0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
   Tykią naktį koridoriai buvo tušti - tik nykus skersvėjis nepatingėdavo perbėgti šaltas, tamsias patalpas ir įsisukti tarp miegančių paveikslų. Jau seniai užgeso visi židiniai ir sieniniai žibintai, dar palaikę šviesą šiose niūriose vietose.
   Tuneliuose kur ne kur galėjai aptikti ir balų, paliktų iš dar žemesnių klodų atitekėjusio vandens ir prasiskverbusio magiškųjų gyvūnų kupino ežero, kurį galėjai apžiūrėti iš Klastūnyno kambarių, kurie, tiesą sakant, buvau ganėtinai netoli šios ne itin jaukios vietos.
   Priešingoje pusėje nei radosi tuneliai galėjai aptikti gausybę laiptų, vedančių į bokštus. Juose siautėjo atšiaurūs ir mokiniams nedėkingi vėjai. Šiuo metu nevyko astronomijos pamokos, tad mokiniai nieko nenutuokdami miegojo bendruosiuose kambariuose... ar bent jau dalis tai tikrai.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
   Pro išdaužtą langą įsklendė būtybė juodu apsiaustu. Moteris lyg oru nužengė ant Hogvartso koridoriaus grindų. Atrodo, dar visai neseniai ji vaikščiojo šiais koridoriais, o dabar jau nori visus išžudyti, išskersti, nepalikti gyvų, matyti kraujo upes žliaugiančias jai po kojomis.
   Jekaterina paleido ugnies pliūpsnį į vieną pusę, kur girdėjo klyksmus ir dar kažkokius garsus. Tegu miršta, galvojo ji, tegu miršta. Aukos jai kėlė keistą jausmą, lyg kokiam vaikui kas nors būtų parodęs naują atrakcioną, tačiau šis jam keltų deja vu. Nuostabu.
   Juodaapsiaustė būtybė apsižvalgė ir nejausdama jokios sąžinės graužaties paleido žalią žaibą į lekiantį vaiką. Rodos, jis norėjo kautis ar parodyti drąsą kitiems. Paiki tie žmonės, tikrai.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
Gulėjo nemiegodama Varno Nago merginų miegamajame, kai išdužo langų stiklai ir pasigirdo kažkada mylėtosios balsas. Akimirka atėjo, naktis, kai Hogvartse susidurs dvi jėgos. Sirėjai ne itin rūpėjo, dėl ko kaunamasi, vienintelis tikrai svarbus dalykas buvo galimybė pagaliau gauti galą nuo kokių nors kerų. Kad ir nužudymo užkeikimo, šio dar nebuvo išbandžiusi, savęs juk neužkerėsi, o visoje pilyje nebuvo žmonių, kurie sutiktų atlikti šią neatlygintiną paslaugą.
Langams prakiurus ji griebė lazdelę ir tyliai kaip šešėlis išsmuko iš kambario kitoms varnanagėms neatsikėlus, išsidangino iš Varno Nago bokšto ir nustraksėjo koridoriais dairydamasi priešų. Pasislėpė už kolonos prie pat sienos. Tuojau blykstelėjo žalias žaibas pirmojo pasitaikiusiojo pusėn, Sirėja užmatė ir juodą pavidalą, spėjo, kad tai Jekaterina. Ir šiai kol kas nesirodys.
Stovėjo prie pat šaltos sienos prispaudusi apsiausto klostes prie savęs, kad vėjas jų nemakaluotų ir nešnarintų. Po žaliojo tvykstelėjimo stojo tyla. Prieš audrą.
민태연


*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
Didžiausia dalis, kėlusi didžiausią kiekį nekantrumo ir buvo laukimas - laukimas tos pradžios, laukimas ženklo, kad galima viską per gerą veiklą mesti velniop ir pradėti. Jau tuomet klastuolė nekantraudama sukiojosi aplinkui Klastūnyno bendrajį kambarį, tarsi nė nežinodama, kur derėjo dėtis. Atrodė kiek per buka idėja iškarto eiti į pilį, bandyti šturmuoti šios viduje dar prieš visko pradžią, prieš jų vadovei viską pradedant, prieš duodant leidimą galbūt ir kelias galveles gyvųjų nutraukti, o kraujui leisti laisvai lietis.
