0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2248
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #285 Prieš 2 mėnesius »
Auris neklausė ką rėkalojo broliukas. Dabar ir tas pykčio, neapykantos pilnas žvilgsnis neveikė, negąsdino. Tai nebuvo tikra. Tai tas valdantis padariūkštis jį vertė taip žiūrėti.
- Eisim į mokyklą, kai tik atkerėsiu tave nuo knygos. Tada tave atrišiu Timoti. - Švelniai kalbėjo. Kad ir kaip norėjo negalėjo to dabar padaryti. Skydiniai kerai per trumpai veikė, kad galėtų jį ramiai paleisti. O brautis per mišką su vaiku apsėstu kažkokio padaro negalėjo. Ilgai užtruktų. Juk dabar abu nusigavo taip toli. reikėjo čia ir dabar atsikratyti tos būtybės.
Auris laikė tą knygą rankoje. Galvojo apie tai, kad jos nematė. Kad suprato, jog padaras mėgino ir jį apsėsti, bet negalėjo. Jis siekė Timotį nužudyti arba labai sužeisti. Kas padaro daiktus, kuriuose įsikuria nematomais? Gal tai galėtų būti valdūnas? Panašu į tai. Reikėjo patikrinti šią teoriją. Valdūnai tokie reti. Kilo ir abejonių. Bet Timis teigė, kad knyga jo draugė. Valdūnai ir verčia taip manyti, kad yra draugai. Pirma, reikėjo padarą susilpniniti ir atimti jo gyvavimo vietą. Auris padėjo knygą ant žemės ir uždegė ją. Knygą staigiai apėmė ugnis ir ji virto plėnimis. Padaras jo galvoje vaitojo. Reikėjo jį įkalinti, kad galėtų matyti. Senkleris ėmėsi kerėti. Ugnis dingo, ore susikūrė permatomas burbulas, o jame blaškėsi kažkas nedidelis, panašus į šliužą su čiuptuvais. Išties, tai šie padarai bekūniai, arba tokie yra iki tada, kai nužudo dešimtą savo auką. Bet Auris jį taip įsivaizdavo, todėl tokį ir regėjo.
- Timoti, kaip jautiesi? - Reikėjo suprasti ar ir išplėštas iš knygos padaras valdė broliuką.

Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #286 Prieš 2 mėnesius »
Timotis nesuprato, kodėl jį reikia atkerėti nuo knygos. Ar jis užkerėtas? Ką tai reiškia? Kad ir kaip ten bebūtų, vaikas neketino priešintis. Jis palinksėjo ir giliai įkvėpė. Pasiruošė laukti.
O tada pajuto begalinį širdies skausmą. Vidinį skausmą. Atrodė, kad kažkas plėšia jo sielą iš vidaus.
- Neee! Neeeee! Neeeee! - ėmė klykti.
Nebegalėjo laukti. Turėjo veikti. Bandė išsilaisvinti, ištrūkti, bet nepavyko.
- Ką tu darai, ką tu darai?! - verkdamas šaukė ant Aurio.
Nes Auris uždegė knygą. Uždegė jo draugę. Berniukas rėkė, norėjo savo draugę išgelbėti. O kai knyga sudegė, raudonplaukis iškart nustojo šaukti.
- Ji bloga, - prakalbo ramiai. - Ji bloga. Kodėl ji burbule? - paklausė brolio. - Juk ji sudegė. Ar jos dvi?
Mažasis Senkleris dabar knygą jau matė kažkokiame burbule. Nieko nesuprato. Brolio klausimo ir vėl negirdėjo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2248
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #287 Prieš 2 mėnesius »
Tas baisus klyksmas draskė jam širdį. Bet gi reikėjo tai pabaigti. Kitaip būtų labai blogai. Knyga pleškėjo, puslapiai raitėsi, anglėjo ir sudegė. Ir tada Timotis nurimo. Auriui pasidarė aišku, kad padaras silpnas ir nieko negali padaryti.
- Ne. Knyga buvo viena. Dabar matai padarą, kuris joje gyveno. Aš jį matau kaip šliužą, tu kaip knygą taip? Matome tai, kaip tokius padarus įsivaizduojame. - Aurio lazdelė perdūrė burbulą kiaurai ir prisilietė prie šliužo.
- Valyk. - Paliepė jai ir ji pradėjo siurbti padarą į save. Tai ėjosi lėtai. Padaras rangėsi ir klykė Aurio mintyse. Bet colis po colio išnyko.
Tada Auris atrišo Timotį.
- Padaras gyvenantis knygoje buvo labai blogas. Timoti, kaip tu dabar jautiesi? - Kelios akimirkos ir viskas būtų pabaigta. Auris atsisėdo ant žemės. Dabar, kai padaro neliko jautė, kad jam dreba rankos. Būtų nuėjęs kur kitur. Pasukęs kitu keliu. Būtų atėjęs vėliau ir gal išvis neberastų Timočio niekada gyvenime.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Auris Senkleris »

Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #288 Prieš mėnesį »
- Bet ji yra knyga, ne šliuzas, - Timočio antakiai susiraukė, jis nesuprato esmės.
Aurio burtų lazdelė įsiurbė knygą į save. Raudonplaukis nusigando.
- Bet juk ji dabar gyvens tavo lazdelėje! Mes ją parsinešim atgal į Hogvartsą!
Tokia mintis berniukui visai nepatiko. Vaikas buvo atrištas, tada pasiėmė savo žaislinę burtų lazdelę ir nunešė šalia Aurio. Nebuvo tikras, ar broliui pavyks burti su žaisline burtų lazdele, bet jis suaugęs, tad gal? Juk Dorė ir Melinda pasakojo, kad joms pavyko burtai visai be lazdelių, nors jos nesuaugusios.
Timotis ištiesė ranką į Aurį tarsi kažko prašydamas. Nieko nesakė, nes nedrįso. Bet vylėsi, kad brolis pats supras ir duos Timočiui savo burtų lazdelę. Tada vaikas ją perlauš ir išmes į duobę.
- Nežinau, keistai, - atsakė į klausimą. - Man nepatiko, nes knyga mane valdė. Kodėl neveikė amuletas? Aš visada su juo. Ar ir Melindos amuletas neveiktų? - tokia mintis mažajam Senkleriui visai nepatiko.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2248
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #289 Prieš mėnesį »
- Mūsų vaizduotė skirtingai parodo koks yra tas padaras. - Auris baigęs tvarkytis su ta būtybe sėdėjo ant žemės ir bandė atsipeikėti, mat tik dabar užgriuvo tikroji streso banga. Kai vyko veiksmas galėjo apgalvoti kas nutiko, kas užpuolė Timotį, bet dabar... Dabar vis galvojo ir galvojo tą patį, kad kelios akimirkos ar sprendimas eiti kitur būtų pražudęs vaiką. Kad gyvenime jo nerastų.
- N...Ne Timoti, negyvens. - Ot velnias, jau ne pirmą kartą dėl didelio streso ėmė mikčioti. Taip nutiko ir tada, kai Eion paspruko iš namų. Ir Auris jo nerado visą vasarą.
- Jo nė...Nėra to padaro. Jis Din...Dingo. - po velnių. Turėtų nusiraminti.
- Kas? - Neįsivaizdavo ko Timotis norėjo iš jo.
- Timoti, - Turi ramiai kvėpuoti. Sėdėjo ir galvoje atgamino senus prisiminimus. grėtė per treniruotes aiškina kaip turi apsiraminti sudėtingose situacijose. Sutelk dėmesį į kvėpavimą, negalvok apie nieką, tik kaip įkvėpi, iškvėpi.
- Ne...Negalima Ben...Ben...Bendrauti su daiktais, kurie moka kalbėti. T...T...tavo galvoje ar balsu nesvarbu. Negalima Nau...Naudotis daiktais, kurie galvoja. Jei ki...Kitą kartą rasi tokį daiktą. Paro...Rodyk. Parodyk man iškart. - Turi galvoti apie kvėpavimą, ne apie šitą duobę. Bet ji galėjo virsti TImočio kapu. Bet nevirto. Tai nusiramink.
