridorius, eidama link išėjimo, kuris ją vestų į kiemą. Mia pagaliau atsiradusi  prie kiemo įėjimo apsižvalgė ir tik tada žengė žingsnį į lauką. Buvo šilta ir ramu. Aplinkui augo daug gėlių, bet Mia jų visų nežinojo, tad nusprendė daugiau apie augalus sužinoti ir patraukė link šiltnamio. Eidama pamatė berniuką su kuriuo ji jau kartą kalbėjo ir prie jo stovinčią mergaitę. Mia arčiau jų priėjusi su džiaugsmu širdyje, prakalbo:
   -Labas rytas- pasisveikino mergaitė ir pažvelgė abiem į akis. Pamačiusi žaliaakę mergaitę grifiukė susigėdo, nes ji buvo aukštesnė, negu Mia. -Aš Mia Sneip, o kas tu?-vos ne vos išlemeno mėlynakė.
-

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 740
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #128 Prieš 2 mėnesius »
Artėjanti mokslo metų pabaiga reiškė tik viena: jau visai netrukus bus galima išvykti iš šitos mokyklos ir pamiršti apie jos egzistavimą. Tai buvo nuostabus supratimas, kuris leido kiek rečiau paimti į ranką vyno butelį.
Vis dėlto šiandien viskas buvo kitaip. Herbologas pusę ryto prasikankino su mokinių namų darbais. Kai kurių raštas buvo toks neįskaitomas, kad prie kiekvieno sakinio teko sugaišti po tris minutes. Argi tai nėra profesoriaus laiko švaistymas? Nutaręs, kad profesorė Evenstar turėtų pakelti atlyginimą, Turner numetė namų darbus į šoną ir išėjo į šiltnamį atsigaivinti. Kišenėje tūnojo trys pilni buteliai. Norėjosi susirasti Rafaelį ir kiek pabendrauti, bet Matthew nutarė tingintis tai daryti. Tiek jau to, šį kartą išgers vienas. Įsitaisęs ant kėdutės šalia šiltnamio durų herbologas kuo ramiausiai atsikimšo pirmąjį butelį ir pradėjo neskubėdamas jį tuštinti. Vynas buvo pusėtinas, tačiau dabar svarbiau buvo pamiršti apie tą monstrišką raštą, kurį visai neseniai teko gliaudyti. Būtent noras užsimiršti padėjo greitai išnaikinti pirmojo butelio turinį. Kiek padvejojęs profesorius ėmėsi ir antrojo. Šį kartą vynas atrodė gerokai skanesnis, tad visai netrukus Matthew jautėsi visai patenkintas. Nenorėdamas, kad jį kas užtiktų su buteliais rankose, Turner atsistojo ir paėjėjęs kelis žingsnius į šoną paslėpė tuščiąjį šiltnamio pasienyje. Kiek paspoksojęs į pernelyg toli atsidūrusią kėdutę (kaip ji sugebėjo nuo manęs pasitraukti?) nusprendė, kad atgal eiti neverta, visai patogu ir čia. Taigi įsitaisė ant žolės ir kuo ramiausiai tuštino antrąjį butelį. Tai, kad kišenėje laukė ir trečias, itin džiugino.
Vis dėlto jo išsitraukti Turner nesuspėjo: vos susilašino paskutinius lašus iš antrojo butelio į burną, apėmė siaubingas nuovargis. Profesorius nusižiovavo ir dėl visa ko apsižvalgė, ar aplinkui nėra mokinių. Visai nesinorėjo, kad kokie vaikiščiai jį užtiktų. Nusprendęs, kad yra vienas, tiesiog išsitiesė ant žolės. Vos po poros minučių pasigirdo garsus knarkimas.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • II kursas
  • *
  • 29
  • Taškai: 170
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #129 Prieš 2 mėnesius »
Nelanną visuomet traukė gamta, tik to priežasties ji nesuprato. Galbūt gyvenimas nedideliame miestelyje ir akimirkos, laisvu metu praleistos lakstant pievomis, tyrinėjant augalus, drugelius, driežus ir kitus gyvus padarus lėmė tai, kad ji pamilo gyvąją gamtą. Vien buvimas tarp augalų ją džiugino - jie skleidė ramybę, tarp jų ji jautė gyvenimo pilnatvę. O kai sužinojo, kad į augalus galima ne tik žiūrėti ar šalia jų būti, bet ir panaudoti juos naudingiems dalykams, augalų vertė jos neegzistuojančioje vertinimų skalėje gerokai pakilo. Jai atrodė taip magiška, kad paprastą augalėlį sumaišius su kažkuo galima gauti produktą, suteikiantį įvairių savybių ir net gydantį.
Jau nuo mažens ji džiaugėsi, galėdama bent šiek tiek pabūti laukuose, tad ne išimtis buvo ir šis rytas. Eidama link šiltnamių, pilnų augalų, ji žinojo tik viena - kažkokiu būdu turi į juos patekti ir rasti augalą džiugesio eliksyrui, kurį užsimojo pagaminti. Ji nesuprato, kodėl būtent dabar nori kažką gaminti, kodėl to nenorėjo daryti anksčiau. Gal buvo kaltas pavasaris, o gal - mokslo metų pabaiga.
Atėjusi prie šiltnamio ji suvokė, kad neturi plano, kaip į jį įsigauti. Šiltnamyje gali būti žmonių, gal net pats profesorius Turner šiuo metu jame tūno. Bandydama sugalvoti, kaip pasielgti, ji nepastebėjo, kaip prie jos priėjo nepažįstamas berniukas ir pasisveikino. Nespėjusi atsakyti, ji išgirdo dar vieno vaiko, šį kartą mergaitės, pasisveikinimą ir klausimą.
- Sveiki! Mano vardas Nelanna, aš iš Varno Nago. O jūs? - anksčiau nebuvo jų mačiusi, tad tikriausiai jie iš kito koledžo, su kuriuo bendrų pamokų neturėjo.
Nelanna svarstė, kaip geriau jai pasielgti. Ar sakyti jiems, ką ji čia veikia, jeigu paklaustų. Ir svarbiausia - ar kviesti juos kartu. Jei pasikviesčiau, jie galėtų padėti ieškoti augalo. Ar bent pasaugotų duris ir pažiūrėtų, ar niekas neateina. Nusprendusi, kad nauji draugai nepamaišys, o patiriant nuotykius yra didesnė tikimybę susidraugauti, mergaitė ruošėsi juos pasikviesti eiti kartu. Tačiau staiga ji išgirdo kažką vykstant prie artimiausio šiltnamio ir pažiūrėjusi į jo pusę pamatė profesorių Turner. Ką gi, buvau teisi - profesorius išties buvo šiltnamiuose. Jos vos neapėmė juokas, kai profesorius nusvirduliavo toliau nuo šiltnamio ir išsitiesė žolėje.
- Jis ką, girtas? - paklausė naujųjų pažįstamų Nelanna.