Paskendusi mintyse, ar verčiau suknelėje, kuria nusprendė pasipuošti (kvaila, tiesa? Vos ne lolita tipo suknelė, pūsta taip, kad ir tuziną mažų vaikų paslėptumei po sijonu) mergina net krūptelėjo, išgirdusi į galvą net smogusį balsą - akimirką paskaudėjo, patvinksėjo, o vos tam jausmui nuėjus savais keliais, per tą akimirką ir langams spėjus išdužti, Karasuna išsišiepė. Džiaugsmingai, it žvėris.
Pasikėlė suknelės sijoną, po kuriuo dėvėjo džinsus - prie šios buvo pritvirtinta lazdelė ir keli peiliai, vienas medžioklinis, kiti du didžiuliai iš virtuvės, ir aišku, visi išgaląsti kaip pridera - patvirtinusi, kad visi yra ir pasitaisiusi lazdyninių rudų plaukų peruką, mergina paskutinį kartą dirstelėjo į veidrodį. Kiek makiažu pakeitė veido bruožus, kažkiek tam ir burtas kitas padėjo, žodžiu, bent jau geram pusvalandžiui, sliūkinant iš čia ir galvojant, ar sutiktasis kely pasimaišęs žmogus draugas ar priešas, jinai galės būti neatpažinta.
Pradėjusi iš Klastūnyno kambario judėti žemyn, į tunelius, kurie vėliau ir į mišką ar kurią kitą vietą išvestų, mergina nelaimingai persikreipė, kai sijonas pasirodė per sunkus greitam bėgimui - akimirkai net sustojo, kelias šio klostes agresyviai nusiplėšdama žemyn, kad ir juodi ir patogūs kerzai, nė kiek prie gražios (kad ir grožį praradusios jau) ir baltos suknelės netinkantys pasimatytų. Na, bent jau bus kokia virvė, jeigu kada prisireiktų.
Ne veltui Karasuna Mei, tarsi prostitutė ir parsidavėlė buvo kaip ir pagarsėjusi Hogvartse, kaip ir primenanti tokią, tad ir dabar jai atrodė kaip suprantamiausias dalykas, kad kažkas užmatę taip apsitaisusią mergiūkštę pirma sustotų su klausimo grimasa, tik tada klaustų, priešas ar draugas tai puvo.
-Izaac,- staigiai pratarė ji, užmatydama dar vieną figūrą, lekiančią tuneliais - kreipėsi į šį taip, kad tik pats ir susivoktų, kas per viena ji buvo, gi viską buvo užsislėpusi. Viršuje girdėjosi klyksmai, riksmai - šou jau buvo prasidėjęs.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
Hannah nebuvo gyliai įmigusi, nes žinojo, kad bet kurią akimirką, dieną ar kitokį laiko tarpą prasidės antrasis Hogvartso mūšis. Vos pasigirdus neįprastam stiklų dūžiui, profesorė šoktelėjo ir apsisiautusi apsiaustu, į ranką greitai griebusi Gudobelės medžio su fenikso uodegos plunksna lazdelę, pradėjo bėgti tyliais, nors gal ir nelabai tyliais koridoriais, vis pabelsdama į kitus kabinetus ar koledžų bendruosius kambarius, taip stengdamasi visus prižadinti. Nagi, kur visi? Mergina sustingo, nes pro vieną išdaužtą langą įlėkė žmogysta. Hannah pasislėpė už vienos kolonos ir įsispoksojo į tamsų gobtuvą slepiantį ledinį blogio žvilgsnį. Tai ji, blogio vadė... Varno nago atstovė greitai kaip tik įmanoma, bėgo kuo toliau nuo jos, stengdamasi neatkreipti jos dėmesio.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • I kursas
  • **
  • 21
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #5 Prieš 7 metus »
 Išdaužtas langas. Ah, kaip miela. Jekutės stilius. Tačiau Dakota, vos kokiu milimetru likusi demonės šešėlyje, kad ir kaip mėgo dėmesį neatsisakė progos pasilinksminti. Aišku langų nedaužė (tai mažų mažiausiai atrodytų kopijuojamas, neefektingas ir visai nereikalingas veiksmas, tuo labiau, kad stiklas nebūtinai pasigailės tavo veido ar rankų, o randai skirti vyrams), bet nepaliko savitos gracijos: tarsi tamsus juodosios gulbės pūkas atskriejo oru (taip paniekindama dar vieną Hogvartso taisyklę) ir nusileidusi pačiame ilgo, menkai apšviesto koridoriaus gale, aidint klyksmams, burtažodžiams ir komandoms, traškant lazdelėms ir į šipulius byrant durims bei nusususiems mokykliniams baldams, lyg niekur nieko, tais tyliais, mažais žingsneliais atžingsniavo prie pačios šio įvykio kaltininkės.
