0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Sigurdo butas
« Atsakymas #15 Prieš 2 mėnesius »
Žvilgsnis lakstė po butą ieškodamas atsakymų į klausimus, kuriais Deoiridh norėjo išsiaiškinti, ar jos veiksmai pernelyg stipriai nepaveikė šito žmogaus. Deja, pamatytas vaizdas taip sutrikdė, kad visi tie klausimai kažkur išgaravo.
Varlė. Tai negali būti sutapimas. Ji nė už ką nepatikės, kad paauglystės laikų draugas šiaip sau kompiuterio ekrane laiko varlę. Norėjosi prieiti arčiau, apžiūrėti ją, galbūt suprasti, ar nuotrauka turi kokią reikšmę. Bet to padaryti Deoiridh neišdrįso. Kaip ir užduoti tuos klausimus balsu.
- Išgerčiau kavos. Ačiū, - keistai tolimu balsu atsakė škotė. Pasiūlymas gerokai nustebino. Ar gali būti, kad Sigurdas ją pamatęs apsidžiaugė? Ar prisimindavo, kol ji buvo dingusi? O gal atmintyje įstrigo tik žodžiai, kuriuos ji ištarė kažkokiame klube? Juos labiausiai ir norėjo atsiimti. Kažkokiu būdu atsiprašyti. Už viską. Bet kaip tai padaryti? Ką kažkoks “atsiprašau” reiškia, kai ji prisidirbo tiek, kad užtektų trims gyvenimams?
Apie Hogvartsą žinojo, bet to neatskleidė. Jau neprisiminė, iš kur gavo tą informaciją, tad geriau negąsdinti draugo. Ak taip. Praeities draugo. Dabar Sigurdas taip pavadintas tikriausiai išmestų ją pro langą. O gal ir ne - jis pernelyg geras žmogus. Tai ji yra kažkokia nenormali pabaisa, griaunanti kitiems gyvenimus.
- Gal Hogvartse ką nors žinojai apie Matthew? - prisivertė paklausti. Kaip jį rasti? Aberdine namas buvo paverstas herbologijos muziejumi, o kito kelio Deoiridh nežinojo. Bet be galo troško pasikalbėti su tuo, kurį vadino tėčiu.
- Ir kodėl varlių, Sigurdai? - šį kartą paklausė Deoiridh nusukdama žvilgsnį kažkur į šoną. Šis klausimas staiga pasidarė pats svarbiausias. Negi aš tau kažką dar reiškiu? iš lūpų besiveržiantis klausimas vis dėlto buvo sustabdytas. Jeigu jį ištartų, tikrai atrodytų, kad kažko siekia. Na, ji ir siekė. Tik dabar suprato velniškai norinti vėl būti šito žmogaus gyvenime. Bet to tikrai nepasakys.
- Kurį laiką gyvenau Italijoje. Vienuolyne. Gydžiausi nuo… Na, supranti, - atsakė į islando klausimą. Neįsivaizdavo, ar jam bent kiek įdomu, bet juto turinti būti kiek galima atviresnė. - O dabar… Grįžau. Noriu susirasti sūnų ir… Pabandyti iš naujo.
Su tavimi mintyse nuaidėjo visai nereikalingas prieduras. Deoiridh tyliai atsiduso ir vėl įsispoksojo į kompiuterio ekrane pavaizduotą varlę.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Sigurdo butas
« Atsakymas #16 Prieš mėnesį »
Deoiridh užsiminus apie Matthew Sigurdo veidas minutėlei apsiniaukė. Laimei, bent jau buvo nusisukęs, tad išraiška greičiausiai liko nepastebėta.
-Ne, nieko apie jį nežinau. - šaltai ištarė ir po tokio griežto atsakymo perėjo prie dabartinės savo veiklos. Gal taip sušvelnins atsivėrusią tylą. Rankos tuo metu atliko malonią rutiną: kaitė virdulį, ruošė puodelius. Tai padėjo šiek tiek nuraminti mintis, kurios įsiaudrino išvydus Deoiridh.
-Varlės, nes... - arbatžoles laikantys pirštai akimirkai virptelėjo, - ...nes man jos patinka. Taip. O kuo dar daugiau galėčiau užsiimti? - paklausė labiau savęs nei viešnios.
Jeigu jis būtų galėjęs bent valandėlei įsiklausyti į savo širdies kuždesį, būtų suvokęs, kad škotei palikus Sigurdą šio gyvenimas sustojo vietoje. Tarsi pirkinių vėžimėlis, kuris buvo paliktas stovėjimo aikštelėje ir negalintis grįžti į jam (likimo) priskirtą vietą. (Jei tik pirkėjas būtų buvęs netingus, jei tik jo kairysis ratas geriau suktųsi, gal ir būtų pasisekę.) Arba reikėjo rūpestingo stumtelėjimo, arba galingo žemės drebėjimo, per kurį pasaulis apsiverstų aukštyn kojomis. Bet tai neįvyks - vaikinas vėžimėlis stovės ten vienišas iki pat pasaulio saulėlydžio, retkarčiais aplankomas žvirblių.
-Grįžai. - lėtai ištarė islandas, atsisukdamas į merginą. Pauzę pripildė verdamas vanduo, taip sukurdamas keistą jaukumo jausmą, kuris visai nesiderino su paties pokalbio atmosfera. - Ir nori judėti toliau. Tai...puiku. - kiek neužtikrintai pasveikino ją ir įpylė į puodelius vandens. Nenorėjo ir tuo pat metu troško sužinoti daugiau apie ją - lyg prisilietus arčiau to žmogaus gyvenimo istorijos ši išnyktų it dūmas. Pasekęs Deoiridh žvilgsnį islandas taip pat įsispoksojo į varlę. Rudaodė taip pat įžūliai stebeilijo atgal, drėgnomis akimis tarsi bandydama perprasti žiopsotojų sielą. Deja, kompiuterio ekranas netrukus užgeso ir trumpa ramybės valandėlė pasibaigė.
Sigurdas sunkiai atsiduso ir padėjęs puodelius ant staliuko klestelėjo ant sofos. Galvoje sukosi mintys apie paskutinius merginos ištartus žodžius: ką ji darys toliau, kaip ji pradės atstatinėti savo gyvenimą iš pelenų?
-Nuo ko galvoji pradėti? Greičiausiai reikės pinigų, kad viskas galėtų atsistoti į savo vėžes, ar ne? - pasidomėjo šviesiaplaukis apie škotės planus. Nebuvo visiškai tikras, kaip jaučiasi dėl Deoridh, tad nusprendė elgtis apdairiai.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Sigurdo butas
« Atsakymas #17 Prieš mėnesį »
Šaltas tonas privertė suvirpėti. Ar ir Matthew nusipelnė Sigurdo pykčio? Ar jis taip pyksta ant jos, kad visai nenori kalbėtis? Bet... Galėjo užtrenkti prieš nosį duris. Po galais, galėjo bent jau nelaikyti kompiuterio ekrane varlės!
Deoiridh jau ruošėsi kažką pasakyti. Kažką paprasto ir galbūt bent šiek tiek sumažinančio įtampą. Bet tada Sigurdas vėl prakalbo ir užkėlė įtampą iki dangaus. Ar bent jau kambario lubų. Kodėl? Kodėl tau jos patinka, Sigurdai? Ar tai bandymas užsikabinti už praeities? mintyse kalbėjo su islandu Deoiridh, bet garsiai to paklausti neišdrįso.
- Ar vis dar turi Eylfą? - vietoj to vos girdimai iškvėpė. Pati Matthew jau seniai nebeturėjo. Net ir to paties Sigurdo padovanotas fenekas... Akyse sužibo ašaros. Deoiridh, regis, tik dabar suprato, kad sugriovė ne tik šio vaikino gyvenimą. Ji sugriovė visiškai viską.
Kiti Sigurdo žodžiai atsakymo nereikalavo, tad mergina galėjo ir toliau spoksoti į varlę ir bandyti atspėti, ar jai vis dar pavyktų pasiversti panašia į ją. Jau seniai to nedarė ir, tiesą sakant, neabejojo, kad gebėjimą prarado. Tokios mintys čia visai netiko, bet apie tai galvoti paprasčiau nei apie šalia esantį žmogų.
- Turbūt vyksiu į Aberdiną, - į tiesioginį klausimą atsakė. Ar norėjo, kad Sigurdas žinotų, kur ji įsikurs? Taip. Netgi labai norėjo, tik tai buvo dar vienas dalykas, kurio garsiai nepasakys. Kaip ir to, kad paprašė Aurio surasti jos sūnų. Tiesa, visai nesuprato, kodėl Sigurdas užsiminė apie pinigus. Tokios paslaugos iš jo tikrai neprašys. Kad ir kiek prisidirbo, iki tokio lygio (dar) nenusirito. Taigi ta tema nieko nepasakė. Iš viso daugiau nepratarė nė žodžio. Užgesęs kompiuterio ekranas atėmė galimybę ramiai (?) spoksoti į varlę, taigi škotė neryžtingai atsisuko į Sigurdą. Akys, regis, šaudė milijoną žodžių, tačiau Deoiridh vylėsi, kad vaikinas nesugebės jų perskaityti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight