0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #15 Prieš 13 metus »
   Profesorė basomis kojomis ėjo per smėlį. Buvo vakaras, saulė per dieną spėjo įkaitinti smėlį. Rankose laikydama basutes, ji mintimis vis nušoka į kovą. Viena aišku, ji kovos su Mery prieš Rosą ir Shaną.
   Galiausiai, akis nudebusi į žemę, smėlis pasibaigė, artėjo akmenys. Mažyčiai akmenukai dar buvo nieko, tačiau per didesnius eiti noro nebuvo. Bet kur jau trauksies...
   Žolytė glostė basas QQ kojas. Vėsi, minkšta žolė... Beeinant ant medžio ji pamatė figūrą. Beždžionė? Iš kur? Tačiau priėjus arčiau ji išvydo savo partnerę Mery.
- Sveika. Pasiruošusi kovai?,- paklausė, žvelgdama į dangų.
   Žinoma, QQ rankoje laikė lazdelę. Dėl viso pikto...

*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #16 Prieš 13 metus »
Rosa visa dainuodama ėjo smėliu kuris vedė pas priešininkes.
- Let the rain fall down,and wake my dreams.Let it wash away.My sanity.'Cause I wanna feel the thunder, I wanna scream,Let the rain fall down,I'm coming clean, I'm coming clean – dainavo. Išgirdusi šią dainą iš radijo imtuvo, ji visą dieną dainavo, dainavo…Trūko tik melodijos, kuri atitiktų šią dainą. Ooo taip..
Rosa kaip ir kitos priešininkės turėjo lazdelę. Ji vos nepamiršo, kad kabinete, it negyvas kačiukas guli ant stalo. Tik lipdama laiptais mažiau aukštu susiprotėjo, kad kišenėse jokios šilumos nesijuto. Vėl ji kankino kojas, kol nusigavo iki kabineto. Štai ir visa istorija.
Merline, saugok mane nuo burtų.Pasigalvojo Cherry. Dainos išgaravo, rūpėjo kokius burtus ji panaudos. Cruccio nelabai apsimoka, bet... gal?
- Labas vakaras. – pasilabino. Balsas šaltas. Tuomet ji pagalvojo Koks velnias neš ant šitos salos?. Tuomet kaip vaiduoklis ji prisitraukė nuo Qranės. Norėjo mažiausiai įsiklipti į šią košę.

*

rulonaS

Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #17 Prieš 13 metus »
  Kai visos atvyko, Mery džiaugsmingai suplojo delniukais.
  - Pradėkime kovą! - šis šūksnis, kaip nebūtų keista, nuaidėjo po visą salą. - Kas numirs, negaus sausainiukų. Tai tiek. - Ji šoko žemyn. Katė nebuvo, todėl nusileido ne ant keturių kojų, o ant sėdimosios kūno dalies. Susiraukusi atsistojo. Mamyte, skauda. Mergaitė džiaugsmingai nusišypsojo Qranei: - Sveika. Likime sveikos per kovą. Pulk ką nori ir kaip nori, tik ne mane. Kay? - Netoliese Mery matė kažką panašaus į žmogų. Viena ranka prilaikydama skrybėlę, kita iškėlusi lazdelę, profesorė nutapsėjo prie Rosos. Sustojo prieš jos akis. - Labas vakaras. - Renkamės burtą. Kad skaudėtų, skaudėtų ir labai skaudėtų... ilgokai svarstė Mery, spoksodama į lazdelę. Galiausiai apsisprendė.  - Aracus mexaret! Sectumsempra! Incarcerous! - Trys skirtingų spalvų žaibai nepaprastai greitai nuskriejo link Rosos.
  Mery, nesivargindama žiūrėti ar pataikė kerai, ar nepataikė, nubėgo link Shanos. Šiai tikriausiai neužteks tik kaulų panaikinimo, sužeidimų ir surišimo virvėmis. Tikiuosi, kad bent pasigailės mano kūno. Kitam sukurti reikėtų laiko. Laiko, kai bet kas gali užpulti besidarbuojančią mane. Galiausiai sustojo už kelių žingsnių nuo Shanos, iškėlė lazdelę ir savo nepaprastai erzinančiu ir garsiu balsu suriko:
  - Prirodio yxtramentus!

