0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Meg Harrison

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • STAY ALIVE l-/ AND STAY GAY
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #30 Prieš 7 metus »
Meg sugebėjo pavėluoti į pirmą pamoką, ir ne todėl, kad pasiklydo bet todėl nes pramiegojo. Ji ilgisi žiobariško pasaulio, ji nori eiti į normalią mokyklą ir nori, kad magijos mokintų ją tėvai. Bet ji su tėvais padarė susitarimą, bent metus lankys Hogvarstą. Galiausiai ji įbėga į klasę ir apsidžiaugia, kad profesorė jos nepastebėjo. Bebėgdama ji nugirdo: Ką žinote apie klajojančiais sielas. Atsisėdusi galiniame suole ji iškarto pakelė ranką ir išpyškino:
-Klajojančios sielos yra... keistas dalykas. Klajojančiom sielom mes vadiname žmones kurie gali palikti savo kūnus ir apsėsti kitų. Klajojančiai sielai palikus savo kūną, kūnas nebesenta jis neįra, jis kaip užkonservuotas laike. Taip pat klajojančios sielos nebesenta pasiekus aštuonioliką metų. Jos praktiškai nemirtingos. Bet klajojančios sielos niekada nenori pikto be priežasties. Bet jos gali greit supykti. Bet svarbiausias dalykas klajojančių sielų negalima nužudyti nes jos jau mirusios, jos gimė mirusios, bet jos gimė su tokia magija, kad šis pasaulis tesiog negalėjo jų paleisti...
Meg nutylėjo vieną dalyką - ji ir pati yra klajojanti siela

((Eliza.: jau prasidėjo praktinė pamokos dalis, tad tavo pavėluotas atsakymas koledžui taškų neuždirbs.))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Elizabeth Luanna Maier »
NOT EVERYONE CAN BE BISEXUAL AND BADASS

*

Morgan Mara Swan

Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #31 Prieš 7 metus »
Morgan įtapseno į dabartinės pamokos kabinetą ir tingiai atsisėdo suolan, tuo pačiu tėkšdama knygas ant suolo ir jas atsiversdama. Nors daugiausia šitoje pamokoje buvo naudojama praktika (tai mergaitė įsidėmėjo iš praėjusios pamokos, kur teko užkopti į kalną šąlant pirštams), pasitaikydavo ir teorijos, tad reikėjo būti pasiruošus visiems įmanomiems atvejams. Pamokai įpusėjus Morgan pagaliau suprato, kad kalbama apie dvasias, šmėklas ar kitus neaiškius permatomus organizmus, paliekančius kūną tau mirštant ir klausėsi visų pasireiškiančių mokinių. Tada ir atėjo laikas praktikai - reikėjo lyg ir šnekėti su kažkokia dvasia, nes Morgan praklausė užduotį, o jei dar tiksliau, jai pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo - ir tada gaudyk tą savo vaiduoklį kaip tik nori. Norėdama šiek tiek palengvinti šią užduotį, kurios net neišgirdo, ši sušnabždėjo tylutėlį „labas“ ir laukė atsakymo.

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #32 Prieš 7 metus »
Išklausiusi mokytojos Ginta nustebo. Kalbėtis su dvasiomis? To dar neteko regėti per apsigynimo nuo juodosios magijos pamokose. Tauškalė kaip profesorė ir liepė nužygiavo prie spintos ir atidarė jos duris. Čia buvo visko nuo įvairiausių eliksyrų iki labai keistų dar nematytų daiktų. Ginta iš spintos pasiėmė blizgantį juodą akmenį, "Sienų atvėrimo" eliksyrą ir nedidelį veidrodėlį. Tauškalė šiuos daiktus pasirinko ne šiaip sau, būdą kaip pasikalbėti su vėlėmis mergaitė sužinojo iš savo pamišusios dėl dvasių draugės klastuolės. Nors ir kaip keistai galėtų nuskambėti, kad grifė draugauja su klastuole. Ji mergaitei papasakojo kai kartą tai buvo pamėginusi ir jai pavyko. Tik sakė niekam nesakyti, ypač profesoriams. Sakiusi, kad gali susilaukti bausmės. O čia Ginta pati tai daro pamokoje, profesorės akivaizdoje. Ir už tai gaus taškus...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Ginta Tauškalė »

