0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Parkas
« Atsakymas #435 Prieš 4 mėnesius »
- Taip Deklanai. Bet kartais atrodo, kad taip bus paprasčiau. Ir žinoma, kad tai labai kvailas požiūris. Nuo problemų bėgti silpna ir kvaila. Jas reikia spręsti ir aš noriu jas spręsti. Seniau sakiau sau, kad noriu, bet nieko nedariau dėl to. Bet dabar aš labai prašau leisk man įrodyti, kad yra kitaip, kad aš daugiau nebebėgsiu nuo problemų. - Ne, turbūt niekada nemanė, kad ateis tokia diena. Bet štai visko gyvenime pasitaiko. Tiesa Aaronas ir pats nežinojo iki kokio lygio ketino pasikeisti. Ar tai aprėptų tik jo šeimą ar visą kitą? Jis jau buvo labai toli nuėjęs tamsiais keliais apie kuriuos Deklanas nieko nežinojo. Ar pokyčiai reikštų, kad ir šią savo dalį norėtų ištrinti? Ne, dėl to tikras nebuvo. Jam patiko adrenalinas, kurį gaudavo užsiimdamas juodais reikalais, galios jausmas. O kaip su Beatrice? Nenorėjo atsisakyti to pulko moterų, su kuriomis tikrai ne vien tik bendravo. Ar turėtų dabar su ja išsiskirti? Ką reikštų jo pokyčiai? Aaronas turėjo tiek tamsumų, kad išties sumanius keistis reiktų išvis keisti savo gyvenimo būdą. Ką gi. Galbūt pokytis galėtų aprėpti tik jo bendravimą su vaikais.
Nesvarbu, pasakė Deklanas, o Aaronas jau suprato, kad Auris tikrai numano kaip viskas yra. Pats tos temos nebejudino. Jeigu dabar praras jo palaikymą, tai šitas pokalbis bus visiškai pabaigtas. Amžiams.
- Aš galiu, bet tu pats norėjai ramiai pabūti dvare, todėl laukiau, kol sutiksi pasikalbėti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Parkas
« Atsakymas #436 Prieš 4 mėnesius »
Ką reiškia nesvarbu? Nesvarbu yra beveik taip. Jeigu būtų ne, tai Deklanas ir sakytų ne.
- Aaronai, - Griežtokai prabilo. - Ne viską papasakojai man tada tiesa? - Bet įrodymų tai tikrai neturėjo. Taigi ką daryti? Kur dabar stūmė Deklaną? Į kokią aplinką? Aaronas nutildė jį kerais, sakė, kad taip padarė kartą. O gal visko yra daugiau?
- Norėčiau pasišnekėti su Beatrice Aaronai, tu juk nieko prieš tiesa? - Jeigu neturi ką slėpti žinoma. Bet Auris buvo tikras, kad turi.
- Tavo tėvui nereikia manęs, kad galėtų su tavimi kalbėtis. Aš tave čia palydėjau, nes jis pats dabar negali užeiti į dvarą, nes tu taip norėjai. Jei manęs čia nebūtų kalbėtumės lygiai taip pat. - Auris ir tikrai nežinojo ką konkrečiai čia veikė. Deklanas kažin ar juo pasitiki, Aaronui tikrai nepatinka, kad Auris girdi asmeninį jo pokalbį. Gal jis čia tik dėl to, kad užtikrintų Deklanui saugumą. Turbūt dėl to. Bet klausimas dabar ir kitas iškilo. Ar gerai išvis daro mėgindamas juos sutaikyti.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 250
  • Taškai: 59
  • Not good enough.
Ats: Parkas
« Atsakymas #437 Prieš 4 mėnesius »
Atrodė, kad tėvas supranta, ką darė ne taip. Gal viską išties galima sutvarkyti? Jis galėtų grįžti namo ir ten varinėti tarnus. Bet kažkas vis tiek neleido iki galo juo patikėti.
