Kris ramiai sutiko Emi reakciją. Moteris nutuokė, kaip jaunesnioji sirena gali reaguoti į faktą, kurio nežinojo daugybę metų.
-Aš tavo sesuo, Emilijana,- švelniai tarė, vienu žingsniu atgal atsitraukdama. Tada katiniškos akys nukrypo vilko kryptimi.
"Palik mus vienas"- Kris antakiai virptelėjo su šia mintimi, ir Igoris, dar būdamas Igoriu, apsisukęs nušuoliavo per upelį, tirštesnės tamsos link. Kurį laiką juodakailį vilkolakį sekusių žalių akių savininkė kietai sučiaupė lūpas. Pagaliau tyla įsivyravo parke, niekas netrukdo, atėjo taip lauktas momentas kai akis į akį pasikalbės su seserimi, nematyta nuo pat gimimo, tačiau Kristijana tylėjo. Dėl ko? Ji puikiai žinojo nuo ko pradėti aiškinti Emilijanai, žinojo kaip pagelbėti su prakeiksmu, nors pagal taisykles buvo draudžiama taip daryti.
Tai ko ji dvejoja?
Sirena neatitraukė akių nuo nusidabrinto pilnaties upės paviršiaus. Lengvos, smulkios sidabrinės bangelės vilnijo per paviršių it lydomas sidabras kalvėje.
Sidabras.
Iš prisiminimų liūno ataidėjo kūjo trenksmas, vandens šnypštimas, kai įdegęs metalo gaminys įkišamas ataušinti į skystį.
Strėlė.
Nejučiomis Kris ranka palietė kišenėje glūdintį aštriabriaunį daikčiuką.
Nepamesk jo,- sugergždė Ahailas, kišdamas į Kris rankas minėtąjį daiktą. Kruvinas, skausmo, prašymo perkreiptas Medžiotojo veidas vos matėsi pustamsėje salėje, kurioje ne per seniausiai skambėjo Hamiltono miuziklas,- Perduok jaunausiajai McWellei. Privalai. Tai paskutinė garantija, kad ji išliks gyva, kai bus įvykęs mūšis su Slapstūnais.
-O kaip kiti?- greitai paklausė Kris. Jos balse pasigirdo skausmo gaida.
Merdėjantis Ahailas šyptelėjo pusę lūpų.
-Visi kiti turi galvas ant pečių. Juos visus sudėjus, jų suma neprilysgta Emilijanos svaigališkumo lygiui. Ta mergaitė vis dar neturi rimtos galvos.
Kris atsisuko į Emilijaną. Kol kas, Ahailai.
-Žinau, kad šešioliką metų nežinojai apie save ničnieko. Suprantu tave, nors aš to nepatyriau,- prakalbo, prisiartindama prie sesers,- Turiu daug ką papasakoti, tačiau per mažai laiko yra. Igoris dar gali kurį laiką būti žmogaus prote, bet vėliau- vėl būs užvaldytas užkeikimo. Tad klausykis.
Aš gimiau Jungtinėse Amerijos Valstijose, Virdžinijos valstijoje. Mano tėvas nebuvo tavo tėvas. Jis buvo Medžiotojas, nužudytas Viskervilių kalno vilkolakių, nes bandė apsaugoti mane ir motiną. Tais laikais nebuvo vilkatų įstatymo, kuris varžytų meilę, ar kito įsakymo žudyti sirenas, tačiau
Viskerviliai neapkentė sirenų ir jiems buvo papildomai garantuota neliečiamumas iš Medžiotojų, mat šie norėjo nudaigoti išdaviką, pamilusį antgamtikę. Po tėvo žūties, kai buvau dešimties- nugabenta pas Emousus, kurie buvo lyg vasalai Lorijanams.
Motina paliko mane ir iškeliavo į Jungtinę Karalystę, kur susitiko tavo tėvą. Vėliau, kai tu gimei- tave paėmė globoti Adrija ir Hėjus, kad tave apsaugotų. Kai tau buvo dvylika, mirė patėviai, o aš- palikau Emousus, būdama dvidešimt dviejų. Prieš išvykstant motina prašė Emousų, kad jei gims vaikas už Atlanto- jį susigrąžinti. Todėl, Lorijanai ir Emousai numatydami, kad keturiolikmetis Igoris, globojamas Greywindų, išvyks į Jungtinę Karalystę, Hogvartsan, ten kur ir tu buvai, Slapstūno Egono (kurio nevaržė centrinė valdžia) paprašė, kad tavo bendrakoledžį užkeiktų. Šis užkeikimas nuves link tavęs, bei tuo pat metu atskirs Igorį nuo Džeimso, kad netikri broliai nesuartėtų ir būtų kuo sunkiau suvaldomas Slapstūnų ir Greywindų. Šis užkeikimas garantavo, kad kurį laiką Lorijanai ir Emousai turės prieš savo akis tave ir Igorį. Užkeikimą galima atšaukti, jei pati žinosi ko nori, kuo nori būti, kodėl nori, kas tu esi. Naudokis Melos laišku, kurį aš liepiau parašyti. Žinai į visas eilutes atsakymus, nes juk nebūtų tai atsitikę Koukvorte,- paskutiniai žodžiai galėjo nuskambėti šelmiškai, tačiau Kris viską varė greitakalbe ir buvo rimtai nusiteikusi,- Tačiau kai atkeiksi Igį, tavo gyvybei iškils reali mirties grėsmė. Prisimink, kad jei tikrai įrodysi mylinti - tave medžios Medžiotojai ir Viskerviliai su Ochgteinais. Saugi niekur nebus, jei bandysi slėptis- nužudys taip kaip tavo patėvius. Nors buvo sakoma, kad įvyko autoavarija, tačiau tai buvo Ochgteinų pasikėsinimas. Emi, medžiojimą galėtų sutrukdyti Ahailas,- pasakė Kris, vildamasi, kad sesuo girdėjo šį vardą. Širdgėla užspaudė gerklę, tačiau susiėmusi į nagą, moteris toliau kalbėjo,- Jis buvo Medžiotojas, kuris turėjo balsą tiek pas klanus, tiek pas Medžiotojų bendruomenę, nes per šimtmečių karus pagaliau privertė sustoti kariaujančias puses ir sudėti ginklus kelių metų paliauboms. Tačiau jis buvo nužudytas bendradarbio Kašelo,- Kris nurijo gumulą. Prieš akis iškilo degantis mirusio vyro kūnas. Ji su kitais vilkolakiais iš Lorijanų klano buvo priversti sudeginti Ahailo kūną, kad niekas negalėtų rasti ir jį išniekinti.
Sirena nuvijusi mintis, ištraukė iš kišenė aštriabriaunį daikščiuką- šešiakampė metalinė figūra, išgraviruota įvairiausiomis linijomis. Pilnaties šviesoje centras nužvito baltai- viduryje buvo įdėtas baltas brangakmenis. Moteris stipriai sukando dantis, žvelgdama į Ahailo daiktą,- Tai neįprastos formos raktas. Turėk jį prie savęs ir būsi saugi..-jau žiojosi sakyti kokiam daiktui skirtas atrakinti, bet tirštiems šešėlių figūros, sušmėžavus tarp parko medžių kamienų, Kris staigiai nutilo. Įsitempė,- Naudok galias protingai, saugokis visų, kurių tu tik nepažįsti ir nepasitik. Ypač dabar- mėlynais apsiaustais. Ir pati savęs paklausk- ar tu tikra nori negrįžtamai pakeisti savo gyvenimą dėl jo?- žalios akys nukrypo pusėn, kur nulėkė Igis,- Jei taip, suprask, kad visados jo negalėsi turėti šalia. Sugalvok, kaip lanku pereiti pilnaties taisykles. Kai sulaužysi taisykles- ramia širdimi galėsi tvarkyti savasias- sireniškas galias.
Igoris tyliai statė letenas ant minkštų samanų, liaunų, sausų šakelių. Staiga, kažkas pralėkė, keldamas triukšmą.
Greitai vilkas pakėlė savo galvą ir pastatė ausis.
Bruzdėjimas kairėje.
Baltų kuokštų galiukai subolavo krūmų tankumyne. Igoris pasuko galvą, lyg savęs ir kažko kito klausdamas ar jis nepavojingas.
Staiga, traškesys ir bruzdesys nutilo. Balti galiukai dingo tamsoje. Išnyko.
Iš tolumos atskriejo slopus "mes dar pasimatysime, Emilijana." Vilkolakis sustingo.
Antakiai susiraukė.
Suurzgė.
Kris apkabino seserį, ir tyliai sukuždėjusi į ausį atsisveikinimo žodžius, pasitraukė. Greitai pavirtusi į lūšį, nulėkė iš parko, palikdama bendrarasę vieną su kažkur besibastančiu vilkolakiu.
Žvėris sugriežė dantimis. Žmogiškas protas apsiblausė, gyvūliškas- išryškėjo.
Emi jau nebeturi laiko svarstymas. Jai tuoj bus galas.