0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elena LoveGood

  • V kursas
  • *
  • 235
  • Taškai: 9
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #30 Prieš 6 mėnesius »
 Išklausiusi Evia istorijos, Elena pagalvojo, kaip siaubinga neturėti dviejų tėvų šalia.
 - Atvykau čia iš Anglijos, Londono. Vaikystėje man nutiko baisus dalykas, mane ir mano mama užpuolė vilkolakis, tačiau mama spėjo mane išgelbėti nuo jo, bet... Jai įkando tas bjaurus padaras ir dabar per kiekvieną pilnatį mano mama virsta vilkolake. Man mama pasakojo apie šias būtybęs ir Hogvartsą, bet kad jos būtų tokios bjaurios tai nepasakojo,- Grifiukė nusijuokė iš savo pasakymo,- Kaip dar nebuvau gavus laiško iš Hogvartso, visur dalyvavau, vaidinau, šokau ir dainavau. O dabar šito malonumo neturiu, bet čia, Hogvarste daug geriau nei Žiobarų pasauly. Pripažinsiu, kartais noriu kad vėl galėčiau vaidinti, šokti ir dainuoti. Kažkada dalyvavau ten kur dainuoja tik vaikai, ir kaip buvau finale mane nugalėjo kažkokia Emma. Na, bet tai yra praeitis,- atsiduso brunetė ir pažiūrėjo į saulę,- gal jau einam atgal į pilį? Darosi šaltą ir saulė jau beveik nusileido. Tačiau jeigu nori, gali dar čia pabūti,- atsistojusi Grifė ir  pažiūrėjo į Evia.

*

Neprisijungęs Evia Herodotte

  • II kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Viltis yra durnių motina.
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #31 Prieš 6 mėnesius »
- Žiobarų pasaulis keistas, bet kartu kažkuo žavi, - paskutinį sykį nužvelgia ežerą. - Manau, eisiu kartu.
Nusišypsojusi Evia atsistojo.
- Užjaučiu dėl mamos, - nedrąsiai pasakė. - Išties, mano senelis iš tėčio pusės, kurio nesu mačiusi yra vilkolakis. Bent jau girdėjau iš kelių prancūzų burtininkų. O kalbant apie tavo gyvenimą... Jis išties nuostabus, - ėmė lėtai žingsniuoti. - Koncertai, šokiai... - atsiduso. - Skamba smagiai. Hogvartse, net nenorėdamas to pripažinti, kažko pasiilgsti, - pataiso šaliką. - Nesvarbu, kas tai bebūtų.
Pajutusi, kad rankos beveik atšalo, galvojo sukišti jas į apsiausto kišenes, tačiau tik nuleido.
- O kaip tau pamokos? - pagaliausiai paklausė galvodama ką pati galėtų atsakyti.

*

Neprisijungęs Elena LoveGood

  • V kursas
  • *
  • 235
  • Taškai: 9
  • Lytis: Moteris
  • They say Hogwarts, we say Home
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #32 Prieš 5 mėnesius »
 Beeidama Elena klausėsi Evia'os. Mintyse sudeliojusi žodžius pagaliau atsakė Evia'iai.
 -Mano mamai ištikrųjų patinka būti vilkolake, ji nuo seno domisi jais, ir štai, jai net nereikia tomis būtybėmis domėtis,- nusijuokė Elena ir žvilgtelėjo į Evia.
 -Pamokos tiesiog nuostabios, tačiau kaikurios tikrai ne man, pavizdžiui Astronomija, Magijos Istorija ir Ateities Būrimas. Nei aš jas suprantu nei aš ką. O Transfigūracija, Apsigynimas Nuo Juodosios Magijos, Žiobarotyra, Nuodai Ir Vaistai ir Kerėjimas. Šios pamokos man labai patinka, ir kas geriausia, jos man puikiai sekasi. Aišku ne visada, juk kiekvienas visko nežinom,- leptelėjo raudonakė ir nusuko savo akis į jau beveik nusileidusia saulę ir atsikvėpė.
 -Pripažinsiu, pasiilgau namų, šeimos, net pykimųsi su tėčiu,- sukikeno LoveGood,- na, o tau? Kaip seksasi pamokos, kurios patinka, o kurios tikrai ne prie širdies?- jau linksmesnė paklausė Brunetė ir koją už kojos vilkdama ėjo atgal į Hogvartsą.