*

Morgan Mara Swan

Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #33 Prieš 7 metus »
Morgan pastebėjo visus einant link spintos, pilnos įvairių svarstyklėlių, pakabučių, brangakmenių ir kitokių daiktelių, sugebančių prikviesti vaiduokliukus ar poltergeistus, vis nerandančius ramybės dėl prakeiktų vaikigalių, bandančių juos prišaukti. Mergaitė ramiai pakilo ir žengė porą plačių žingsnių link spintos, mikliais judesiais čiupo pirmus du pasitaikiusius daiktus ir keliavo savo suolo link. Pavyko prigriebti pakabutį su peridoto akimi ir kažkokią neaiškią knygą, padedančią naudotis svarstyklėmis sielų iškvietime. Whatever, vis tiek nenorėjau trukdyti žmogui. Klestelėjusi suolan ši atsivertė knygą ir ėmė analizuoti tekstą, bandydama kažką pritaikyti pakabučiui.

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #34 Prieš 7 metus »
 Klastuolė dvasios nematė ir net negirdėjo. Užtat jautė jos artumą, girdėjo sielos alsavimą. Jai to užteko suprasti, kad kol ji galvojo klausimus, vaiduoklis niekur nedingo.
 Jai pasidarė įdomu, kodėl ji nemato dvasios. Kiek pasvarsčius nutarė, jog geriausia to paklausti paties vaiduoklio. Parašė:
Benai, kodėl aš tavęs nematau? Negi vaiduokliai neturėtų būti matomi?
Kaip ir anąkart, turėjo kiek palaukti, kol vėlė jai atsakys. Pergamento lape lėtai išsiraizgė atsakymas:
Dauguma taip. Tačiau aš buvau labai jaunas, vos atvykęs į Hogvartsą vaikas, kai miriau, dėl to mano vėlė yra silpna.
Vienuolikmetė niekaip nesuprato, kaip amžius gali sietis su vėlės jėga ir ką iš viso tai reiškė, bet nenorėjo pasirodyti kvaila, tad nusprendė, jog į tai pasigilins vėliau.
Ar nėra jokių būdų tavęs pamatyti? Kažkaip keista bendrauti su kažkuo, ko net nematau.
Šįkart atsakymo teko luktelėti žymiai ilgiau. Po keliu minučių mergytė perskaitė:
Yra, tačiau tu kol kas tam per jauna. Galbūt po kelerių metų... jei vis dar norėsi.
Mergytė prisižadėjo sau, kad norės ir nepamirš Beno. Po minutės jis dar parašė:
Sakei, nori bendrauti. Apie ką?
Dalli susimąstė. Iš tikrųjų nebuvo kažko, ką labai trokštų sužinoti iš mirusio vienuolikmečio berniuko, bet... Mažytei atrodė nemandagu tą pasakyti dvasiai, tad greitai susigalvojo klausimą.
Gal gali papasakoti apie Hogvartsą? Tą Hogvartsą, kuriame mokeisi tu.
Atsakymo nebuvo dešimt minučių. Mergaitė jau išsigando, kad paklausė kažko, ko jai nedera žinoti ar klausti ir dvasia supyko, tačiau kai ji jau norėjo kviestis mokytoją pagalbon, iš lėto atsirado Beno atsakymas:
Tai buvo seniai. Aš į Hogvartsą atvykau 1940 metais, rudenį, toks pat pirmakursis kaip ir jūs. Jei gali susieti datas, turėtum suprasti, kad tuo metu vyko karas. Tačiau Hogvartsas ir tuomet buvo apsaugotas nuo Žiobarų. Mokykloj buvo ramu, gražu. Pamokos vyko įprastu ritmu (bent jau tiek įprastu, kiek tai įmanoma burtų mokykloje). Turėjome puikius profesorius, apie daugumą jų tikriausiai esi girdėjus. Hogvartsas nepasikeitė. Čia negalima naudotis technologijomis, kurių, kiek žinau ir esu girdėjęs, dabar pilna, tad laikas čia lyg sustingęs.
Mergaitė įdėmiai perskaitė atsakymą. Susimąstė. Jeigu mokykla buvo apsaugota.. kas tada nutiko su Benu?
Ar galėčiau paklausti...
Dallifrėjai dar nebaigus rašyti, atsirado atsakymas.
Klausk drąsiai.
Klastuolė suabejojo. Ar galima klausti tokių dalykų? Tačiau berniukas jau seniai miręs, turbūt ne kartą girdėjo tokius klausimus.
Jei čia negalėjo patekti Žiobarai, tai kaip tada... mirei?
Atsakymo vėl teko palaukti.
Taip, Žiobarai negalėjo. Ir Jungtinės Karalystės bombardavimas nepadėjo. Tiesa, prieš karą Žiobarai mokyklos vietoje matė ne griūvėsius, o apleistą, vaiduoklių pilną tvirtovę. Tačiau ir tarp burtininkų buvo išdavikų. Prieš pat Kalėdas, kai visa mokykla ruošėsi priimti vaikų tėvus - važiuoti atostogų būtų buvę pernelyg pavojinga - vienas juodasis magas kerų pagalba paskleidė nuodingas dujas pilyje. Tą naktį žuvo daugybė burtininkų, Hogvarsto mokinių ir jų tėvų.
Baigusi skaityti, mergaitė įsiklausė į tylą. Taip, tylą. Ji jau nebegirdėjo berniuko alsavimo, nebejuto jo. Supratusi, jog pokalbis baigtas, pakėlė ranką, rodydama mokytojai, kad jai pavyko. Po akimirkos ėmėsi antros užduoties - sėdo aprašyti būdą, kurį naudojo susisiekti su dvasia.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Dallifrea Galdievette »
credo solo in te grande amore

*

Morgan Mara Swan

Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #35 Prieš 7 metus »
Morgan rūpestingai vartė puslapius, vis ieškodama tos vienintelės eilutės, kuri tiksliai nusakytų, kaip pasikalbėti su dvasia, tačiau, pasirodo, visa ta knyga buvo pilna neaiškių išvedžiojimų apie kažkokį būrimą su svarstyklėmis ir visiškai neatitinkantį pavadinimo. Galiausiai užtrenkusi knygą ir ją pastūmusi į šoną, į ranką atsargiai paėmė grandinėlę su mažute peridoto akute ir stipriai ją suspaudė delne. Kai pagaliau atleido kumštį, pastebėjo peridotą keistai blykčiojant, bet tiesiog tą pakabutį nutėškė ant stalo, nusprendusi, kad tai šviesos žaismas ir visas tas būrimas yra nesąmonė, kol išgirdo švelnų balsą, aidintį galvoje. Skaudėjo. Šitas žodis dar ilgai aidėjo jos galvoje, akys užtemo, o gerklėje užstrigo stambus gumulas, dėl kurio negalėjo šnekėti. Alio? Švelnus balsas pasikartojo, o Morgan pagaliau nusprendė atsakyti kažką.. lyg ir.. mintyse?
Kas tu? nuaidėjo galvoje ir trečiakursė apgailėtinai ilgai laukė atsakymo.

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #36 Prieš 7 metus »
Ginta veidrodį pasidėjo ant suolo galo, o akmenį šalia savęs. Na ką gi, pradedam,- ir Tauškalė pasiėmė eliksyro buteliuką. Prieš tai dar po akmens pasidėjo popierinių servetėlių, kad nesušlaptų stalas ir užpylė ant juodojo akmens eliksyro. Akmuo pradėjo garuoti, aprasojo šalia stovintis veidrodis.
- Dvasios ar čia jūs?
Nieko. Ginta pakartojo dar kartelį:
- Dvasios ar čia jūs?
Ant aprasojusio veidrodžio atsirado užrašas, lyg nematoma ranka būtų jį užrašius. Veidrodyje matėsi žodis: Taip. Trečiakursė negalėjo patikėti, ji kalbasi su dvasiomis!
- Ar jūsų daug?- pagaliau sugalvojusi ko paklausti tarė Ginta.
Ir vėl tas pats. Aprasojus veidrodžiui pasirodė žodžiai: ne, aš viena.
Prisiminusi ką sakė profesorė Tauškalė pakėlė ranką norėdama, kad ji ateitų.

*

Morgan Mara Swan

Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #37 Prieš 7 metus »
Ir apgailėtinai ilgai to atsakymo nesulaukė.
Morgan drebančiomis rankomis atsargiai paėmė trapų pakabutį ir pastebėjo, kad peridotas įskilęs. Šis gulėjo trečiakursei ant delno, o grandinėlė tekėjo pro pirštus žemyn. Mergaitė beveik jautė, kaip peridotas trūkinėja ir pabandė stipriau suimti pakabutį, tačiau tai nepagelbėjo. Pakabutis toliau sėkmingai trūkinėjo, kol liko dar truputis ir jis būtų skilęs į daugybę daugybę šviesiai žalių šukelių. Aš peridoto dvasia? Balsas trūkinėjo kaip ir tas akmenėlis dar prieš akimirką, šokčiojo ir vis nutildavo, ir sakinys vis pasikartodavo ir vis kitaip persikreipdavo, kol paskutinis sakinys tapo ūžimu ir ošimu viename ir nutilo. Dvasia? Švilpiukė nutarė klausti kuo trumpesnių klausimų, kad greičiau sulauktų trumpesnių ir aiškesnių atsakymų, kurie pasako daugiau, nei ilgi išvedžiojimai ir pilstymai iš kiauro į kiaurą. Dvasia, balsas atrodė labai išdarkytas ir žemesnis negu tada, kai akmenėlis dar nebuvo suskilęs. Dvasios irgi miršta, tiesa? Kaipmat sulaukė vieno žodžio atsakymo: Aha. Morgan išmąstė tik vieną dabar galvoje kirbantį klausimą: Kaip tu mirei?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Morgan Mara Swan »

*

Neprisijungęs Elizabeth Luanna Maier

  • Juodosios magijos specialistė
  • ***
  • 83
  • Lytis: Moteris
  • I run rivers in rain
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #38 Prieš 7 metus »
Pastebėjusi kai kuriuos mokinius kilstelint rankas aukštyn, Elizabeth tyliai pravėrė gilų stalčių, primenantį narvelį be stogo, ir atsargiai ten patupdė Bethę, prieš tai dar paglosčiusi jos mažą galvytę. Profesorė pakilo iš krėslo, pasitaisė suknelę ir lėtai žingsniavo link klasės galo. Sustodavo prie kiekvieno iš ją kvietusių mokinių ir šypteldama linktelėdavo galvą, jei vaikui išties pavyko prašnekinti dvasią. Kitiems šiek tiek padėdavo: į nebendradarbiaujančias vėles įsmeigdavo nepiktą, bet rimtesnį ir atlaidumo prašantį žvilgsnį, dar kitiems patardavo. Galiausiai baltaplaukė sustojo klasės gale neužstodama spintos su reikmenimis, jei dar kam nors ko nors būtų prireikę. Apsidairė po kabinetą: visi mokiniai, regis, buvo užsiėmę, ir merginai atrodė, jog jos pirmoji pamoka pavyko visai neblogai.
- Greit nuskambės varpas, - galiausiai prabilo profesorė. - Kurie spėjote aprašyti darbą, lapus ar sąsiuvinius padėkite ant mano stalo. Žinoma, nepamirškite užsirašyti.
Elizabeth grįžo į klasės priekį, ir stovėdama nugara į lentą akimis ir malonia šypsena išlydėjo išeinančius mokinius ir palinkėjo jiems geros dienos.

((Užduočiai pabaigti dar turite laiko iki rytojaus, maždaug 18 valandos. Detaliai čia darbo aprašyti nereikia, tam sukursiu atskirą namų darbų užduotį.))
glaciers melting in the dead of night
and the superstars sucked into the supermassive

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Pirma pamoka visiems kursams
« Atsakymas #39 Prieš 7 metus »
Mokytojai vaikščiojant tarp suolų, grifiukė jautėsi abejinga viskam, kas vyksta klasėje. Galvoje vis dar sukosi pokalbis su Tara. Mergaitė iš visos širdies tikėjosi, kad su šmėkla dar pavyks susitikti ir pasikalbėti.
Išgirdus mokytojos paliepimą padėti ant stalo darbus, Caroline kiek nuliūdo. Net nežinau ko tikėjaus. Kam dar mokytoja gali liept rašyti, jei nenorės patikrint. Tik kad... Atiduoti darbą - tai beveik tas pats, kas galutinai atsisveikinti su Tara. Caroline dar kart persiskaitė savo rašinį, kai kur pataisydama ir šį tą pridėdama. Galiausiai, kai buvo visiškai patenkinta, mergaitė išsitraukė mėgstamą plunksną ir užrašė lapo apačioje "Caroline Wilding, Grifų gūžta, 1 kursas". Užrašiusi lėtai nužingsniavo klasės priekin ir padėjo savo pergamento skiautę profesorei ant stalo. Grįžusi mergaitė pasiėmė krepšį, bet kaip susižėrė į jį daiktus, ir, palinkėjusi mokytojai geros dienos, išlėkė lauk,
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".