0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Brigita Rudė

  • IV kursas
  • *
  • 60
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #30 Prieš 13 metus »
Daniel irgi atsisuko į tą pusę.
- Mum reikia dar daugiau šviesos, kad aiškiau matytume, kas toliau duobėje yra. Ar daugiau padarų ar vorų ar dar bala žino ko. Gal čia ne Devorai,- Daniel ir Brigita įkvėpė kartu,- Manau, kad čia tikrai ne Devorai, atrodo ne taip, kaip mokytojas nupasakojo. Čia paprasčiausiai mega didelis voras,- Daniel suspaudė Brigitos ranką,- Tikėkimes, kad tai ne Devoras, Brigita,- sumurmėjo,- Lumos Maxima - ištarė ir duobėj pasidarė dvigubai šviesiau nei buvo prieš tai ir ta šviesa apšvietė tą gyvį, kuris jau buvo duobėje, o mergaitės net pačios nejusdamos nuo jo traukėsi atgal. Brigita atsiduso pamačiusi, kad tai ne Devoras.
- Brigita, sakiau, kad tai ne jis. Reikia šitą kažkaip nugalėti, o tada prisišaukti Nikolajų, nes net nenumanom, kas jam, o kas toliau mūsų laukia duobėj net baisu pagalvoti,- Daniel žvilgtelėjo į Brigitą, ir mergina priėmė draugės šypsnį,- bet šitą paasilikim sau,-  Brigita labai bijojo, bet matė, kad ir Daniel taip pat išsigandusi. ,,O tu Dieve mano,- mastė grifė. - Kokį čia burtažodį panaudojus? Kas sunaikintų vorą?
- Stupefy! - suriko Daniel. - Aracus mexaret - ir tada Dan nutilo. Kol ji kažką galvojo, Brigita mintijo apie kerus, kurie nugalėtų gigantiškajį vorą. Nagi, Brigita, galvok, galvok. Staiga ją Dniel truktelėjo ir nusuko į priešingą pusę, nei buvo voras.
- Aš atsiprašau, kad taip nieko nesakius bandžiau kažką padaryti, net nenumanau ar man išėjo, bet jei pataikiau, tai dabar vaizdas turėtų būti tikrai šlykštus...- sušnibždėjo Daniel Brigitai,- jei nori pažiūrėsiu aš ir tada lekiam tolyn, manau, kad Nikalojus taip pat čia...- greitai išbėrė Dan Brigitai ir laukė atsakymo. Brigita krūptelėjo nuodraugės žodžių. Taigi dabar už mūsų nugarų yra voras su pro pilve atsivėrusią kiaurymę išvirtusiais viduriais?
-Palauk truputį...- ištarė Brigita ir pažvelgė pro petį. Ir aiktelėjo. Voras gulėjo ant  nugaros, jo snukio išraiška vis dar buvo agonijoje, nors jis jau buvo negyvas. Aplinkui buvo pridrapstyta vidurių, kai kur gulėjo kraujo balos. Prie pat jų kojų gulėjo neaiškios figūros mėsos gabalas.
-Na, viskas aišku. Tikrai šlykštu, bet, Ačiū Dievui, voras negyvas,- gumulas nuslinko Brigitos gerkle. - Manau, galim eiti ieškoti Nikolajaus.
Ir ji ėmė laukti draugės atsakymo.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 237
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #31 Prieš 13 metus »
Puiku dabar jos galvoja kad aš pasiklydau.Nikolajus nuo tos minties šyptelėjo.Beviltiška svaido kerus į visas puses,bet reikia nepamiršti jog čia mergiotės.ir kodėl aš sutikau su jomis eiti?Nikolajus pats iš saves nusistebėjo. Dar pastovinėjas jis išėjo iš medžių užuoglaudos ir pasiklauses nusprendė eiti duobės pakraščiu: ir geresnė vieta ginybai ir medžiai apsaugos nuo svetimų akių. Nikolajaus planas buvo pačiam viską atlikti ir eiti į pilį pas profesorių. Nikolajus staiga kluptelėjo ir nusirito į duobę.Velnias kaip triukšmyngai kritau.Mintyse nusikeikė NIKolajus ir pabandė atsistoti bet jo ranką pervėrė toks aštrus skausmas kad vos nesustūgo. Šiaip netaip Nikolajus atsistojo ir jau norėjo trauktis lazdelę kad susigydytu ranką,bet kišenėje nieko nerado.O velnias. Vienas tamsoje ir dar sužeistas tikrai lengvas grobis visokioms šlykštynėms. TIk staiga Nikolajus išgirdo kašką artinantis.Na va mane kasnors užuodė. Mires mokinys kuris vykdė profesoriaus paskirtą užduotį. Ironiškai mastė Nikolajus visai nebijodamas nes dažnai galvodavo apie ją. Tik staiga tas padaras kuris čia ėjo nustojo eiti.Nava jau galas.pamanė Nikolajus.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Brigita Rudė

  • IV kursas
  • *
  • 60
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #32 Prieš 13 metus »
Daniel kažką pasakė, bet Brigita nelabai klausė. Kažkas ėjo duobės pakraščiu. Kažkoks tamsus šešėlis slinko, ir staiga pasigirdo BUMT, ir tas šešėlis nusirito į duobę. Kas gi daugiau, jeigu ne Nikolajus,- iš stojimosi ir laikysenos grifė atpažino švilpį. Matėsi, kad jis kažką susižeidė, ir kai įkišo ranką į kišenę, ten nebuvo, ko jam reikėjo. Pametė lazdelę. Cha cha,- šyptelėjo Brigita ir ėmė artintis jo link. Nežiūrėdama, ar iš paskos eina Daniel, ji tyliai prisiartino Nikolajui iš už nugaros ir suriko:
-BŪŪŪŪŪŪŪ!!!!!
Ir tuomet mergina ėmė tyliai kvatoti.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 237
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #33 Prieš 13 metus »
Nikolajus net neišsigando juk jis žinojo kad netoli kaškas yra.
- Gal galėtum nerėkauti visa gerkle?- NIkolajus priekaištingai sušnairavo į ją.- Netoli mūsų kaškas yra jei negirdėjei nors abejoju jog girdėjai buvai užsiėmusi labai prastu sėlinimu.- NIkolajus toliau šnibždėjo.Reikia greitai iš jos atimti lazdelę. NIkolajus staiga šoko ant brigitos ir pargrioves iš visų jėgų suspaudė jos ranką,o tai buvo sunku nes Nikolajus buvo susižeides kitą ranką ir nepasakytum kad jam neskaudėjo nors jis buvo gana stiprus nes iki Hogvartso sportavo.
- Atsiprašau Brigitą jeigu skauda,- Nikolajus išsišiepė ir dar labiau suspaudė jos ranką,o koja jis užrėmė kitą ranką kad ji negalėtu priešintis.- Atiduok lazdelę arba teks tave dar labiau pamušti. Suprask man reikia lazdelės nes pats jos neturiu pamečiau,o tavo lazdelę savają galėsiu prisišaukti,-Nikolajus jau vos nevos išlaikė spurdančią Brigitą.- Prašau.- NIkolajus gailei pažvelgė į ją ir nusirito nuo jos nes jam jau vistiek truko jėgų dar prieš užduotį,o dar kai sužeistas.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Brigita Rudė