- Aš nesutikau pasikalbėti. Jis mane privertė, - piktai pasakė rodydamas į Aurį. Norėjo atsistoti ir eiti sau. Sustabdė vienas vienintelis dalykas. Suvokimas, kad jeigu dabar išeis, ir vėl neturės kur dėtis. Argi įmanoma, kad Auris jį ne tik antrą kartą rastų, bet dar ir nusiteiktų padėti? Kažin, tad geriau nerizikuoti.
- Tau nėra ką kalbėti su mama. Neprivalai iš viso nieko daryti, - pasakė tam visur nosį kaišiojančiam profesoriui. Kokio velnio tada praskydo tame sode ir paprašė pasikalbėti su tėvu? Ar buvo visiškai kvailas? Ką gi, ko norėjo, tą ir gavo.
- Jeigu tavęs nebūtų, jis tik nusijuoktų ir išsityčiotų iš visko, ką sakau, - pareiškė atsakydamas į dar vienus kvailus Aurio žodžius. Atsistojo ir žengęs žingsnį tolyn atsisuko į suaugusiuosius.
- Kodėl jūs abu tokie įsitikinę, kad jau šį kartą tai kažkas pasikeis? Aš noriu leisti daugiau laiko su tėčiu ir mama. Bet aš to norėjau visada. Ar šiandien kažkokia stebuklinga diena, kai vyksta neįmanomi dalykai? Kodėl šiandien?
Po galais, jis tikrai norėjo patikėti tėvu ir grįžti namo. Nuoširdžiai norėjo. Bet ar viskas nėra sugadinta taip, kad nebeatstatysi? Ir ar šiandien paaiškės atsakymai į šiuos neįmanomus klausimus?
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Parkas
« Atsakymas #438 Prieš 4 mėnesius »
- Kaip privertė? Juk netempė tavęs čia. Deklanai, aš padariau labai daug klaidų ir labai noriu jas ištaisyti. - Bet ką dabar daryti, kai iškilo dar ir Beatrice tema. O čia tai labai negerai.
- Aišku nieko prieš. Kalbėkis kiek nori. - Atsainiai pasakė. Įdomu ar drįstų Bi jam ką nors pasakyti ar ne. Ar turės prigąsdinti žmoną. Staiga passijuto kažkaip nuslobęs. Jei taip bus, jei imsis grasinti jai, tada kokie čia pokyčiai. O jei ne ir žmona pasakys Auriui kaip būdavo, tada. O išties kas tada? Gal tada ji įgaus daugiau jėgų priešintis, pasiims vaikus, juk turės palaikymą, neabejotinai įsikiš Rolandas ir jis liks be nieko. O gal taip būtų paprasčiau? Jokių pokyčių, jokių galvos skausmų. Mintis gal ir viliojanti. Taigi ėmė ir nusprendė, kad nieko nedarys. Tegul reikalai ritasi sava vaga.
Tik buvo labai įdomu kodėl Deklanas taip pykstantis dėl visko slepia smurtą prieš savo motiną. Ar jam tai atrodo įprasta? O gal nesvarbu, nes vyksta ne prieš jį? Norėjo paklausti. Bet aišku neklausė.
- Nieko panašaus. Aš taip nebedaryčiau. - Gynėsi. Tada matydamas, kad Deklanas kažkur susirengė atsikėlė ir žengė paskui.
- Palauk prašau. Tai kur tu eisi? Deklanai, gal ir niekuo neįpatingi šita diena. Bet tiesiog ateina laikas, kai susimąstai apie save savo elgesį. Aš jau tau sakiau, kad seniai supratau kaip viskas yra. Jei nori žinoti pradėjau apie tai mąstyti tada, kai vyko pirmosios tavo vasaros atostogos. Kai kalbėjomės apie tavo mokslus. Ir sakiau tau jau šiandien, kad tiesiog man nepatinka tai, ką savyje pastebiu bendraudamas su tavimi ar Rora. Ir matau, kad tiesiog viskas turi pasikeisti, kitaip aš jus prarasiu. O gal jau praradau. - Staiga pasidarė nesvarbu net tai, kad čia yra ir viską girdi Auris. - Aš tikrai gailiuosi dėl iššvaistyto laiko. Dėl to kaip menkai jus pažįstu. Kad neskyriau daug laiko. Laužiau pažadus, kad tik reikalavau ko nors iš jūsų. Aš labai atsiprašau ir tiesiog norėčiau, kad leistum man tai ištaisyti.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 250
  • Taškai: 59
  • Not good enough.
