0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #105 Prieš 3 metus »
Nikolė pro Varno Nago bokšto langus vis matydavo tą pievą ir vis stebėdavo ką joje esantys moksladraugiai veikia laisvalaikiu iki kol jai nusibodo tik stebėti, ji panoro pati nueiti ir aplankyti pievą.
Trečiadienį, po pamokų Nikolė iš virtuvės pačiupusi maisto, o iš bibliotekos knygą nukurnėjo į pievą. Joje nebuvo nieko, tik keli paukštukai, kurie švelniai čiulbėjo savas daineles. Mergaitė užsimanė juos palesinti, tad nulaužė kekso trupinėlius ir sviedė paukštukams. Šie supuolė į krūvą ir pasisotinę vėl užtraukė savo nuostabią melodiją. Jos besiklausant Nikol išsibūrusi dekį, prigulė ir kojomis maskatuodama ėmė skaityti knygą, vis užkrimsdama atsineštu maistu. Jai buvo gera, taip gera... Staiga varniukė prisiminė namų darbus. Kaip norėtųsi juos daryti čia, bet norint juos pasiimti reikėtu lipti taip aukštai! Kadangi Nikolė buvo ne iš kelmo spirta, panaudojo Accio kerus. Ir namų darbai tiesiog atplaukė oru pas ją. Tada ji dar sušuko:
- Accio plunksną!
Ir plunksna lygiai taip pat atplaukė iki jos. Dabar Nikolė laisvai galėjo dirbti šioje saulėtoje pievoje, nieko netrukdoma.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #106 Prieš 2 metus »
Athena lėtais žingsniais žingsniavo nežinia kur. Ji pirmą kartą nuo atvykimo į Hogvartsą nusprendė patyrinėti jo apylinkes. Viskas čia buvo kitaip nei namuose. Viskas buvo taip neįprasta ir ypatinga. Mergaitei bent kol kas čia patiko. Tiesa, buvo kiek sunku kartais nuslėpti šeimos kilmę, kadangi kiti vaikai, kilę iš turtingesnių žiobarų šeimų dažnai demonstruodavo savo turtingumą. Jų visų apsiaustai buvo nauji ir gražūs, be skylių.. Vadovėliai irgi visiškai nauji, tokią gražūs... Athenos vadovėliai nebuvo labai gražūs, kadangi kai kuriuos iš jų mergaitei nupirko kažkur Skersinio Skergatvio pakampiuose. Dėl šių dalykų mergaitė liūdėjo, kadangi žinojo, jog džiaugsmas Hogvartsu kada nors baigsis. Žinojo, kad kiti vaikai pastebės, jog ji neturi tiek daug pinigų kiek turi kiti. Dėl šios priežasties jos lūpas paliko tylus atodūsis. Rudaplaukė nenorėjo džiaugsmo pabaigos. Tačiau, nors ir trumpalaikis džiaugsmas jis  buvo temdomas, net keleto dalykų. Pirmasis dalykas: vaikas, kuris tyčiojasi iš jos. Antras dalykas: jos nerimas dėl visai nerimtų dalykų. O trečias dalykas: jos negalėjimas sutelkti dėmesio. Pamokose ji turėjo su tuo problemų, kadangi visiškai negalėjo susikaupti. Kaip reikiant susinervinusi mergina tiesiog sustojo ir apsižvalgė. Atėjo į kažkokią pievą, kuri yra nežinia kur. Puiku.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #107 Prieš 2 metus »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]

     Išlindusi iš dušo šlapiais baltais plaukais ir nutipenusi prie savo lovos Klastūnyno merginų miegamajame, Vėtrūnė nusimetė rankšluostį ir užsivilko švarius nežinomos spalvos drabužius. Jie patogiai laisvai negludo prie kūno ir paliko vietos užpūsti šiltam žaismingam pavasariškam vėjui, už rūbų prie merginos kūno. Užsimetusi ant nugaros savo gitarą, kuri buvo pastatyta kotu atremta į muzikantės lovą ir užsimaukšlinusi ant galvos savo madingą skrybėlę, Kristė patraukė į bendrąjį kambarį, kur jos jau laukė Efė - kaip visada ankstyva. Jos būvimą Vėtrūnė labai gerai juto, kaip ir Efė jos. Pažinusi šeimininkę Efė džiaugsmingai sulojo, o Kristė ispaniškai atsiliepė:
     - Eime, Efe! Tau jugi rytais patinka laukas.
     Išėjusi į lauką akloji mergina nusiavė batus, paliko juos prie išėjimo ir pasileido kartu su Efe lakstyti po kiemą. Ryto rasa ir žolė maloniai kuteno Vėtrūnės plikas pėdas ir ji su plačia šypsena veide lakstė laiminga po lauką. Galiausiai padususi, bet be galo laiminga nužingsniavo prie pilies sienos ir nusiėmusi gitarą atsirėmė į sieną. Baltaplaukė jautė ir girdėjo, kaip Efė vis dar laksto.
     - Nepavargai ką, Efe? - juokdamasi mestelėjo jai Vėtrūnė. - Ateik čia, paklausysi - vakar naują dainą sugalvojau!
     Efė buvo geriausia Kristės muzikos klausytoja. Kai ši pagaliau parbėgo lekuodama, de Leighi tik nusijuokė ir tuomet pasiėmusi gitarą į rankas užgrojo ilgesingą melodiją, kurią vakar vakare pajuto širdyje. Išgrojusi iki galo įžangą, klastuolė ėmė dainuoti prie melodijos priderintus ispaniškus žodžius apie tai, kaip pasiilgo gimtinės ir buvusios mokyklos. Kai kuriuos kūrė šią akimirką, kai kuriuos jau žinojo vakar.
     