 -Sveikutė, brangute. - tarytum paprasčiausią ramų vakarą kavinėje sutikusi kokią seną pažįstamą tarė ir akimirksniu pasiuntė kerų virtinę tiesiai aurorų vadei per petį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Dakota Ridley Lestrange »
Kas jūs esate - mes buvome. Kas mes esame - jūs būsite.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #6 Prieš 7 metus »
Tą naktį Caroline tarsi nujautė šito viso pragaro pradžią. Sėdėdama ant lovos ji į kilpą pasidarytą džinsuose įkišo lazdelę, o į kitą - mažą durklą. Tiesą sakant, pastarasis nelabai ką pagelbės prieš lazdelę, bet nors laimės kelias sekundes, jei profesorę kas nuginkluotų. Mergina nesuvokė, kokio velnio būtent šiąnakt pasiruošė. Juk didelė tikimybė, kad ji ramiai atsikels ryte ir niekas nebus pasikeitę. Bet kažkodėl profesorė jautė, kad kažkas ne taip. Išgirdo dūžtant stiklą. Tarsi to ir laukusi Caroline čiupo apsiaustą ir išbėgo. Pakeliui ji pamatė kolegę Hannah, bet kol kas prie jos nepriėjo, nes išgirdo kažką artinantis. Lėtais žingsniais ji atsitraukė tolyn ir pasileido ieškoti daugiau žmonių, kad ir savo treniruotos mokinės Klarisos. Aišku, profesorei būtų labiau patikę, jei mokiniai galėtų nedalyvauti visoje šitoje košėje, nors jaunesnieji. Deja, reikalingas buvo kiekvienas. Vienoje rankoje laikydama lazdelę, o kita mėšlungiškai gniauždama durklo rankeną mergina atsargiai žingsniavo koridoriais vis į kažką nukreipdama lazdelę, bet tas "kažkas" visad būdavo šarvai, statula arba kitoks nejudantis daiktas. Tą akimirką Caroline savijautoje kažkas pasikeitė. Anksčiau visą laiką ji norėjo išvengti karo, kad jis neįvyktų. Bet dabar mergina atvirkščiai - troško pulti, apginti pilį ir garbę, nesvarbu kokia kaina. Matyt, pabudo ilgai snaudusi grifės pusė. Profesorė nusimetė apsiaustą, kad turėtų laisvas rankas ir nubėgo laiptais žemyn.     