*

Neprisijungęs Eimantas Zutatas

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai: 47
  • Lytis: Vyras
  • Mirtis - išeitis
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #130 Prieš 2 mėnesius »
Ankščiau jis jos nematydavo. Mergina pasisveikino atgal, ir pasakė savo vardą bei koledžą. Na, jam belieka pasakyti tą patį.
Įkvėpė ir iškepė, tada prabilo:
-Na kagi Nelanna...Mano vardas Eimantas, esu iš Grifų Gūžtos..Malonu susipažinti..-kažkokią nesąmonę pasakė jis.
Staiga prie jų priejo jau vaikino matyta mėlynakė, su šviesiai rudais plaukais. Ji atrodė ryškiai žemesnė, negu Eimantas, ar ši naujoji jo draugė.
-O..labas..Mia, - nusišypsjo berniukas.
Tada pratęsdamas pokalbį atsisuko į Nelanną ir prabilo:
Eh..Gal notėtum būti draugais?
Kodėl prie kiekvieno sakinio turi padaryti pauzę?! Staiga dėmesį patraukė naujoji draugė atrodo ziūrinti į girtą profesorių.
-Um...-profesorius buvo išsitiesęs žolėje tikrai kaip girtas, Eimantas yra matęs savo tėvą per šventes tokį patį, todėl jam buvo nesunku atpažinti ar žmogus girtas, ar ne,-Taip, jis tikrai kaip girtas...-galu gale patvirtino Eimantas.
Bet tik dabar pastebėjo, kad tai yra Herbologijos profesorius miegantis žolėje. Ar, neturėtu jis būti išmestas iš pareigų?!

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • II kursas
  • *
  • 29
  • Taškai: 170
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #131 Prieš 2 mėnesius »
Vadinasi, jai nepasirodė. Berniukas iš Grifų Gūžtos nustatė tokią pačią „diagnozę“ herbologijos profesoriui. Nelannai nepatiko girtuokliaujantys suaugę, bet šį kartą profesoriaus Turner pasirinkimas išėjo jai į naudą - nereikės skubėti ir saugoti, kad kas nors (t.y. profesorius) neateitų.
- Malonu susipažinti, Eimantai ir Mia. Nauji draugų niekada nebus per daug, - nusišypsojo mergaitė, atsisukusi į ką tik sutiktus mokinius. - Kaip suprantu jūs jau pažįstami iš anksčiau?
Nors ir nebereikėjo žmonių, kurie pasaugotų šiltnamio duris, varniukė vis tiek nusprendė pasikviesti naujus draugus kartu - gal kokį nuotykį kartu patirs. Vis smagiau bus draugijoje, nei leisti laiką vienai.
- Labai laiku profesorius Turner pasitraukė nuo šiltnamio. Kadangi jo nėra viduj, man niekas netrukdys, - nusijuokė Nelanna ir pridūrė, - aš čia tokį planą turiu… Apšvarinti herbologijos šiltnamį. Gal norit kartu?