- Tai išskirtinis padaras. Ir A...Amuletas negalėjo nuo jo apsaugoti.

Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #290 Prieš mėnesį »
Timotis nesutiko su Aurio žodžiais. Nes ten buvo bloga knyga kitoje knygoje. Jis ją matė. Auriui kažkas negerai, jei jis matė kitaip. Tačiau berniukas nesiginčijo. Linktelėjo.
Broliui toliau šnekant vaikas suprato, kad jam tikrai kažkas negerai. Jis ėmė keistai kalbėti. Timotis pradėjo nervuotis. Ar knyga liepia Auriui taip šnekėti? O jei lieps šokti į duobę, kaip ir Timočiui prieš tai?
Nebuvo labai lengva suprasti, ką Auris šneka, nes reikėjo klausytis įdėmiai, o Timotis jautėsi išsigandęs.
- Nekalbėk taip, - pasakė. - Ar knyga tau liepia taip kalbėti? - paklausė. - Tik nešok į duobę! Duok man lazdelę, duok savo lazdelę, - dabar jau drįso pasakyti, nes tikrai reikėjo. - Imk mano, o man savo duok. Greičiau.
Aštuonmetis pakėlė žaislinę burtų lazdelę ir padavė Auriui. Laukė, kol gaus brolio tikrą ir galės ją sulaužyti bei išmesti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2248
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #291 Prieš mėnesį »
Auris suprato, kad mikčiojimas nugąsdino brolį. Bet kol kas negalėjo nieko su savimi padaryti. Liko tikėtis, kad išsimiegojus bus viskas gerai.
- N...N...Ne Timoti. N... N...Niekas neliepė Ma...Ma...Ma...Man taip kalbėti. - Auris atsiduso, nes likęs sakinys dar buvo labai ilgas. Vaikinas ėmė kerėti ir ore atsirado didelės raidės.
Citata
Man viskas gerai. Nešoksiu į duobę ir ne tas padaras liepė man taip kalbėti. Tiesiog. Aš labai išsigandau dėl to, kad galėjau tavęs nerasti. Ir kartais jei labai išsigąstu pradedu taip kalbėti. Taip nutinka labai retai.
Neįsivaizdavo ar brolis susijaudinimo būsenoje perskaitys tai, ką jis parašė. Todėl sumąstė dar kitaip. Išbūrė gynėją ir jis pakartojo garsiai tą patį, ką Auris buvo užrašęs. Nebuvo lengva prikviesti gynėją, bet Auris galvojo apie tai, kad Timotis gyvas ir kad pavyko jį rasti. Todėl pavyko.
- Ne. Jai vi...Vi...Vis...Viskas gerai.

Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #292 Prieš mėnesį »
Timočio širdis plakė vis stipriau. Ką dabar daryti? Auris nedavė savo burtų lazdelės. Vaikas tikėjo, jog perlaužus ir išmetus lazdelę viskas pasidarys gerai. Nes lazdelėje yra knyga ir ji liepia Auriui taip kalbėti.
Brolis ėmė kerėti, Timotis pamatė raides. Stengėsi skaityti.
- Man... vis...kas ge...rai. Ne...šok...siu... į duo...bę...
Skaityti pavyko, bet itin lėtai. Timotis jaudinosi, perskaitęs mažiau nei pusę užrašo pamiršo, ką skaitė. Nesuprato žodžių esmės. Bet netrukus skaityti nustojo, nes pasirodė Aurio katė. Tiksliau lūšiukas, bet Timotis jį mintyse vadindavo kate.
Išklausęs katės mažasis Senkleris prabilo:
- Bet juk tavo lazdelė įsiurbė knygą. Kaip knyga galėjo dingti? Tu labai išsigandai knygos? Ar tau skauda kojas?
Raudonplaukis ėmė nerimauti dar ir dėl to, kad Auris vėl pradės sirgti kaip rudenį.
- Nereikėjo man draugauti su knyga, - tyliai ir liūdnai tarė. - Tu dabar nebegalėsi šnekėti...

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2248
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #293 Prieš mėnesį »
Klausimų pasipylė virtinė ir Auris žinojo, kad neatsakys į juos. Taigi vėl išbūrė gynėją.
- Tai ne knyga, tai būtybė gyvenusi knygoje. Išsiurbta kerų ji išnyko. Jos nebėra. Neišsigandau knygos. Tik to, kad galėjau tavęs nerasti. Ne, neskauda. Man viskas gerai. - O ne, to padaro Auris nebijo nei kiek. Jį tik pašiurpino faktas, kad Timotis būtų miręs, Auris niekada jo nerastų, nieko daugiau nežinotų apie brolį. Vaizduotė visai ryškiai nupiešė jo kūnelį toje duobėje apdraskytą kokių nors padarų. Aišku, tokio detalaus atsakymo negalėjo pasakyti. Nenorėjo, kad Timotis sapnuotų košmarus. Jis iškerėjo antrą gynėją.
- Tu negalėjai žinoti, kad joje gyvena blogas padaras. Jei dar kada nors aptiktum daiktą mokantį kalbėti pasakyk man gerai? Kalbėti galėsiu tikrai. Jau labai greitai. - Visada būdavo baisu, kad taip nebus. Tada dėl Eion pradėjus mikčioti nežinojo ar praeis. Dabar tikėjosi, kad praeis, bet o jei ne? Bet juk turėtų. Viskas jam bus gerai.
- Ar tu Pa...Pasiruošęs eiti į mokyklą?

Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #294 Prieš mėnesį »
Nors Auris ir sakė, kad ten buvo ne knyga, o būtybė, Timotis vis tiek galvojo, jog tai - knyga. Tačiau ėmė suprasti, kad brolis kerais ją pradangino, o ne paliko burtų lazdelėje.
- O kur dingsta daiktai, kuriuos panaikiname burtais? - paklausė.
Vis tiek jautėsi neramiai. O jei knyga kada ras kelią atgal į Aurio burtų lazdelę ir jį užpuls?
- Man nepatinka knygos, - burbtelėjo.
Tiesą pasakius, jokios storos dar neskaitė. Visos raudonplaukio mėgiamos knygos turėjo daug spalvingų, judančių paveikslėlių. Menkai žodžių didelėmis raidėmis. Bet dabar berniukui atrodė, kad jis ir šių nenorės skaityti.
- Pasakysiu.
Tada susimąstė ir pridūrė:
- Darželyje yra kalbanti kepurė.
Ėmė svarstyti, ar ir kepurė yra bloga. Bet su ja Timotis, o taip pat ir kiti vaikai bei Sakura, draugauja jau labai ilgai. Ir ji neliepia elgtis netinkamai.
Auris prabilo jau pats ir Timotis pasijuto šiek tiek ramiau.
- Pasiruošęs, - atsakė. - O tu?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2248
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #295 Prieš mėnesį »
Teko vėl imtis gynėjo kerų ir jis pasakė.
- Vieni nukeliauja ten, kur siunčiame. Tarkim baldai ar dar kas nors. O tokios būtybės kaip ši išnyksta, susinaikina. - Paprasčiau sakant miršta, bet gal dabar nereikia taip sakyti. Tada vėl pakvietė gynėją.
- Knygos nėra blogos. Knyga buvo tik indas, kuriamia apsigyveno tas padaras. Jis galėjo ir kitokiame daikte apsigyventi. Knygos yra gerai. - Dar to betrūktų, kad atsirastų knygų baimė.
Tada susimąstė kaip paaiškinti berniukui kaip atskirti blogas daiktas ar ne. Vėl ėmėsi gynėjo.
- kepurė yra žaislas. Ji pati negalvoja, juk turi ribotas kalbos galimybes. O kokio nors padaro apsėsti daiktai, na atrodo, kad jie patys galvoja, kad jie turi savo asmenybę, charakterį supranti? - Sunku buvo galvoti, kai paties protelį niaukė siaubas dėl visko, kas galėjo atsitikti.
- Taip. Eime. - Dabar jau pasakė pats ir jie iškeliavo. Auris norėjo jį neštis glėbyje, nes taip atrodė saugiau, atrodė, kad dar gali broliuką prarasti. Bet taip nedarė.