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #108 Prieš 2 metus »
O'Connor šiuo metu niršo ant viso pasaulio. Tikrąja ta žodžio prasme. Kažkodėl būtent ji turėjo atsidurti tokioje situacijoje? Kodėl būtent jos šeima turi būti tokia skurdi? Kodėl ji turi pasiklysti naujoje mokykloje? Tiesiog kodėl? Juk gyventi turtingoje šeimoje būtų geriau. Turėti maisto, daug naujų švarių drabužių ir skaniai kvepiančio muilo... Galbūt tėvai mergaitei nupirktų gitarą ir ji galėtų mokytis groti su gera ir kokybiška gitara.
Iš tiesų, tik atvykusi į Hogvartsą mergaitė suprato kokia jos šeima yra skurdi. Na, ji tai žinojo ir anksčiau, tačiau dabar dar geriau tai suprato. Ir tai morališkai žlugdė mergaitę. Aplink save ji matė tiek daug visko turinčius vaikus, kurie galėjo laisvai siekti savo svajonių, turėti beveik viską ko užsigeidžia...
Jai begraužiant save, visai netoli pagirdo svajinga melodiją. Athena iš karto suprato, kad kažkas groja gitara. Melodija priminė kažkokį keistą jausmą. Galbūt ilgesį, prisiminimus arba kažką pamiršto... Bet ji skambėjo tikrai svajingai. Melodija jauniausiajai O'Connor atžalai labai patiko. Greitai pasigirdo ir žodžiai, tačiau jie skambėjo kažkokia smaragdinės spalvos akių savininkei negirdėta kalba, kuri buvo graži. Ji pradėjo mažais žingsniukais eiti melodijos link kol pamatė mergaitę grojančią gitara. Šalia jos paklusniai tupėjo šuo. Klastuolė nieko nesakė, mat nenorėjo sustabdyti grojančios mergaitės.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #109 Prieš 2 metus »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]
                                   
     Vėtrūnė į dainą sudėjo visą širdį ir pati į ją pasinėrė. Dainuodama ji išreikšdavo savo giliausius jausmus, savo atsiminimus ir viską, kas jai brangu. Baltaplaukė mylėjo muziką, tad net stengtis nereikėjo, kad ji būtų tobula. Žemomis natomis baigusi liūdno atspalvio turinčią melodiją, Kristė perėjo prie kitos, kurios buvo mokoma nuo mažens - tai viena iš Panamos tradicinių dainų, dainuojama per šventes, kai visi laimingi šoka. Deja, šį kartą šokėjų čia nebuvo, tačiau tai leido klastuolei pasijusti kaip namie. Efei, kuri buvo kilusi iš Europos, ši daina buvo visai negirdėta, tačiau akivaizdžiai patiko. Ši ėmė linksmai pritarinėti prie muzikos lodama, tačiau netrukus lojimas perėjo į visai muzikos neatitinkantį ritmą. Lojimas buvo garsus ir piktas, tarsi Efė ant kažko pyktų. Bet tikrai ne ant savo šeimininkės ar ant jos muzikos - ji niekada taip nedaro, vadinasi čia kažko kito irgi esama. Kažko, kieno veiksmai ją suerzino.
     - Kas čia? - su savo akcentu, kiek sutrikusi, paklausė Vėtrūnė. Labai erzino ir tai, kad ji nenutuokė, kas tai gali būti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Vėtrūnė Kristė de Leighi »

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 161
  • Taškai: 38
Ats: Pieva už Varno Nago bokšto
« Atsakymas #110 Prieš mėnesį »
Pamokos pasibaigė ir Leticija šiltą rugsėjo popietę išėjo pasivaikščioti. Nelabai turėjo kažkokį tikslą. Ėjo ir tiek. Hogvartsas buvo neištyrinėta žemė, nors čia jau prasimokė metus ir prasidėjo antrieji. Bet praeitais metais juk neleido sau tyrinėti per daug. Bet tai nepadėjo. Nepadėjo magijos vengimas ar priešinimasis jai. Nepadėjo niekas ir tėvai liko svetimi. Nors tėvas ėmė bendrauti su ja, bet juk Leticija žinojo, jį permainė profesoriaus Senklerio laiškas. Mama liko abejinga tam ir tėvai visą vasarą riejosi. Atostogos ėjosi beveik siaubingai.
Mokykloje jautėsi ramiau. Galėjo lažintis, kad nesant namie tėvai vėl sutars kuo puikiausiai. Juk ji ir yra toji kivirčų priežastis.
Bet dabar grifiukė stengėsi apie viską negalvoti. Klajojo kol atėjo į kažkokią pievą. Jau lankėsi čia porą kartų praeitais metais. Nutarė sustoti ir dabar. Mergaitė įsitaisė ant žemės. Išsitraukė iš kuprinės knygas. Nusprendė imtis namų darbų ruošos. Vis dar nemėgo bendrojo kambario.