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • II kursas
  • *
  • 86
  • Taškai: 98
  • Lytis: Moteris
  • But I was busy thinking 'bout boys
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #33 Prieš 3 mėnesius »
Visose pilies apylinkėse vyravo nedidelis, tačiau visgi šaltas žiemos vėjas. Auksei jis niekados neatsiduodavo šalčiu, stingstančiais pirštų galiukais, šiai mergiūkštei tai tebuvo vėsus, vieno metų laiko, šiuo atveju, žiemos, vėjas.
Marietta savo juodais kerzais mindė sniegą, vietoje, kurioje turėjo būti takelis, bet jo nesimatė. Pilki, ploni džinsai ne kaip šildė kojas, tačiau joms visa vėsuma patiko. Kepurės Hale nebuvo pasiėmusi, o pradėjus kristi snaigėms, jos užsilikdavo tarp neilgų, pieninio šokolado spalvos, plaukų. Apsiausto mergiūkštė taip pat neturėjo, ant plonos maikutės tebuvo užsimovusi rusvos spalvos plonytį švarkelį. Reiktų stebėtis, kaip Auksė nejautė šalčio.
Marietta sukišusi rankas į švarkelio kišenes, žingsniavo pirmyn. Netoliese ramybėje savo egzistavimą mėgino paslėpti sušalęs, ledu padengtas ežeras. Hale sustojo. Jos mėlynos akys nukrypo į suoliuką, buvusį prie pat kranto. Suvokusi, jog nieko aplink nebuvo, Auksė užšoko bei susvyravo, o tuomet ir nuvaliusi sniegą, atsisėdo.
You think, you know people,
But then they surprise you.

*

Neprisijungęs Šerė Bridon

  • III kursas
  • *
  • 144
  • Taškai: 43
  • Lytis: Moteris
  • Šiuolaikinis antikvaras♡
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #34 Prieš 3 mėnesius »
Šalta. Šiandien tikrai buvo šalta. O kokia proga, tokiu oru į lauką iškišo nosytę mažoji burtininkė nieks nežino. Nei ji pati, nei Dievas, nei Velnias, nieks nežino ir pastarieji tikriausiai nežino. Bet ji išlindo. Nusprendusi apeiti palei ežerą giliais savo neiškeičiamų ugų padų pedsakais pasileido aplink. O planas kaip įprasta nepavyko. Juk čiuožti ledu daug smagiau. Pasitelkus savo pramoktais transfigūraciniais sugebėjimais, ugai tapo dailiomis pažiūžomis. Švilpė pavejui sukosi, darė sunkiausias figuras ir žinoma kaip be aštuoniukių. Vienai suktis buvo neįtikėtinai smagu, juk čiuožinėjimas - reta veikla atpalaiduojanti Šerę. Ir ji pastebėjo žmogystą. uoj. Juk jis/ji nematė? greit nučiuožus iki kranto ir atsivertus apavą į batus ji pradėjo stebėti figūrą. Kaip paaiškėjo, tai buvo mergaitė, aukštesnė už ją ir labai plonai apsirengusi. kaip jai nešalta? Na... jei nusirengsiu ir paskolinsiu striukę juk nesušalsiu ar ne? Ne, manau su penkiais sluoksniais išgyvensiu. pagalvojus ji priėjo prie mergytės, kuri sedėjo ir užkalbino
-Sveika... nešalta? Galiu paskolint striukę, jeigu reikia... - šiltai nusišypsojo, nors ir netikra šypsena.
Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krinti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti.

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • II kursas
  • *
  • 86
  • Taškai: 98
  • Lytis: Moteris
  • But I was busy thinking 'bout boys
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #35 Prieš 3 mėnesius »
Auksė galbūt taip ir būtų sėdėjusi bei besižvalgiusi į šalis, tačiau išgirdo garsą. Mergiūkštė pasižymėjo gera, aštria klausa, tad daugelis garsų ir garselių negalėjo praslysti nepastebėti. Marietta lėtai pasuko galvą tiesiai link ežero, link tos vietos apytikslės vietos, iš kurios galėjo atsklisti šis čiuožimo garsas. Hale nemėgo pramogų, čiuožinėjimo ant ledo. Ji mėgo ramybę, kai galėjo kurti įvairius planus bei planelius, galvoje apgalvoti kiekvieną smulkmeną ar gandą, nuspręsti keršto pilną planą.
Auksė pagavo ant ledo buvusiis bei link kranto pasileidusios figūros siluetą. Mariettos akys nuo jo nesitraukė, kaip tik atvirkščiai, krypo vis labiau. Eh, už ką man taip? Reikėjo, turbūt, jau dabar eit ieškot varlių. Arba pilt kibirą vandens tualete. Tokiu atveju nieko nesutikčiau. Hale vidus tryško nepasitenkinimu savimi, kunkuliavo keistoku pykčiu bei visišku nenoru bendrauti, tačiau išorė, žinoma, visa tai, slėpė.
- Ne, man viskas gerai, - greitosiomis patikino ir šyptelėjo kiečiau sučiaupusi lūpas. - Man tokiu oru nebūna šalta, - pridėjo paprastą paaiškinimą ir jau nebespoksojo į šalimais buvusią mergaitę, o žvelgė toli buvusį medį.
You think, you know people,
But then they surprise you.

*

Neprisijungęs Šerė Bridon

  • III kursas
  • *
  • 144
  • Taškai: 43
  • Lytis: Moteris
  • Šiuolaikinis antikvaras♡
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #36 Prieš 2 mėnesius »
nešu kudašių, aš nešu kudašių...
Žmonės nori būt vieni. Tarara... nešu kudašių... aš nešu...

-Geras... kad man taip, be penkių sluoksnių ne iš vietos lauke pajudėt, - bekalbėdama galutinai užsisegė striukę ir tarstelėjo į medį, kurį badė jau dviejų mergaičių žvilgsniai. oo vėl tas mėlynas medis... geriau nesakysiu o tai vėl palaikys beprote. Nors ji atrodo visai draugiška. Ech, gal dar vieną draugę turėsiu?
-Aam, galiu prisėsti? - paklausė perkreiptu veidu ir nelabai sulaukusi atsakymo vėl pratarė, - koks tavo vardas? - o po kažkiek laiko, kai tyla vėl įsisvyravo, - iš kokio koledžo esi? - keista tik dabar ji pradėjo kaltint save, kodėl per paskirstimo ceremoniją gaudė ir stebėjo tik jaunuosius švilpukus. Ir vėl nusuko akis į mergaitę šalia. o rimtai, kaip jai nešalta? Gal kokie burtai? Ech... teks eit į biblioteką paieškot stengėsi nežiūrėti į ją ir įsižiūrėjo į ežerą. Kažkas suraibuliavo. Pradėjo dungsėti. nu ne morija juk... ji taip nesugėbėtų... ai nusiramink tikriausiai kokia milžiniška lydeka apipinta rožiniais dumblais su poniais plaukuose
Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krinti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti.