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #18 Prieš 13 metus »
Miur ramiai sėdiniavo ir stebėjo susirinkusias merginas. Visos atrodė rimtai nusiteikusios. Persimetusios keliomis frazėmis prasidėjo sumaištis. Shana nepastebėjo, kas puolė pirmas, tačiau žybsniai tiesiog akino. Sekundė viena, kita, o už nugaros pasigirdo balsas. Ir nieko gero nežadėjo. Bet nebūtų ji Kovotoja, jei ne mikli, kaip katė. Dar nespėjus ištarti paskutinio skiemens, Shana pašoko ant kojų, stryktelėjo ant turėklų ir peršoko per savo oponentę. Iš lazdelės išlėkę kerai dingo ežero atspindyje.
- Gero pasiplaukiojimo, - šyptelėjo mergina, nors Mery to ir nematė, ir stumtelėjo ją į gelmes. Išsitraukusi lazdelę dar šūktelėjo burtažodį:
- Chein!
Oranžinis tirštas dūmas turėjo apsivyti auką ir pavirsti tvirtomis grandinėmis. Perduok linkėjimus undinėms. Tačiau mergina žinojo, kokia klastinga pana yra ta lėlė, todėl šalia savęs iššaukė gynėją:
- Soncini, - ir pasirodė vilkas. - Žiūrėk, kad Hatred neišsisuktų.
Nusisukusi Miur vikriai prasmuko pro savo priešę/sąjungininkę ir užšoko ant žemiausios medžio šakos. Iš ten geriau matyti,o ir saugiau. Žybtelėjus akims, pasigirdo žodžiai nutaikyti į profesorę Moris.
- Furnunculus.. Reducto.. Stupefy.. - visai nenorėdama pasireikšti, tyliai ištarė ir iš lazdelės galo iššovė trys žaibai. Nesiruošdama likti vietoje, Miur užšoko aukščiau akimis vis stebėdama savo vilką, kadangi išlaikyti gynėją buvo labai nelengva. Nagi nagi, parodykit ką mokat, ir aš parodysiu ką turiu sukikeno nužvelgdama žaidimų aikštelę.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #19 Prieš 13 metus »
Profesorė nenorom turėjo įsilieti į kovą, kadangi link jos pradėjo skrieti pirmosieji nelabai draugiški kerai. Jie skriejo iš Miur lazdelės. Ilgai nelaukdama, ji prisiminė šauniuosius paprastuosius kerus.
- Protego.
Taip ji apsisaugojo nuo sustingdymo ir suskaidymo, tačiau vieni kerai ją vis tiek kliudė. Nieko nelaukdama, ir nenorėdama kęsti skausmo, tyliai, jog kitos neišgirstų šiek tiek virpančio balso, ji tepasakė:
- Finite Incantatem.
Gerai. Baigėm su ginyba, laikas prie atakos... Nukreipusi lazdelę į Miur, ji nusprendė atkeršyti:
- Vermiculus,Steleus
Neilgai laukusi, atsisuko į Rosą.
- Steleus,Tarantallegra, Titillando.