  • IV kursas
  • *
  • 60
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #34 Prieš 13 metus »
- Gal galėtum nerėkauti visa gerkle?- NIkolajus priekaištingai sušnairavo į grifę.- Netoli mūsų kaškas yra jei negirdėjei nors abejoju jog girdėjai buvai užsiėmusi labai prastu sėlinimu.- NIkolajus toliau šnibždėjo. Staiga jis šoko ant merginos ir ją prispaudė prie žemės. Ji beviltiškai spurdėjo.
- Atsiprašau Brigitą jeigu skauda,- Nikolajus išsišiepė ir dar labiau suspaudė jos ranką,o koja jis užrėmė kitą ranką kad ji negalėtu priešintis.- Atiduok lazdelę arba teks tave dar labiau pamušti. Suprask man reikia lazdelės nes pats jos neturiu pamečiau,o tavo lazdelę savają galėsiu prisišaukti,-Nikolajus jau vos nevos išlaikė spurdančią Brigitą.- Prašau.- NIkolajus gailei pažvelgė į ją.
-O, tu netgi moki kitaip žiūrėti į žmogų negu iš aukštybių. Ir dar pargriauti. Žinai, kad šiandien primušiau vieną berniuką? Tai pabandyk tu mane pamušti. - nusišaipė pasipiktinusi Brigita. - Tai kodėl tiesiog nepaprašius ,,Gal galėtum pašaukti mano lazdelę". Be to, kiekviena lazdelė paklūsta ne kiekvienam.
Jau bachurėlis tai tyliu... - pagalvojo mergina ir šyptelėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 13 metus sukūrė Brigita Rudė »

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 237
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #35 Prieš 13 metus »
Nikolajus žiurėjo į Brigitą bereikšmiu žvilgsniu kai jo dėmesį patraukė kažikoks padaras už Brigitos. Nikolajus pradėjo karštligiškai mastyti:Jei aš Brigitą apsaugočiau tai pats nuo voro neišsigelbėčiau,bet jei dar gulėčiau tai voras nužudytu mus abu taigi...Nikolajus priėmė labai svarbų sprendimą bet voras jau buvo labai arti. Nikolajus sukaupė visas likusias savo jėgas pašoko ir nustūmė Brigitą į kitą šoną. Pačiu laiku... Nikolajus tik pajuto verianti skausma pilve kai voras rėžė su savo koja kurios plaukai atrodė padaryti iš metalo keletas tų plaukų ismigo į Nikolaju ir liko styroti kai jis nukrito ant nugaros.Atrodo jokie givybiški organai nepažeisti. Dar gyvensiu.NIkolajus atsimerkė ir sušuko Brigitai:
- Bėk kol dar jis neatsipeikėjo! Bėk!- Nikolajus nusuko žvilgsnį nuo Brigitos į vorą. Ir staiga voras prakalbo kaip žmogus tyliu gergždžiančiu balsu:
- Vaikas... Tu vaikas?- Voras tai ištarė žinoma klausdamas Nikolajaus.
- Taip.- Nikolajus buvo suglumes ką jo nesiruošia suėsti?
- Mėgstu vaikų mėsytę. Tokia gardi,o vargšas Orgas labai išalkes.
Nikolajus užsimerkė pasirengdamas puolimui,bet voras kaškodėl delsė.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Brigita Rudė

  • IV kursas
  • *
  • 60
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #36 Prieš 13 metus »
Staiga Nikolajus šoko ant merginos ir sušuko:
- Bėk kol dar jis neatsipeikėjo! Bėk!
Apsisukusi begriūdama ji pamatė didelį vorą, kuris buvo įsmigdinęs Nikolajui kelis savo ,,plaukus" į pilvą. ,,Na palauk,- pagalvojo Brigita, bet nespėjo ištarti burtažodžio, kai voras prakalbo.
- Vaikas... Tu vaikas?- ištarė voras.
- Taip.- Nikolajus ištarė suglumusiu balsu.
- Mėgstu vaikų mėsytę. Tokia gardi,o vargšas Orgas labai išalkes.
Nikolajus užsimerkė pasirengdamas puolimui,bet voras kaškodėl delsė. Tuomet Brigita nelaukė:
-Sustink! Taikydama vorui į papilvę, ji pamatė, kad kerai pataikė, ir pribėgo prie Nikolajaus.
-Kaip tu? Ar nesužeistas?