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • II kursas
  • *
  • 86
  • Taškai: 98
  • Lytis: Moteris
  • But I was busy thinking 'bout boys
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #37 Prieš 2 mėnesius »
Sėdėk ramiai. Ramiai. Nepratrūk. Auksė jautė savyje kylantį nepaaiškinamą verdantį pyktį, tačiau elgėsi visiškai ramiai, kad to gerumu spinduliuojanti mergaitė negalėtų pastebėti. Kol kas tai tebuvo vienintelis asmuo Hogvartse, kuris savo noru bandė užmegzti pokalbį su ja. Na, neskaitant pusbrolio.
- Dažniausiai tokius dalykus lemia genai, - nusuko akis į ją užkalbinusiąją bei menkai šyptelėjo stebėdama jos veidelį, - kartais tai paveldima, o kartais jie atsiranda iš niekur.
Marietta rankomis pavaizdavo nedidelį sprogimą, lydimą menkai girdimo, lūpų leidžiamo garso. Hale viduje vis dar virė kova. Pyktis troško veržtis į išorę, o išorė, atvirkščiai, stengėsi spinduliuoti gerumu. Ir tai daryti sekėsi gan neblogai. Ji tai puikiai pastebėjo.
- Taip, taip, - pasislinko nuo suoliuko vidurio krašto link, - prisėsk.
Kas man darosi? Niekados nebuvau tokia draugiška, tuo labiau su pusbroliu. Svarbiausia neleisti vidui visko sugadinti. Sėdėk ramiai.
- Varno Nagas. Aš Auksė, - pasakė pirmąjį savo vardą žiūrėdama į sniego apklotu padengtą ledą, - Auksė Marietta Hale.
Ji nebuvo tikra, kad gerai padarė sakydama visą savo vardą. Visgi, slaptumo užteko ir taip.
- Prieš daugybę šimtmečių mano labai tolimi giminaičiai, - Auksei negražiai skambėjo viskas su priešdėliu pro-, tad stengėsi jo vengti, - gyveno Amerikoje, viename miestelyje, kuris traukė antgamtines būtybės. Mano protėviai, - vis tiek neišsisuko, - buvo vilkolakiai. Ne tokie, kokie yra dabar. Jie buvo visiškai kitokie. Sugebėjo valdytis, nepavirsti vien vilkais, laikyti balansą. Juos medžiojo. Vilkolakių medžiotojai. Tačiau daugelis įvykių Beacon Hilse, - taip vadino tas miestelis, - privertė juos susivienyti.
Marietta lyg pabudo iš hipnozės, vos tik nutilo.
- Nežinau, kodėl sakiau tai. Galbūt tau neįdomu, - vėl šyptelėjo, - o kuo tu vardu?
Ežere kažkokie dunksėjimai ėmė pasigirti, tačiau nesudomino šios mergiūkštės. Ji kaip sėdėjo, taip ir sėdėjo, kovodama su viduje kunkuliuojančiu pykčiu.
You think, you know people,
But then they surprise you.

*

Neprisijungęs Šerė Bridon

  • III kursas
  • *
  • 144
  • Taškai: 43
  • Lytis: Moteris
  • Šiuolaikinis antikvaras♡
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #38 Prieš 2 mėnesius »
genai... geri genai.
-Geras... ech, aš be penkių sluoksnių niekaip į lauką neišeinu... - ir liūdnai-linksnai šyptelėjo. Švilpė nusuko žvilgsnį į mergytės rankas, kurios kažką vaizdavo. Užtikrintai sedėdama ji išgirdo ir kitus žodžius Varno Nagas? Vėl?
-Varno nagas, kaip pastebėjau smarkiai padidino gretas... jei neklystu laimite taškais, - ji nebuvo nieko prieš dėl tokio Varniukų padaugėjimo, bet jog atėjo super aktyvūs šiek tiek nervino. Pagalvojus ji nusuko žvilgsnį. - Gražus, didingas vardas, - išgirdusi vardus gurktelėjo Švilpė. Ji vis suko mintis, ką gi dar pasakyti, kai suoliuko bendrininkė pradėjo pasakoti apie savo giminaičius. Ji susidomėjo pasakojimu, kuris atrodė buvo nutrauktas
-O, ne, gana įdomu... na, tiesą sakant aš neturiu jokių įpatingų giminaičių, tad panašios istorijos mane žavi, - ji stengėsi išvengti pasakymo, jog kilus iš žiobarų šeimos, - Šerė Bridon... mano vardas, - leptelėjo vardą, - o tu pirmakursė, tiesa? Praeitais metais nepastebėjau... tu visko nepastebi. - nusprendusi įveikti tylą ji paklausė, gal labiau paprašė dar šio to, - gal galėtum papasakot šio to daugiau apie save?
Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krinti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti.