Ats: Parkas
« Atsakymas #439 Prieš 4 mėnesius »
Nuo tėvo balso darėsi bloga. Deklanas užsimerkė ir kelis kartus giliai įkvėpė.
- Tempė, - galiausiai burbtelėjo. Drabstyti purvais Aurį Senklerį, pasirodo, žymiai paprasčiau nei bandyti išsiaiškinti su Aaronu Senkleriu. Aš pasikeisiu pavardę beviltiškai pagalvojo berniukas. Gal netgi suprato, kodėl tėvas taip ilgai nenorėjo turėti nieko bendro su giminėmis. Bėda ta, kad Deklanas labiausiai nenorėjo turėti nieko bendro su pačiu tėvu.
- Mama tau nieko nesakys, nes šitas ją prigąsdino, - tarstelėjo Auriui rodydamas į tėvą. Tiesą sakant, įdomu, ar motina išdrįstų ką nors papasakoti. Jeigu jie išties kalbėsis, gal jis galės pasiklausyti? Tai šiek tiek praskaidrino nuotaiką, kurią netrukus ir vėl sugadino. Ne kas kitas, o tėtušis. Argi jam būtina vilktis iš paskos ir apsimesti, kad rūpi?
- Eisiu bet kur, kur nėra tavęs, - piktai rėžė. Kokio velnio jis iš viso atsidūrė šitame kvailame parke? Ar tai tas pats, kuriame šitas tyčiojosi iš mamos? - Praradai, - linktelėjo užsikabinęs už vienintelių bent šiek tiek naudingų žodžių. Ir staiga negalvodamas leptelėjo: - Be to, jos vardas Aurora.
Pats gyvenime nebuvo taip vadinęs sesers. Kažin kaip tėvas reaguos? Žinoma, turbūt apsimes, kad neišgirdo.
- Auri, - dar kreipėsi Deklanas atsisukdamas į profesorių. - Politikai turi mokėti gražiai pašnekėti, ar ne? Kitaip jie nebūtų politikai? Būtent todėl jis dabar ir skiedžia šitas nesąmones! Aš nenoriu čia būti.
Vėl nusisuko, bet ir vėl liko stovėti vietoje. Kad ir kaip norėjo dingti tėvui iš akių, sulaikė du dalykai: noras vis dėlto susitaikyti bei baimė, kad dabar išėjęs praras paskutinę galimybę turėti stogą virš galvos.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Parkas
« Atsakymas #440 Prieš 3 mėnesius »
Aaronas tuo labai giliai abejojo. Ir nutarė nebesiginčyti. Jis išvis nelabai žinojo ką turėtų daryti. Klijuoti santykius. tai nežinoma žemė. Tokia veikla juk niekada neužsiėmė.
- Kaip ten bebūtų. Džiaugiuosi, kad esi čia, kad galime pasikalbėti. Nenorėčiau žinoma, kad kas nors atvestų tave čia prievarta. - Sunku. Va kodėl tiek laiko vengė tokių reikalų. Na ką gi. Kaip ten bebūtų sprendimą bent vieną priėmė. Bi galės sakyti Auriui ką tik norės ir tada gal išvis Aaronui gyvenime nebereikės kažkam aiškintis ir teisintis. Gal ir žiojės duobė, jeigu iš gyvenimo pranyks vaikai, bet gyveno galima sakyti be jų galybę metų, galės ir dabar. Sugalvos kaip tą duobę užcementtuoti. Bet jei taip, tai kam čia dar gaišti laiką? Klausė pats savęs. Giliai širdyje žinojo, kad gal tikisi, jog viskas susitvarkys. Bet nenorėjo to sau net mintyse patvirtinti.
