0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 259
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #435 Prieš 2 savaites »
Zwei įbedė žalias akis į Klarė, kurios veidas minutei apsiblausė kažkokia neapsakoma širdgėla. Jaunuolis iš tikrųjų nesuprato, ar tai tiesiog PMS simptomai, ar iš tikrųjų grifiukę kažkas kankina, bet šitą momentą jis užfilsavo. Kažkuriuo metu tikriausiai reikės paklausti, nes nuotaikos paprastai be priežasties nesikeičia. Nebent PMS.
- Na žinai, galiu tave išgelbėti. Duosiu savo pavardę ir nebebus KKK! - Zwei nusijuokė žiūrėdamas kaip reaguos grifiukė, o tuo tarpu jo skruostuose įsirėžė džiaugsmo duobutės.
Klastuolis tikėjosi, kad neperžengia ribos, nes nenorėtų, kad jo skruostą puoštų raudonos Klarisos pirštų žymės. Tačiau jeigu jau už pirma pasiūlymą prisėsti negavo per kuprą, negaus galbūt ir dabar.
Zwei kiek nuraudo, kai grifiukė aptarinėjo jo ūgį, tačiau jis žinojo, kad yra ganėtinai aukštas, ganėtinai neblogo sudėjimo. Mat uz jo buvo galima pasislėpti kaip už mūro sienos. Na, arba tiesiog kaip už didesnio padaro.
- Kodėl apsiriboji vien drakonais? Gal aš noriu būti banginio kūdikis. - vėl džiaugmo duobutės pasirodė Zwei veide.
- Eeeeech, palauk, pabendrausi su manimi ilgiau, galiu labai nepatikti. Žinau, kad nesu stereotipinis klastuolis, bet klastuolis. Savų pričiūdų visgi turiu. Nori apie tai daugiau sužinoti? Tik po šios reklamos. Arba kada nors gyvenime pati pamatysi, net neabejoju tuo - šyptelėjo žaliaakis. - Nors žinai, visi mes galim būti klastuoliai, tik kiekvienas pasirenkame savo kelią.
Zwei tikėjo, kad visada gali pasirinkti, koks burtininkas esi, nepriklausomai nuo koledžo ar mokyklos. Nors pats trejus metus mokėsi Durmštrange, paskui pateko į Klastūnyną, tačiau pats menkai jautėsi panašus į daugumą elito vaikigalių. Tačiau visgi savo velnių jaunuolis turėjo nemažai.
Klarisai užsiminus dėl stiprybės, Zwei nesikuklindamas sugriebė grifikę už liemens ir abu nuvirto ant sėdmaišio. Vokitukui buvo keista, kad tokia šilta būtybė sėdėjo jam ant kelių ir jo kūnas nė kiek nesikuklindamas traukė šilumą iš jos drabužių. Bijodamas, kad mergina sušals, Zwei sugriebė savo striukę ir dar ją apklojo, o po to apsvijo jos liemenį rankomis.
- Žinau, kad šitam burbule gali būti šaltoka, bet nesušalsim gal - Zwei šyptelėjo, bet nė pats nepajautė, kaip išraudo jo sruostai ir kaip tankiai tiksėjo jo širdis. Jau seniai kraujas taip nebuvo varinėjamas po jaunuolio kūną.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)

2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Prisijungęs Klarė Konė Karter