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 237
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #37 Prieš 13 metus »
Nikolajus atsimerkė ir nekreipdamas dėmesio į svirduliuojantį vorą paniekinamai ištarė:
- O kaip tau atrodo? Greičiau prišauk mano lazde...- Nikolajus nespėjo baikti nes į jį trenkėsi sunki voro letena ir pakėlė nuo žemės.dar gerai kad jis manes nepagriebė. Spėjo pagalvoti Nikolajus skriedamas į tamsą. Jis nematė kas atsitiko Brigitai,bet suprato kad taip žmogus gali klykti tik apimtas didžiulio skausmo. Berniukas atsitrenkė į kietą žemę kaškur toliau nuo voro.Velnias išsipurvinau apsiaustą.Nikolajus pats nusijuokė iš savo minčių.Mane greitai surys voras,o aš tik sugebu galvoti apie savo apsiaustą.Nikolajus dar kelias minutes galvojo tokiomis kvailomis mintimis. Po kiek laiko apsvaigimas išsisklaidė ir Nikolajus pabandė atsistoti nepavyko bandydamas pargriuvo ir jam vienas voro ''plaukas'' ismigo giliau į pilvą.Nikolajus sudejavo ir iš to skausmo atsistojes atsirėmė į medį.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Daniel Raion

  • III kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #38 Prieš 13 metus »
Daniel buvo lyg kokiam trance. Išpūtusi akis ji žiūrėjo į priekį ir net negalėjo pajudėti. Vienintelis dalykas, kurį atrodė ji darė, tai, kad jos ranka vis dar laikė burtų lazdelę. Bet iš mergaitės daugiau nesimatė jokių veiksmų. Nors staiga duobėj šalia jos ir Brigitos atsirado ir švilpis, bet Dan net nepasisuko į tą pusę. Ji žiūrėjo į tamsą iš kurios artėjo milžiniškas voras. Tai ir buvo devoras. Po kelių akimirkų jis jau buvo prie vaikų ir tik tada mergaitė atsibudo. Tik tada, kai tas padaras jau buvo prie pat ji suprato, ką dabar jiems reikės padaryt. Užmušti Taip mąstė Daniel. Ji girdėjo tik tai, ką sakė devoras, o ne berniūkštis: "Mėgstu vaikų mėsytę. Tokia gardi, o vargšas Orgas labai išalkęs." Grifė kruptelėjo, staiga Nikolajus tiesiog skride nuskrido nuo voražmogaus smūgio. Dan pasimetė, nenutuokė ką daryti. Ji jautė, kaip ant jos kojų vėl ropoja daugybę mažyčių voriukų, tačiau nenorėdama atkreipti devoro dėmesio, ji net nebandė jų atsikratyti, nors per nugarą tiesiog bėgiojo šiurpuliukai.
- Nox - tyliai sumurmėjo Dan ir duobėje pasidarė žymiai tamsiau, bet Brigitos ir švilpio vis dar skleidė šviesą. Kaip Daniel ir tikėjosi voras staigiai atsisuko į ją ir pažvelgė tokiu... žmogaus mėsytės norinčiu žvilgsniu. Mergaitė prarijo didelį gumulą, kuris buvo įstrigęs gerklėje. O ką reiks daryti dabar? Neužpulsi ji to taip paprastai. Damn.
- Kažko norėjai, panelyte? - išgirdo pagaliau devoro balsą. Šis priėjo arčiau ir nužvelgė mergaitę nuo galvos iki kojų. Rodos, jis matė, kaip dreba jos kūnas ir virpa jos širdis,- Grifų gūžta. O, čia įdomiau. Kaip ten sako? Drąsiausi? Puf. - niekingai šyptelėjo
Mergaitė apsidairė, ji nežinojo ar jai kalbėti su tuo padaru ar ne, žinojo tik vieną, kad reikia būti pasiruošusiai bet kurią akimirką. Kai jau Dan norėjo prabilti, ją pertraukė pats voražmogis.
- Tai ko tu nekalbi, bijai? - nusikvatojo,- tai kaip tu į grifų gūžta papuolei, panele? Matyt, kaip ir pusę ten esančiu, esi to neverta. Na ką darysi,- ir vėl šaižus juokas nuskambėjo per visą mišką,- kas ten toks, ponaitis Poteris? Taip, jis. Jis, matyt, ir nebuvo toks geras, kaip visi sako. Bet tokia jau ta realybė. Ar ne tiesą sakau, mažoji panelyte?
- Visi turim savo nuomonę, pone. Man atrodo, kad paskirstymo kepurė paskiria visus teisingai,- Dan juto, kaip įgauna drąsos,- O Poteris, matyt, nebereikalo tapo legenda,- ji pažvelgė į devoro akis,- O jūs, pone, moketes Hogvartse?- po šio klausimo mergaitė mažais žingsneliais atsitraukė kiek atgal, kad jos be sielis burtininkas nematytų taip gerai.
- Hogvartsas, Hogvartsas, Hogvartsas,- prunkštelėjo,- visi apie jį tik ir šneką, kaip kokią dievų mokyklą, bet, panele, noriu tau išduoti paslaptį...- jis nutilo, Dan neatitraukė nuo jo žvilgsnio,- NIEKO GERO TENAI NĖRA!!! - suriko taip garsiai, kad mergaitė krūptelėjo ir jautė, kaip širdis pradėjo plakti beprotišku greičiu,- DINK,- griežtai ir vis dar rėkdamas ištarė,- dink iš ten, kol gali. Jei nori pajusti, kas yra tikroji magija, kas yra tikroji juodoji magija,- paskutinius žodžius devoras ypatingai pabrėžė,- o jūs, panelyte, esate gan kvaila,- vėl kreiva šypsena pasirodė jo veide,- bent jau žinai, kas aš ir ką dabar vienu mostu gaiu tau padaryti,- jis žengė žingsnį link jos ir prikišęs veidą apuostę ją,- va dabar, taip gardžiai tave sudoroti, kad visi pamirštų, kad išvis egzistavai, nes nerastų nė mažiausios tavo dalelytes. Ar tu bent suvoki, kaip tu rizikuoji čia stovėdama? Man tavo kvapas patinka, o ir mesytė rodos šviežesnė nei berniuko būtų,- šnibždėjo jai į ausį, o Daniel stengėsi stovėti ramiai ir nedaryti staigių judesių,- Ir be to, kur tavo draugai dingo? - atsitraukęs paklausė devoras.
Mergaitė apsidairė. Nikolajus vis dar stovėjo pasirėmęs į medį, o Brigitos nesimatė. Matyt, kažkur slėpesi. Kodėl jie nesinaudoja proga ir jo neužpuola, juk aš puikiai nukreipiau dėmesį
- Kai tu nekalbi, mane pykdai, Nejuokauk su manim, panelyt,- vėl pasigirdo piktas ir griežtas balsas,- aš silpnų nervų, greit įsiuntu.
Dan paėjo dar kelis žingsniu toliau ir jau buvo beveik visiškoje tamsoje. Užgesinkit lazdeles, prašau prašau prašau... Tada galėsim užpulti už nugaros ar dar kaip, o ką daryti dabar? Jei pulsiu aš, jei nepakenksiu, tada jis tikrai įsius. Jam jau dabar švilpis nepatiko. Reikia, kad veiktume visi iškart... Mergaitė stovėjo ir žvelgė į devorą, kuris jau ėmė dairytis Brigitos ir Nikolajaus.

