0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

kablelis

Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #195 Prieš 4 metus »
Stevie tikėjosi išgirsti sprogimą. Ji niekada gyvenime taip nesvajojo išgirsti būtent tokį garsą. Tačiau ši dieną buvo ypatinga. Jau kuris laikas mergina nesuprato, kas čia vyksta. Tad sprogimas tikrai būtų ne blogiausia šios dienos išdava. Deja,  jokio sprogimo grifė neišgirdo. Išgirdusi Adelės klausimą Stevie keiktelėjo. Ji taip pat jau pastebėjo, kad akmuo nė nepažeistas.
Rudaplaukė svarstė, ką dabar reikėtų daryti. Nepaisant to, kad akmuo nebejudėjo, ji nebuvo tikra, ar jis jau nebekelia grėsmės. Stevie susimąstė. Tačiau tada oras nutarė pasigailėti merginų ir duoti dingstį nešdintis į pilį. Pakilęs vėjas buvo gana šaltas, tačiau Stevie to nepaisė. Dabar ji ramia galva galės eiti į pilį. Ir galės bent sau apsimesti, kad miškas jos nenugalėjo.
- Na, taip, norėtųsi dar kiek pagyventi, - šyptelėjo grifė draugei. Žvilgtelėjusi viršun Stevie pradėjo žingsniuoti pilies link. Po kurio laiko pažvelgė atgal į akmenį. Ten niekas nebuvo pasikeitę. Rudaplaukė tikėjosi, kad jau galima pasileisti bėgte. Pasipylė stiprus ir šaltas lietus, tad žingsniuoti lėtai tikrai nesinorėjo. Stevie žvilgtelėjo į draugę, nežymiai linktelėjo ir skubiai pasileido pilies link.

*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #196 Prieš 4 metus »
Šaltas pilkas oras. Puikiai atitinkantis Sophie mintis. Švilpei ši diena buvo sumauta - nors tai jau nebebuvo keista. Šiai mergaitei kiekviena diena buvo sumauta. Ir nors pradžioje džiaugėsi gavus kvietimą mokytis Hogvartse ir ištrūkti iš baisių savo namų. Dabar, ji vėl jautėsi labai blogai, nors tikėjo, kad magiškajam pasaulyje, viskas pasikeis. Bet nepasikeitė. Ji vėl jautėsi niekam nereikalinga. Niekam.
Sophie buvo sunku. Draugų čia neturėjo, nors to ir nenorėjo. Šiai mergaitei nesisekė bendrauti.
Per pamokas, ji nieko nesuprato, nors stengėsi skaityti kuo daugiau knygų. Pirmakursei nesisekė. Visai nesisekė.
Gal dėl savo niūrių minčių, ši mergaitė nuolat stebėjo uždraustąjį mišką. Žinojo, jog jis uždraustas, bet kažkas ją viliojo. Pasitaikius mažai progai, ji ištrūko iš pilies. Galiausiai ji priėjo įėjimą į mišką. Pirmą žingsnį buvo taip baisu žengti...
Staiga ji išgirdo žingsnius. Mergaitė labai išsigando.
- Kas tu? Ko tau reikia?

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #197 Prieš 4 metus »
Sigurdas nekantraudamas išėjo iš pilies, šiandien nusprendęs patekti į Uždraustąjį mišką. Praeitais metais jis jau ten lankėsi, bet tuomet buvo pamoka ir šviesiaplaukis tikrai neturėjo laiko nuklysti. Be to, nelauktai pasirodęs testralis irgi įvarė nemažai, kaip pirmakursiui, baimės. Ir klausimų. Tačiau dabar islandas tikėjosi, kad yra viskam pasiruošęs. Visgi, miškas galėjo atskleisti nemalonių staigmenų.
Žingsniuodamas link girios mokinys pastebėjo, kad priešais jį tipena mergaitė. Ji niekur nenusuko, rodėsi, kad mergaičiukė taip pat ketino įžengti į mišką. Man nepavyks nuo jos išsisukti. Švystelėjo mintis galvoje.
Iš tiesų, po kelių sekundžių, jau būnant medžių tankmėje, rudaplaukė prabilo. Jos balsas skambėjo kiek išgąstingai, tad grifas paspartino žingsnį ir prisigretino, kad jai neįvarytų širdies smūgio.
-Labas,-balsas buvo malonus, šiaurietis nekreipė dėmesio į mergaitės nemandagų klausimą. Tačiau pats nieko neklausė.- Aš Sigurdas.
Ledo mėlynumo akys atidžiai tyrinėjo rudaplaukės viršugalvį ir laukė jos pakeliant galvą, nes šviesiaplaukis buvo kone galva aukštesnis. Negi ir aš buvau toksai žemas? Blyškiaodis buvo gerai nusiteikęs, tačiau regis ši mergužėlė kėsinosi visą nuotaiką sugadinti vien tik savo mina.
-Ir ačiū už klausimą, man nieko nereikia,-šiek tiek linksmesniu balsu pridūrė islandas, laiku pakeldamas galvą ir vikriai apeidamas tarsi iš niekur išdygusį medį.
-O tu kas esi?- mokinys stengėsi palaikyti draugišką toną.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sigurd Eddi Hallgrimsson »

*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #198 Prieš 4 metus »
Labai mandagus Sigurdo balsas, mergaitę erzino. Tai tik patvirtino niūrų faktą, kad šiame pasaulyje nelaiminga yra tik ji.
- Tau neturėtų rūpėti kas aš esu. Bet pasakysiu. Esu Sophie. Sophie Garcia. Iš švilpynės koledžo. Pirmakursė, žiobarų kraujo, išduota tėvų, prancūzė. Aišku?
Pirmakursę sugraužė sąžinė. Jis juk toks malonus, šaltakrauje tu.... Ar negalėjai būti mandagesnė? Bet nesvarbu. Juk šis pasaulis yra baisus. Nėra prasmės stengtis būti maloniai. Pasaulis vis tiek žudo ir degina iš vidaus...
Švilpė atsisuko. Savo šaltomis, rudomis ir bejausmėmis akimis, ši įsižiūrėjo į antrakursį. Šypsenos Sophie veide nebuvo - jos niekada nebuvo.
