0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Arthur Bonheur

  • I kursas
  • *
  • 231
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • My cupcake is full of spicy chillies
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #120 Prieš 8 mėnesius »
Abejingumas neblėso tamsuolio akyse
Net kai ir pasirodė netoliese žmogysta
Figūra per jauna, kad palaikytų atskiriama
Vardas iškritęs, nežinomas kaip rūkana

Varnas barsuku jį palaikyti galėtų
Išsiblaškęs, neturintis reikiamų baimių
Nei savisaugų nei paprastų norų

Švilpt ir atsidūrė
Šalia kaip gebenė
Velnio siusta

Ką varganas studentas veikia
Aksomu išpuoštame vakare
Rūkų apvilktame ežere
Kur hidros savo puotą kelią

Keliauk sau sveikas
Kol galūnės tavo sveikos
Kol kojos pavelka svorį tavo


Vos girdimu balsu, pasakė žmogysta
Stovėdama vienu metru per arti bernelio žavaus
Kaip giltinas baisus, ar iš Mito garsaus
Bandė šokį pradėti su nepažįstamuoju žiniu


« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 mėnesius sukūrė Velin Vauhelt »

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 160
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #121 Prieš 8 mėnesius »
Aš pamačiau tave ir tuojau
Pasikalbėti atėjau.

Pradėjo švilpis draugiška nata
Žiūrėdamas žemėn, į akis.
Giliai krūtinėj širdį greita
Banga užliejo nauja mintis.

Tamstyte, ką čia veikiate parimęs
Ant seno klevo, visas toks sulinkęs?
Kupra jums tarsi latrui auga,
Siela nepatikliai nuoguoja.

Gal jums bendro trūksta?
Iš tiesų, ar jūs nerūkstat?
Nes juk šūlo trūksta,
Jei tokį vakarą jūs tad
sėdit.

Ar nemanot, kad už tokius Gamtai pokštus bjaurius
Jums nemalonė ne viena dar klius?

Visiškai staiga trenkė vėjo žaibas -
Iš dangaus ėmė kristi raukšlėti lapai,
Ir net vienas kitas dar vis laibas
Vaisius. Iš visų pakampių ryškūs kvapai
Išniro. Nichol tarsi mažas vaikas
Šastelėjo į šalį. Nemalonu pasidarė labai
Tokį šaltą, mistišką vakarą mainais
Į menką šneką su kvailiais
Iškeisti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 mėnesius sukūrė Nichol Elkhai Syberg »
It's a totally over complicated statement here.

Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #122 Prieš 5 mėnesius »
Merdor'as ėjo nežinomais keliais ir tyrinėjo aplinką. Jam reikėjo kažkokios vietos, kur galėtų būti su savimi. Berniuko mintys skraidė it drugiai vasarą, bet jų buvo labai daug. Jam beeinant kilo daug klausimų, tačiau jis negebėjo nei į vieną atsakyti. Ką jis čia veiks? Kas jo laukia? Merdor'as spėjo parašyti jau kelis laiškus tėčiui ir vieną trumpą laišką mamai. Iš tėčio atsakymo nebuvo ir tas jį nuliūdino, jis tikėjosi, kad ims bendrauti su juo, tačiau iš mamos gavo gan greit. Suirzęs dėl tokio dalyko vaikinukas nežadėjo ir tuo pačiu tingėjo, jai atsakyti. Nebus tėčio atsakymo, neatsakysiu mamai...
Eidamas netoli ežero, kažkur proskynoje, pirmakursis paspyrė akmenį, kuris buvo atsiduręs prieš jį iš nežinia kur. Akmuo atsimušė į medį, kuris patraukė vaikinuko akį. Išraižytas hieroglifas, primenantis menulį, jį vertė sustoti ir apžiūrėti. Kur menulis, ten šviesa apgaubta tamsos... Deja, mėnulio danguje dar nebuvo, nors jis jau dairėsi. Jausdamas potraukį Merdor'as prisiartino prie medžio su mėnulio ženklu. Įdomu, kas jį čia išraižė? Jis uždėjo savo delną ant išraižyto mėnulio, lyg už jo būtų kažkas ypatingo. Vaikinukui kilo keisti jausmai, būtent todėl, kad tai buvo mėnulis. Nusileidusios kopėčios vienuolikmetį stipriai išgąsdino, pažadino iš minčių, kuriose jis skendėjo. Apžiūrėjęs kopėčias vaikinukas nesusilaikė nepabandęs užlipti jomis. Užlipęs į nedidelį namuką Merdor'as nejausdamas plačiai išsišiepė. Mano būsimi namai... Jis iš karto įsimylėjo, rodos, niekuo neypatingą namelį. Berniukas jautėsi saugiai tik jame, Hogvartso negalėjo priimti į antrus namus, nes jame buvo per daug žmonių.

*

Neprisijungęs Grinčas Drakundukas

  • III kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 28
  • Šaldytuvas...keičia pasaulį!
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #123 Prieš 5 mėnesius »
Ryte buvo nepaprastai gražus oras: sniegas matėsi net per lango apačias. Grinčas norėjo eiti į lauką ir gerai išsivolioti sniege, prisiminti senus laikus ir pro snieguotas akis žiūrėti į platų kraštovaizdį, juosiantį Hogvarsto mokyklą. Išsiruošęs ir apsijuosęs kelis šalikus išeilės užsidėjęs žieminę striukę Grinčas išsiruošė pasivaikščioti. Jį begalo žavėjo gamta, todėl nusprendė pamažėle eiti gilyn miško: ia mainėsi ir žaidė saulės atspindžiai saulės šviesa šildė Grinčo skruostus jis džiaugėsi gamtos stebuklų - sniegu. Nepajautė kaip paskendo savo mintyse ir netrukus išgirdo keista grūmojimą. Už medžio tupėjo didelė gauruota rudu kailiuku meška. Susidomėjęs meškinu Grinčas ėmė jai sveikintis: džiaugėsi jos draugija. Bet jo nelaimei jis nebuvo draugiškas puolė berniuką. Išsigandęs Grinčas puolė bėgti per tankumynus, kol netyčia atsitrenkė į senas kopėčias apsidžiaugęs Dievo malone berniukas jautėsi lyg koptų į dangaus karalystę. O įkyrusis svečias visą laiką piktai grūmojęs stebėjo jaunuolį lipantį kopėčiomis.Netrukus Grinas nepastebėjo durų ir asttrenkė galva į jas tada pravėręs, liko stipriai nustebęs be jo buvo kitas jaunuolis.
- Atsiprašauu, kad įsibroviau į jūsų namuss, aš nežinojau..mane meška norėjo suėsti...atsiprašau, kad atsitrenkiau į duris, - supratęs, kad nusišneka Grinčas iš naujo bandė sėkmę:
- Leiskite prisistatyti esu - Grinčas Drakundukas - man vienuolika metų esu kilęs iš pranžūzijos irr mėgstu valgyti..ir nemoku kalbėti....nutęsė sakinį į tylumą.
niam niam niam

Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #124 Prieš 5 mėnesius »
Įsitaisęs vaikinukas išsitraukė balto popieriaus gabalėlį ir ėmė jį plėšyti. Kodėl jis jį plėšė, nežinojo, jam tiesiog buvo įdomu. Skendėti mintyse, Merdor'as nejautė jokios vienatvės. Ramybė ir tyla, viskas ko jam reikėjo, prie ko jis buvo pripratęs. Deja, jo tyla buvo greitai sudrumsta. Jis išgirdo kažką apačioje medžio, lyg meška būtų įbėgusi į medį iš visų jėgų. Nustebęs pirmakursis susiraukė ir jau slinkosi pažiūrėti, kas ten apačioje. Išgirdęs kaip kažkas atsitrenkė į dureles vaikinukas atsitraukė atgal ir ėmė ieškotis peilio. Jei čia tikrai bus meška... Ji liks be kailio. Jam nespėjus išsitraukti peilio į namelį įsiveržė kažkoks nepažįstamas berniukas, rodos, bendraamžis. Merdor'as šyptelėjo dėl tokio įsiveržimo ir juokingos istorijos.
-Sakai meška užpuolė?-jam toks pasiteisinimas atrodė visiškai juokingas. Ne, daugiau nei juokingas, jo manymu, tai buvo tragikomedija. Nemaniau, kad čia esantys žmonės dar kvailiau šneka ir bando dar kvailiau pasigirti... Mat, Merdor'as buvo įpratęs, kaip jo mokykloje vaikai giriasi nebūtais dalykais, kad pasirodytų ir daugelis jais tiki. Jis, turbūt, negalėtų pamiršti, kaip viena klasiokė sakė, kad matė tikrą nykštuką. Bet dabar, tai atsiminęs vaikinukas nejučia susiraukė. Ji iš tikrųjų ją matė... Ką?
-Aš Merdor,- šyptelėjęs vaikinukas tęsė.-Mėgsti valgyti ir nemoki kalbėti? Tai kas dabar kalba? Plokštelė?-nusijuokęs paklausė vaikinukas. Jam atrodė keista, kad jis netyli, o dar keisčiau, kad tas Grinčas jo, rodos, bijojo. Pala... Grinčas? O čia ne iš populiaraus filmo? Atsiminęs filmą, kurį rodydavo Kalėdų metu vaikinukas klausiamai nužvelgė Grinčą, tačiau nieko neklausė.