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 256
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #7 Prieš 7 metus »
   Betę pažadino kažkieno stuksenimas. Pramerkusi akis dvylikametė suraukė antakius ir įsiklausė. Klyksmai ir ryksmai. Mergaitė staigiai atsisėdo lovoje ir vėl įsiklausė. Išsigandusi mokinė nulipo laiptais žemyn į bendrąjį grifų kambarį ir pradarė paveikslą, pro kurį jie išeidavo ir įeidavo. Antrakursei prieš pat nosį praskrido žalia šviesa ir ji atsisuko į tą pusę, iš kurios ta šviesa ir atlėkė. Pamačiusi juodu apsiaustu apsigobusią moterį laikančią lazdelę. Greit uždariusi paveikslą Bethany užlipo atgal į mergaičių miegamąjį, užsimetė žieminę mantiją, apsimovė batus, pasiėmė savo burtų lazdelę ir pažadino visas kamabryje buvusias mergaites ,,Na, ne bereikalo treniravomės. Dabar atėjo karas ir...''. Ilgaplaukė staiga suvokė siaubingą tiesą. Dabar prasidės žudynės ir skerdynės. Aplinkui mirs draugai ir artimieji. Vyks karas, ir niekam nepavyks nuo jo pabėgti.
   Stipriau suspaudusi lazdelę mergaitė nubėgo į berniukų kambarį ir juos taip pat pažadino. Pamačiusi, kad visi prabudo ji nuskuodė prie paveikslo, pravėrė jį, žvilgtelėjo baisiosios moteriškės pusėn ir, kol ji bei jos ką tik atvykusi draugė buvo nusisukusios, išbėgo pro paveikslą. Bebėgdama Betė pamatė už kolonos besislėpenčią profesorę von Peach. Dvylikametė žvilgsniu su ja pasisveikino ir, Hannah išbėgus, pasislėpė už ką tik atsilaisvinusios kolonos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Bethany Landworth »

*

Njutas Miglapūtis

Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #8 Prieš 7 metus »
Neilas nemiegojo, nors ir kaip bandė. Jis galvojo apie antrąjį Hogvartso mūšį. Kas, jei aš mirsiu? Kas, jei mano draugai mirs? Berniukas begalvodamas išgirdo stiklo dūžius. Varnonagas pašoko iš lovos ir pradėjo rėkti visiems:
- Prasidėjo! Prasidėjo! Karas prasidėjo! Einame pasakyti kitiems! Greičiau! Keliamės!
Užsimetęs švarką pasiėmė savo juodą lazdelę ir išbėgo iš berniukų kambario. Greitai perbėgęs bendrajį kambarį ir laiptus atsidūrė koridoriuose. Nubėgęs prie durų pabeldė, pasakė:
- Jau prasidėjo... Pasakykite kitiems.
Pabeldęs dar į kelias duris jis pamatė, kaip pro langą įšoko juoda būtybė. Rudaakis pasislėpė už sienos. Neilas matė, kaip ji arba jis paleido iš lazdelės ugnį bei kerus į Hogvarsietį. Varnonagas jau norėjo bėgti pažiūrėti, ar jis gyvas, bet supratęs, kad pats gali mirti, nieko nedarė. Kai būtybė nuėjo, berniukas pribėgo prie nepažįstamojo. Neužčiuopęs jo pulso suprato, kad jis mirė. Rudaplaukis nusprendė nebesislėpti ir kovoti. Jis nubėgo visiems pranešti, nes per daug pavojinga dabar miegoti. Išsitraukęs lazdelę jis bėgdamas barškino į visas duris, kurias matė. Iš kabinetų ar kambarių išlįsdavo galvos pasižiūrėti, kas vyksta, ir Neilas jiems parodydavo, kad ateitų. Keli prie jo ateidavo ir berniukas tyliai pasakydavo:
- Prasidėjo. Karas prasidėjo. Praneškite kitiems.
 Visi po truputį pradėjo rinktis. Rudaakis išgirdo riksmą, bet neišdrįso atidaryti durų. Tačiau supratęs, kad kažkam reikia pagalbos, išsitraukė savo lazdelę:
- Bombardo.
Durys susprogo ir Varnonagas pamatė, kaip kažkoks blogietis bandė nužudyti mergaitę. Pamatęs Neilą jis pradėjo bėgti paskui jį. Rudaplaukis žinojo visiškai visus kelius iš Hogvartso, į Hogvartsą ar dar kur nors, todėl nubėgo į tunelius. Tuneliuose jis pasislėpė kažkokiame sename kabinete. Užrakinęs duris jis iššoko pro langą. Pabėgėjo ir vėl šoko pro kitą langą taip grįždamas iš tunelių į mokyklą.

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #9 Prieš 7 metus »
Staiga mergaitė sukrūptelėjusi pabudo ir staigiai atsisėdo lovoje. Ją pažadino Bethany. Aplink vyravo baimingas kuždesys. Regis, Betė jau buvo gerokai išsiblaiviusi iš miego ir kažką minėjo apie kažkokį mūšį. Čia žaidimas? - užsimiegojusi stebėjosi Andi. Mūšis!!! Jis prasidėjo! - staiga nutvilkė visą kūną žiauri tiesa, kurios jau nepaneigsi... Antrakursė delsė eiti kautis. Iš po pagalvės išsitraukė savo talismaną - iš Islandijos parvežtos lavos gabalėlį ir prisiglaudė prie jo lūpomis kuždėdama:
- Būsiu drąsi... Kovosiu... Nesvarbu kas benutiktų... Vis tiek kovosiu...
Greitai užsimetusi marškinius, kelnes, mantiją ir ilgus juodus suvarstomus batus įsikišo lavos gabalėlį kelnių kišenėn. Tada išsitraukė lazdelę ir jausdama pilve besirangančias gličias gyvates, nulipo į bendrąjį kambarį. Visi jau buvo atsikėlę. Atvėrusi paveikslą pamatė Betę, besislepiančią už kolonos. Metas veikti...
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

Zelig Reiher

Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #10 Prieš 7 metus »
Kaip...neskoninga. Jo manymu, bet koks barbariškas elgesys buvo kuo tikriausias silpnaprotystės įrodymas; juk koks sveikas žmogus laisva valia naikins kito sunkaus darbo vaisius? Jis tiesiog to nesuprato, nesuprato beverčio kraujo troškimo, nors, žinoma, kartais netgi jam norėjosi išlieti susikaupusį pyktį ir nuoskaudas, ką nors imti ir prikulti-- tačiau jokiu būdų nenužudyti. Galbūt vieni sakys, kad jis pacifistas, kiti kaltins jį bailumu, dar vieni tik tylės ir sutiks su juo. Pasaulis didelis. Jo širdis, matyt, taip pat. Prigimties nepakeisi, vidinių troškimų irgi.
Tą akimirką, kai buvo ištaškyti mokyklos langai, Izaac patruliavo požemio koridoriuose, na, gal tiesiog ten nerimastingai vaikščiojo. Jautėsi itin nejaukiai, nuojauta ir ne tik kuždėjo, kad ramybės laikotarpis jau artėjo prie pabaigos kaip tik tą akimirką. Garsui nuaidėjus vyriškis stipriau įsisiautė į savo tamsų paltą, susikišo rankas į kišenę ir ten užčiuopė savo lazdelę, kuri taip mielai gulė į delnus ir tarytum prašė būti ištraukta ir panaudota tiems tikslams, kurių reikalavo šita situacija. Apsaugoti ar nuskriausti? Juk daugybę kovotojų bus mokinių, kurie dar tikrai nežino ko jie nori, ir jis, kaip mokytojas, turėjo nurodyti jiems jų kelią. Kai kuriuos reikėtų tiesiogine tą žodžio prasme ištraukti iš bedugnės.
-Viskas gerai, sugrįšk į savo bendrajį---, - išgirdęs savo vardą nejučia, negalvodamas ėmė ir atsisuko į tą mergaitę, bandydamas šiek tiek nusišypsoti ir nuraminti kažkaip nepažįstamą mokinę, kaip nors ją nuvyti nuo pavojaus. Tačiau greitai susivokė, kad ji pavadino jį jo pirmuoju vardu, o geriau įsižiūrėjęs į jos akis lyg ir pastebėjo keistai artimą ir žinomą kibirkštį. Šypsena išsyk pavirto į kiek labiau tinkamą išraišką.
-Ah, tai jūs, - nužvelgė merginą nuo galvos iki kojų ir kilstelėjo antakius, tačiau nieko apie jos aprangą arba išvaizdą nepasakė, jokių kandžių pastabų ar įžeidimų. -Na, išsliūkinote pasilinksmint? Nekantraujat padūkti kankinant mokinukus?- vyptelėjo išgirdęs klyksmus. -Eime, man reikės prižiūrėti jus, negaliu leisti, kad kažkas nusuktų vištelei jos ploną kaklą.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #11 Prieš 7 metus »
   Jekaterina dar neparodė savo dailaus veidelio - laikė jį paslėpusi už juodo gobtuvo ir neleido pralekiantiems bepročiams dirsčioti. Šitas nubėgo, šitas, pabėgo... rodos, visi labai išsigandę. Tai ką man dabar žudyt? nuobodžiai postringavo savo mintyse moteris ir pakraipė galvą. Vėlgi nepasigailėjusi vožė kažkokiam neūžaugai kerais. O ką, todėl ji ir čia.
 - Labukas, mieloji, - casual tonu prabilo moteris ir net nekrūptelėjo, kai pro petį praskrido kerai. Tai buvo viena jos žaidimų draugų, kurie mėgo užsiimti šiokiu tokiu vandalizmu ir pakankinti kelis žiobarus. - Visai neblogai, sakyčiau, tačiau labai jau vangūs žmonės. Paskrudinam?
   Pasukinėjo lazdelę rankoje blogio vadė ir paleido dar vieną ugnies pliūpsnį nubėgusio vyresnio mokinio link.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #12 Prieš 7 metus »
-Pamokose greičiau reaguodavai,- tarstelėjo pastabą šiam dėl vardo, žinoma, draugiškai, na, gal kiek ir kandžiai. Koks gi skirtumas,- Nerviniesi, kad švilpiai neatleis buvimo blogiuku? Ar net ir davęs mums apmokymus, vistiek nenori dalyvauti kraujo liejime?
Išliejo savo pastabas, savo mintis, savo galimus pastebėjimus ar net ir savotiškas baimes, kažkur užnugarį prisispaudus esančias - šiandien nereikėjo jokių gašlių pastabų, nereikėjo pasižaidimų žodžiais, nereikėjo panervinimų. Nebuvo tam nei reikalo, nei noro - gi karas ir vyko tam, kad jie, blogieji, galėtų atsižaisti. Dabar nebuvo jokių mokytojo-mokinės santykių, nebuvo draugo ar bendrakursio, buvo tik bandantys laikytis įsikabinę beviltiškos vilties, ginant save, ginant tai, ką neapsivemdavo ir namais užvadindavo ir tie, kurie norėjo siusti, visu greičiu lėkti į kilusį sąmyšį ir lieti kraują, galbūt vieną kitą kūno dalį nukirst drauge.
-Apsispręst gal derėtų, ar esu mandangus "jūs" kreipinys, ar vištelė plonakaklė,- nusijuokė, pasitaisydama netikrus plaukus, einančius ligi pečių. Pasikėlusi suknelės sijono dalį išsitraukė tam skirtą durklą - lazdelę jau prieš tai laikiusi rankoje, mergina apsižiūrėjo aplink. Per tas kelias minutes ir sąmyšis didesnis patapo, ir daugiau spalvų kerų blykčiojo aplink, kas savotiškai kėlė nuostabų jausmą jos viduje, tarsi meilė, bet su burbuliukais šampano kartu. Keistas, net nuostabiai apsvaiginantis derinys,- Bet eisit su manim? Kaip malonu! Net per daug malonu, sakyčiau, ypač žinant, kokius nuostatus apie mane turit.
Žinoma, jinai juokavo - net keista buvo, ant kiek didelis klastuolės pasitikėjimas Izaac buvo. Šviesiomis akimis apsidairė aplink, kažkaip aptikdama raudonų plaukų kuokštą, priklausantį, ne, turintį priklausyti Sirėjai. Na, bent suknelė pagaliau privertė - nusiplėšė dar vieną medžiagos skiauterę iš po pasijonio, durklu bakstelėjo į pirštą, išleisdama mažytį kraujo lašelį, šį įgerdama į baltą buvusią medžiagą - lazdelės mostu pasiuntė šią į varnės pusę, gi vampyre, jau amžių pradžioje ją iš kraujo atpažinusi raudonplaukė buvo ne be reikalo, susipras ir kas siuntė, ir kas per žinutė buvo norėta perduoti - o gal supras tai savais žodžiais, o gal tik patenkins Sirėjos malonę, o gal pakurstys pyktį, kai supras, kad Karasuna ją užmatė?
-Taigi, profesoriau, kurgi trauksime?- patraškinus vienos rankos pirštus pratarė, atsisukdama į daug vyresnį vyrą.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #13 Prieš 7 metus »
Rokas buvo pažadintas Neino. Jis greitai apsirengė ir pasiėmė lazdelę. Varnanagis, jau buvo girdėjęs apie tai, kad gali prasidėti karas ir jis prasidėjo. Varnis nulipo laiptais ir jau norėjo prašyti durų, kad užduotų klausimą, bet durys pačios prasivėrė ir neuždavė jokio klausimo tik patekęs į koridorių Vanis išgirdo riksmus ir dėl viso pikto pasislėpė už kolonos. Viena vyresnė mergina bandė nužudyti (ar tik sužeisti) jaunesnę mergaitę. Juodaplaukis pakėlė lazdelę ir tarė: Relaxio. Vyresnioji mergaitė skrido iki koridoriaus galo kol atsitrenkė į sieną. Vaikinas tyliai nuėjo tolyn Šiandien aš nepulsiu tiktais ginsiuos ir ginsiu. Už sienos jis išgirdo žingsnius Protego iš Roko lazdelės išoko skydas.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
Pamažu viskas įsibėgėjo, vis daugiau klykaujančių mokinių lakstė koridoriais, nuskriejo ir vienas kitas žaibas, antras, trečias, stiklo šukės ant grindų atspindėjo tas šokinėjančias šviesas taipogi atšviesdami jas ant akmeninių pilies sienų.
Sirėja tykiai, vis dar nesijudindama stovėjo prisiplojusi prie sienos, kažkodėl nė nenorėjo pakelti lazdelės, apskritai rankų, galvojo, kad būtų gerai čia užšalti amžiams, įšalti į sieną ir... Priešais josios akis, priešais ją, tiesiai taip, kad būtų pagauta, oru sklęsdama ėmė leistis baltos medžiagos skiautė su raudonu tašku. Ir štai visas noras nepakelti rankų išnyko, raudonplaukė kilstelėjo delną ir sugavo. Raudonasis taškelis buvo kraujas, o ji net suprato kieno. Kas, po velniais, galėtų siųsti tokią žinutę, pačiam karo (jeigu galima taip vadinti tą pievą, kuri aplink vyko) įkaršty? Žaidimų net ir tokiu metu neužmirštanti persona. Žinoma.
Varnė apšaudė žvilgsniu visus kampus, pastebėjo tą ekstravagantišką personą, kuri tokia proga neužmiršta suknelių, ir nors plaukai neatitiko anksčiau matytų vaizdų, raudonplaukė vistiek suprato.
Kumšty nevalingai sugniaužusi sijono dalį, atsiplėšė nuo sienos, neįmanomais būdas praskriejo pro visus besišaudančius kerus, neseno sprogimo dulkės nuklojo plaukus ir juodą apsiaustą. Ji galėtų mane nugalabyti, manyčiau, su malonumu net, probėgšmais mąstė Sirėja, ši mintis ir sukosi galvoje.
Staiga sustojo vidury koridoriaus, netoli nuo persirengėlės Mei, šastelėjo į šoną kerams praskriejant pro šalį, vėl prisiplojo prie sienos.
- Karasuna, - negarsiai, beveik tyliai ištarė, nenorėjo, kad išgirstų. Per greitai, pamanė ir švystelėjo keriuką į pirmą pasitaikiusį pilies gynėją arbą užpuolėją, kas ten juos atskirs.
민태연