  • V kursas
  • *
  • 389
  • Taškai: 212
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #436 Prieš 2 savaites »
- Kol apsiriboju Klare, būna tik dvi K raidės. - Grifė juokėsi, tačiau skruostai buvo tokie raudoni, jog turbūt sprogtų greičiau, nei pasiektų dar didesnį raudonį. - Tokiam pasiūlymui apsvarstyti reikia daugiau nei penkių minučių.. - Šie žodžiai privertė žaliaakę jaustis kiek nejaukiai, tačiau ji neketino pasiduoti emocijoms. Nuotykis, nors ir šiek tiek kitoks, nei buvo pratusi buvo pradėtas. O nuotykius reikia užbaigti.
Penkiolikmetė apsidairė, tarsi atsargus paukštelis, tikrindamas ar netaps apkalbų grobiu, jei kas netyčia užsuktų į ežero pakrantę, čia nebuvo vietos pasislėpti, tačiau rodos visi kiti liko pilyje. O ji nesigailėjo išėjusi į lauką, čia jau buvo pakankamai šilta.
- Banginis? - Vėl prapliupo juokais. Mergaitę nebuvo sunku prajuokinti, tačiau dabar nuo nuoširdaus juoko jau skaudėjo strazdanomis, tarsi cukraus pudra padengtus skruostus. - Dėl to ir atėjai čia, prie ežero? Traukia prie vandens? - Leido šiek tiek pasišaipyti. Juk pats prisiprašė, ban-gi-nio kūdikis. Jau turės pravardę. O spėjant apie tai, kaip žaliaakė spindinčiomis akutėmis ėmė erzintis, buvo suprantama, jog jautėsi pakankamai jaukiai.
- O ką tu žinai? - primerkė akis, trumpam mintyse apžvelgdama savo pačios charakterį. Nebuvo kažin kokia blogiukė, bet dovanos kaspino iš pažiūros mielai penktakursei tikrai neužriši. - O reklamas dabar net žiobarų telikai prasuka... Jos neįdomios ir priverčia perjungti kanalą.
Klarė bandė išlaikyti rimtą miną, tačiau vos tik pakėlė akis šiek tiek aukščiau, nei įprastai leido jos ūgis,  negalėjo susilaikyti nesuprunkštusi. Ką aš čia dabar kalbu, lyg sesuo nuokvanka.
Karter kiek nusuko mintis į metais jaunesnę seserį ir to pakako, kad klastuolio veiksmas taptų bent šiek tiek netikėtu. Netekusi pusiausvyros, kurią garantavo kojos, dabar jau nesiekiančios baltos pusnies, įsitvėrė į klastuolio rankas, kurios šiuo metu jau gana tvirtai apsivijo per storą striukę gerokai išsipūtusį liemenį.
Raudonis nedingo iš skruostų, tapdamas vieninteliu ženklu, jog Klarei nebuvo įprasta įsirangyti ant kieno nors kelių, kaip kokiam švelniakailiui katinui.
- Nešalta, - pratarė gana tyliai. Tačiau garsiai kalbėti nebereikėjo, kai buvo taip arti. Nors vienas ištartas žodis nuskambėjo labiau apie keistai kutenančią šilumą, sklindančią iš jos pačios, nei apie žiemišką orą aplink, grifiukė kalbėjo net nesusimąstydama, jog galėtų būti kitaip.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 259
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #437 Prieš 2 savaites »
- Na, žinai, man kas nors pasiūlytų paimti kažkieno vardą, tai tikriausiai nesudvejočiau. Dėl pavardės nežinau, bet dėl vardo, tai tikrai -  numykė klastuolis, vis dėl to galvodamas, kad galbūt jo juokas apie pavardės keitimą buvo jau šiek tiek per daug. Juk jie pažįstami vos kokias dvidešimt minučių.
Klastuolis apžiūrėjo kiekvieną grifiukės detalę - tiek jos švelnias žalias akis, tiek kaštoninius plaukus, šviesią odą, kiekvieną strazdanėlę. Jaunuoliui Klarė atrodė kaip sapnas, kurs tuoj baigsis. Vokietukas net gnybtelėjo sau, nes iš tiesų galvojo, jog tai tik sapnas. Bet visgi skausmui perbėgus per kūną, Zwei suprato, kad tai arba sapnas su specialiaisiais efektais, arba realybė. Bet kokiu atveju, jaunuolis nusprendė plaukti pasroviui ir pažiūrėti, kur ši pažintis nuves.
- Na, nežinau kaip banginiai susiję su užšąlusiu ežeru, bet atėjau, matyt lobių ieškoti ir pasirodo, kad radau - jo toks pasakymas tikriausiai nuskambėjo kaip pataikavimas, tačiau Zwei iš dalies kalbėjo pusiau juokaudamas, pusiau rimtai.
Tolumoje matėsi miškas, kuris buvo pilnas apnuogintų medžių. Tik vienintelės kelios eglės buvo prisidengusios savo šakas riebiom sniego ir žalių spyglių skarom. Zwei galvojo, kad vasarą kada nors nusives ten Klarisę ir pamokys kaip medžioti. Žinoma, jeigu ji neišsigąs šio žiauraus užsiėmimo.
- Na, nėra taip ir blogai. - šyptelėjo klastuolis, išmeigdamas akis tiesiai į Klarę. - Bet tik dabar supratau, kad tavo plaukai ne tik gražūs, bet ir ganėtinai.... Ummm... plaukuoti.
Zwei iš burnos išsitraukė kelis plaukus, kurie prilipo jam prie lūpų ir gražiai vėl sustatė juos atgal į vietą. Mat nujautė, kad jeigu ilgiau taip sėdės, tikriausiai teks surišti jos plaukus, nes kitaip gyvenimas tikrai pataps sunkesnis.
- Bet tu labai lengva. Aš likau įžeistas, kad 'mano stiprybę' reikės išbandyti - Zwei apsimetė kiek supykusiu ir įsižeidusiu, patempė kiek lūpą, tačiau vis tiek nenuleido žvilgsnio nuo grifiukės, kuri saulėje tiesiog švytėjo.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)