*

Neprisijungęs Grinčas Drakundukas

  • III kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 28
  • Šaldytuvas...keičia pasaulį!
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #125 Prieš 5 mėnesius »
Iš išgąsčio Grinčas nežinojo, kas blogiau: ar būti suėstam nedraugiško miško draugo, ar šnekėti su nepažįstamu Hogvarsto mokiniu - Merdor Jensen. Jis tik žinojo, tai kad jei nusileis bus suėstas meškino, o jei pasiliks čia bus subadytas peilio, todėl jo veidas buvo pakraupęs, sustingęs ir su išsiplėtusiomis akimis, o antakiai buvo pakelti. Galiausiai visiškai įlipęs jis liko spaustis prie sienos, kol netyčia dėl šlapių batų paslydo ant grindų ir paslydęs atsisėdo staigiai ant grindų.
- Ką..kam tau tas peilis? - išraudęs ėmė klausinėti Grinčas ir dar labiau išplėtė akis, - tai ne aš šneku, Merdon Jensen, tai šneka mano išgastis ir noras, kad nenužudytum..Prarijęs amą nuo to keistojo peilio, Grinčas bandė atsistoti, bet jis visą laiką slidinėjo tarsi ant ledo, todėl liko sėdėti kampe, kuris buvo iškaltas senų lentukių.
O viepatie, jis nori mane nužudyti? NIEKO NESUPRANTUUU!!!!!
niam niam niam

Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #126 Prieš 5 mėnesius »
Vaikinukui netgi ėmė patikti tokia Grinčo baimė jam. Ko jam taip bijoti? Juokinga! Tyrinėdamas bendraamžį Merdor negalėjo nustoti šypsotis. Visos minos, kurias matė ant Grinčo veido jam kėlė didžiulį juoką.
-Maniau, kad tu sunki, pikta ir dar stora meška,- šyptelėjęs atsakė vaikinukas. Pilnai išsitraukęs peilį, kurio rankena buvo gražiai išgraviruota nesuprantamais rašmenimis, o ašmenyse galėjai matyti savo atspindį. Apsitvarkęs savo mėlynus plaukus Merdor pasistengė būti draugiškas. Visą laiką čia vienas neištemsi...
-Ooo... Iš kur tu mano pavardę žinai? Rodos, nesakiau,- pakrapštęs galvą vaikinukas niekaip negalėjo atsiminti. Jo antakis pakilo ir jis įsistebeilijo į bendraamžį. Kiba ateitį mato? Žiūrėdamas į tokį baikštų padarėlį Merdor vėl šyptelėjo. Grifas, bet bijo... Na, nieko tokio. Jis apsuko peilį ašmenimis į save ir ištiesė Grinčui.
-Imk, jei nori, gali padurt mane, kaip, tavo manymu, aš norėjau,- Merdor vėl šyptelėjo jam. Jis iš paskutiniųjų stengėsi būti draugiškas. Vaikinukas dar nėra turėjęs draugo, tad nenutuokė kaip su tokiu elgtis, tačiau, kadangi buvo filmų mėgėjas, bandė daryti kaip juose.

*

Neprisijungęs Grinčas Drakundukas

  • III kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 28
  • Šaldytuvas...keičia pasaulį!
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #127 Prieš 5 mėnesius »
Pakraupęs Drakundukas bandė šyptelėti tuo pačiu naujajam pašnekovui, kad neatrodytų, kaip iš adamsų šeimynėlės Trečiadienė, kuri niekada nemokėjo šypsotis. Grinčas išsišiepė mandangiai parodydamas truputį priekinių dantų ir žiūrėdamas tiesiai Merdor į akis:
- Na... galėčiau būti meška...galiu juo persirengti ir lakstyti per Hogvartsto kolidorius riaumodamas. .man regis mačiau tave vienoje pamokoje, - ėmė sukti ratus sumišęs Drakundukas, bandydamas išsisukti iš nelabai patogios situacijos, ir pastatyti kojas į padoresnę pozą. Tačiau pamatęs atsuktą peiliuko rankeną jaunuolio rankose į savo pusę giliai nusiminė. Netrukus perkreipta šypseną pakeitė rimtas ir antakius suglaudęs veidas, kuris buvo nukreiptas į peiliuką. Jis negali rimtai kalbėti..gal jis nori mirti kaip ir aš? tyliai mintyse save klausinėjo Drakundukas. Tada atsistojęs rimties būsenoje jis priėjo prie Merdor ir paėmė peiliuką iš jo rankų, tada nuleidęs veidą žiūrėjo į jį kurį laiką, delnuose suglaudęs ir stebėjo peiliuką tardamas:
- Nenoriu žudyti.. gyvenimas taptų dar tuštesnis,- liūdnai taręs Grinčas ištiesė delną ir kitoje rankoje laikydamas burtų lazdelę mintimis ištarė burtažodį paversdamas vietoj peiliuko į rudą drugelį, kuris pasileido skristi ir apskridęs kelis ratus pirmakursio rankose vėl atvirto į peiliuką, kurį netrukus atidavė Merdor.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 mėnesius sukūrė Grinčas Drakundukas »
niam niam niam

Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #128 Prieš 5 mėnesius »
Nusijuokęs iš tokio Grinčo pasakymo Merdor trumpam sustingo. O gal visgi įdomu su kitais...
-Riaumodamas? Norėčiau pamatyti...-patraukęs pečiais lyg niekur nieko vaikinukas šyptelėjo Grinčui. Nors, tikėti Grinču nežadėjo, juk vaikinukas buvo tik vienoje pamokoje. Priėjęs išvada, kad bendraamžis turi galią matyti ateitį, tačiau ją slepia, nors tai buvo tik klaidingas vaikinuko spėjimas, nebekreipė į tai dėmesio.
Merdor žiūrėjo į bendraamži blankia šypsena. Jam kilo netgi susižavėjimas nuo tokių grimasų vis besikeičiančių kito vaikio veide. Pas mėlynplaukį veido išraiška keisdavosi retai, o jei ir keisdavosi tai ne taip ir žymiai. Išgirdęs Grinčo žodžius pirmakursis susikrimto. Nejau jis taip į širdį ima? O juo labiau pamatęs tokią magiją jis dar stipriau nustebo.
-Tai tu ką? Didysis burtininkas? Kad būdamas mano amžiaus gebi tokius dalykus daryti...-su jaučiamu pavydu paklausė Merdor.

*

Neprisijungęs Grinčas Drakundukas

  • III kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 28
  • Šaldytuvas...keičia pasaulį!
Ats: Buveinė gūdžioje pamiškėje prie ežero
« Atsakymas #129 Prieš 5 mėnesius »
Grinčas iš gėdos nežinojo, kur dėtis, jis jautėsi, tarsi iškritęs iš medžio, todėl atidavęs peiliuką tiesiai Merdor į delnus, berniukas mažumėlę atsitraukė ir netrukus pajautė, kai rausta jo žandai ir šypsena tapo persikreipusi. Todėl nusprendė atsisėsti: atsisėdęs į kampą mažumėlę Grinčas pasijautė ramiau, dėl išgirstų klausimų berniuką perkratė baimęKodėl aš sakiau jam apie meškiną..dabar jis tikrai gali pamanyti, kad esu keistuolis.. bemąstydamas berniukas stengėsi klausytis, ką naujasis draugas jam sako, tačiau kartu jį sukaustė baimė prarasti naująjį bičiulį, nes jis neturėjo nevieno draugo, todėl ėmė striginėjančiai kalbėti:
- Na taipp.......aš galiu, - netrukus Grinčo vyzdžiai padidėjo, - bet geriau to neišgirsti, nes riaumojimas yra baisus.
Kai Grinčas baigė kalbėti apie pirmąjį klausimą pakėlė antakius ir ėmė daugiau mirksėti, nes berniukui ėmė graužti akis: tada su snieguotomis pirštinėmis ėmė jis trinti akis. Kai berniukui praėjo graužimas, jis atsimerkė be galo plačiai ir jautėsi, tarsi matytų kosmosą.
- Matau kosmosą! - tačiau supratęs, kad stipriai ne į temą prašneko Grinčas susigėdo:kodėl man taip nesiseka būti rimtu...Merdor yra rimtas...ir man reikia tokiu būti...na gal atsiprašysiu, kad neišeitų jis iš šios trobelės arba neįmestų meškinui.. ir ėmė atsiprašinėti, - aš atsiprašau, kartais taip nutinka, kai įtrinu akis, tada raibuliuoja rutuliukai tamsūs, - pasakęs kelis sakinius Grinčas netrukus suglaudė stipriau rausvų žandų raumenis  ir klausėsi įdomiojo pašnekovo klausimų:
- Na suprantate, mane nuo vaikystė traukia gamta - gyvybė, todėl drugelį gavosi savaime sukurti, - šiek tiek jausdamasis pakylėtas Grinčas toliau ėmė kalbėti bandydamas užsimaukšlinti kepurę tvirčiau ir nuleidęs delnus šalia juosmens ėmė sukioti juos, - galbūt tai buvo netyčia arba atsitiktinumas, - praradęs savitvardą pirmakursis ištempė žandus ir pakėlęs antakius ėmė pasakoti viską kitais žodžiais,- noriu jums pasakyti, kad gamta yra labai nuostabi, todėl visada ją mėgau nuo mažens ir tai gavosi netyčia.. atsikvėpęs nuo kalbos Grinčas išsitraukė sumuštinį šyptelėdamas:
- Gal netyčia išalkote? Taip ir maniau, kad nereikėjo siūlyti...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 mėnesius sukūrė Grinčas Drakundukas »
niam niam niam

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017