*

rulonaS

Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #20 Prieš 13 metus »
  Mery buvo įstumta į ežerą ir netgi surakinta grandinėmis. Kokia nepagarba vyresniesiems, pamanė grimzdama į ežero dugną. Ir dar kažkoks idiotiškas vilkas spoksojo į vargšelę Hatred. Mergaitė piktai iškišo liežuvį: "Neišdegs!". Vos nenusikando ilgo liežuvio, kai netikėtai dungstelėjo į ežero dugną. Tuoj padusiu, padusiu, uždusiu... mirsiu, nes nesu išsivirusi kito kūno... Arba nemirsiu. Profesorė vargais negalais, poros laisvų pirštų pagalba, nutaikė lazdelę į grandines. Ducklifors. Grandinė pavirto išsigimusia antimi, mergaitė vėl galėjo laisvai judėti. Ir dar vadinuosi transfigūracijos ase... et. Liko vilkas. Biče, kaip man tave įveikti? Gal... Expulso? Profesorė paleido sprogdinimo kerus į keistą padarą ir net nepasižiūrėjusi ar kerai suveikė ėmė skubiai kapanotis į viršų. Tai užtruko, nes dumbliai ir keisti, įkyrūs padarėliai vis painiojosi po kojomis ir rankomis. Mery pritrūko oro, todėl nejučia įkvėpė vandens. Nudegino plaučius. Gerai, kad vos už poros grybšnių buvo grynas oras. Mergaitė išnirusi ėmė kosėti, čiaudėti ir dar kartą kosėti. Kosčiaudėjo ilgokai. Galiausiai pasidarė geriau ir Mery savo juokingu plaukimo stiliuku pasiekė sausumą.
  Reik kaip nors žavingai atsikeršyti. Mery iškėlė lazdelę ir savo vaikišku balsiuku sušuko:
  - Fumos! - Iš lazdelės galo ėmė veržtis tiršti dūmų debesys. Greitai jie apgaubė visą salą. Mergaitė nieko neįžvelgė per dūmus, nebent savo nosies galą, bet ir tą sunkokai. - Homenum revello! - Mery, vedama lazdelės, apčiuopom ėmė eiti. Beeinant per spygliuotus krūmus profesorė pajuto skausmą kojose. Užuodė savo kraują, kuris galbūt traukė žvėris, galbūt gyvenančius šioje užmirštoje salytėje.
  Hatred skaudžiai atsitrenkė į medį. Lazdelė tempte tempė aukštyn. Mergaitė, pasikliaudama lytėjimo pojūčiu, surado pirmą šaką ir ant jos užsiropštė. Viena ranka stipriai įsitvėrė kamieno, nes labai bijojo nukristi. Kita ranka ėmė ieškoti antrosios šakos. Rado. Irgi užsiropštė. Lazdelė Mery rankose įkaito ir pasisuko kažkuria kryptim. Į žmogų, buvusį medyje dar prieš Merytei ten užsiropščiant.
  - Shaaana, čia tuu? - sukrizeno Hatred. - Inflamarae! Langlock! Locomotor Mortis! Rictusempra! Geriau jau būtum tu, Shana... Negi muščiau tokius nekaltus padarėlius kaip Rosytė arba Qranytė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Mery Hatred »