2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Prisijungęs Klarė Konė Karter

  • V kursas
  • *
  • 389
  • Taškai: 212
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #438 Prieš 2 savaites »
- Girdėjau pakeičiant vardą pasikeiti ir pats. - Susimąstė Klarė, net nemirksėdama žvelgdama Zwei į akis. Nors pažinojo jį tik kelias savo gyvenimo akimirkas, tačiau rodos vardas puikiai tiko ir nereikėjo jo keisti. - Nežinai ką prarasi atsikratydamas vardo.
Smulkių penkiolikmetės rankų pirštai pynėsi tarpusavyje. Taip visada nutikdavo, kai žaliaakė nežinojo kaip elgtis toliau. Nenorėjo per daug kalbėti, nenorėdama pasirodyti kvaila ir naivi. Ore galėjai justi šiokią tokią įtampą, ne tokią, kaip pamokoje, tikintis, jog profesorius vis dėl to nepakvies atsakyti, tačiau keistą, dar niekada gyvenime nejaustą. Nors kieme buvo šalta, Klarė jautėsi apsivilkusi per šiltai, kol nestipri įtampos srovelė tekėjo drabužiais apsuptu stuburu.
- Banginiai paprastai plaukia, o ne kalbasi su strazdanotomis paauglėmis ant kranto. - Kalbėjo vartydama akis. Šis įprotis galėdavo pribaigti penkiolikmetės mamą, tačiau ji nesiruošė jo atsisakyti, tai buvo įprasta, kaip kvėpuoti.
- Mano plaukai yra didelė gamtos išdaiga. Jei dabar juos nukirptum iki čia, - žaliaakė per storą striukę vos galėjo sulenkti ranką parodydama į nugarą, - jie ataugtų per mėnesį, jiems aš tarsi belaisvė.
Vos tik ištarusi žodžius pasigailėjo, veidas vėl paraudo kaip rausdavo tik labai netikėtais momentais. Buvo smagu būti čia, prie ežero, kalbos apie plaukus atrodė kvailos, nors šie turbūt ir išskyrė mergaitę iš kitų. Hogvartse per tiek metų nesutiko nė vienos kitos, kurios plaukai beveik siektų kelius.
Prisitraukusi garbanas Klarė atitraukė ant riešo dėl drėgno oro jau spėjusią prilipti gumutę. Neatsispyrė norui pasimaivyti prieš klastuolį, todėl surišta uodega greit vėl išsidraikė ir juokdamasi Klarė sudėjo nepaklusniuosius į kapišoną.
- Dabar geriau? - Pratarė išsišiepusi, kaip Češyro katinas. Įsmeigtas žaismingas žvilgsnis tarsi neleido nusileisti panašaus atspalvio akių savininkui.
- Lengva? - Klarės antakiai pakilo. - Aš mėgstu sportuoti, dėl to esu sunki. - Užginčydama juokais vaikino patemptą lūpą iškėlė sulenktą ranką į orą, tarsi koks žiobarų kultūristas. Tačiau supratusi, jog per storą striukę nieko nesimatė, prapliupo juoktis, tarsi kas būtų į ją nutaikęs pačius stipriausius juoko kerus.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Zwei Eberhardt

