0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • ***
  • 130
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Parkas
« Atsakymas #315 Prieš 5 dienas »
Mergaitės dvynukės yra kažkokia nesąmonė. Taip jų būtų dvigubai daugiau nei yra. Ne, tikrai negerai. Mergaitės dažniausiai nemėgdavo žaisti futbolo, todėl buvo labai jau nuobodžios. Geriau daugiau berniukų, kurie mėgsta spardyti kamuolį.
- O ir Hogvartse būna mergaičių dvynių? - paklausė tėčio. Išgirdęs, kad negaus palaikyti tų mažių, gerokai nusivylė. - Bet aš noriu, - suzyzė maldaujančiomis akimis žvilgčiodamas tai į tėtį, tai į tą bjaurią moterį. Neleisdama ji tik dar kartą įrodė, kad jos mėgti visai neverta.
- Ar tu žaidi futbolą? - paklausė moters ištiesdamas kamuolį jos link. Visai nepaisė to, kad kalba eina apie brolio piešinius. Oliveris ir vėl per daug blogai galvoja apie save.
- Na taip, jis labai savikri... Savi... - Tas žodis buvo per sudėtingas, tad Eliotas tik numojo ranka. - Bent varlę parodyk! - dar sušuko ir pasidėjo kamuolį ant žolės. Dabar jau niekas nesutrukdys jam pažaisti futbolo. - Eime žaisti! Tėti, tu pabūk vartininkas, aš prieš Oliverį ir... - pasirodo, buvo pamiršęs moters vardą. - Na, ta, kur ne ledai ir Oliveris prieš mane. O mergaitės dvynukės tegul teisėjauja!
Pabėgėjo tolyn su kamuoliu - vylėsi, kad visi draugiškai eina jam iš paskos, ir jau visai netrukus prasidės pačios nuostabiausios futbolo varžybos. Tik ar neteks dešimtmečiui skaudžiai nusivilti?..

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • ****
  • 289
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Parkas
« Atsakymas #316 Prieš 5 dienas »
Buvo smalsu, kaip atrodo tos dvynukės, todėl norėjosi jas pamatyti. Bet to prašyti Oliveris nedrįso. Tuo labiau, kai Dori tarsi griežtai neleido Eliotui jų palaikyti. Bet jis geras. Ir turi jaunesnių brolių ir seserų. Jis moka laikyti mažus vaikus mintyse ištarė dešimtmetis, tačiau balsu prieštarauti nesiryžo. Gal ir mama kitiems neleidžia laikyti Ezros ir kitų mažųjų? Būtinai jos paklaus, kai tik parvažiuos namo.
- O jų tėtis toks pat geras, kaip ir mano? - nedrąsiai paklausė moters. Galbūt norėtų ir susipažinti ir su juo. Jei jis geras. Arba smagus kaip tėčio draugas Auris.
- Mamos nežaidžia futbolo, - rimtai pasakė, kai brolis pasiūlė Dori kartu užsiimta ta taip jo mėgstama veikla. Taip nusprendė dėl to, kad jų mama niekada nežaisdavo. Vadinasi, visos mamos to nedaro. O gal joms negalima? Tai buvo dar vienas klausimas, į kurį tėtis būtinai turės atsakyti, kai tik ši moteris jų negirdės.
Su piešiniais buvo kebliau. Giliai širdyje dešimtmetis žinojo norintis ką nors parodyti, tačiau kartu buvo labai drovu. Tie piešiniai nebuvo pakankamai gražūs, bet buvo smalsu, ką toji moteris pasakytų. Tikriausiai būtų draugiška ir mandagi, todėl piešinius pagirtų. Turbūt to labai reikėjo, nes Oliveris nedrąsiai ištarė tėčiui:
- Varlę gal ir galima parodyti... Bet jos akys vis tiek baisios.
Netrukus Eliotas nurūko žaisti futbolo, bet Oliveris liko prie tėčio. Kažkodėl atrodė, kad jis dabar nežais, todėl berniukas nenorėjo taip pasprukti. O jeigu paaiškės, kad galima, nueis ir pabandys pirmą kartą įveikti brolį. Tik, deja, tai buvo visiškai neįmanoma.
- Eliotas labai gerai žaidžia futbolą, - moteriai paaiškino berniukas.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1643
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Parkas
« Atsakymas #317 Prieš 5 dienas »
Dvyniai savo klausimais kartais vis dar nustebindavo. Atrodo, taip greitai auga, tačiau klausimai ir toliau tokie patys mieli širdžiai.
- Žinoma, ir Hogvartse jų yra, - atsakė Eliotui. - Juk šios mergaitės, kai pakankamai užaugs, tikriausiai irgi ten eis.
Dori turbūt buvo baisu apie tai ir pagalvoti - pačiam vis dar buvo nejauku suprasti, kad šitie du mažyliai jau kitais metais išvyks beveik visiems metams. Bet tai turbūt buvo lengviausiai suprantamas argumentas.