- Nieko jai nesakiau. - Ramiai pasakė. Kai pagalvoji ir tikrai neikada nedraudė žmonai ko nors sakyti argi ne? Kitaip privertė ją bijoti ir tylėti. Taip gerai per tuos visus metus įkalė jai galvon, kad vis tiek viena nieko nepajėgs, nepasieks ir panašiai, kad dėl to Bi turbūt ir nebandė gintis visą tą laiką, nebandė kreiptis kur nors pagalbos. Bet ką gali žinoti. Galbūt pajutusi pastiprinimą, jei Auris tikrai mėgins kažko klausinėti ir išsipasakots. Ir tegul.
Aaronas turėjo galimybę ir pats tą žinojo. Jei būtų nusitvėręs jos dar tada, kai Deklanas buvo kiek jaunesnis. Tada jie čia tikriausiai nesikalbėto tokiomis temomis.
- Gerai, Aurora. - Aš nebežinau ką turėčiau daryti. Beviltiškai pamanė. Automatiškai kilstelėjo ranką, norėdamas prisitraukti sūnųū artyn, bet ji beviltiškai liko sustingusi, dėl tos tarp jų nusidriekusios bedugnės.
- Prašau grįšk namo. Bent jau trumpam. Bent pasikalbėti su mama. Ką aš jai pasakysiu, kai sugrįšiu atgal? Ji juk nerimauja. Juk tu turi savo namus. Nereikia kažkur klajoti. Aš galiu. Jeigu taip nori. Galiu išsikraustyti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Parkas
« Atsakymas #441 Prieš 3 mėnesius »
Gal ir smagu matyti kaip Aaronas kankinasi. Klausytis kaip bando prisigerinti Deklanui. Bet visgi. Galėtų Aurio čia ir nebūti. Bet žinoma kaip kitaip. Įsivėlė į šią istoriją ir viskas. Tokios istorijos kaip klijais priklijuotos prie Senklerio lipdavo nors tu ką.
- Aš neverčiau čia tavęs ateiti. Bet Deklanai, juk taip viskas nepasibaigs tau tiesiog išėjus iš namų. Problemos pačios nepraeina. Jos nebent gali tik padidėti nesprendžiamos. - Dėl Beatrice tikrai viskas atrodė kažkaip neaišku ir Auris abejojo ar gerai išvis mėginti juos sutaikyti. Gal Deklanui ten nesaugu. Kaip ir Aurorai, kaip ir Beatrice. Kamavo rimtos abejonės.
- Taip. Politikai turi mokėti pakalbėti. Bet tu pagalvok. Kam daabar jam meluoti? Juk žino, kad vėl laužydamas pažadus galutinai nutolins tave nuo savęs. Taigi kam jam dabar meluoti? - Kaip geriau elgtis? Gaila, kad Deklano ir jo santykis kažkoks net neapibrėžtas, kad jie negalėtų normaliai pasikalbėti, tada Auriui būųtų aiškiau ar tikrai verta mėginti juos taikyti.
- Ar tikrai nori grįžti į dvarą? Jei tu manai, kad ten tau saugiau ir geriau, galime grįžti. Arba jei tau atrodo, kad reikia laiko viskam apmąstyti. Mes galime grįžti. Bet Deklanai, turi suprasti, kad turi mamą, tėvą ir seserį, kad jie yra. Niekur nedings. kad reikia jums visiems pasistengti nuspręsti kaip gyvensite toliau.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 250
  • Taškai: 59
  • Not good enough.
Ats: Parkas
« Atsakymas #442 Prieš 3 mėnesius »
Taip taip, tėvui tikrai rūpi, ar jis čia atvestas per prievartą, ar ne. Tiesiog juokingas kvailys. Deklanas nieko jam daugiau nesakė, bet Aurio žodžiai privertė garsiai nusikvatoti.
- Tu šitam tą pasakyk! - pareiškė mostelėjęs į tėvo pusę. - Tai jis vengia bet kokių pokalbių ir problemų sprendimo! Visada taip būna!