  • VI kursas
  • *
  • 259
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • No comments
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #439 Prieš 2 savaites »
- Na, bet iš kitos pusės nežinai, ką gausi pakeisdamas vardą. Gal išvengsi labai baisaus likimo, galbūt gausi kažką labai baisaus. Man įdomu, ar tai įmanoma apskaičiuoti matematiškai - kiek susimąstė Zwei, tačiau po to pagalvojęs, kad gali neblogai nusipaistyti kiek įraudo ir nutilo.
- Jeigu žavos strazdanės, tai kodėl gi nesustojus ir nepakalbinus - Zwei mirkelėjo vieną akį grifiukei, stebėdamas jos reakciją.
Tai buvo lyg mažas testas ir provokacija, norint pasižiūrėti, ar ji atsakys tuo pačiu, ar užpyks ir nueis, ar tiesiog apsimes, kad nemato.
- Tai jeigu taip greitai auga, galima plikai nuskusti. Tada kokius du mėnesius nereikės rūpintis. - Zwei šyptelėjo tokia nusidėjėlio šypsena, ir jau laukė pačio blogiausio atsako iš grifiukės už šią idėją.
Jaunuolis džiaugėsi kiekviena sekunde su Klarisa. Tačiau greitai jo mintis perskrodė scenarijus, kas būtų, jeigu kas nors rimčiau išsirutuliotų tarp jų. Net jeigu jie ir būtų draugai, tikriausiai klastuoliai jį bandytų suvalgyti gyvą, o kiti koledžai taip pat nepatikimai žiūrėtų į jį. Juk Zwei klastuolis, negana to mokėsi Durmštrange, velniai žino kokios juodosios magijos jis ten prisimokęs. Galiausiai jaunuolį perkrodė mintis, kad tikriausiai Klarei būtų sunku tai atlaikyti, todėl apie kažkokią ateitį galėjo tik pasvajoti. Kelioms minutėms Zwei veidas pasidatė liūdnas, tačiau grifiukei juokaujant jis greitai vėl atgavo ūpą.
- Mhm, matau kaip sportuoji - Zwei bakstelėjo į striukės 'raumenis'. - Na, nors ir sportuoji, bet aš tavo svorio tiesiog nejaučiu. Arba labai patogiai atsisėdai, arba tiesiog nežinai sąvokos 'daug sveria'. Kažkada per magiškų gyvūnų priežiūrą ant manęs buvo užkritęs ganėtinai paaugęs drakonas. Na, įsivaizduok kokius tris, keturis kartus mano sudėjimo. Aišku man geruoju nesibaigė, man lūžo penki šonkauliai, bet supratau, kad man iš tikrųjų negerai tik kai lužęs  šonkaulio kaulas pradūrė man plautį ir pradėjau dusti - itin romantišką savo gyvenimo istoriją papasakojo Zwei - tai kai kitą kartą priminsi, kad 'ai, aš esu sunki, nes sportuoju' parodysiu tau savo ir drakono selfiuką.
Jaunuolio pirštai atsargiai palietė Klarisos pirštus. Jis atsargiai patikrino, ar jos rankos nešąla. Po to jaunuolis atsargiai grybštelėjo Klarisei už nosies, tikrindamas ar dar nepasidarė ji kaip koks varveklis.
- Tik tikrinu ar nešali -  Ir klastuolio rankos vėl grįžo prie švelnių grifiukės rankų - Tikiuosi kad nepyksti, jog pasišildysiu.
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. (Seneka)