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • II kursas
  • *
  • 86
  • Taškai: 98
  • Lytis: Moteris
  • But I was busy thinking 'bout boys
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #39 Prieš 2 mėnesius »
Auksė menkai linktelėjo galvele.
- Na, kai buvau mažesnė, man pačiai reikėjo mažiausiai penkių rūbų sluoksnių žiemos metu, - nejučiomis susijuokė, bet greitai susitvardė bei pritilo. Aplink buvusi ramybė teigiamai veikė Mariettą ir jai tai buvo tik į naudą.
- Galbūt ir laimime, - mergiūkštė tuo tiesiai šviesiai, nesidomėjo, - tačiau nesuprantu, kodėl visi it sužvėrėję kovoja dėl kiekvieno taškelio, raunasi galvas dėl kažkokios taurės. Manau, kad reiktų bent kažkiek ją pamiršti, - vyptelėjo išsakiusi nuomonę.
- Tikrai įdomus? - menkai kilstelėjo antakius, - puiku, galėsiu pratęsti, - nusiteikė džiaugsmingai, - Šerė... Hm, gražus vardas. Ak, taip. Aš pirmakursė.
Hale kalbėjo be trukdžių, keistų užstrigimų ir visokio kitokio jai būdingo sąmyšio. Tai jai leido jaustis tokia pat burtininke kaip kiti. Be pykčio. Be kitokių dalykų.
- Taigis, - pradėjo pasakoti toliau, - Beacon Hilse gyvenę mano protėviai, o tiksliau, vilkolakiai, rizikuodami savo paslaptimi, net gaudomi medžiotojų, saugojo miestelį bei jo gyventojus nuo įvairių, kartais antgamtinių pavojų, - o tuomet susivokė, kad jos buvo paprašyta papasakoti apie save, - na, man patinka vaidyba. Taip pat kartais būnu sunki asmenybė, bet stengiuosi tai kontroliuoti. Man čia pirmieji metai. Turiu vyresnįjį brolį, jis jau baigęs magijos mokyklą. Dažnai su juo pykstuosi. Na, o tu? - pasisuko į Šerės pusę.
You think, you know people,
But then they surprise you.