*

Neprisijungęs Brigita Rudė

  • IV kursas
  • *
  • 60
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #39 Prieš 13 metus »
Brigita matė, kaip ji ir jos draugai klimsta į vis didesnę bėdą. Staiga Daniel atsipeikėjo ir užgesino savo lazdelę. Brigita buvo taip apsutlbusi, kad tik klausė jos ir Devoro pašnekesio. Kątik Devoras buvo nutrenkęs Nikolajų, ir Brigita jautėsi nekaip. Kai Devoras ėmė dairytis jos, ji spruko už medžio. Atleisk man, Daniel, Kad sprukau, tiesiog turiu kažką sugalvoti. Ir tą pačią akimirką ji užgesino savo lazdelę.
-Nox,- tyliai ištatė ji, ir voras pasuko akis į ją. Tuomet mergaitė staigiai pajudėjo. Voras sekė ją žvilgsnių. Išsigandusi grifė pasitraukė į tamsą dar labiau, kur, ji manė, jau nebepasieks stiprus ir įžvalgus voro žvilgsnis. Bet voras atrodo aiškiai matė ir visiškoje tamsoje. Galvodama, ką daryti, ji greitosiomis permetė situaciją mintyse: ,,Daniel ten yra užspeista šlykštaus, baisaus, gigantiško voro, kuris bet kurią akimirką galėtų ją sutraiškyti. Nikolajui pilvas permeigtas voro plauku. Atrodo, kad jis labai išblyškęs ir netekęs daug kraujo. O aš štai čia stoviu beveik visiškai saugi ir nesusimastau, kaip jiems padėti. Aš jaučiuosi už viską kalta. Už viską, kas šiandien nutiko. Ak, padėk Dieve, mums išlikti gyviems,- taip galvojo nusiminusi ir nusivylusi savimi mergina.
-Tu gallvoji kad aš tavęs nematau?- tuo ,metu jos minčių srautą pertraukė Devoras. - Jeigu taip, tai aš tuoj ateinu prie tavęs. Ak kaip man pasisekė,- pagalvojo mergina ir tyliai sušuko ,,Accio Nikolajaus lazdelę" ir ji tuoj atlėkė pas ją. Lazdelę ji mestelėjo Nikolajui, jis ją sugalvo. Mergina pasiruošė bėgti nuo voro, bet ne tolyn į mišką, nes kitaip ji žutų. Ji ruošėsi išlipti iš duobės ir bėgti aplink ją. Bet voras dar nejudėjo. Staiga Brigitai pasidarė labai karšta, ir ji, iškreiptu nuo pykčio veidu, išlėkė iš medžių prieblandos į aikštelę.
-Na žinai, man jau atsibodo. Nejaugi esi toks bailys, kaip atrodai? Šnekučiuojies čia sau su Daniel, nors jau tikras Devoras būtų ją užmušęs,- mintyse ji ištarė ,,Atleisk, Daniel". - Ir sakai - ateinu prie tavęs, nors dar nepajudinai savo storo pūzro iš vietos,- devoras įsižeidęs kažką norėjo sakyti, bet Brigita tik dar labiau užsirūstino. - Mano draugai pyksta ant manęs, ir aš manau kad esu kalta dėl visko, kas šiandien įvyko. Aš juos vedžiojau ratais, ir per mane jie pateko į pavojų. Jie tai žino, ir aš abejojju, ar jie man kada atleis. Bet jie man yra draugai, ir aš nesu kalta, kad kažkoks senas avigalvis surūgęs Devoras mums sutrukdė atlikti savo darbą,- Devoras ėmė slinkti link merginos. Brigita matė, kaip Daniel bando jai kažką pasakyti vien lūpomis, ir grifė, kol Devoras dairėsi aplinkui, parodė Daniel ženklais, kad kai Brigita duos ženklą, Daniel paleistų kerus į Devorą. Briigta taip pat atsisuko į Nikolajų, ir, kadangi labai nereikėjo ieškoti jo žvilgsnio, ji jam taip pat parodė, kad kai duos ženklą, paleisti kerus. O pati ėmė slinkti arčiau Devoro, į aikštės vidurį. Kai buvo netoli Devoro, jai nuriedėjo ašara. Sudie, mama, tėti, aš jus visada atsiminsiu,- pagalvojo ji, ir antra ašara nuriedėjo jos skruostu. Pamačiusi, kad Devoras jau kelia leteną smogti jai, ji suriko:
- Daniel, Nikolajau, jūs buvote labai geri draugai. Aš jus myliu. DABAR!
Ir grifė prieš pat Devorui kertant jai į galvą, gerai nusitaikė jam į pilvą, kur, žinojo, nėea šarvų, suriko:
-Sustink!
Ir benugriūdama spėjo pagalvoti: ,, Sudie..."

*

Neprisijungęs Daniel Raion

  • III kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #40 Prieš 13 metus »
Daniel stovėjo vietoje, kol devoras dairėsi grifės ir švilpio. Rodės, kad jis nenusiteikęs taip agresyviai, kaip mergaitė tikėjosi. Ji juk žinojo, kad šis padaras galėjo ją sudraskyti ir suėsti tą pačią akimirką, kai prie jos priėjo. Tačiau viskas buvo atvirkščiai. Devoras bendravo ir nors bandė įrodyti savo galybę grasinimais, Daniel jis nepalietė, o mergaitė taip pat viena nenorėjo pulti be dvasio burtininko su voro kojomis. Dan nesuvokiama atrodo tai, kad burtininkas tampa be sielis ir tik dėl to, kad yra įsimylėjęs juodąją magiją ir dėl jos paaukojęs net savo sielą. Kai mergaitė jau norėjo pajudėti link Brigitos, devoras tai padarė pirmesnis. Bendraklasė kaip ir ji, užgesino nuo lazdeles galo sklindančią šviesą. Ir ką dabar, mieloji, darysi? Nepulk tik jo, mergyt, viena... Ji žvelgė į tą pusę kur stovėjo draugė, bandydama rodyti ir sakyti, kad nedarytų nieko kvailo, tuo labiau, nebandytų pulti viena. Tačiau Brigita jos grimasų nepastebėjo, nes kai prie jos priartėjo voras ji tiesiog ėmė ir rėžė:
- Na žinai, man jau atsibodo. Nejaugi esi toks bailys, kaip atrodai? Šnekučiuojies čia sau su Daniel, nors jau tikras Devoras būtų ją užmušęs,- Dan tai išgirdus krūptelėjo. Ir išvis ji nesuprato kam viso to reikia. Kam reikia erzinti dar neįsiutusi devorą? Mergaitė giliai atsiduso ir ėjo arčiau padaro bei bendraklases, kuri net nebandė užsičiaupti ir tęsę savo kalbą toliau. Viešpatyčiau, mergyt, ką tu čia dabar kalbi? Dėl ko tu kalta? Kodėl tu taip dramatizuoji, Brigita?... Po galais, čia tik apsigynimo nuo juodosios magijos pamoka. Niekas čia nieko nekaltina ir niekas čia mirti neketina. Profesorius ne toks kvailas. Tai pavojinga, bet mes neleisim čia niekam mirti. Tuo labiau, aš tikrai neleisiu. Eidama link devoro mąstė Dan. Ji matė, kaip Brigita jai rodė kažkokius ženklus, tačiau tiksliai nieko nesuprato. Nikolajaus lazdelė taip pat jau nebešvietė, tad duobėj buvo tamsu, o akys dar tik pratinosi prie tamsos. Matydama, kad devoras vėl dairosi aplink, mergaitė atsigulė ant žemės, nes be sielis burtininkas žvelgė kaip tik į tą pusę ir atrodė, kad pastebėjo žmogaus siluetą, nes jis kiek paėjo į tą pusę. Daniel nieko nematė ir negirdėjo. Ji net neįsivaizdavo, ką ten dabar daro grifė ir ar Nikolajus vis dar gyvas stovi pasirėmęs prie medžio. Tik tada kai ji jau norėjo žvilgtelėti, kas ten vyksta ji išgirdo:
- Daniel, Nikolajau, jūs buvote labai geri draugai. Aš jus myliu. DABAR!
Dan žaibišku greičiu atsistojo ant kojų ir išvydo, ko tikrai nenorėjo matyti. Devoras kirto jai į galvą ir Brigita netekusi sąmonės nugriuvo ant žemės. Prieš pat ji dar spėjo sustingdyti padarą, tad Dan pribėgo prie jo ir nelaukus suriko:
- Incarcerous - ir vorą apsivijo virvės. Jo kojos buvo užrištos, tad jis nukrito ir per plauką neužkrito ant sužeistos draugės. Durnai padariau Ir kol dar devoras buvo surištas ir sustingęs, Daniel pribėgo prie Brigitos ir pažiūrėjo ar ji vis dar turi pulsą. Pulsas buvo, tačiau mergaitė buvo išbalusi ir smarkiai prakaitavo. Dan nenumanė, ką daryti. Pagalbos pilnu žvilgsniu pažiūrėjo į švilpį, kuris, rodės, vis dar nesuvokė kas čia vyksta. Išnešk ją iš čia, greičiau mintyse sakė mergaitė. Net nesuprato, kodėl to negalėjo padaryti balsu. Kai ji jau sukosi į vorą, išgirdo šaižų juoką. Drebančia širdimi mergaitė pažvelgė aukštyn. Prie pat jos stovėjo persiutęs devoras.
- Aš jum aiškiai pasakiau. Su manim - nejuokauti. Kurios sakinio dalies nesupratai? - lėtai ištarė jis,- galvoji, kad jei mane sustingdysi ir suriši aš negalėsiu pajudėti? Taip paprastai manęs nesulaikysi, panelyt. O tu man buvai pradėjus patikti,- vis dar tuo pačiu pagiežos kupino balsu lemeno jis,- pažiūrėk ten,- galva linktelėjo į tą pusę, kur stovėjo Nikolajus,- berniūkštis, pasirėmęs prie medžio, nes įsmeigiau jam kelis savo plaukelius,- nusikvatojo,- ir žinai ką? Jei jis nenulėks pas seselę per artimiausias trisdešimt minučių, kažin ar dar kada vaikščios šia žeme,- ir vėl tas šaižus juokas nuo kurio Dan jau pradėjo spengti galvą,- vaikščioti gal ir galės, bet jau tada geriau būti mirusiam, o jei nesulauks pagalbos per valandą,- nutilo jis,- kaip liūdna, bet tau teks su juo atsisveikinti,- Devoras priartėjo dar vienu žingsniu prie Dan,- o ją matai? Galvoji, kad ji protingai pasielgė? Žinoma, ketinimai buvo gražūs, nudėti mane iš pasalų, bet savo kailį išgelbėti geriau, taip? - pašaipiai tarė,- tikiuosi, kad priimsi teisingą sprendimą, nes jai pagalbos reikia dar greičiau nei berniūkščiui, bet aš jus greičiau suvalgyčiau,- per duobę vėl nuaidėjo devoro juokas. Daniel buvo persiutusi. Ji pažvelgė į prie pat jos kojų gulinčią mergaitę, tada į Nikolajų, kuris rodės buvo atgavęs jėgų ir ketinosi pulti vorą, tačiau jis vėl suklupo, bet berniukas nepasidavė ir vėl atsistojo. Dan įkvėpė oro, kuriame tiesiog jautėsi visi vaikų jausmai: baimė, pyktis, įsiūtis, noras kuo greičiau dingti iš čia. Ji vėl pažvelgė devorui į akis. Šis šyptelėjo ir pakėlęs savo, jei taip galima sakyti, koją, norėjo smeigti į Daniel, tačiau ji staigiai šoko į šoną, tad jo koja smigo į žemę. Persiutęs devoras nepersmeigė be sąmonės gulinčios Brigitos, o pasisuko į tą pusę, kur bėgo Dan. Jis vėl striktelėjo ir per akimirką jau stovėjo, kurs Daniel.
- Nepabėgsi, panelyt,- sušnypštė jis ir vėl pakartojo tą pačią ataką. Šįkart Daniel neišsisuko iš voro gniaužtų. Jo koja užkliudė mergaitės apsiaustą ir ji pajuto milžinišką skausmą. Mergaitė viduje rėkė. Skausmas buvo nepakeliamas ir ji jautė lyg kažkas keliautu po jos oda. Ranka nutirpo, tad Dan paleido ir savo lazdelę. Tuo naudodamasis devoras bandė smogti dar kartelį, tačiau mergaitė išgirdo, kaip kažkas iš draugų svaido burtažodžius į vorą, tad jis nusisuko nuo grifės. Nors mergaitė jautė kaip jai svaigo galva ir dešiniosios rankos ji valdyti nebegalėjo, šiaip ne taip nuo žemės sugraibė savo lazdelę ir kuo tyliau bandė pasitraukti į šoną.
- Flipendo!- suriko Daniel,- FLI-PEN-DO!!! - dar aiškiau ir garsiau suriko mergaitė ir šįkart ji pataikė į vorą ir šis susvirduliavo. Kaip ir tikėjosi, jis vėl pasisuko į jos pusę,- FLIPENDO! - vėl pakartojo burtažodį Daniel ir stebėjo, kaip voras griūna ant žemės. Tačiau Dan žinojo, kad ji devoro nenudėjo. Tiek jėgų ji neturėjo. Dabar ji gavo tik laiko pailsėti ir atsigauti pati, nors žinojo, kad kiekviena minutė svarbi jos draugams, o gal ir jai.

*

Neprisijungęs Brigita Rudė

  • IV kursas
  • *
  • 60
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #41 Prieš 13 metus »
(Nikolajau, gal ir tu norėtum prisidėti prie mūsų ir padėti nugalėti Devorą?)

Po voro smogimo atrodė, kad Brigita mirs. Galvoje buvo tuščia kaip statinėje. Netrukus ji pamatė kažkokį švieulį. O, aš sapnuojiu,- pamanė ji, ir ją kažkas pradėjo purtyti. Ji jautė, kaip kažkas tikrino, ar ji turi pulsą.
- Aš jum aiškiai pasakiau. Su manim - nejuokauti. Kurios sakinio dalies nesupratai? - lėtai ištarė Devoras, jo balsas buvo labai arti. - Galvoji, kad jei mane sustingdysi ir suriši aš negalėsiu pajudėti? Taip paprastai manęs nesulaikysi, panelyt. O tu man buvai pradėjus patikti,- vis dar čia pat sakė Devoras Daniel,- pažiūrėk ten,- Brigita beveik galėjo numanyti, kur jis kinktelėjo galvą,- berniūkštis, pasirėmęs prie medžio, nes įsmeigiau jam kelis savo plaukelius,- nusikvatojo Devoras,- ir žinai ką? Jei jis nenulėks pas seselę per artimiausias trisdešimt minučių, kažin ar dar kada vaikščios šia žeme,- ir vėl tas siaubingas kvatojimas, nuo kurio Brigitai suskaudo galvą,- vaikščioti gal ir galės, bet jau tada geriau būti mirusiam, o jei nesulauks pagalbos per valandą,- nutilo jis,- kaip liūdna, bet tau teks su juo atsisveikinti,- kažkas sušlamėjo, ir mergina jautė, kaip Devoras prisislinko dar arčiau,- o ją matai? Galvoji, kad ji protingai pasielgė? Žinoma, ketinimai buvo gražūs, nudėti mane iš pasalų, bet savo kailį išgelbėti geriau, taip? - pašaipiai tarė Voras-žmogus, ir Brigitai užvirė kraujas: ,,Kaip jis drįsta mane įžeidinėti, kai pats yra velnio siela?",- tikiuosi, kad priimsi teisingą sprendimą, nes jai pagalbos reikia dar greičiau nei berniūkščiui, bet aš jus greičiau suvalgyčiau,- per duobę vėl nuaidėjo devoro juokas.  Netrukus Brigita pramerkė akių vokus ir pro mmažą plyšelį pamatė, kaip Devoras norėjo savo ,,koją" smeigti į Daniel, bet ši atšoko, ir voro koja pataikė į žemę. Ačiū Dievui kad ne į mane, pagalvojo mergina ir matė kaip Daniel puolė bėgti, bet Devoras netrukus stryktelėjo ir buvo šalia jos.
- Nepabėgsi, panelyt,- sušnypštė jis ir vėl pakartojo tą pačią ataką. Šįkart Daniel nespėjo pašokti ir Dėvoro koja sužeidė jai dešinę ranką.
- Flipendo!- suriko Daniel,- FLI-PEN-DO!!! - dar garsiau suriko grifė. Ji pataikė į vorą, ir šis ėmė svirduliuoti. - FLIPENDO! - vėl pakartojo burtažodį Daniel ir Brigita matė, kaip Devoras nugriuvo. Bet Daniel jo nenugalėjo. Tačiau Daniel buvo verta atsisėsti ir pailsėti. Tuomet atsisėdo ir Brigita. Ji priropojo prie Daniel su lazdele rankoje ir ištarė tyliu balsu:
-Gal ką nors sugalvojai? Pabandysiu iįgydyti tau ranką.
Ir Grifė eme galvoti apie didelę burtažodžių enciklopediją, kurią, atrodo, vartė seniai seniai.
-Nagi, nagi... Hmm... Bracchium Emendo! Scourgify! Skurge! Episkey! Kaip dabar ranka? Ar galėtum man padėti sunaikinti tą Devorą? Aš atsimenu tik šiuos burtažodžius: Depulso, Flipendo, Ventus - šie kerai sunaikina pabaisas. Manau, kad Devorui jie tiktų. Taip pat atsimenu Prirodio yxtramentus, tai kerai, kuire panaikina visus vidaus organus, ir Expulso, šis keras priverčia taikinį smarkiai sprogti. Gal tu dar atsimeni kokius kerus?
Brigita nusprendė leisti mergaitei pagalvoti ir ėmė dairytis Nikolajaus. Tuojaus tyliai šūktelėjo:
-Nikolajau, kur tu?


*

Neprisijungęs Daniel Raion

  • III kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #42 Prieš 13 metus »
Daniel po mažos jos atakos atsisėdo ant šaltos žemės ir žiūrėjo į Devorą. Kodėl burtininkas tampa toks, jai vis dar buvo neaišku, tiksliau, nenumanė, kokie galėtų būti šių burtininkų argumentai, kodėl jie pasirinko tokį savo gyvenimą. O jei jų ir būtų, matyt, Dan jie nepasirodytų labai stiprūs ir visiškai nepakeistų jos nuomonės. Kam viso to reikia? Kam atiduoti savo gyvenimą ir tapti kažkokiu gyviu. Taip, tiksliai, gyviu.
Mergaitė kvėpavo lėtai. Dešiniosios rankos ji vis dar nejautė, o ir keistas jausmas vis dar tebeliko. Žinoma, tai galėjo būti ir Devoro nuodai, kurie kaip sakė Arcari yra labai pavojinga, tačiau Dan dabar dėl to visiškai nesijaudino. Ji džiaugėsi, kad nors kelioms minutems turės ramybę nuo to padaro. Netrukus, prie jos priropojo ir Brigita. Mergaitė jai nusišypsojo.
- Džiugu, tave matyti vėl atgavusią sąmonę,- tyliai sumurmėjo Daniel, tačiau rodės, kad jos draugė neišgirdo.
- -Gal ką nors sugalvojai? Pabandysiu išgydyti tau ranką,- sušnabždėjo ji. Dan krūptelėjo. Ji nejautė rankos ir visiškai pamiršo, kad jai kažkas yra. Ir va dabar Brigita jai priminė. Grifę išmušė šaltas prakaitas. Baisu buvo pažiūrėti į savo žaizdą.
- Nagi, nagi... Hmm... Bracchium Emendo! Scourgify! Skurge! Episkey! Kaip dabar ranka?,- barstė burtažodžius Brigita, nutaikius lazdelę į Daniel ranką. Tačiau tai visiškai nepadėjo. Žaizda buvo gili ir kraujavo, aplink ją, kiek pajuodę. Vaizdas nebuvo labai gražus. Daniel nieko neatsakė tik papurtė galvą. Nuplėšusi savo apsiausto gabalėlį, kuris jau ir taip vos laikėsi, užspaudė žaizdą, kad nenutekėtų daugiau kraujo. Galva vis dar šiek tiek svaigo ir dabar mergaitė tik ir norėjo pasinerti į saldų miegą. Šalia jos sėdinti grifė ir toliau kažką kalbėjo, o Dan girdėjo tik nuotrupas: Depulso, Flipendo, Ventus, Prirodio yxtramentus, Expulso, atsimeni kerus?... Kerus? Kerus... kas nužudytų Devorą. Mes jo nenugalėsim. Po velnių ne tokie mes jau protingi. Tiksliau, išvis neprotingi. Reikėjo pulti jį iškart, o dabar mes visi esam leisgyviai. Dar negalėsiu valdyti savo dešiniosios rankos. Tiesiog nuostabu. O kur švilpis? Bet kam rūpi dabar ar mes atliksim tą užduotį ar ne, kai jiems reikia kuo greičiau suteikti medicininę pagalbą. Aš nenoriu net pagalvoti, kas gali laukti ir manęs. Po velnių. galvojo mergaitė, kai Brigita dairėsi Nikolajaus. Ji įkvėpė. Be dvasė būtybę vis dar nejudėjo. Vis dėl to reikia ją pribaigti kuo greičiau ir negalima nieko laukti. Daniel susikaupė ir atsistojo. Kairėje rankoje ji tvirtai suspaudusi laikė savo lazdelę.
- Brigita,- tarė,- nėra kada ilsėtis,- šyptelėjo,- reikia jį pulti dabar. Mes nežinom ar jis nugalėtas ar ne. Jei mes jį užpulsim tokios padėties, tai... na, tiesiog jis mum dabar nieko negali padaryti. O mes čia sėdim ir nieko nedarom. Reikia naudotis proga, nes neaišku, kada tas padaras vėl stovės ir bandys sudraskyt mus,- rimtai kalbėjo Dan,- tad manau, kad reikia jį užpulti tuo burtažodžiu, kuriuo ir sakė pulti profesorius - flipendo. Ir jei ką, tai čia tik apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos užduotis dėl to nereikia aukoti savo gyvybių , o tau ir Nikolajui reikia kuo greičiau atsirasti pas seselę, - ji nutilo ir žvilgtelėjo į savo ranką,- o aš savo ranką jau justi pradedu po truputi,- laiminga tarė ir pajudino pirštus,- bet... reikia pulti. Sutinki? Švilpis netoli, bet manau, kad jam geriau patausoti jėgas. Taigi... darykim tai kartu. Kartu sušukim burtažodį ir jei mum pavyks iš pirmo ar antro karto bus nuostabu. O jei ne, palikim jį čia...- Dan padarė minutės pertraukėlę,- gyvą,- pabaigė.
Ji priėjo prie pat Devoro, kuris vis dar gulėjo ir nejudėjo. Atėjo laikas ir tau užbaigti gyvenimą Dan šyptelėjo ir laukė, kol prie jos prieis Brigita. O jei ne, tai visa šitą reikalą duobėje ji užbaigs viena, nes vienintelis dalykas, ko ji norėjo, tai kuo greičiau dingti iš čia. Žinoma, dar neaišku kaip...

*

Neprisijungęs Brigita Rudė

  • IV kursas
  • *
  • 60
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #43 Prieš 13 metus »
Brigita matė, kad jos burtai pagydyti Daniel ranką nepadėjo. Daniel jau grimzdo į kažkokį miegą, ir Brigtia ją papurtė. Daniel  tuoj pašoko ant kojų. Brigita negalėjo taip staigiai atsistoti, nes jai vis dar skaudėjo galvą. Tad ji tolesnių Daniel žodžių klausėsi atsisėdusi ir priglaudusi galvą prie medžio.
- Brigita,- tarė Daniel,- nėra kada ilsėtis,- šyptelėjo,- reikia jį pulti dabar. Mes nežinom ar jis nugalėtas ar ne. Jei mes jį užpulsim tokios padėties, tai... na, tiesiog jis mum dabar nieko negali padaryti. O mes čia sėdim ir nieko nedarom. Reikia naudotis proga, nes neaišku, kada tas padaras vėl stovės ir bandys sudraskyt mus,- O, nenoriu šito atsiminti, galvojo Brigita klausydama rimtų Dan žodžių,- tad manau, kad reikia jį užpulti tuo burtažodžiu, kuriuo ir sakė pulti profesorius - flipendo. Ir jei ką, tai čia tik apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos užduotis dėl to nereikia aukoti savo gyvybių , o tau ir Nikolajui reikia kuo greičiau atsirasti pas seselę, - Dan nutilo ir žvilgtelėjo į savo ranką,- o aš savo ranką jau justi pradedu po truputi,- laiminga ji ištarė ir pajudino pirštus,- bet... reikia pulti. Sutinki? Švilpis netoli, bet manau, kad jam geriau patausoti jėgas. Taigi... darykim tai kartu. Kartu sušukim burtažodį ir jei mum pavyks iš pirmo ar antro karto bus nuostabu. O jei ne, palikim jį čia...- Dan padarė minutės pertraukėlę,- gyvą,- pabaigė.
-Aš tau visapusiškai pritariu,- Brigita kilstelėjo galvą. - Mes esame iš grifų fūžtos, o ten mokosi patys drąsiausi ir kūribingiausi mokiniai. Ir aš sutinku su tavimi, kad turime pulti su burtažodžiu Flipendo. Aš trokšte trokštu iš čia kuo greičiau ieiti, ir aš tau padėsiu,- nors Brigita ir norėjo stryktelėti taip kaip Dan, vistiek grifė atsistojo lėtai ir sunkiai, ramstydamasi į medį. - Man dar svaigsta galva, bet aš galiu tai padaryti,- ir mergina nuėjo prie draugės. Kartu su draugu galima viskas,- pagalvojo grifė ir ištarė paskutinius žodžius ruošdama lazdelę:
-Mums pavyks. Ar tu pasiruošusi?- ji padarė pauzę tam, kad abidvi pasiruoštų lazdeles. - Taigi pradėkime. FLIPENDO!- suriko Brigita, nutaikiusi lazdelę į Devoro pilvą. Tą patį padarė ir Daniel. Iš jų lazdelių iššovę kerai pataikė tiesiai į dešimtuką - voras dar pasikratė, ir nurimo. Bet ar jos jį užmušė? Brigita priėjo ir bakstelėjo į jį.
-Man atrodo, kad jis negyvas. O kaip tu manai?- ištarė grifė, kviesdama Dan prieiti.

*

Neprisijungęs Daniel Raion

  • III kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #44 Prieš 13 metus »
Pagaliau viską baigsim pagalvojo Dan ir šyptelėjo. Ji vis dar stovėjo ir niekinu žvilgsniu stebėjo Devorą. Jis gulėjo ir nejudėjo. Atrodė toks pažeidžiamas, toks negrėsmingas. Pagaliau ji išgirdo ir Brigitos balsą. Bendraklasė nors jautėsi silpnai, buvo pasirengusi pagaliau nudėti tą padarą ir kuo dingti iš čia. Daniel matė, jog jaučiasi ji tikrai ne per geriausiai, norėjo, kad ji eitu ilsėtis, o ne žudytų kažkokios voražmogius, tačiau taip pat žinojo, kad ji viena nudėti nepajėgtų, nes vis dėl to visa šita painiava atėmė ir iš jos daugybę jėgų. Bet mergaitės dabar stovėjo prieš gigantišką vorą sukaupusios visas jėgas, kurios tik buvo belikę.
- FLIPENDO! - pasigirdo galingas šūknis, kuris nuaidėjo per visą duobę, o iš panelių burtų lazdelių šovė galingas žaibas, kuris nulėkė tiesiai į Devorą. Jo milžiniškas kūnas keliais centimetrais pakilo nuo žemės ir galingai vėl parkrito žemyn. Negi tai viskas? Taip paprastai? negalėjo patikėti Dan ir priėjo arčiau, kur jau jos laukė ir Brigita, kuri tikėjo, jog be sielis burtininkas guli negyvas. Daniel mąstė taip pat. Pažvelgus į to voro veidą kitaip manyti nebuvo įmanoma. Perkreiptas žmogaus veidas... Visai tai Dan kažką priminė, tačiau ką, ji tiksliai pasakyti negalėjo. Mergaitė atsiduso.
- Taip, Brigita, - ištarė- aš manau, kad tai jau viskas ir kad mums pavyko. Bet iš tiesų kaip patikrinsim ar jis gyvas? - nors ir paklausė to kolegės, ji pati nuėjo prie Devoro veido ir pakišo savo ranką po jo nosimi, tikrino ar jis kvėpuoja. Daniel negalėjo patikėti. Tas milžiniškas voras nekvėpavo. Vadinasi, viskas. Vaikai pagaliau gali išlipti iš šios didžiulės duobės, palikdami gulėti Devoro lavoną čia ir nueiti pas seselę, kuri suteiks būtina švilpiui ir Brigitai pagalbą. Dan lengvai atsiduso.
- Negaliu patikėti, kad mes tai padarėme,- tyliai sumurmėjo ir nusijuokė,- Brigita, mes tai padarėme. Mes. Vienos pačios! - ji pripuolė prie draugės ir ją apkabino,- Pagaliau baigta,- vis dar džiaugsmingai kalbėjo Dan,- Reikia greičiau dingti,- labai rimtai ištarė ir rodos, kad jos džiaugsmas, kuris buvo prieš pat akimirka, dingo lyg jo ir nebūtų buvę,- kuo skubiau.
Dan pradėjo justi kaip alsuoja jos ranka ir ją išpylę šaltas prakaitas. O kas bus dabar? Ji nuėjo į tą pusę, kur buvo švilpis. Jis sėdėjo ant žemės, susiėmęs už pilvo.
- Na ką, reikės tave kažkaip parvesti iki ligoninės, Nikolajau,- tyliai tarė jam ir kairiąja ranka apglėbė jo juosmenį, jo ranka užsimetė ant pečių ir laukė, kol iš kitos pusės tą patį padarys Brigita. Tik labai abejojo ar draugė turės jėgų padėti partempti švilpį.