0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Senklerių šeimos dvaras
« Atsakymas #165 Prieš 1 dieną »
- Nežinau. Man tiesiog patinka mano darbas. - Atsakė tėvui. Paskui atėjus mamai jie išėjo ir abu pagaliau liko dviese.
- Nežinau. Nenorėčiau vien piešti. Niekas manęs nesuvalgys. - Nusijuokė. - Dori, tu juk žinai, kad kone visus mokyklos metus klajojau uždraustajame miške. Aš turiu patirties. Viskas man bus gerai. - Bandė raminti merginą.
- O dėl Augustino. Aš nežinau ką jie gali padaryti. Juk išmesti tai negali. Gal tikrai ketina jį užkerėti. - Mintis atrodė visai viliojanti.
Noras miegoti ir pavalgyti pasitraukė į antrą planą. Taip ir nepaklausė ar ji išjungė viryklę, nors tokia mintis trumpai šmėkštelėjo galvoje.
- Ne, neturėčiau. - Atsakė ją bučiuodamas. Jautėsi užtikrintas dėl savęs ir Dori. Alanui nereikėjo nei vestuvių, nei dar kažkokių įrodymų. Žinojo, kad jie kartu, kad myli ją. Ir kad galbūt kada nors jie žengs ir tą žingsnį.