[Gaby Glass]

Chelputti abėcėlė atsirado ,tą pačią dieną,kaip gimė Jėzus Kristus.Norėdami pagerbti jo gimimą ,sukūrė abėcėlė,bet buvo išvadinti bepročiais ,ir pabėgo į Prancūzija. Ir tik II a. abėcėlė pradėjo naudotis ir kiti burtininkai.

[Rosemarie Mortimer]

Chelputti abėcėlė atsirado, kaip tais laikais žmonės vadino, vienuoliktaisiais aušros metais. Jei paėmus dabartiniais skaičiavimais, tai būtų apytiksliai 1749 metai prieš mūsų erą. Atsirado ji dabar jau pranykusioje bei žiobarų pamirštoje, tačiau magų žinomoje kaip Feresku civilizacija.

[Margo Diuken]

 Atsirado XIII amžiuje, 1183 metais. Buvo sukurta Mongolijoje, Čingischanas paliepimu, kad chano kariai galėtų perduoti užkariauti siekiamų arba jau užkariautų, bet dėl to labai nesidžiaugiančių kraštų kariams, maištininkams nesuprantamas žinutes, skirtas svetimose šalyse kariaujantiems jo kariams, ar karo postams.
 

[Skarletė Siuzana Vein]

((Tašką gauna: Margo, Rosemarie, Emilijana, Arija, Jasmin,  Emma. Visi kiti - po pusę.))

4. Kodėl ir kaip išnyko Chelputti abėcelė?

[Lisette la Claire]

Chelputti abėcėlė išnyko, nes buvo labai nepraktiška: gan nemažai simbolių, piešinius buvo sunku suprasti, tad burtininkai sugalvojo daug praktikškesnę ir patogesnę abėcėlę, sumažindami simbolių skaičių ir visiškai pašalindami piešinėlius.

[Bethany Landworth]

Chelputti abėcėlė išnyko dėl to, kad joje buvo per daug įvairių piešinėlių. Vaikams būdavo sunku juos išmokti ir atsiminti, kai kuriems suaugusiems tai pat. Be to, daugelis jau turėjo ,,įmantresnes'' abėcėles, t.y. piešinėliai buvo panaikinti, simbolių per pus mažiau, ir jie buvo paprastesni. Tie, kurie sukūrė Chelputti, irgi nelaukė ir panaikino šią abėcėlę bei sukūrė naują. Kaip ir minėjo Emilijana, ji gavo Halektos vardą.

[Arija Ravens]

Chelputti abėcelė nors ir buvo plačiai išplitusi po Prancūziją, tačiau šioje šalyje jai visgi nepavyko ilgam įsitvirtinti. Po to, kuomet Prancūzijos dvi burtininkų grupuotės Felax ir Manmardi sudarė sąjungą ir nusprendė sunaikinti tuo metu gyvenusių ir žemes valdžiusių burtininkų vienuolių sąjungą, pavadinimu Nomair, įvyko šioks toks perversmas. Šios grupuotės, galima sakyti, davė pradžią naujos abėcelės susikūrimui, nes jų nariai vieni su kitais bendravo nebe ženklais, o ženklus keitė pačių sugalvotais simboliais. To reikėjo tam, kad niekas negalėtų išsiaiškinti grupuotės slaptų ketinimų perimti valdžią. Kai kurie Felax ir Manmardi sukurti simboliai net primena mūsų jau gerai pažįstamas raides.
Tad po šio karo įvyko perversmas ir, patogumo dėlei, Felax ir Manmardi įvedė naują rašto sistemą. Šiais simboliais parašyti laiškai ir kiti rašytiniai šaltiniai buvo taip pat siunčiami į kitas šalis, tad laikui bėgant 580 metais ši naujoji abėcelė užgožė Chelputti abėcelę ir tik Airijos teritorijoje liko pavienių senųjų burtininkų kaimų, kurie dar tebenaudojo Chelpputi abėcelę, tačiau jiems mirus daugiau nebuvo rasta nei vieno įrodymo, nei vieno laiško ar rašytinio šaltinio, kuris būtų parašytas šia abėcele.

[Emilianne Mcwelle]

Chelputti abėcėlė išnyko todėl, kad neatitiko praktiškumo reikalavimų. Piešinių buvo daug, juos visus buvo per sunku įsiminti. Be to, kiekvienas piešia kitaip. Kas vienam primena kėdę, kitam bus panašu į ąsotį ar puodelį, o gal karstą. Taip išsikraipydavo sakiniai ir pasimesdavo tikroji prasmė (ypač kai perrašinėdavo knygas - vienas perskaitydavo vienaip ir perrašydavo. Kitas - kitaip ir vėl perrašydavo. Taip pirminės istorijos nei neatsektum). Po keleto metų karalius vardu Kastinijonas performavo Chelputti - sunkiau suvokiamus piešinius pavertė raidėmis (dažniausiai pagal pirmąją daikto raidę). Dar po dešimtmečio šis "tarpinis" variantas Tarptautinio burtininko suvažiavimo iniciatyva buvo patobulintas ir atsirado Halekta, davusi pagrindą dabartinei burtininkų abėcėlei.

[Margo Diuken]

 Užtikrintai suvienijus mongolų gentis bei užkariavus milžiniškas teritorijas ir tautas, Mongolijos imperija per 25 metus įgavo daugiau galybės, negu pati Romos imperija per 4 šimtmečius, o tokios galingos imperijos valdovas, savaime aišku, turėjo tvirtą užnugarį, tad slaptos, koduotos simbolių sistemos ėmė nebereikėti ir ši po truputį išnyko, ją mokėję žmonės išmirė arba pamiršo, o turint omeny, kad šia abėcėle naudotasi tik karinėms žinutėms perduoti, o pastarosios buvo nedelsiant sunaikinamos, kad informacija nebūtų nutekinta, šio alfabeto išnykimo priežastis visai aiški.

[Skarletė Siuzana Vein]

((Visos gauna po tašką))

5. Kuom buvo ypatingos burtininkų runos?

[Lisette la Claire]

Burtininkų runos buvo ypatingos tuom, kad tik burtininkai jas galėjo matyti (net nekalbant apie supratimą). Taip pat runos turėjo pavadinimus, kurie nebuvo tik vienas garsas.

[Bethany Landworth]

Burtininkų runas galėjo suprasti tik patys burtininkai, be to, tos runos buvo stebuklingos. Iškalus jas visas ant akmens, sutrupini tą akmenį ir šiek tiek tų trupinių įmeti į norimą eliksyrą. Pastarasis iškart tampa daug veiksmingesnis bei veikia ilgiau. Užberi trupinius ant žaizdos, ir ši kaip mat susitraukia. Taip pat akmenį galima panaudoti kaip sėkmę pritraukiantį daiktą. Tereikia akmens gabaliuką įsidėti į kišenę ar kur nors netoli savo kūno, ir iškart pastebėsite pokyčius. O jei ant akmens pamiršti iškalti bent vieną runą - akmuo tampa lyg nuodas ir nesėkmę pritraukiantis daiktas.

[Arija Ravens]

Burtininkų runos skyrėsi nuo paprastų tuo, kad jei užrašą perskaitydavo žiobaras, tai jis niekada nesuprasdavo runomis parašyto teksto prasmės. Žiobaras matydavo ženklus, galėdavo juos skaityti, tačiau, nepaisant to, nesuprasdavo, kas yra užrašyta.
Taip pat burtininkų runomis parašytas tekstas galėjo būti užburiamas taip, kad tekstą galėtų perskaityti ir suprasti tik tas burtininkas, kam buvo tas tekstas parašytas. Tik žinant ir pasitelkiant specifinius kerus, runos galėjo būti iššifruojamos kito burtininko.

[Emilianne Mcwelle]

Savaime aišku, jog burtininkų runas skaityti ir suprasti galėjo tik burtininkai. Jos ne tik turėjo magiškų galių, bet parašytos ant bet kokio paviršiaus niekada nenusitrindavo ir nepasinaikindavo (turiu galvoje laiką; jis neturėjo galios paveikti runoms). Burtininkai runomis galėjo kerėti, nuspėti ateitį ir/ar ją kažkiek pakeisti, pakreipti pagal save.
Burtininkų runų klestėjimo laikais ne kiekvienas magas gebėjo jas skaityti. Tai buvo laikoma elito privilegija, tad svarbias žinias ir išradimus rašydavo tik šiomis runomis. Jų skaitymo ir rašymo meną karta iš kartos perduodavo tėvas sūnui, o motina dukrai. Todėl tokį ilgą laiką runos nebuvo išaiškintos, nes visame pasaulyje buvo likę vos keli burtininkai mokantys skaityti šį raštą.

[Skarletė Siuzana Vein]

((Vėlgi visos pelno tašką.))

6. Ką Mareti kalba reiškia: ~<€!+! ir £@&@~