Oliverio klausimas privertė nusišypsoti, o širdį užplūdo šiluma. Šitas berniukas mokėjo savo ne itin vykusį tėvą įtikinti, kad yra mylimas ir reikalingas. Ką gali žinoti, gal net ypatingas. To jausmo Dafydd labai reikėjo, todėl dabar pasijuto netikėtai gerai. Tik stengėsi to niekam neparodyti.
- Viskas gerai. Suprantu, kad jauna mama bijo, kai kas nors nori palaikyti jos vaikus. Ypač vaikai, - pratarė Dafydd, kai pasirodė, kad Dori teisinasi dėl draudimo palaikyti mergaites. Žinoma, ji galėjo blogai pagalvoti apie Eliotą, bet tas šaunus mažylis dar įrodys, kad visai nėra neklaužada. Žinoma, jis daug energingesnis už brolį, bet tai tikrai nėra blogai.
- Na, jūsų mamai tikrai nepatinka futbolas, bet gal Dori jį mėgsta? - dar pasakė klausiamai žvilgtelėdamas į merginą. Netrukus jau teko apsidairyti, ar aplinkui nėra pernelyg daug žiobarų. Išsitraukė lazdelę ir "iš oro" ištraukė minėtą piešinį. Vengė tokius triukus daryti mieste, tačiau nutarė, kad šį kartą aplinkybės yra ypatingos. Padavė varlę Oliveriui ir pratarė:
- Na, parodyk pats. Eliotai, palauk!
Antras sakinys buvo skirtas staiga nutolusiam sūnui. Dori atrodė susimąsčiusi ar pavargusi. Turbūt tai neturėjo stebinti, ar ne? Bet kuriuo atveju kažin ar ji norės čia žaisti. Tuo labiau, kad jai reikia prižiūrėti dvynukes. Pats nebūtų prieštaravęs tokiai veiklai, bet kad jau susitiko, būtų draugiška kažką veikti visiems kartu.
- Turiu patiesalą ir sumuštinių. Galvojome apie pikniką, - pratarė Dafydd. - Prisijungsite?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1581
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Parkas
« Atsakymas #318 Prieš 4 dienas »
Eliotas ir toliau zyzė, nes norėjo palaikyti mergaites. Tegul nei nesitiki. Būčiau tikra beprotė, jeigu leisčiau jam palaikyt.
Kai Oliveris paklausė, ar mergaičių tėtis toks pat geras, kaip ir jų, Dori veide pasirodė nepaprastas švelnumas. Meilė ir ilgesys, nepaisant to, jog pabudo šalia Alano. Mergina svajingai žiūrėjo į tolį, o tuomet jos akys šiek tiek apsiašarojo. Iš laimės. Ji šypsojosi. Nusivaliusi porą išriedėjusių ašarų ji nusijuokė.
- Taip, - pasakė. - Jis nuostabus. Ne, futbolo aš nežaidžiu, - dirstelėjo į Eliotą jam atsakydama. Kamuolio neėmė.
O tada Mendel akys nukrypo į piešinį, tačiau reikėjo palaukti, kol Oliveris pats jį merginai parodys. Bet. Bet jis prieš tai pasakė, kad mamos nežaidžia futbolo. Ir tai įžiebė kažkokį azartą Dori viduje.
- Nors, žinote, - pasakė lyg visiems, lyg sau. - Ot ir pažaisiu!
Aišku, žaidimas nebus toks, kokio tikisi Eliotas. Dori negali palikti dukrų vienų, be to, negi tas vaikis toks kvailas, jog mano, kad vaikai vežimėlyje gali teisėjauti? Tamsiaplaukė suprunkštė pati sau.
- Oliveri, bėgam žaisti, o paskui pažiūrėsim tavo piešinį, gerai? - entuziastingai pasiūlė Dori. - Dafydd, aš paspardysiu kamuolį su tavo vaikais, sutinki? Būk geras, pažiūrėk jas, - nustūmė vežimėlį su miegančiomis dukromis prie jo. Tai nebuvo prašymai, tai buvo teiginiai. - Ir taip, prisijungsime.
Tada Mendel nubėgo Elioto link. Įkvėpė oro giliai į plaučius. Pasijuto tokia laisva. Taip seniai nesijautė. Net nežinojo ir nesigilino, kas čia prieš ką žais. Norėjo tiesiog bėgti ir spardyti kamuolį. O gal pabandyti saugoti vartus? - Nagi, spirk jį! - suriko Eliotui pati lėkdama vartų link.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 dienas sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • ***
  • 130
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Parkas
« Atsakymas #319 Prieš 23 valandas »
Kur jau ta nuobodi moteriškė norės žaisti futbolą? Ji tikrai bjauri, ir Eliotas nemėgo jos vis labiau.
- Na ir gerai, - nepatenkintas sumurmėjo berniukas. Atsisuko į jį pašaukusį tėtį ir nepatenkintas ištarė: - Bet aš noriu žaisti futbolą!