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #21 Prieš 13 metus »
Shana buvo labai susikaupusi. Jos varžovės buvo profesorės, kažkurių galų meistrės ir mergina negalėjo pasiduoti. Beje, ji turėjo kozirį.. Kerai, kuriuos pasiuntė link Moris, buvo atmušti, tačiau vis gi Shanai pavyko ją sužeisti. Tačiau tuo metu iš ežero iškilo Mery. Negalėdama persiplėšti per pusę, Miur vos spėjo sušukti:
- Protego! - saugodamasi nuo Moris kerų, bet taip žuvo jos vilkas ir porcelianinė lėlė pajudėjo jų link. Išsiblaškymas kainavo daugiau, kadangi varžovės kerai trenkėsi į šaką, ant kurios tupėjo ANJM profesorė ir ši staiga ėmė ir nulūžo. Iš netikėtumo Miur nė nespėjo surikti. Po ja pasitaikė kita šaka, tačiau nespėjusi sugriebti trenkėsi į žemę ir iš skausmo susiraukė. Be reikalo nesivoliodama Shana pašoko ant kojų, bet salą jau gaubė dūmai. Miur absoliučiai nieko nematė, bet čia ir pravertė jos puiki uoslė. Užsimerkusi mergina išsitiesė, nurimo ir  giliai įkvėpė. Jos, ar medžio, link judėjo Mery. Bet Shanos nuostabai ji nesustojo prie aukos, o ėmė lipti į medį. Kokio velnio? nesuprato, tačiau palikusi už nugaros Qrane ir Roza, ėmė sekti iš paskos - atgal į lapuotį. Kai Hatred sustingo, mergina išsitraukė lazdelę ir nusitaikė į tą vietą, iš kurios sklido stiprus kvapas. Tuo metu pasigirdo lėlės balsas.
- Shaaana, čia tuu?
Aš, bet ne ten, kur manai mane esant. Sensti, moterie šyptelėjo Shana. Staiga šalimais sužibo skirtingi žaibai, kurie nuskriejo kažkam į nugarą. Kam - didelė paslaptis..
- Geriau jau būtum tu, Shana... Negi muščiau tokius nekaltus padarėlius kaip Rosytė arba Qranytė.
- Tavo nelaimei, ten buvau ne aš, - tarė Miur ir šūktelėjo burtažodį. - Steleus!
Shana neleido visos krūvos: kam to reikia, jei nepataikai iš pirmo karto. Juolab, kai išvis nieko nematai. Nelaukdama, kol Mery atsigaus po nesėkmės, Miur nušoko ant žemės ir pasiruošė gintis arba pulti: priklauso nuo to, ką sumąstys jos priešininkai. Bėda, kad negalėjo naudotis rega, nes kartkartėmis vėjas nustodavo pūsti ir Shana likdavo pažeidžiama.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #22 Prieš 13 metus »
Kai dūmai apgaubė visą salą, nieko nebesimatė. Nors ne, QQ matė savo nosies gailuką. Gerai, jog bent kažką girdėti pavyko. Kerus, kurie skriejo Miur link, kaip suprato Moris, Shana atmušė.
- Velnias,- supykusi tarė.
Turbūt to vedina jos sąjungininkė paleido į ją kerus. Tikriausiai pamanė, jog tai Miur pyksta... Gerai, kad netoliese stovėjo jaunoji dama Cherry. Kerai sukeliavo jos link. Vargšelė. Tada QQ išgirdo kitos moteriškės balsą.
- Tavo nelaimei, ten buvau ne aš. Steleus!
Taip, ten Miur. Astronomikė atsisuko į tą pusę, kur buvo girdėti ANJM profesorės balsas.
- Arresto Momentum, Conjunctivitis.
Jeigu šie kerai pasieks Miur, mery galės ją sudoroti iki galo...

*

rulonaS

Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #23 Prieš 13 metus »
  Mery atsiduso. Padaras, buvęs medyje, kažkaip sugebėjo nušokti dar prieš Mery kerams jį pasiekiant. Negražiai žaisim tai negražiai... Ką jau bepadarysi. Hatred porą kartų nusičiaudėjo, bet po to smogė sau į nosį. Iš šnervių nuvarvėjo skystis, tekėjęs profesorės gyslomis. Čiaudulys nesiliovė. Mergaitė burbtelėjo kerų nutraukimo burtažodį ir taipogi nušoko žemyn. Čiaudulys išnyko kaip išnyksta Sneipas pamatęs šampūną.
  Kurgi ji.. Mery įnirtingai rausėsi savo apsiausto kišenėje. Po kelių minučių ištraukė tašę. Atidarė ir įlindo. Tašė užsisegė.
  Aksesuaro iduje buvo erdvus kambarys. Vietoj šviestuvo palubėj kabojo švytintis dujų kamuolys. Hatred pažvelgė į veidroduką, įtaisytą sienoje. Kūnas jau ėmė byrėti dalimis. Kažkur saloje profesorė pametė nosį, tris kairės rankos pirštus, porą dantų. Pilve žioėjo skylė, kurioje matėsi nevykusi žmogaus žarnyno kopija. Mery skausmingai susiraukė. Reik naujo, antraip greit nudvėsiu kaip šuo. Arba kaip kvaiša, kelis amžius užsiiminėjusi juodąja magija. Tinka abu palyginimai, antras netgi labiau nei pirmas. Gerai, susikaupkime. Hatred iš spintos ištraukė didelį katilą ir pusę jo pripildė vandens. Tuomet uždegė ugnį. Ėmė raustis spintoje. Surado geltonų plaukų peruką, dirbtines akis, akių spalvą keičiantį eleksyrą, didelį gabalą odos, butelį slibino kraujo, tris bjaurius stiklainius (juose buvo skystis, kuriame plaukiojo įvairiausi organai) ir žaislinį, vaiko dydžio (apie 130 centimetrų ūgio) skeletą. Viską sumetė į katilą ir truputį pamaišė. Tuomet padidino ugnį ir uždengė katilą keistu dangčiu. Ėmė eiti aplink katilą ir braukti lazdele per dangtį. Gergždžiančiu balsu kalbėjo burtažodžius, užkeikimus, šiaip maldas, kol galų gale, jai apėjus dvidešimtąjį ratą, Mery širdis sustojo. Mergaitės akys kurį laiką žvelgė į tuštumą, po to pasigirdo garsus, kančia persmelktas klyksmas. Iš niekur atsiradę milijonai šlykščių vabalų graužė Hatred kūną. Kai ji galutinai išnyko su visais vabalais, palikus tik drabužius ir lazdelę, katilo dangtis pajudėjo. Šį kartą naujo kūno virimas netruko kelias valandas. Geltonplaukė mergaitė, visiškai identiška vabalų sugraužtąjam Mery kūnui (tik vėlgi apie dešimt centimetrų žemesnė), išlipo iš katilo ir greit apsirengė tuo, kas voliojosi ant žemės. Pasiemė lazdelę ir kaukštelėjusi į kambario lubas (reikėjo pasilypėti ant katilo krašto, kad jas pasiektų), privertė atsisegti tašę ir išlipo laukan. Nešiojamą kambarį paliko neužsegtą (tam vargšeliui, kuris įlips, bus negerai, bet ką padarysi, toks gyvenimas).
  Nusprendė pirmiausiai pulti Shaną. Mergaitė tą ir padarė, kolegę rasti nebuvo sunku, nes dūmai jau buvo išsisklaidę. Merytė veikė greitai, kad nors šitie kerai suveiktų. Ji pribėgo prie Shanos ir bakstelėjo lazdele jai į nugarą. Sugargė:
  - Duro, ir užsikosėjo. Priepuolis buvo toks stiprus, kad Mery kažkurią minutę pamanė, jog iškosės plaučius. Bet kosulys aprimo ir profesorė nubėgo prie QQ. - Teta astronomike, jums viskas gerai? Tvirčiau susisupkite į paltuką. Glacius! - Iš lazdelės galo ėmė lėkti mėlynos šviesos pliūpsniai, šaldydami viską aplinkui ir kęsindamiesi užšąldyti Mery ir Qranės varžoves.

*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #24 Prieš 13 metus »
Rosai, nespėjus atsisukti kai į ją pašnairavo burtai. Į ją skrido burtai paleisdami Mery. Pirmo ir antrą ji spėjo pabėgti. O trečiam ji susipynė virvių pasakose.
 Kol ji su lazdele bandė atsilaisvint, kitos kovojo tarsi nematydamos jos. Rosai kaip visada nepatiko kai ją kažkas bandė rišti. Kol atsilaisvino, į ją skriejo naujoviški burtai.
Šaunu,supernova,durniška, kiek gi galima šokti? Paklausė savęs kai antras burtas pataikė tiesiai į galvą. Kojos pradėjo šokti taip greitai, kad tuoj pašokus paskaudo kojas. Šitaip jai besikraipant tretieji burtai pataikė į... kažką? Šitas negalėjo būti žiauriai įdomus, tad Rosa išgirdo savo vardą iš tranfū mokytojėlės.
- Netark mano vardo be reikalo ! – sucypė ji. – Levicorpus! Pašokim į dangų, brangioji. – tarė saldžiai ji Mery. Šitie burtai turėjo tiksliai pataikyti šitokiam žmogėnui.
- Furnunculus,Bombarda,Sustink. - tarė šituos burtus atronomikei QQ.
Spetaklis? Šaunu. pagalvojo ji. Ji atsipūtė ir išsibūrusi kėdę ji atsisėdo ant jos. Bet vėliau atitraukė kedę nuo kitų kolegų. Ne duok die, man į galvą kokie burtai pataikys.... Pagalvojo ji.

[[ Blyn, neteiskit manęs, kad norėjau išvykt į stovyklą. Ir už ne savo ne eilę ;Dd]]
((Mery: teisiu nebent už tai, kad ignoravai mano šaldymo kerus :-S))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Mery Hatred »

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #25 Prieš 13 metus »
- Viskas gerai, Mery,- šyptelėjo.
Ji norėjo šiek tiek ilgiau grožėtis nekokiu vaizdu, tačiau ji išgirdo balsą. Mergaitės balsą. Taip. Tai Rosytė. Vargšė mergytė... Užuojauta jos artimiesiems... Dar vaikystės traumą gaus...
- Ir vėl Furnunculus? Jos visai manęs nesigaili,- pavartė akis. - Protego!,- visi Rosos paleistieji kerai atsimušė į visų mylimąjį skydą.
- Ką dabar gi man daryti, kad Rosytę nuskandinti?...- tyliai niūniavo profesorė.
Neilgai mąsčiusi, ji nukreipė lazdelę į tą vietą, kur turėtų būti Rosytė.
- Brangioji, laikas tau,- šyptelėjo. - Incarcerous, Inflamarae, Levicorpus!

*

rulonaS

Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #26 Prieš 13 metus »
  Mery buvo nepaprastai permainingos nuotaikos žmogus. Pataikius kerams ji pakilo į dangų ir kurį laiką kybojo stebėdama kolegas. Tuomet lazdele panaikino Rosytės kerus ir grakščiai nušoko žemėn. Greitai nutapsėjo iki Rosytės ir be jokių mandagių atsiprašymų (žiobarų etiketo barbarė Hatred neišmanė) spyrė kolegai į galvą. Kaip ji tai padarė, didi paslaptis. (Pasinaudojo palankiom oro srovėm, kurios nė dvidešimt kilogramų nesveriantį kūnelį nunešė viršun). Kai vėl pajautė tvirtą žemę po kojomis, įbedė lazdelę į vieno žmogaus alaus presą ir nusišypsojusi savo kraupiai vaikiška, vaikiškai kraupia šypsenėle mintyse subambėjo visą virtinę burtažodžių, su didele neapykanta skirtų Rosytei Vyšnytei: Crucio! Duro! Furnunculus! Mimblewimble! Sectumsempra!
  Per visą sumaištį kažkur dingo jos nuostabi, dryžuota skrybėlė. Merytė nesunkiai ją susirado ir užsidėjusi kurį laiką stovėjo. Laukė. Laukė, kol nukrito ranka. Kairė. Negerai, negerai. Kerais prisitvirtinusi mirtinai svarbią galūnę, profesorė nubėgo kiek tolėliau, šaldydama slalą. Tačiau sulyg kiekvienu kerų žybsniu vis labiau seko jėgos. Man nedaug liko gyventi. Nepaisant to, kad jau pragyvenau kokias keturias kartas. Neskaičiuoju. Ir vis dar neturiu anūkų, nei proanūkių, nors gal... Gal turiu? Būtų įdomu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Mery Hatred »