*

Neprisijungęs Šerė Bridon

  • III kursas
  • *
  • 144
  • Taškai: 43
  • Lytis: Moteris
  • Šiuolaikinis antikvaras♡
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #40 Prieš 2 mėnesius »
-A. E.. mažesnė tai dešimties metų? - lyg prie nieko paklausė. - Na, nepagalvok nieko blogo... tiesiog mano... - pametė žodį, -  augimas trejais metais atsilikęs... - netyčia leptelėjo. uoj. Tu čia prisikalbėsi. Per daug.
-Na, ne taškai svarbu, o o? na tiesiog Varno Nagas smarkiai pasidaugino, - ir keistai šyptelėjo. Švilpukei pasidarė nejauku. Ji nesugebėjo normaliai kalbėti su beveik nepažįstamais žmonėm, kurių nenori erzinti. - ačiū... - tyliai padėkojo už vardo pagyrimą. esi trečias žmogus po tėvų, kuris taip pasakė... ji vėl įsitraukė į jos pasakojimą, kuris vėl buvo nutrauktas. v-vaidyba?
-Nelabai tikiu jog esi sunki asmenybė. Na man taip pat vaidyba patiko tik aš negaliu vaidinti. Na gal tai pasirodys keista, bet šešių metų aš dramos burelio pasirodyme ir vaidindama Mašą nešančią pagranduką mano vietoje staigiai atsirado duobė, aš kritau ir susilaužiau koją. Kitą kartą po traumos man atiteko šnekančio medžio vaidmuo ir vidury žodžių apalpau. Kitus kartus vaidindama man vis kažkas atsitikdavo lažinuos tai nuskambėjo super keista  Ak taip... na aš turiu sesę dvynę, kurią labai mėgstu erzint įdomu jau aptiko mikimauzus? esu antrakursė... sakyt apie žiobarus? Na, tiek tos, - giliai atsiduso, - ir mes su sese esame iš žiobarų šeimos. Nors šis pasaulis man buvo naujiena, tačiau mane labai erzina tie naujokai, kurie per daug susižavėję magija ir ją naudoja ant kiekvieno kampo, tarkim batui užsirišti. - o Dieve kodėl aš apie tai pasakoju? nusuko žvilgsnį į ežerą ir susikoncentravo į dunksintį šešėlį, - gal galėtum papasakot daugiau apie savo protėvius? - paklausė ir nusimautas pirštines susikišo į pūkinės striukės kišenes.
Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krinti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti.

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • II kursas
  • *
  • 86
  • Taškai: 98
  • Lytis: Moteris
  • But I was busy thinking 'bout boys
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #41 Prieš 2 mėnesius »
- Mažesnė? - kilstelėjo antakius ir prisiminė, kad pati tai minėjo, - ak, taip. Atleisk, kartais žodžiai tarsi užkrenta. Na, maždaug nuo septynerių iki dešimties, - vyptelėjo. Vienas bato galas rėmėsi į nedidelį akmenuką, tad šiek tiek jį apstumdžiusi, Auksė paspyrė pirmyn. Jis nuo nedidelio šlaitelio nusirito bei sliuogtelėjo ant suaižejusio ledo.
- Dramos būrelis! Tai nuostabu! - pakėlė galvą aukštyn ir žvelgė į debesų galybę, - jei mano tėvai būtų išgalėję, būtų ir mane leidę. Bet, deja... Na, vis tiek tėvai turi bičiulių, kurių gyvenimas siejasi su vaidyba, tad manau, gal kada nors man ir pasiseks, - įsiterpė, o tuomet paskubomis nutilo, kad leistų jai kalbėti. - pati tokį susižavėjimą patyriau, kuomet gavau lazdelę, - nenorėjo, kad Šerė jaustųsi kažkaip kitaip. Net ir žiobarų šeimose gimę burtininkai turi teisę mokytis Hogvartse, tad toleruoti reikia.
- Ak, taip, mielai, - pagalvojo šiek tiek, - na, mano protėviai, tuo pačiu vilkolakiai, saugojo paprastus žmones, o jie, net skelbė karą jiems. Tačiau, viskas baigėsi gerai. Būdami vilkolakiai, sudarė gaują. Priėmė ne tik kitus, miestelyje gyvenusius vilkolakius, bet net ir paprasta žiobarą, padarą, kuris pavirsta driežu bei turi uodegą (jis vadinamas kanima), taip pat bančę. Bančės, - tai būtybės, kurios girdi garsus iš anapus bei nujaučia nelaimes ar mirtis, - nežinojo ką daugiau ir pridurti.
You think, you know people,
But then they surprise you.

*

Neprisijungęs Šerė Bridon

  • III kursas
  • *
  • 144
  • Taškai: 43
  • Lytis: Moteris
  • Šiuolaikinis antikvaras♡
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #42 Prieš 2 mėnesius »
-Taip, tas tiesa... - linksmai tarė ir susimastė jei tik būtų išgalėję... ar tai reiškia jog vaidybos būreliai daug kainuoja pas burtininkus? įveikusi savo smalsumą, ir nepaklaususi, nes galėjo lengvai žmogų įžeisti, jei atsakymas visgi būtų netoks. Švilpė įdėmiai stebėjo mergaitę, jos nuspirtą akmenėlį ant ledo.
-Ne neabejoju, kad pasiseks, - su šyptelėjimu tarė. Tuomet įdėmisi klausėsi pratesto Auksės pasakojimo. Sužinojo ir keletą naujų padarų. - Tai, nuostabu, kad jie susidraugavo, - tikėjosi jog suprato teisingai ir šis žodis tiko, - iš vis puiku, kad yra, ar buvo tokių vilkolakių, kurie sugeba valdytis ir nekandžioti ar valgyti žmonių per pilnatį, - nusiteikė, jog tai nebus įžeidimas jai pažystamiems, nesusivaldantiems vilkolakiams, - beje, ar jie turėjo žmogaus pavidalą, ar visą laiką buvo tas tarpinis variantas tarp vilko ir žmogaus?
Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krinti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti.

*

Neprisijungęs Auksė Marietta Hale

  • II kursas
  • *
  • 86
  • Taškai: 98
  • Lytis: Moteris
  • But I was busy thinking 'bout boys
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #43 Prieš 1 mėnesius »
Auksei patiko sėdėti ant suoliuko, žiūrėti į ramią ežero pakrantę bei šnekučiuotis. Mergiūkštė džiaugėsi, kad jos charakteris spinduliavo ramybe, pyktis buvo kažkur užgniaužtas, tarsi geros nuotaikos upės lavina nuplovė blogus ir tamsius akmenis ar sąnašas. Marietta  nežymiai linktelėjo.
- Jie visados turėjo žmogaus pavidalą. Niekuo nesiskirdavo. Tačiau žinoma, pavirsdavo vilkolakiais. Nesu girdėjusi apie tarpinius variantus, nors legendose tokių pasitaiko, - su malonumu atsakė į klausimą. Hale labai džiaugėsi, kad bent kažkas šiuo dalyku, na, tiksliau, jos gimine domėjosi. Auksė pajuto, kaip oras tarsi ėmė vėsti ir ji tai netgi pajuto.
- Gal eime link pilies? - paskubomis paklausė, - galim neskubėti, bet manau, kad pakankamai pasėdėjome čia.
Marietta lėtai atsistojo ir ėmė laukti Šerės.
You think, you know people,
But then they surprise you.

*

Neprisijungęs Šerė Bridon

  • III kursas
  • *
  • 144
  • Taškai: 43
  • Lytis: Moteris
  • Šiuolaikinis antikvaras♡
Ats: Prie pat kranto esantis suoliukas
« Atsakymas #44 Prieš mėnesį »
Gaivus, kartu ir šaltas žiemos oras stipriai kandžiojo nosytę ir rausvus žandukus, tačiau panelė Bridon ir toliau sėdėjo sukaitusio ledo gabaliuko pozicijoje. Beveik nejudėdama, tik kartais nusišypsodama.
-A. Aišku, - tarė ji ir nusišypsojo. - geearai, galim eiti, - atsistojo prie Auksės. Pradėjo pūsti kažin koks nešiltas ir ne iš ramiausių vėjų, net ir stora pūkinė striukė nuo to neapsaugojo. Nors šaltis jautėsi vos vos jai, bet varniukei galėjo būti laabai šalta. Bent jau Šerė taip manė. Ji lėtai pradėjo žingsniuoti, įspausdama savo bato pėdsakus naujai prisnigtame sniege. Sniegas atrodė buvo toks baltutis, toks purutis atrodė nešaltas ir labai skanus. Prisiminusi ankstyvą vaikystę (kas sakė, jog ji ir dabar nėra mažas vaikas?) kai slapčiomis nuo tėvų ir auklėtojų, sesės ir vaikų (nieks nemėgsta skundikų) valgydavo sniegą. ach... geri laikai buvo.
Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krinti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017