Tėvas priežasčių meluoti turėjo daugiau nei pakankamai, bet akivaizdu, kad ne menkam profesorėliui tą suprasti. Taigi Deklanas tylėjo ir nesiruošė iš viso nieko sakyti. Kai tėvas kilstelėjo ranką (nė nesuprasi, ar norėjo apkabinti, ar užvožti), instinktyviai atsitraukė. Bet tada nuskambėjo gerokai nustebinę žodžiai. Negi jis tikrai paliktų dvarą?
- Nori pasakyti, tu prašai, kad aš grįžčiau namo, dėl mamos? - tyliai paklausė berniukas. Ilgam nutilo. Ilgą laiką motiną tik niekinęs dar prie to nepriprato, bet po to nuotykėlio Londone suprato ją mylintis. Ir žinojo esantis jos pasiilgęs.
- Gerai, - galiausiai pratarė žiūrėdamas tiesiai tėvui į akis. - Aš grįšiu. Kad ir dabar pat. Bet tu niekur nesikraustysi, o liksi gyventi su mama, Aurora ir manimi. Ir mes būsime normali šeima. Iki pirmos tavo nesąmonės.
O tada aš pasislėpsiu taip, kad joks Auris Senkleris manęs neras, mintyse pridūrė ir nė akimirkai nenusukdamas žvilgsnio laukė tėvo reakcijos.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Parkas
« Atsakymas #443 Prieš 3 mėnesius »
Ką gi. Nieko nesakė, leido jam šėlti. Buvo nusipelnęs šitų pastabų. Pamažu išvis ėmė atrodyti,kad nieko iš šio pokalbio nesigaus.
Bet visgi pavyko užkabinti vieną stygą. Motiną. Kažin ar Aaronui baisiai rūpėjo kas bus su Beatrice. Bet juk ji nerimavo, o jis juk tikrai turės jai pasakyti kažką grįžęs po šio pokalbio. Na gerai. Gal šiek tiek ir neramu buvo dėl to, kas nutiktų, jeigu po šio pokalbio negalėtų pasakyti ko nors naujo. O blogiausia grįžtų namo vienas. Dievai žin kaip tai galėtų paveikti išsibalansavusią žmoną. Aplamai šiuo laikotarpiu gaudytis savyje buvo sudėtinga.
- Na ne vien dėl mamos noriu, kad sugrįžtum. Aš taip pat noriu, kad grįžtum. Bet juk žinoma, kad jai neramu, kad kalbam apie tave. - Gerai. Pagaliau gavo teigiamą atsakymą. Palengvėjo. Ir dar kaip. Labai  nenorėjo grįžti vienas. Tiesa sąvoka normali šaima gąsdino. Ak, jau geriau staiga prarastų visus turtus ir turėtų iš naujo jų siekti, nei bandytų sukurti tą normalią šeimą. Bet turės kažkaip pasistengti. Bet kaip? Kaip atsisakys pasismaginimų su moterimis, ilgų laisvės dienų, kai išvyksta. Ką jie su kurs su Beatrice, prieš kurią jis ne kartą buvo pakėlęs ranką. Kaip tai įmanoma? Ar išvis įmanoma? Ar pavyks skirti daugiau laiko vaikams, atsižvelgti į jų norus. Buvo taip susitelkęs į Deklano prikalbinimą grįžti namo, kad negalvojo apie ateitį. bet dabar toji užgriuvo visu smarkumu.
- Tikrai? Grįši? - Norėjosi įsitikinti. - Tai gerai. - Nedrąsiai šyptelėjo, neprisiminė savęs išvis taip besielgiančio. Keista, kai jautė ir palengvėjimą ir sunkumą vienu metu. Gal visgi geriau bųūtų pareikšti,kad yra žmonos skriaudikas, išsiskirti ir pradingti? Bet ką jis čia po galais kliedi. Galvoje įsitvyrojo mintys, kad Deklanas klajodamas gatvėje galėjo susižeisti, susirgti, patekti kokiems psichams į nagus. Visko galėjo nutikti. O dabar jis yra čia ir jie sugrįš namo.
Taip galvodamas žengė kelis žinggsnius priekin ir jį apkabino. O galėjo netekti. Deklanas galėjo neužaugti. Jis tikrai turėtų pasistengti pabandyti sukurti tą normalią šeimą.