Tiesa, netrukus bjaurioji moteriškė nustebino. Tiek jį, tiek, ko gero, ir Oliverį su tėčiu. Ji sugalvojo, kad nori žaisti. Tai buvo taip nesąmoninga, kad berniukas nė nesugalvojo, ką atsakyti.
- Oliveris įsidrąsino tau parodyti savo piešinį. Turėtum jį pažiūrėti, - ištarė supratęs, kad iš tiesų visai nenori žaisti futbolo su šita moterimi. Ji tik suplėšys kamuolį ir pareikš, kad jis dėl to kaltas. Bet jai paprašius paspirti mylimą žaislą neišdrįso nepaklusti. Ką gali žinoti, gal tai tėčiui nepatiks. Taigi Eliotas stipriai paspyrė kamuolį. Jis pakilo nuo žolės ir skriejo oru moteriškės link. Visų smagiausia būtų pataikyti jai į veidą. Tada jis pasidarytų dar bjauresnis nei yra dabar. Bet gal ji bent kelias minutes patylėtų?..

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • ****
  • 289
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Parkas
« Atsakymas #320 Prieš 23 valandas »
Pasirodė, kad Dori labai myli savo dvynukių tėtį. Tai visai nestebino - jo paties tėtis labai mylėjo mamą. Kaip ir mama tėtį. Toks ryšys buvo visai normalus, nors suvokti, kaip galima taip labai mylėti kitą žmogų, kuris nėra brolis ar mama su tėčiu, vis dar buvo sunkoka.
- Bet mano tėtis vis tiek pats geriausias pasaulyje, - paaiškino moteriai Oliveris. Žvilgtelėjo į jį taip norėdamas parodyti, kad tai yra visiška tiesa. Berniukas buvo laimingas turėdamas geriausius mamą ir tėtį. Kaip, žinoma, ir brolius bei seseris. Taip, jam labai pasisekė.
Deja, netrukus gavo gerokai nusivilti. Jau beveik tiesė piešinį moters link, bet ji paneigė supratimą, kad mamos futbolo nežaidžia. Akivaizdu, kad jai įdomiau spardyti kamuolį, o ne žiūrėti į tas baisias varlės akis.
- Bet... - nusiminęs ištarė Oliveris ir susiradęs tėčio ranką stipriai ją suspaudė. Mažiausiai norėjo apsiverkti, bet išties norėjo parodyti piešinį. Taip, akys baisios, bet varlė visai pakenčiama.
- Jai neįdomus mano piešinys... - labai tyliai ištarė berniukas. Žodžiai buvo skirti tik tėčiui. Moteris jo nesupras, o Eliotui pernelyg rūpi futbolas. Geros nuotaikos kaip nebūta - ašaros kaupėsi akyse ir grasino pasileisti upeliu.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1643
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Parkas
« Atsakymas #321 Prieš 23 valandas »
Oliverio žodžiai prisivertė pasijusti gerai, tačiau išgirdęs dar vieną pagyrimą Dafydd tirštai išraudo. Žinoma, be proto smagu, kai mažylis taip galvoja apie savo tėvą, bet svetimam žmogui ištarti žodžiai nuskambėjo keistai. Tarsi Oliveris kalbėtų apie kažką visai kitą. Būtinai padėkos šitam nuostabiam berniukui, bet padarys tai vėliau. Jausmų ir emocijų perteklius prie Dori tikriausiai priverstų jį pasijusti nepatogiai.
Elioto ir Oliverio skirtumai ir vėl sukėlė problemų. Žinoma, dabar dvyniai nebesipyko, tačiau vis tiek buvo labai skirtingi. Judraus dvynio noras žaisti futbolą privertė Dori su tuo sutikti. Bet toks jos sprendimas gerokai nuvylė ir galbūt įskaudino meniškos sielos Oliverį. Dafydd puikiai matė, kad berniukas nusiminė.
- Žinoma, pažiūrėsiu, - atsiliepė jis mintyse melsdamasis, kad tik nieko nenutiktų. Nors turėjo šešis vaikus, negali sakyti, kad turėjo daug patirties su kūdikiais. Dvynukus kalbinti ir paimti ant rankų ilgai buvo baisu, su Miriam situacija buvo panaši. O štai ketvirtasis mažylis, kuris turėjo pralaužti ledus... Stop! teko liepti sau.
- Eliotas pirmiau pasiūlė pažaisti futbolą. Neabejoju, kad Dori tikrai norės pamatyti tavo varlę, - tyliai kalbėjo nusiminusiam sūnui. Pasirodė, kad Eliotas bando pataikyti merginai į galvą ar šiaip ją užgauti, bet nieko nesakė. Dabar labiau norėjo paguosti Oliverį. Jis tikrai per jautriai reagavo, tačiau toks jau buvo šis mažylis.
- Nenusimink, Oliveri, - vėl pratarė Dafydd žvilgtelėdamas į vežimėlį. Nusiėmė kuprinę ir išsitraukė pledą. Ši vieta piknikui nebuvo blogesnė už bet kurią kitą, tad tikėjosi, kad futbolininkams grįžus bus galima atsisėsti ir užkandžiaujant pasiplepėti.