*

Neprisijungęs Mia Sneip

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
  • ,,Viskas įmanoma, jeigu tuo tiki!“
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #132 Prieš 2 mėnesius »
   Mia niekada nebuvo patyrus nuotykių, o ypač Hogvartse. Ji tikrai labai norėjo išdrąsėti ir rizikuoti, bet labai bijojo kažką sugadinti, o jei per ją draugai paklius į bėdą? Mergaitė nuramino save ir susimąstė, kodėl gi to nepabandžius, nors tikrai bijojo, bet nusišypsojo Nelannai lyg tai būtų sutikimas. Mia tik dabar užmatė girtą herbologijos profesorių Matthew Turner. Nors tai atrodė juokingai mergaitei tai pasirodė nelabai juokinga, bet neišsidavė ir tiesiog laukė ką pasakys vienas iš mokinių. Po minutėlės mergaitė dar kartą pažvelgė į profesorių ir pamatė kaip ji raitosi lyg gyvatė. Jis tikriausiai sapnuoja saldų saldutėlį sapną. Po to grįžo prie temo. Pagalvodama ką galėtu visi nugvelbti, ji nesugalvojo ką vertingo galima ten rasti.
  -O ką tu tiksliai nori nugvelbti?- susimąsčiusi paklausė Mia.- Juk ne bet ką galima imti, juk gali profesorius pamatyt, kad kažko trukta ar nėra. O jei mus kažkas pamatys ir įskus?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Mia Sneip »
-

*

Neprisijungęs Eimantas Zutatas

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai: 47
  • Lytis: Vyras
  • Mirtis - išeitis
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #133 Prieš mėnesį »
Jeigu Eimantas su pasiūlymu sutiks tai bus pirmasis nuotykis Hogvartse.
-Na..Taip, neseniai susipažinom..-šiaip taip atsakė berniukas į naujosios draugės klausimą.
Išgirdęs Mios klausimą pagalvojo:Kas gali iš tikrųjų būt tokio vertingo šiltnamyje?
Tada savo klausimą pakartojo garsiai:
-Kas gali iš tikrųjų būti tokio vertingo tame šiltnamyje? Ar tu nori prisirinkti ingredientų kokiam savo gamybos eliksyrui? Na, vis dėlto sutinku pradėti šį nusikaltimą,-nusijuokė jis.
Dar kartą pasižiūrėjo į Herbologijos profesorių Turner. Profesorius tikrai buvo dabar atsijungęs nuo pasaulio miegodamas.
Pagalvojęs dar pridūrė:
-Ar tu tikrai žinai, kad šiltnamyje daugiau nieko nėra?
Bet jautė, kad nori ką nors prisidirbti, ir ypač kai niekas nesužinos. Tik svarbiausia jo taisyklė buvo nesumauti visko.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • II kursas
  • *
  • 29
  • Taškai: 170
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #134 Prieš mėnesį »
Turėtų būti smagu, - pamanė Nelanna, sulaukusi abiejų naujųjų draugų sutikimo keliauti į šiltnamį. Ji niekada nesielgė pašėlusiai, niekada nelaužė taisyklių, tad pati nelabai suprato, iš kur tas noras be leidimo įeiti į patalpą, kurioje ne pamokos metu neturėjo teisės būti. Tikriausiai noras kažką sukurti pačiai, be profesoriaus ar draugų pagalbos, buvo stipresnis už baimę būti sučiuptai.
- Manau, kad vertę kiekvienas supranta skirtingai. Tam, kuris nesidomi augalais, jų teikiama nauda ir magiškomis savybėmis, nei vienas šiltnamyje esantis daiktas ar augalas nebus vertingas, - pradėjo samprotauti Nelanna, atsakydama į draugų klausimus. - Kaip ir sakė Eimantas, noriu pagaminti eliksyrą, kurio dar nesu bandžiusi. Skaitydama vieną knygą, aptikau paminėtą džiugesio eliksyrą. Būtent jį noriu pabandyti išvirti. Ir man trūksta vieno ingrediento - magiškojo snapučio žiedlapių. Atrodo, kad mačiau jų eilę palei šiltnamio sieną per paskutinę herbologijos pamoką.
Recepte sakoma, kad, norint pagaminti eliksyrą, reikia trijų žiedlapių. Tačiau jeigu jai pavyktų sėkmingai jį išvirti, galbūt Nelanna bandytų pakartoti savo sėkmę. Tad žiedlapių reikėtų priskinti daugiau.
- Profesorius neturėtų pastebėti, kad trūksta keletos lapelių. Na nebent augalai jam rūpi labiau, nei mokiniai, ir kiekvieną jų kruopščiai prižiūri, stebi ir skaičiuoja. Bet kol miega primaukęs kažkokio birzgalo, turėtume spėti įsmukti į šiltnamį, paimti, ko reikia, ir skuosti į pilį, - garsiai svarstė varniukė. - Tai kaip? Einat kartu?