- Atleisk už mano nemandagumą, - neatsiprašomai iškošė švilpė. Kažkas panašaus į atsiprašimą jai nebuvo būdinga. O gal dėl to, kad vaikystėje, jos niekas neatsiprašė už nuodėmes...
Sophie atsiduso. Žinojo, jog turi kažką pasakyti, nors kažką. Bet šiai mergaitei bendravimas su žmonėmis nesisekė. Ji iš vis nemokėjo bendrauti. O ko norėti? Juk dešimt metų viena slankiojo Paryžiaus gatvėmis, be draugų ir mylinčių tėvų. Tad bendravimas su žmonėmis, buvo mergaitės silpnybė. Akyse pradėjo kauptis mažos ašarėlės, bet Sophie greitai jas nubraukė. To dar betrūko...
- Eisi kartu? - mandagiai ir jau šilčiau kreipėsi ji į Sigurdą. Pirmą kartą jos akyse pasirodė jausmas. Jos akys nebebuvo bejausmės.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #199 Prieš 4 metus »
Deja, į taikią šviesiaplaukio nuotaiką buvo atsakyta irzlumu.
-Aišku...- Sophie atsisukus, Sigurdas atlaikė jos bejausmį žvilgsnį. Ir iš kur tiek...
Šiaurietis nukreipė žvilgsnį į miško glūdumą, antakiai buvo kiek suraukti. Joo... Man nepasisekė. Tikriausiai sutikau vienintelę švilpę, nepatenkintą gyvenimu. Ir nebūtina to rodyt visam pasauliui.
Antrakursis praleido pro ausis kitus rudaplaukės žodžius, visiškai ignoruodamas jos nenuoširdų atsiprašymą. Jei nenori draugiškai bendrauti, tai nereikia. Aš irgi taip moku.
Tačiau islandas sutriko, kad po šiurkščių žodžių mokinė nusibraukė ašarą. Ar tikrą, ar įsivaizduojamą, vaikinukas negalėjo pasakyti, bet jis tai tikrai pastebėjo. Vis dėlto po jos jausmų protrūkio grifas maloniai nustebo, kad mergaitė galiausiai prabilo draugiškesniu balsu.
-Einu šalia tavęs jau kurį laiką, jei dar to nepastebėjai...-jis staiga sustojo, nes netikėtai kojos vaikinuką atnešė į proskyną, kurios viduryje žiojėjo duobė.
Akys atidžiai nužvelgė vietą. Na ir vietelė. Šviesiaplaukis neskubėdamas priėjo prie duobės krašto ir atsargiai pažvelgė gilyn. Nieko įspūdingo nepamatęs, jis atsisuko į mergaitę ir tarė:
-Gal nori mane nustumti nuo krašto? Gal geriau pasijustum.- Sigurdas norėjo nusišypsoti, tačiau tik po kelių sekundžių suprato, kad ši rudaplaukė dar visai neseniai braukė ašaras. Tad šypsena taip ir nepasiekė lūpų. Tačiau antrakursis neatsiėmė savo žodžių.
Nelaukdamas Sophie atsakymo, šiaurietis dar kartą pasilenkė ir ėmė įdėmiau apžiūrinėti duobės gilumą. Jis stovėjo ant paties kraštelio, bet nejautė jokios baimės. Na, gal jaudulį. Bet iš tolo mokinys atrodė kaip savižudis.
Staiga grifas pastebėjo kai ką įdomaus ir šūktelėjo mergaitei:
-Ei...

*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #200 Prieš 4 metus »
- Ne, nepastebėjau, - piktai atšovė Sophie. To jausmingumo nebebuvo nei lašo. Buvo tik kažkas, vėl panašaus į neapykantą pasauliui.
Sigurdas visiškai ignoravo Sophie pyktį ir nemandagumą. Toks jausmas, kad jam vienam viskas gerai ir pasaulis jo nežudo... O gal jis tik apsimeta? Na, vienas dievas te žino...
- Taip, noriu. Geriau pasijusčiau,- piktai atšovė pirmakursė, - Bet nenoriu užsidirbti kokio arešto, ar atimti iš Švilpynės taškų. Taigi...
Rudaplaukė nuplaukė už medžio. Mąstydama apie tam tikrus dalykus, ši stebėjo grifą. Jam regis nerūpėjo švilpės reikalai, jis tiesiog tyrinėjo kažkokią duobę. Galiausiai jis sušuko, ir Sophie tingiai, lyg koks senas vėžlys, nurėplino prie Sigurdo.
- Na, ką ten matai?

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #201 Prieš 4 metus »
Sigurdui nepatiko jos atsakymas. Labai. Akimirką veide matėsi pyktis. Akys virto siaurais plyšeliais, rankos lėtai susigniaužė į kumščius. Kaip ji drįsta taip kalbėti?! Aš taip stengiausi draugiškai elgtis...O ji... Šviesiaplaukis po kelių sekundžių ėmė gręžtis į miško pusę, norėdamas piktai atsikirsti, bet sustojo. Galbūt ji turi savų priežasčių taip elgtis... O tu? Neįvykdęs, ko ketino, grifas sužiuro į duobę. Juk nenori tapti tokiu, kaip Jie... Ne, to nebus. Jo mintis nutraukė keistas sausų lapų šiugždėjimas ir krutėjimas. Atrodė, kad po tais lapais kažkas yra. Pakvietęs švilpę, vaikinukas tyliai atsiduso. Tad kaip man elgtis? Ir toliau vaidinti pernelyg draugišką? Juk aš neesu toks!
Išgirdęs ateinant Sophie, mokinys atsisuko į ją ir kryptelėjo galva į duobę:
-Pati pamatysi.
Šį kartą balsas buvo šiek tiek griežtesnis, tačiau vis dar draugiškas.
-Na, ar nemanai, kad vertėtų nusileisti? Islandas atsisėdo ant duobės krašto, lyg ketindamas leistis žemyn. Ko aš dar laukiu?! Jei ten sužeistas gyvūnas, reikėtų jį išgelbėti, o jei koks nors užburtas daiktas - pasiimti. Ir po jos visų piktų replikų dar lieku klausytis jos nuomonės...Lyg būtų protingesnė už mane. O gal ne? Galvoje šmėkštelėjo keista mintis ir Sigurdas pakėlė galvą į mergaitę.

*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #202 Prieš 4 metus »
Sigurdui nepatiko Sophie tonas. Prancūzė ramiai, lyg jie būtų kokioje pamokoje, stebėjo jį.
Jo griežtas tonas, nors buvo draugiškas, švilpei nepatiko. Ji pažvelgė į grifą piktu žvilgsniu.
- Nemaniau, kad tau įdomi mano nuomonė.
Daugiau Sophie nieko nesakė. Gal vis dėl to reikėtų nusileisti?
Nieko nesakius, švilpė greitai nusileido.
Duobėje buvo daug lapų. Švilpė greit "atrausė" lapus. Ir išvydo...
- Tai vienaragis, - liūdnu, jausmingu balsu pratarė pirmakursė.
Vienaragis žiūrėjo į Sophie liūdnu, nukankintu žvilgsniu.
Švilpė pravirko - tikrai pravirko, tikromis ašaromis. Tai buvo labai keista. Vienaragis žiūrėjo tokiomis liūdnomis akimis...
Sophie atsisuko pilnomis ašarų akimis į Sigurdą.
- Ką darysim?! Ką?


« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sophie Garcia »

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #203 Prieš 4 metus »
Piktas švilpės žvilgsnis kažkodėl Sigurdą pralinksmino.
-Nemaniau, kad aš išvis jos klausysiuos...-šviesiaplaukis nutilo, nes pamatė, kad Sophie nusileido. Ar ji proto neturi?! Galėjo bent palaukti manęs...
Jam po kojomis, kokias trijais metrais žemiau, mergaitė jau žingsniavo link paslaptingo garso šaltinio. Islandas jau norėjo šokti ant minkštų ir sausų rudeninių lapų, bet sustojo, sulaikydamas save nuo neapgalvoto žingsnio. Kartais jam taip nutikdavo: staiga sustodavo prieš kokį nors sprendimą, lyg bijodamas. Tačiau tuomet vaikinukui šaudavo mintis, kuri vėliau padėdavo. Taip buvo ir šįkart. Užuot nusileidęs, jis greitai atsistojo ir nukurnėjo į mišką.
Keistos idėjos ateidavo į galvą nelauktai, tarsi kokiu specialiu momentu, nes paprastai iš mokinio negalėjai išgirsti nieko kūrybiško. Gal todėl Paskirstymo kepurė taip ilgai galvojo. Svarstė grifas, rinkdamas pagalius. Greitai radęs kokį penketą jų, grįžo ir pirmąjį pagalį įsmeigė visai netoli krašto. Kaip tik tada mergaitė prabilo.
Sutrikęs Sigurdas pažvelgė į jos akis ir dar labiau suglumo, matydamas jose ašaras. Tuomet žvilgsnį nukreipė į atkapstytą vietą. Šviesiai mėlynos akys sustingo. Nors šiaurietis jau buvo matęs vienaragį, tokio nelaimingo ir bejėgiško gyvulio dar nebuvo regėjęs. Širdis tiesiog plyšo iš skausmo, norėdama jam padėti. Net akys sudrėko labiau įprastai. Vargais negalais susitvardęs vaikinukas dar kartą žvilgsniu užkliudė švilpę ir tarė:
-Palauk, tuoj nusileisiu.
Negaišdamas laiko, jis paėmė dar vieną šaką ir įsmeigė kiek dešiniau. Atsiduso. Nemanė, kad tam prireiks tiek jėgų. Nusibraukęs purvinas rankas į kelnes, susirinko likusius pagalius ir kažkaip susikišo į plačias apsiausto kišenes. Bent kartą džiaugėsi vilkėdamas jį.
Nemąstydamas, ką tiksliai daro, šviesiaplaukis pakibo ant antrojo pagalio. Išsitraukęs kitą, jis įsmeigė medgalį žemiau į duobės sieną. Laimei, žemė nebuvo kieta kaip betonas ar biri kaip smėlis, tad vaikinukas, besdamas pagalį po pagalio ir padaręs kažką panašaus į kopėčias, nusileido į dugną.
Sigurdas tankiai kvėpavo. Rodos, dar tik prieš kelias minutes pastebėjo keistą lapų šnarėjimą duobėje. Vis dar neatgavęs kvapo, jis pažvelgė į savo darbo vaisius - į viršų vinguriavo kreiva pagalių linija. Ir kodėl tai man turėjo šauti į galvą? Lengviau būtų buvę tiesiog nušokti. Uh... Ir kam save apgaudinėju? Juk nebūčiau nusiraminęs, kol nebūčiau įgyvendinęs savo sumanymo.
Nekreipdamas dėmesio į iš skausmo šaukiančius raumenis ir šapų pasigavusius delnus, islandas nuskubėjo prie švilpės.
-Ar jis sužeistas?
Blyškiaodis neturėjo laiko klausytis mergaitės nuomonės apie jo atliktą darbą. Grifas pažvelgė į vienaragį ir dar kartą jam suspaudė širdį.
-Reikėtų jį apžiūrėti. Bet pirmiausiai - nuraminti.-nusprendė šiaurietis ir atsisuko į Sophie, lyg laukdamas jos pritarimo, lyg prašydamas pagalbos. Nežinojo, ar elgiasi kaip turėtų, bet nenorėjo šio vargšo gyvulio priversti laukti.

*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #204 Prieš 4 metus »
Sophie greitai nusišluostė savo ašaras. Labai greitai. Pažvelgus į mergaitę, dabar nebūtų įmanoma pasakyti, jog ji verkė.
Laukdama Sigurdo mergaitė stebėjo ką jis darė. Kažkokią nesąmonę su pagaliais. Juk būtų kur kas paprasčiau tiesiog nušokti...  Vienaragis žiūrėjo nežmoniškai liūdnu žvilgsniu, tad švilpė net pamanė, jog jos širdis suplyšo. Vos Sigurdas nusileido, jis pasakė, ką reikia daryti. Kitoje situacijoje, švilpė būtų jam kažką pasakiusi, bet dabar ji tiesiog ramiai ir mandagiai klausėsi. Kai grifų gūžtos mokinys pažvelgė į Sophie, ji sumurmėjo.
- Taip. Bet manau, reikia veikti kitaip. Aš jį nuraminsiu, o kol aš vienaragį raminsiu, tu jį apžiūrėk. Taip galėsime kuo greičiau jam padėti, - švilpė savo ranka paglostė vienaragį. - Gerai?