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #27 Prieš 13 metus »
Kova įgavo pagreitį ir aplink virė tikra sumaištis. Kerai skraidžiojo iš vienos pusės į kitą ir jei ne išskirtinės asmenybės, tiesiog švytinčios skirtingomis auromis, išvis nebūtų įmanoma atskirti kur priešas ir kur savas.
Kai Shana stovėjo ant žemės iš tolėliau pasigirdo balsas ir orą perskrodė keli žaibai. Vienas jų, kaip bebūtų neįtikėtina, kliudė Miur ir ji persivertusi ore krito ant žolės. Kraujas nutekėjo šviesia oda, bet profesorei vienodai rodė: dar ne tokių žaizdų yra turėjusi. Jos laimei netikėtų puolimų į jos pusę nebebuvo. Tuo metu viskas aplink pradėjo šalti ir Shanai teko šiek tiek pajudėti, kad neliktų įkalinta Mery kerų. Kad jas kur galas. Taip norėtųsi sukapoti į gabaliukus, bet būtų nesąžininga jų atžvilgiu. Velniop tą, kuris sugalvojo garbės kodeksą.. Ji matė, kaip priešininkės užpuolė Rosa, bet Miur nesiruošė vaidinti didvyrės ir kaip idiotė mestis jos gelbėti. Kaip nors apsigins pati.. O štai ir mano marionetė kreivai šyptelėjo ir užėjo žaviajai Mery už nugaros.
- Matau galūnės krenta. Kaip nemalonu, tiesa? Įdomu ar ilgai galėsi kautis?
Shana paslėpė lazdelę ir iš kojos kirto merginai per liemenį. Lyg ir kažkas trakštelėjo, o gal tai šalčio apimta sala barška, bet mergina nesiruošė ilgai terliotis su Hatred, todėl vėl pasiėmusi lazdelę švystelėjo kelis kerus į Moris pusę.
- Laikas atsilyginti už žaizdas. Rictusempra!
Kol oranžinis žaibas lėkė link varžovės, Miur nesnaudė ir pasekė iš paskos. Qrane turės naudoti arba Protego, ir Shana galės smogti arba pasitrauks, bet ar spės paleisti savus kerus..

*

Neprisijungęs Rosa Fabes

  • VI kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #28 Prieš 13 metus »
Rosa sedėdama savo kėdėj, pajuto, kad į ją skrenda kažkokie burtai. Dėl viso pikto ji atsistojus suriko : Protego! ir visi burtai atsidaužė į skydą. Cha, Qrane,manei, kad aš beginklė? pagalvojo ji pašišaipydama. Pagaliau Shana atsigavo, tačiau  Mery vis dėl to susirado naują auką – Rosą. Prisimerkdama šviesoje vos pamatė kerų spalvas. Ji neabejojo, kad čia buvo minties kerai [pamiršau kaip ten tas vadinos :S].
- PROTEGO,PROTEGO,PROTEGO. - suriko ji. Kerai kaip mat atsidaužė. Tačiau Mery pribėgo prie jos ir trintelėjo į galvą. Pasigirdo : Trinkt ir Trekšt. Tai pranešė, kad kažkas lūžo. Tačiau niekas neskaudėjo. Nusistebėjo savim. Tačiau nusprendusi, kad taip nepaliks, ji riktelėjo :
- Aracus mexaret,Arresto Momentum - šitie buvo skirti Mery ir QQ.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #29 Prieš 13 metus »
Qrane besisukiodama įvykių sūkuryje pamatė į save lekiantį oranžinį žaibą. Ji staigiai pasitraukė, tad baisuoklis žaibas jos nesužeidė. Kol ji išsisukinėjo iš Shanos kerų, iš kitos pusės parėjo dar keletas kerų. Deja, šį kartą Qrane taip apsukriai nebeapsisuko, tad Rosos kerai ją išmušė iš vėžių, tačiau iki to laiko ji spėjo ištarti vienerius kerus, skirtus Rosai:
- Avada Kedavra!
Ir tai ji teištarė, nes sukniubo ant žemės netekusi kaulų. Yey! Guliu čia sau linksmai be kaulų. Kaip būtų fainai, kad mane kas nužudytų. Tada būtų kietai

[[žmonės, nukillinkit mane. Būtų didelis dėkuj]]