2010.10.30. Tik šiandien supratau kokie mes, broliai lietuviai, menininkai - turime meno gyslelę kapų daržininkystei.

*

Prisijungęs Klarė Konė Karter

  • V kursas
  • *
  • 389
  • Taškai: 212
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #440 Prieš 2 savaites »
- Matematika padeda tik teoriškai. - Pirma atsakė į paskutinius klastuolio žodžius. Jai buvo įdomu, dažniausiai gyvatės herbu puošiamo koledžo atstovai ne itin domėjosi tokia žiobariška smulkmena, kaip skaičiai. Kitą vertus Klarė gyveno žiobarų pasaulyje ir buvo auklėjama kaip viena iš jų iki pat paskutinės minutės lipant į traukinį. - Draugės sesuo pateko į avariją lygiai po pusvalandžio oficialiai pakeitusi vardą. - Kaip rimtą argumentą panaudojo įvykį susijusį su žiobare drauge, kuri nuo tuomet dar pirmakursės kaštonplaukės nusisuko jai tik išvykus pažinti stebuklingo pasaulio.
Pokalbio metu tamsiaplaukio skruostai nuraudo, ir grifė stebėdamasi vos nepakėlė rankos prie vaikino skruosto, norėdama patikrinti, ar šis toks šiltas, kaip atrodė. Tačiau paskutinę sekundę nutvėrė kairę ranką dešine, nenorėdama sau leisti per daug.
- Ta, kuri sustojo ir pradėjo kalbėti šį kartą buvau aš, - sarkastiškai pratarė. Žinosi, kaip čia mirksėti.
- O gal mes tave nuskuskim plikai? - Klarės balsas nuskambėjo kiek pikčiau, nei dažniausiai. Tembras vis dar buvo malonus, tačiau linksma gaidelė įgavo kartų prieskonį.
Klastuolis nutilo ir žaliaakė stengėsi suprasti kas įvyko. Norėjosi apsižiūrėti aplink, tarsi kažkas kitas galėjo ateiti čia, pakeisti nuotaiką, dingti nematomas, tarsi atskridęs šluota. Ne vienos Klarės nuotaika svyravo tarsi pavasario orai.
- Patogiai, - trumpu žodžiu atsakė. Nenorėjo gadinti akimirkos ir daugžodžiauti. Paauglė per trumpą laiką, kurį praleido prie laužo sugebėjo nurausti daugiau kartų, negu per visus mokslo metus pilyje. O Klarė raudo išties nuo menkiausio šapelio, sutrukdžiusio jai kelią.
- Kas po Merlino barzda leistų mokiniams susidurti su slibinu? - Magiško pasaulio mokiniai buvo pripratę prie pavojų, tačiau slibinai Anglijos pakrantėse buvo užtrausti. Per daug pavojingi. - Juk tai nelegalu. - Klarės išraiška pasakė viską, kas dėjosi ir viduje. Veide rodėsi nerimo raukšlelės, nors žaliaakė dar tik po truputėlį žengė į suaugusių pasaulį. Tarsi norėdama apginti, kas buvo natūralu vyriausiam vaikui Karterių šeimoje, ji šiek tiek smarkiau prisiglaudė prie Zwei.
- Šilta labiau, nei prie užsėsto židinio grifų bendrajame kambaryje. - Nusijuokė pagaudama vaikino pirštus, mikliai spėjusius grįžti atgal prie gerokai išbalusių savųjų. Šiandien ji tampė likimą už ūsų, tačiau nepasiduodama jokiai baimei, vis primenančiai, kad tokios istorijos dažniausiai kelia jaunų merginų depresiją, atpalaidavo pirštus, tarsi subtilią užuominą, jog žaliaakis galėtų supinti jų pirštus, leisdamas elektros srovei paliesti ne tik Klarės nugarą.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017