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #205 Prieš 4 metus »
-Gerai,-linktelėjo Sigurdas ir priėjo arčiau vienaragio.
Stengdamasis nekreipti dėmesio į jo graudų žvilgsnį, vaikinukas atidžiai apžiūrėjo gyvulį. Netikėtai grifas pastebėjo vienaragio koją. Ši buvo negražiai persisukusi. Regis, ji buvo lūžusi. Šviesiaplaukis atsisuko į švilpę:
-Kaip tu galėjai to nepastebėti?!-jis atsidusęs persibraukė ranka plaukus ir dar kartą pažvelgė į koją, nors nuo jos vaizdo norėjosi vemti.- Nesvarbu. Kaip mes jį pagydysim? Ir iš čia iškelsim?
Mokinys užvertė galvą į pilką dangų, lyg tikėdamasis rasti atsakymą. Visa ši situacija jį jau pradėjo užknisti. Bet suprato, kad šitaip stovėdamas nieko nepakeis.
Islandas išdėstė savo mintis:
-Na, nemanau, kad vienaragis leis, kad ji koja būtų sutvarstyta ir įsprausta tarp dviejų medinių lentelių.
O ką dar daryti? Burtai? Juk mes tik naujokai, o šaukdamiesi kažkieno pagalbos dar gautume areštą. Ahh... Kokia beviltiška šita padėtis!

*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #206 Prieš 4 metus »
- Norėjau ir nepastebėjau! - atšovė Sophie. Cha, mano yra vyresnis ir gali man aiškinti!
Sigurdas žiūrėjo į pilką dangų, lyg jis galėtų padėti. Vienuolikmetė norėjo jam trenkti, bet susilaikė.
Vos antrakursis prakalbo, Sophie nuslydo mintimis tolyn. Ji mąstė ką daryti su vienaragiu, mąstė apie gyvenimą, mąstė apie tai, kad vasarą turės grįžti į blogiausius pasaulyje namus.
Kai Sophie pagaliau suvokė, kad vis dar yra miške šalia Sigurdo ir sužeisto vienaragio buvo praėjusios mažiausiai penkios minutės.
- Žinai, man visai neįdomu, ko mes negalime padaryti. Man įdomu, ką galime padaryti. Jei nežinai patylėk, - piktai atšovė Sophie.
Mergaitė apsižvalgė. Staiga ji nusirišo savo šalikėlį ir apviniojo vienaragio koją. Šaltis sukaustė pirmakursės gerklę, bet vienaragiui šalikėlio reikėjo labiau.
- Ne ypatinga. Bet vis tiek šis tas.
Švilpė pažvelgė į Sigurdą.
- Gal žinai kokį burtažodį? Tu juk antrakursis, turėtum mokėti.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #207 Prieš 4 metus »
Sigurdas tik kilstelėjo antakį, kai švilpė apvyniojo savo šaliku sužeistą vienaragio koją. Negi ji tikrai mano, kad tai padės? Vaikinukas pradėjo galvoti apie žiobariškus sutvarstymo būdus, bet suprato, kad be burtų neapsieis. Grifas jau buvo bepraveriąs burną, kai paniurėlė mergaitė pasakė kaip tik tai, ką jis norėjo pabrėžti.
Blogiau jau negali būti. Islandas atsigręžė į tamsiaplaukę ir tarė, stengdamasis atrodyti savimi pasitikintis mokinys:
- Žinau. -Nors nė velnio nežinau. Vieną kartą girdėjau ir nenutuokiu, nei kaip sakyti, nei ką su lazdele daryti. Po kelių sekundžių tylos jis prisiartino prie gyvūno ir išsitraukė lazdelę. Ji kiek virpėjo nelauktai sudrėkusiame delne, tačiau Sigurdas tikrai neketino pripažinti, kad nemoka jokio burtažodžio, nes jei nemoki tinkamai ištarti ir mostelėti, vadinasi nežinai burtažodžio. Vaikinukas atrišo nuo kojos Sofijos šaliką, nekreipdamas dėmesio į būsimus jos protestus.
Jis nukreipė medinį pagaliuką į vienaragio koją, nežinodamas, ar teisingai daro.
-Ferula.-tarė antrakursis. Nieko neįvyko. Pabandė dar kartą. Ir dar. Mėlynakis žinojo, kad taria kažkaip ne taip, bet vis nepasidavė. Ir...pavyko.
Vienaragis kone atsiduso, pajutęs ne paprasto šalikėlio, o magiškų burtų naudą. Vis dėlto, Sigurdas nežinojo, ar to pakaks. Tačiau patenkintu veidu atsisuko į pirmakursę:
-Matai? Aš žinau.

*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #208 Prieš 4 metus »
- Nekelnok čia savo antakių! - garsiai suriko Sophie pamačiusi Sigurdo pakeltą antakį. - Jeigu ką, aš pati puikiai žinau, kad tai nepadeda. Ir man tikrai nereikia tavęs, kad tai suprasčiau.
Grifas išsitraukė lazdelę, bet dvylikametė kiek netikėjo, kad jis moka tą burtažodį. Tik švilpė nenorėjo jam nieko sakyti, nes jeigu jis tikrai žino burtažodį, jam geriau netrukdyti.
Sophie šyptelėjo mintyse (prie Sigurdo ji tikrai nesišypsos), mat Sigurdo burtažodis pavyko, o vienaragiui matėsi, kad daug palengvėjo. antrakursė apsižvalgė.
- Na taip, matau, tu žinai. Bet nemanyk, kad dėl to esi nors kiek geresnis už kitus.
Švilpynės koledžo mokinė pažvelgė į vienaragį. Matėsi, kad jam daug geriau, tad Sophie nusprendė nebesikankinti ir grįžti atgal.
- Mums, bent jau man, čia nebėra ką veikti, - tarė Sophie ir nė neatsisveikinusi nuėjo pilies link...

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #209 Prieš 3 metus »
Vieną vėsų pavasario rytą Deoiridh traukė Uždraustojo miško link. Buvo dar labai anksti, net nepabaigę švisti, tačiau mergaitė nedvejodama žingsniavo tolyn nuo pilies. Jos kišenėje garsiai sukurkė varlė, tačiau rudaplaukė nepaisė. Šią naktį ežero pakrantėje ji susipyko su keturkojėmis draugėmis, tad dabar buvo ir pikta, ir liūdna. Kišenėje esančios augintinės ji nepaisė. Būtų palikusi Grifų Gūžtos miegamajame, tačiau pamiršo, kad ji yra kišenėje, o dabar išmesti vis dėlto negalėjo. Net ir tuo atveju, kai ne kuri nors kita, o būtent jos varlė sukėlė konfliktą.
Eidama miško link Deoiridh visai nebuvo mokinių. Turint omenyje ankstyvų paros metą, tai nestebino. Toks variantas labai tiko škotei - ji niekaip negalėjo nuvyti pykčio ir apmaudo. Atrodė, kad prarado geriausias - ir vieninteles (neskaitant Matthew) drauges. Ar kada nors susitaikys? Šito Deoiridh nežinojo. Vis dėlto dabar jai reikėjo pabūti vienai. Na gerai jau, dviese, mat augintinė tebekurkė kišenėje.
- Ne, dabar nesiversiu į varlę, - piktai sumurmėjo mergaitė ir metė piktoką žvilgsnį garso link. Labai norėjosi šveisti augintinę čia pat ant žemės, tačiau Deoiridh suprato: anksčiau ar vėliau pasigailės tokio poelgio. Ne, geriau jau pakentėti tą kurkimą. Tiesą sakant, buvo labai keista apie kurkimą galvoti, kad jį reikia kentėti. Deja, šiuo metu buvo kaip tik taip.
Pasiekusi mišką rudaplaukė apsižvalgė. Nesilankė čia dažnai - prie ežero kompanija buvo geresnė, - tačiau porą kartų pabuvoti teko. Apsižvalgiusi patraukė į gilumą, kur ėjo ir anąsyk. Neilgai trukus pasiekė kažkokią neaiškią duobę. Nors atrodė, kad čia jau lankėsi, duobės niekad nematė. Deoiridh susidomėjo. Iš kišenės sklindantis kurkimas netilo.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight