0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • Menininkas
  • ****
  • 226
  • Lytis: Vyras
  • Viso pasaulio apgaulės taikinys
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #165 Prieš 5 metus »
   - Hayato, padiek maan išsikrapštinėti išš čie, - išsidirbinėdamas, paplonintu balsu pacypavo Hayato, įtariai nužvelgdamas veidmainišką Suzu snukelį. Kai grifo akys nukrypo aukštyn, į dangų, švilpis kuriam laikui atsikvėpė lengviau, nors išliko budrus - ką žinai, kas jo bičiuliui gali nutikti. Galbūt smarvė prasinešė per visas smegenis ir sujaukė neuronų jungtis. Shinohara užvertė akis į dangų ir pats - ten buvo visai gražiai, jau kiek tamsėlesnis mėlynas dangus, kurio spalva bylojo saulės artėjimą vakarų horizonto link. Kai Suzu išsitraukė lazdelę, Hayato piktai sušnopavo ir nužvelgė jį. Ot idiotas! Kokio velnio jie ten taip ilgai kankinosi? Galėjo bent smarvę išvaikyt ir prisišaukt kokią pelėdą ir popieriaus. Bent laišką kažkam parašytų ir išsiųstų... Betgi ne. Kas tam Suzu pasidarė, po šimts? Tai netilpo Hayato galvoje.
   - Atsisveikini? - nieko nesuprasdamas atsiliepė švilpis. Visgi nusprendęs per daug į pamišusį bičiulį dėmesio nekreipti, vaikigalis atsistojo ir nusprendė pasidairyti aplink duobę. Atsargiai dėliodamas kojas moksleivis apėjo ją ratu ir atrado dar vieną lavoną. Šis buvo pakartas ar pasikoręs pats ant kažkokio sauso medžio... Kiek paspoksojęs Hayato apėjo dar porą ratų aplink duobę ir rado dar vieną virvę.
   Grįžęs prie pakaruoklio vaikas aprišo virve jo kojas ir kitą virvės galą pririšo prie šakos. Patikrinęs, ar visi mazgai užveržti tvirtai, moksleiviukas atsisėdo ant turbūt kiek apdžiūvusio vėjyje lavono pilvo ir pradėjo suptis. Tik po kiek laiko pastebėjo, kad lavonas duobėje dega...
   - Mirk, - gūžtelėjo pečiais Hayato besisupdamas. Aišku, akylai stebėjo ugnį, kad tada, kai ji ims artėti prie Suzu, jį didvyriškai išgelbėtų.
MIORK SO KUNCHYOM
„Kažkas, išmeskit mane iš mano galvos/ Nekenčiu minčių, kurių negaliu paneigti“

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #166 Prieš 5 metus »
Kaip Suzu niršo ant savo draugužio. Et, siaubas, jis pasijautė per daug įžeistas dėl tokio bičiulio elgesio. Juk atrodo, tikėjo, kad bėdoj jis turės padėti, bet še tau, kad nori, tyčiojasi pacanukas.
-Nepamiršiu aš to...-vaikis kaip koks klastuolis sušnypštė ir nužvelgė degantį lavoną. Nežinia, kas jo galvoje sukosi. Turbūt varžteliai atsisukinėjo ir bėgo lauk iš galvelės. Berniukas buvo toks pasimetęs, kad jau nebesuprato, kur randasi, atrodo, neseniai mišku bėgo, o dabar va žiūri į degantį lavoną. Ir juokas ima ir kažkokia baimė, kad jam stogas čiuožia. Gerai, kad bent tą suvokia.
-Žinai ką? Jei tu taip, aš ir mirsiu!-su didžiuliu entuziazmu surėkė Suzu ir ėmė garsiai juoktis. Jis žiūrėjo į tą degantį lavoną ir juokėsi, visiškas beprotis. Aišku, baimė kažkokia buvo viduje, bet kai smegenėlių neberasta, tai Dieve padėk...
Berniukas pakasė pakaušį, liovėsi juoktis, o tada įsibėgėjo ir viskas. Tiesiai į tą lavoną. Liepsna jį pagavo ir vaikis pajautė skausmingą karštį apėmusi jo kojas. Supratęs kas įvyko ir šiek tiek atsitokėjęs berniukas ėmė rėkti ir bėgti kuo toliau nuo degančio lavono. Iš to skausmo ir baimės vaikis ir iš duobės išsikabarojo, nors kojos vis tiek degė.
Toliau rėkdamas berniukas krito ant žemės ir ėmė vartaliotis, bent tam proto buvo.
-MAN SKAUDAAA
kuso kurae

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • Menininkas
  • ****
  • 226
  • Lytis: Vyras
  • Viso pasaulio apgaulės taikinys
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #167 Prieš 5 metus »
  Hayato, paprastai nerūpestingą ir, galima sakyti, kietaširdį vaikį, šįsyk situacija vertė jau sunerimti. Viskas ėjo ne taip, kaip norėjosi. Jis netgi nulipo nuo sūpynių ir priėjo arčiau duobės, tik, deja, kai tai padarė, Suzu jau buvo virtęs gyvu fakelu. Švilpiui užgniaužė širdį, jis visiškai sutriko, ėmė lakstyti aplink duobę ir ieškoti, ką daryti. Pirmas dalykas, kurį sumanė, tai užmesti sudžiūvusį sūpynių lavoną ant Suzu, bet tuomet pagalvojo, kad lavonas turbūt tik dar labiau padidins ugnį. O dar labiau - juk gaila ką tik paties susimeistrautų sūpynių. Tad Hayato nusprendė ieškoti kitų problemos sprendimo būdų. Pastebėjęs, kad Suzu išsikapstė iš duobės, švilpis pribėgo prie artimiausio medžio, nulaužė jo žemutinę storiausią ir lapuočiausią šaką, kokią tik galėjo nulaužti, ir bėgomis prilėkęs prie grifo ėmė jį mušti su ta šaka. Buvo girdėjęs, kad tokiu būdu ugnis greit uždusinama, beje, panašu, jog tai nebuvo koks nors kvailas išmislas. Kai ugnis užgeso, Hayato visas padusęs nuo pastangų atsitraukė ir pažvelgė į kiek aprūkusį bičiulio veidą.
   - Suzu? - paklausė jis. - Kaip tu? Kodėl tu taip padarei, juk būčiau ištraukęs...
   Mmm... Suzu kvepėjo kaip šviežiai keptas vištienos kepsnelis. Bet Shinohara tvardėsi.
MIORK SO KUNCHYOM
„Kažkas, išmeskit mane iš mano galvos/ Nekenčiu minčių, kurių negaliu paneigti“

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #168 Prieš 5 metus »
-Koks velnias tau liepė mane su šaka mušti!-įpykęs ir su perkreiptu veidu nuo skausmo vaikis nužvelgė savo kojas. Puikiai jos neatrodė, tik keistas dalykėlis, kad ne taip jam ir rūpėjo, skauda, tai skauda, praeis. Et, ta duobė nieko gero berniukui nedavė, bet tikėkimės, sveiko proto dar bent truputis liko.
-Tu sakei man mirti, idiotas!-dar pykčiau nužvelgęs savo bičiulį Suzu pajautė, kaip jo skruostais rieda ašaros. Eh, kad ir ignoruoja tą skausmą jis nenori išnykti. Siaubas, o jei reikės eit gydytis? Ką pasakys seselei? Negi tiesiai šviesiai, kad lavoną padegė ir ant jo užšoko... Nors, o kodėl gi ne? Gal nevispročiu palaikys ir paleis atgal į Japoniją? Nereikės nei burti, nei kažką kitą veikti... Nors, būrimas vaikiui nebebuvo jau labai baisus dalykėlis, bet namučio vis tiek norėjosi. Kuo toliau nuo lavonų duobės, kuo toliau nuo tokių vaizdų ir kvapų... Fuj, tuos klaikius kvapus Suzu ir dabar jautė.
-Negaliu, kaip čia smirda...-vis dar apsiašarojęs ir gulėdamas ant žemės burbtelėjo vaikis. Jis iš tikrųjų panoro nueiti pas gydytoją, bet, kad net eiti nesugebėtų, o prašyti Hayato pagalbos nenorėjo. Kodėl turėtų? Juk tokį stresą jam įvarė! Berniokas protą prarado vien todėl, kad jo bičiulis jį lavono dalimis apmėtė, fu, bjauru.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • Menininkas
  • ****
  • 226
  • Lytis: Vyras
  • Viso pasaulio apgaulės taikinys
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #169 Prieš 5 metus »
   - Aš juk juokavau, Suzu, nejaugi tu manęs nepažįsti, - Hayato pripuolė prie savo bičiulio ir papurtė, suėmęs už pečių. Ir anksčiau taip darydavo, kai norėdavo savo jautrų svajoklį draugą pažadinti iš apmąstymų ir sugrąžinti į realybę. O tat daryti prisireikdavo tikrai neretai.
   - Suzu, tau reikia į ligoninę. Tai jau nejuokinga, - labai neramiu balsu ir susirūpinęs pasakė švilpis. Ech, čia, matyt, ir slypi jo patekimo į šį koledžą paslaptis - nors ir sadistas, jis labai rūpinosi draugais. Nuoširdžiai, o ne dėl kokios naudos. Na, tiksliau, vieninteliu draugu, kokį tik turėjo. Bent jau kol kas.
   - E, lipk ant pečių, - sumurmėjo Hayato. - Parnešiu. Tik neįkąsk į kaklą, - dėl visa ko pridūrė faktą, kuris jam atrodė svarbesnis net už tai, kad jie tebetupi velniaižin kokiame Uždraustojo miško krašte ir kažin, kiek laiko jiems teks klaidžioti, kol jie iš čia išeis. Bet niekis. Shinohara pasiryžo parnešti draugą, gyvą ar negyvą, bet į mokyklą. Kaip paradoksalu, ech, kad jau tokiems pėckiams tenka daryti tokius dalykus. Hayato ilgesingai nužvelgė sūpynes, ant kurių kažin, ar kada nors jam dar teks suptis. Reikėtų pasidaryti tokias kur nors arčiau Hogvartso... Tik kažin, ar ras ten lavonų?
MIORK SO KUNCHYOM
„Kažkas, išmeskit mane iš mano galvos/ Nekenčiu minčių, kurių negaliu paneigti“

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #170 Prieš 5 metus »
"Juokavau", vaikis girdėjo tą žodį, bet netikėjo tuo. Kaip žmogus galėtų juokauti tokiais dalykais? Kaip? Suzu smegeninė buvo susisukusi, jis nieko nesuprato, o juo labiau, nebelabai suvokė, kur esąs. Atsiminė tą duobę, atsiminė lavonus, atsiminė savo bičiulį, bet viskas buvo kaip per rūką. Draugo papurtytas vaikis apsidairė aplink, jis jautė, kaip ašaros riedą skruostais, o tas skausmas berniuką varė iš proto. Ir už ką visa diena virto į tokią tragediją?
-O čia kažkas buvo juokinga?-skausmingu žvilgsniu berniukas pažvelgė į Hayato akis. Kaip jis norėjo tuo metu išnykti, viską pamiršti, neegzistuoti. Jausmai pynėsi viduje, bet tuo pačiu jų nebuvo, tuštuma, sunkiai paaiškinamas dalykas.
-Ne vampyras, lyg ir,-be nuotaikos, bet suvokęs draugužio juokelį atsakė berniukas. Vaikis užsikabino už draugo kaklo ir leidosi nešiamas į mokyklą, kad ir kaip nenorėjo kažkur dingti iš miško, kad ir kaip norėjo numirti ten ant žolės, kad tokie vaizdai nepersekiotų jo, juk jis suvokė, kad tai lankys jį dar ilgą laiką.
kuso kurae

*

kablelis

Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #171 Prieš 5 metus »
Išaušus gražiam šeštadienio rytui Stevie išsiruošė pasivaikščioti. Nors reikėjo daug mokytis, grifė nutarė, kad verčiau laisvą laiką praleis lauke, o ne prie knygų. Mergaitė be galo pasiilgo miško. Seniai ten nebuvo, nes vis reikėjo ką nors padaryti. Tad dabar rudaplaukė nutarė nebeatidėlioti ir pagaliau patraukti ten, kur ją jau seniai šaukia.
Stevie, žinoma, suprato, kad uždraustasis miškas ne be reikalo buvo taip vadinamas. Deja, jokio kito miško apylinkėse nebuvo. Jeigu nenorite, kad laužyčiau taisykles, pasodinkite Legalųjį mišką pašaipiai pagalvojo penkiolikmetė, praeidama pirmuosius medžius. Ji ėjo be jokio tikslo, tačiau žinojo, kad nori pamatyti ką nors naujo. Praėjusi upelį ji prisiminė, kad ten nuotykių jau buvo. Tad patraukė toliau. Po kurio laiko Stevie pastebėjo, kad medžiai keistai pažemėjo. Susidomėjusi mergaitė nuskubėjo į tą pusę ir pamatė, kad ten yra keista duobė.  Apsižvalgiusi grifė suprato, kad, ko gero, jau yra įlindusi gana giliai į mišką. Tai jai visiškai tiko, kad Stevie ramiai pradėjo leistis į duobę. Pačioje gilumoje matėsi kažkas tamsaus, kas be galo sudomino laukinukę. Stevie bėgte pribėgo prie tos vietos ir pamatė, kad ten guli labai didelis ir tamsus akmuo.
- Oho! - nejučia šūktelėjo mergaitė. Gana sunkiai, tačiau jai pavyko užlipti ant akmens. Ten Stevie įsitaisė ir pradėjo klausytis miško garsų.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #172 Prieš 4 metus »
Buvo šeštadienis. Ankstyvas rytas, o Adelė jau išsiropštusi iš lovos puškavo miško link. Uždraustojo miško. Buvo praėję nemažai laiko nuo paskutinio jos pokalbio su kažkuo gyvu, tai yra, žmogumi. O Adelė būdama blondinė pasižmonėti nusprendė miške.
Kol mergina priėjo miško pradžią, jeigu taip galim pavadinti, švelnus vėjelis jau buvo suvėlęs blondinės trumpus, kreivai nukirptus, tiksliau, nurėžtus plaukus. Mažais žingsniais įsliūkinus į mišką ši apsidairė ir atsiduso. Tikiuosi, kad šį kartą sutikti Akromantulo neteks. Vien nuo šios minties Adelės kūnas nuėjo pagaugais. Prieš metus ar dvejus, merginai teko garbė sutikti tuos didžiulius padarus, maža to, kažkokia pirmakursė norėjo pasirodyti labai drąsi ir ėmėsi veiksmų, kuriais tik dar labiau, švelniai tariant, prisiviliojo Akromantulus. Praėjusi dar kelias vietas, kurios nekėlė Adelei simpatijos, varnė sustojo ir apsisukus ant kulno norėjo žingsniuoti atgalios, tačiau susipynus kojoms nuvirto ir nusirideno į duobę. Didelę duobę.
- Auč,- sudejavo mergina. Atsikėlusi apsivalė purvu, lapais ir įvairiais spygliais aplipusius drabužius ir žvilgtelėjo priekin.- Oj, kuku,- nusišypsojo Adelė ir pamojo merginai, kuri buvo užsikabarojusi ant didžiulio akmens.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

kablelis

Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #173 Prieš 4 metus »
Stevie nė nepastebėjo, kaip užsimerkė. Ji spėjo pagalvoti, kad gal ir užmigti sugebėjo. Tačiau, ko gero, ne. Nes puikiai išgirdo keistą garsą, kuris rudaplaukę gerokai išgąsdino. Tad mergaitė skubiai atsimerkė ir pradėjo žvalgytis, kas gi čia apsireiškė - mat ji nė kiek neabejojo, kad garsą skleidė kažkas gyvas. Ji buvo teisi. Laimei, tas kažkas buvo žmogus. Akivaizdžiai Hogvartso mokinė. Stevei nepažįstama, tačiau panašu, kad panašaus amžiaus. Grifė visai apsidžiaugė, nes paskutiniu metu bendrauti kažkodėl tekdavo tik su visokiais mažiukais. Tiesa, merginos pasirodymas buvo gana juokingas, tad rudaplaukei pirmiausiai teko pasistengti nepradėti kvatotis. Tačiau Stevie su plačia šypsena stebėjo, kaip šviesiaplaukė ritasi duobe žemyn.
- Labas, - pratarė grifė, iš paskutiniųjų stengdamasi neprunkšti. Ji žvaliai nušoko nuo akmens ir priėjo prie nepažįstamosios. - Gal reikia kokios pagalbos? Užsigavai? Aš, beje, Stevie.
Ją ir pačią nustebino tokia sąlyginai ilga prakalba. Tačiau tai buvo vienintelis būdas nepradėt garsiai juoktis. Grifė sustojo prie šviesiaplaukės ir, jeigu ką, buvo pasiruošusi padėti.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #174 Prieš 4 metus »
Blondinė nepatenkinta nužiūrėjo savo kelnes, kurios buvo visiškai išvoliotos purve ir atsiduso.
- Sveika, aš Adelė. Jau gali juoktis, nesilaikyk taip,- galiausiai nusišypsojo.- Ir ne, nereikia, sveika kaip ridikas, tik, kad purvina šiek tiek,- sukikeno.- Ką čia veiki?
Varnei buvo kiek keista kalbėtis su žmogum, kuris buvo tikriausiai jos amžiaus. Ilgą laiką ji prabuvo su niekuo nekalbėjusi, bet tai nebuvo keista, tai buvo įprasta. Adelė kartais išnirdavo iš savo kasdienybės su liūdesiu ir pasileisdavo į nuotykius. nesvarbu viena ar su kažkuo naujai pažįstamu.
Blondinė užsikišo už ausies ant akių užkritusius plaukus ir pasisuko į rytmečio saulę.
- Visai neprastas oras, ką? Gal nuveikim ką nors?- varnės veide užsidegė šypsena, kuri reiškė, kad laikas nuotykiams.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

kablelis

Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #175 Prieš 4 metus »
Gavusi leidimą juoktis, Stevie nebejuto jokio noro. Ji tik nusišypsojo, tačiau juokas visai neėmė.
- Na, kelnes teks plauti, - kreivai šyptelėjusi pratarė grifė. Ji smalsiai žvelgė į Adelę. Ji atrodė visai nematyta. O tai buvo gana keista, nes Stevie stengėsi pavyzdingai lankyti pamokas. Na, bent kartais. Ko gero, ji tiesiog ten nesirodo nutarė rudaplaukė. Bet ji tuo buvo visai patenkinta: paprastai tie, kurie nebuvo itin pavyzdingi mokiniai, buvo daug linksmesni žmonės.
- Tiesą sakant, nieko ypatingo, - po ilgokos pauzės atsakė Stevie. - Man patinka būti miške. Čia dar nebuvau buvusi, tad atėjau. ir pamačiau šitą akmenį.
Oras išties buvo geras. Tad pasiūlymas tikrai suviliojo grifę.
- Gal nori geriau apžiūrėti akmenį? - pasiūlė ji. - Nuojauta man kužda, kad mes čia galime rasti ką nors įdomaus.
Stevie prisiminė nuotykius, kuriuos patyrė su drauge Nihal. Jos netgi sugebėjo rasti skeletą... Suprasdama, kad antras skeletas būtų pernelyg šiurpu, grifė tikėjosi, kad jo neras. Tačiau kokį įdomų radinį ji visai norėjo aptikti. Tad pradėjo eiti ratu aplink akmenį. Ir po kiek laiko iš tiesų pastebėjo kažką keisto.
- Adele? - šūktelėjo rudaplaukė. - Ateik, radau kažką keisto.
Stevie žvelgė į kažką tamsaus. Tai atrodė panašu į kažkokią dėžutę. Tačiau matėsi tik galas, tad mergaitė nebuvo tikra, ar ji teisi.
- Reikia ištraukti! - entuziastingai sušuko Stevie. Deja, ji nežinojo, kaip tą padaryti. Akmuo buvo sunkus, tad rudaplaukė buvo tikra, kad jos magijos sugebėjimų jam patraukti neužteks. - Gal turi idėjų, kaip tą padaryti?

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #176 Prieš 4 metus »
Šviesiaplaukė nusišypsojo Stevie, kai ši pasakė, kad jai patinka būti miške.
- Man taip pat patinka, dažnai pasineriu į savo pasaulėlį,- nusijuokė mergina.
Varnė nusekė grifę prie akmens. Didžiulio akmens. Šviesiaplaukė stebėjo kaip Stevie smalsiai žiūrėdama į akmenį jį apeidinėjo. Po akimirkos ji jau taip buvo už jo užėjus, kad Adelei pasidarė nejauku, tačiau išgirdusi, jog ši kviečiama, iškart nuskubėjo prie grifukės. Adelė pritūpė ir pažvelgė į Stevie radinį.
- Tai, am, panašu į dėžutę? - retoriškai užklausė Adelė.
Savo maža ranka pabandė šiek tiek tą radinį pajudinti, tačiau veltui, akmuo buvo jį prispaudęs.
- Kaip ištraukti neįsivaizduoju,- suraukė savo nosytę varnė. Bet jeigu ten dėžutė, ir panašu, kad medinė, tai ji turėtų būti sulaužyta absoliučiai nuo tokio akmens svorio, nemanai? Kiek aš matau ji visiškai sveika. Kodėl aš jaučiu, jog joje paslėpta kokia magiška paslaptis, kuri nenori būti sutraiškyta?- pakilnojo antakius Adelė taip parodydama, jog žūtbūt nori sužinoti kas toje dėžutėje slypi.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

kablelis

Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #177 Prieš 4 metus »
Stevei patiko, kad ji sutiko kažką, suprantantį jos pomėgi daugybę laiko praleisti miško glūdumoje. Tiek tėvai, tiek nemažai Hogvartso moksleivių laikę grifę keista. Tad ši Varno Nago mokinė buvo tikras išsigelbėjimas. Stevie tikėjosi, kad galbūt joms pavyks susidraugauti ir bus galima patirti kokių nors nuotykių.
Adelė pritarė minčiai, kad tamsusis radinys turėtų būti dėžutė. Deja, nė viena iš mergaičių nežinojo, kaip ją ištraukti. Stevie žinojo vieną burtažodį, kuris galėtų padėti. Tačiau jai buvo šiek tiek baisu - jeigu kas nors neišdegs, gali baigtis liūdnai. Rudaplaukė klausė varnės samprotavimų. Po kurio laiko pratarė:
- Yra toks burtažodis. Wingardium leviosa. Jis galėtų pakelti akmenį, tada kita galėtų tą dėžutę paimti. Tačiau esu tikra, kad aš to akmens neišlaikyčiau ir užmesčiau tau jį ant galvos. O, manau, šito nė viena nenorime.
Stevie žvilgtelėjo į draugę ir susimąstė.
- Kita vertus, - pratęsė mergaitė. - Manau, kad tu teisi - ši dėžutė magiška. Vadinasi, turėtų būti koks nors paprastas būdas jai ištraukti.
Grifė atsitūpė kuo arčiau dėžutės. Ji tikėjosi geriau pamatyti tą kraštą, kuris kyšojo iš po akmens. Tačiau jis buvo apdengtas dulkių sluoksniu. Dar kartą žvilgtelėjusį į Adelę Stevie atsiduso ir prikišo ranką arčiau dėžutės tikėdamasi ją nuvalyti. Deja, vos tik ji tai padarė, žolė aplinkui sušnarėjo ir Stevie pajuto skausmą plaštakoje.
- Auč! - stryktelėjusi sušuko grifė. Ji pasižiūrėjo į plaštaką ir gerokai išsigando: ji buvo visa kruvina. Matyt, kažkas bus jai įkandęs.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #178 Prieš 4 metus »
  Adelė mąstė kaip galėtų ištraukti tą dėžutę iš po akmens. Išgirdusi pasiūlymą apie Wingardium lieviosa ši iškart papurtė galvą.
- Nemanau, kad su juo kažkas išeitų, prireiktų dar trečio žmogaus, manau, bet jo čia nėra, tad šį variantą galime atmesti.
  Blondinė atsisėdo ant pievos ir įsižiūrėjo į radinį. Jai visada reikėdavo laiko, kad sugalvotų kažkokį logišką sprendimą. Geeerai, jeigu akmens masė maždaug... Merginos mintis nutraukė Stevie, kai ši jau lindo liesti dėžutę, o tuomet Adelei šmėstelėjo kažkokia bloga nuojauta.
- Ėė, ką tu da,- varnė vėl buvo nutraukta, tik šįkart ne jos mintys, Stevie šūksnio.
Merginos plaštaka buvo kruvina, o tai blondinei jau buvo pradėję nebepatikti. Pridėjusi prie Stevie, varnė norėjo apžiūrėti žaizdą, todėl paėmė jos ranką į savąją, bet greit paleido pajusdama menką dilgčiojimą, lyg nuo karšto puodelio, rankoje.
- Rodos, ši dėžutė tikrai ypatinga. Galiu su kokiais nors burtais aptvarstyti tau ranką, bet tik ne pati, nes aš net nuo tavęs nusideginau, neįsivaizduoju tuomet kokios galios slypi toje dėžutėje.
Mėlynakė su susidomėjimu žiūrėjo į radinį, sekundei jai pasirodė, kad šis dega, tačiau papurčius galvą ši ir vėl nieko nebematė, tik paprastą dėžutę. Tikiuosi, kad tik pasivaideno.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

kablelis

Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #179 Prieš 4 metus »
Stevie suprato, kad su wingardium leviosa nieko neišeis, tuo labiau, kad ir Adelė buvo tos pačios nuomonės. Tad buvo visiškai neaišku, ką daryti. O rudaplaukė kažkodėl buvo įsitikinusi, kad dėžutę yra tiesiog būtina ištraukti.
Panašu, kad Varno Nago globotinė ne itin entuziastingai žiūrėjo į Stevies bandymą ištraukti dėžutę ranka. Grifei tai buvo keista, tačiau labai greit ji suprato, kad blondinė buvo teisi. Kai Adelė paėmė rudaplaukės ranką, ją tarsi vėl nudiegė. Panašu, kad suskaudo ir varnei. Stevie sutriko.
- Nesuprantu, - tyliai pasakė ji. - Vos tu palietei mano ranką, ją vėl nudiegė. Tarsi ir tu būtum mane nudeginusi. Nieko nesuprantu...
Grifė susimąsčiusi žvelgė į sužeistą ranką. Ji svarstė, ar verta bandyti ją paliesti kita ranka. Tačiau įtarė, kad tokiu atveju degs abi rankos. O to ne itin norėjosi. Tad rudaplaukė tikrai nežinojo, ką daryti. Laimei, nukentėjusioji ranka buvo kairė. Tad Stevie vis dar galėjo laisvai naudoti dešiniąją. Ji išsitraukė lazdelę. Kelias akimirkas pasvarsčiusi ištarė:
- Aguamenti!
Tai buvo itin sudėtingas burtažodis, dėl to pavyko ne iš pirmo karto. Galiausiai iš lazdelės pasileido vandens srovė. Mergaitė atsargiai nukreipė ją į į sužeistą ranką. Efektas buvo netikėtas. Vanduo, net nepasiekęs rankos, išgaravo. Stevie kurį laiką manė, kad kerai veikia netinkamai. Tačiau ji nukreipė srovę į Adelę ir šią sušlapino. Vadinasi, čia kalta ranka...
- Nieko nesuprantu, - murmėjo Stevie. Ji buvo rimtai susirūpinusi. - Kas čia darosi? Visiškai pritariu, kad ši dėžutė ypatinga. Tačiau man tai visiškai nepatinka...
Adelė žiūrėjo į dėžutę. Stevie taip pat nukreipė žvilgsnį ten. Netrukus ji sušuko:
- Ar man tik pasirodė, ar ta dėžutė kelias akimirkas degė?!