- Gerai. Aš niekur nesikraustysiu. - Pasakė. - Aš atsiprašau. Aš tikrai labai atsiprašau.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • III kursas
  • *
  • 250
  • Taškai: 59
  • Not good enough.
Ats: Parkas
« Atsakymas #444 Prieš 3 mėnesius »
Kam šitam žmogui reikalingas jo grįžimas namo, neaišku, bet Deklanas nesiginčijo. Jeigu tėvas nori šnekėti kažkokias nesąmones, prašom. Akivaizdu, kad viskas skirta tik Auriui Senkleriui apgauti. O pats tenorėjo pamatyti mamą ir suprasti, kuo vardu jo sesuo - Aurora ar Rora. Na, ir normalios šeimos, žinoma.
- Jūs pakalbat apie mane? - kuo nuoširdžiausiai nustebęs pasitikslino. Tai skambėjo kaip tikras stebuklas. Na, mama tai jį turbūt mylėjo, bet tėvas... Kad ir kaip jis čia demonstratyviai rodė didžią meilę, Deklanas tuo netikėjo. Jeigu vaikams atsirasti meilė nereikalinga, šnekėti ji dar labiau nereikalinga.
Apkabintas įsitempė, bet daugiau niekaip nereagavo. Bet atsiprašymai visiškai nepatiko, ir nesusilaikęs sumurmėjo:
- Aktorius.
O dabar norėjo jau baigti šitą nesąmonę, taigi garsiau pridūrė:
- Taip, tikrai grįšiu. Nereikia man į tą dvarą, galime keliauti namo.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Parkas
« Atsakymas #445 Prieš 3 mėnesius »
- Taip. Tai aiškupakalbam. - Buvo siaubinga sudėtinga. Šeimos terminas ir toliau nerimą kėlė. Ir šaip dar puikiai suprato kiek reikės įdėti pastangų, kad nebūtų vadinamas aktoriumi. O svarbiausia, kad kantrybė neišgaruotų kaip sniegelis po saulėkaitos.
- Ir puiku. Keliausim namo. - Dirstelėjo į Aurį, na, kaip ten bebūtų jei jis nebūtų Deklano aptikęs dievai žino kas dabar dėtųsi. Gal ir rastų jį. O jei ne?
- Iki. Manau dar turėsim apie ką pasikalbėt. - Temų tikrai turėjo. Ir bendrų apie juos, Auris vis dar nevaldė to ryšio ir siuntė Aaronui savo emocijas. Ir gal dėl Deklano. Tiesą pasakius Auris žiūrėjo į jį abejodamas ir Aaronas tai puikiai matė. Jis galvojo apie Bi, ir arkliui būtų aišku. Ir kol tas nespėjo dar ko pasakyti Aaronas išsiėmė iš kišenės tyčia pasiimta trintuką, jei visgi tektų grįžti kartu su Deklanu, iškerėjo nešyklę ir jie dingo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Parkas
« Atsakymas #446 Prieš 3 mėnesius »
O kas, jei tikrai Aaronas vaidino? Aišku Auris dabar nesugalvojo kodėl. Bet visgi. Dabar nerimaus ar tikrai geras sprendimas buvo kištis. Ir dar Beatrice. Jam visai nepatiko tai, kiek spėjo suprasti.
- Tikrai turėim. Nei neabejok. - Pasakė. Jei jau įsikišo čia, tai Aaronas galės nemanyti, kad taip išgaruos. Auris negalės nurimti, stebės Deklaną mokykloje. Puikiai tą žinojo.
Liko vienas. Ir patraukė takeliais iš parko. Labai abejojo dėl visko. Nežinojo ar tikrai šį kartą teisingai pasielgė. Jei kas nors nutiks, jei Deklanas vėl paspruks dėl Aarono neras sau ramybės. Galvodamas apie viską ir kurdamas Scenarijus išėjo iš parko. Ir taip viskas atrodė sudėtinga, tai dar užsikrovė ir šitai. Ką gi. Gal kažkaip bent per vasarą Aaronas pratems nepridaręs nesąmonių. O jau mokykkloje bus ramiau.