0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

rulonaS

Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #15 Prieš 14 metus »
  Mery matė, kaip Dakota greitai sutvarkė visus reikaliukus. Tai jai būdinga. Super-Dakota. Miela ir pažįstama. Vilkė nusišiepė lyg pamačiusi auką. Bet taip nebuvo. Paprasčiausiai pakilo ūpas. Atšilo oras - pakilo noras. Noras kam? Bučiuotis ar medžioklei? Keistai urgztelėjusi klastuolė staiga sustingo. Dėmė mano atmintyje. Neprisimenu kažko... Kažkas iškrito, išėjo iš žydrumos į juodumą - mano pasamonę. Taip, ten juoda (tamsu) ir kraupu. Geriau už bet kokį siaubo filmą. Pažvelgi į savo pasamonę ir jau baisu, taupu, nes nereikia pirkti bilietų į banalius filmus, kur vienintelis siaubas tas jausmas, kad kažkas tuoj iššoks urgzdamas, staugdamas, makabriškai išsišiepęs ir ims draskyti nekaltą auką. Gražu. 
  Rytas. Pirmąjam saulės spindulėliui palietus Mery, vilkiškas kailis suaugo į odą (atrodė lyg milijardai adatėlių ją badytų). Priekinės letenos atvirto rankomis, užpakalinės - kojomis. Uodega irgi dingo (o kur, nesakysiu, nes tai skaito ir maži vaikai). Klastuolė, tarsi prisigėrusi, truputį pagulėjo sniege. Buvo keista veidu jausti šaltį, kai į nugarą spigina saulė.
  Galų gale atsikėlė. Tai kainavo daug pastangų, nes ją visą buvo apėmęs pavasarinis tingulys. Vis dar lijo. Mery Fate neskubėdama nuslinko į pilį.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #16 Prieš 14 metus »
Qrane pamatė, kas buvo toji pantera. Tai buvo Sanguinary. To ir galėjau tikėtis. Tai tikrai jis. Niekad nepraleis progos prisidėti prie pakasynų. Tada kažkas šmėžtelėjo Qranes galvoje, ir iškart aplink atsirado dūmų kamuolys. Išklausiusi išraiškingą ir graudžią Dakotos kalbą, astronomikė paklausė.
- Em... Ką čia laidoji? Ką pakasei? Gal ką nors nužudei, ir kad niekas nerastų - paslėpei. Na, žinai, aš šito iš tavęs tikrai nesitikėjau ,- piktai pažvelgė į benueinančią Dakotą.
Turbūt ji nebeišgirdo kolegės žodžių. Pamažu ėmė švisti. Profesorė apsisiautė mantijoje ir nuskubėjo į pilį - ji turėjau gan daug reikalų. Visų pirma - dvikova. Su kažkuom.

*

Neprisijungęs Lauren Malign

  • *
  • 63
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #17 Prieš 12 metus »
Lauren lėtai žingsniavo duobės link. Po jos kojomis traškėjo sudžiuvusios šakos, o rankų pirštai vikriai sukiojo galingą uosmedžio lazdelę su hipogrifo plunksna. Aplinkui, atrodė, nebuvo nė gyvos dvasios. Diena buvo apsiniaukus ir pakankamai niūri, tačiau tai buvo tiesiog tobulas oras būsimajai dvikovai. Tačiau, atrodė, kad sutartoje vietoje ji atsirado pati pirma. Apsidairė, lyg ieškodama tūnančio priešo, ir dar kartą apsukusi lazdelę aplink visus savo penkis vikrius pirštus, atsisėdo ant apžėlusios kelmo. Nagi, nagi, girdėjau bus kova su klastuole! Kaip paradoksalu - viešas pažeminimas tų, kurie jau gimė šliužais. Lau linksmai nusijuokė, tačiau jos juokas staiga nutrūko. Iš dešinės pusės ėmė sklisti toks pats laužomų šakelių garsas, kokį ir jį skleidė beeidama. Kažkas artinosi. Mergina ironiškai šyptelėjo ir styktelėjo ant kojų, kad priešą galėtų pasitikti pasiruošus.

*

Adria Muir

Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #18 Prieš 12 metus »
  Mery klaidžiojo miške, niekaip nerasdama paskirtos vietos. Aš turėčiau žinoti šį mišką geriau nei kas kitas, bet.. ech, senatvė, sklerozė. Pala, kokia senatvė? Man tik septyniolika, po galais. Vilkolakė bandė iš visų miško kvapų atskirti žmogaus kvapą, bet nepavyko.
  Po gero pusvalandžio, truputį vėluodama, netoli Lauren, iš medžių tankmės išniro Mery. Ji šiandien ypatingai nesipuošė - kasdieniškai susitaršę juodi plaukai krito ant pečių, o kelių nesiekianti akinančio  baltumo suknelė išryškino tamsią merginos odą. Nuostabi mano kasdienė apranga. Kodėl aš, durnas žmogus, visuomet po mišką klaidžioju su suknele? Kodėl nepasirenku kokių džinsų, bent jau šortų? Ne, su suknele. Kaip visada. Aš nesveika, rimtai.
  Klastuolė stabtelėjo atsikvėpti. Ji tyliai stebėjo švilpę, bandydama nuspėti jos stiprumą. Neatrodo ištižus, kaip dauguma kitų barsukų. Pasirenk būti sutrėkšta, Meryte. Taip taip. Paliks tavo pūvantį lavoną čia, ir kasnakt...
  Mintis merginos galvoje nutrūko, ji, nesivargindama prisistatinėti arba kitaip atkreipti į save dėmesio - vis vien Lauren ją jau pastebėjo, iškėlė lazdelę ir mintyse, taip išraiškingai kaip tik galėjo, ištarė: Densaugeo.

*

Neprisijungęs Lauren Malign

  • *
  • 63
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #19 Prieš 12 metus »
Lau buvo bežengusi žingsnį link klastuolės, tačiau lyg įbesta sustojo. Kažkas ėmė darytis negerai. Kažkas negerai jos b u r n o j e. Mergina metė išsigandusį žvilgsnį į priešininkę, lyg ji galėtų jai padėti. Staiga, Lauren ėmė klykti, nes jos lygūs, priekiniai dantys, ėmė rauti dantenas ir nežmoniškai plėstis. Per skausmą ir ašaras, mergina pridėjo lazdelę prie plyštančių dantenų ir virpančiu balsu sušnibždėjo:
-Episkey
Įvyko atvirkščias veiksmas - dantys lyg niekur nieko sulindo atgal į burną, o pasruvusios dantenos užsitraukė lyg nebūtų patyrusios jokios žalos. Lauren perbraukė liežuviu per dantis, lyg tikrindama, ar neturi papildomų ilčių. Tada pakėlė galvą ir dar kartą atkreipė dėmesį į klastuolę. Atgavusi savigarbą ir normalius dantis, Lauren ironiškai šyptelėjo.
-Vargšas vaikas... Norėjo būti dantistu, bet grynaukraujai tėveliai prisiekė išmesią iš garbingos, chem, Klastuolių parijos. Kokia liūdna istorija, - teatrališkai šnirpštelėjo Lauren. - Dar neverki?
Lauren vyptėlėjo.
-Gaila man iš tiesų tavęs, - saldžiu it cukraus tirpalas balsu, nuverkė Lauren. - Kovoti su tavim, tai tas pats, kas kovoti su nevertėliu...Locomotor Mortis
Storos juodos virvės išlėkė iš dailios Lau lazdelės, it strėlės šovė prie priešininkės ir apvyniojo Fate kojas nuo pėdų iki pat šlaunų. Lauren staigiu judesiu truktelėjo lazdelę, nutraukė gijas, o virvės galai prisvilo prie užmazgytų klastuolės kojų. Linksmai suplojusi, Lau linktelėjo klastuolei.
-Pirma pamoka. Niekada nepradėk dvikovos nepasisveikinus.
Lauren puolė prie jos suraizgyto kūno, pačiupo galvą ir nulenkė žemės link.
-Petrificus Totalus
Kerai žiebė į 90laipsnių kampu susilenkusį klastuolės kūną. Lauren žengė porą žingsnių atgalios ir ramiai nusivalė lazdelę į palto skverną, lyg būtų ją ką tik įkišusi į trolio šnervę.
-Štai ką vadinu mandagumu, mieloji, - savo nuožiūra nusilenkė Lauren. - Man jau tave atkerėt ir galim pradėti k a u t i s  ar dar nori pažaist etiketo darželį?

*

Adria Muir

Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #20 Prieš 12 metus »
  Mery nustebo, nes pirmą kartą gyvenime sutiko tokią piktdžiugišką, nešvilpišką švilpę. Keistuolė.. Neįprastas atvejis. Reikia vaikščioti į pamokas, gal tokių yra ir daugiau, o tai imsiu ir nepastebėsiu kaip jie skaičiumi pranoks klastuolius ir ims lyderiauti. Mergina nesivargino atsakyti arba parodyti kokį pagarbos ženklą - atsakyti ir negalėjo, nes buvo barsukės supančiota ir sustingdyta keista poza. Gal ji nesveika? Paliko man lazdelę, tikrai nesveika. Turėjo atimti - bet ne! Paliko.. nesuprantu tokių žmonių. Dar priedo moko mane kažkokių idiotiškų pamokų.
  Skaudėjo surištas kojas, bet klastuolė nekreipė į tai dėmesio. Skausmas buvo jos kasdienybė, senas geras priešas - po žiaurių susirėmimų su kitais žvėrimis kūnas būdavo išmargintas mėlynių ir randų. Kai kuriuos iš jų, mažesnius ir negilius, Fate išsigydė, bet didesni liko ir dabar švieste švietė ant sulysusių rankų bei kojų.
  Panaudojusi bežodį kerų nutraukimo burtažodį Mery pagaliau galėjo judėti,  bet  virvės neišnyko. Daugumą mergina nudraskė, tiek, kad netrukdytų vaikščioti. Vilkolakė  tyliai stebėjo Jade. Ir kokius gi kerus į tave paleisti.. Nedovanotinų negalima, o gaila. Noriu, kad skaudėtų. Ech, vis tiek jos neįveiksiu. Ims ir paleis kokį "Kirvijus į galvijus" užkeikimą. Tokio nėra, bet nesvarbu, nesvarbu...
  Nusprendusi naudoti tik bežodžius kerus, Mery staigiai šoktelėjo prie Lauren, dūrė lazdele į jos kaktą ir tuo pat metu mintyse ištarė: Conjunctivitis, Mutatio Skullus. Klastuolė atsitraukė ir stebėjo priešininkę, stebėjo, kaip ją paveiks kerai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Mery Fate »

*

Neprisijungęs Lauren Malign

  • *
  • 63
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #21 Prieš 12 metus »
Lauren žioplelėjo. Ji žvelgė tiesiai į klastuolės kairią ausį, tiesiai į nežinią ir tuo pačiu begalybę. Tamsos ir deginančios šviesos pliūpsniai degino jos regą. Akimirką Lauren buvo beparkritusi ant žemės, ji suprato, kad šįkart pralaimėjo. Jos akys apsitraukė juodos nakties šydu ir visa, kuo ji dabar galėjo remtis, tai buvo jos juslė. Tačiau merginos skausminės konvulsijos čia nesibaigė. Po kelių, beprotiškai ilgų tamsos sekundžių, ji dar kartą sukliko, sukliko taip, kad iš medžių viršūnių išskrido būrys pasibaidžiusių paukščių. Mano galva... Mano galva... Ji skyla pusiau... Mergina neatlaikė skausmo bangos ir puolė ant kelių, suėmusi savo galvą drebančiomis rankomis. Lauren ne tik suprato, kad ji pralaimėjo, bet suprato, kad ji m i r s. Ne, ne, Lauren...Greičiau...AAAAAAAAAAAAAAAAAAA AAAAAA Ant žemės nuriedėjo pamesta lazdelė. Ne, ne, Lauren...Prašau...NE Ji krito ant žemės visu savo kūnu. Ištiesė rankas ir ėmė daryti, atrodo, patį kvailiausią veiksmą dabartinėje situacijoje - mojuoti kojomis ir rankomis, lyg sniege darydama angelą. RADAU! Ji, it radaras, užčiuopė paleistą lazdelę ir griebė ją, kartu su kvapnios žolės kuokštu. Episkey...Episkey...
-MAXIMUS EPISKEY!! - tiek, kiek leido jėgos, sušuko Laur.
Smūgis. Smūgis į galvą, tarsi slėgis po greitų karuselių. Akimirką Lauren suprato, kad šįkart jau tikrai į ją paleido amžinatilsio kerus, tačiau po poros akimirkų, jos juodos akys išvydo blausią šviesą. Galva nustojo plyšusi, taip staigiai, kad ji nesusivokė kur esanti. Ir tik tada Laur pastebėjo, kad guli ant žemės beviltiškoje ir nežmoniškai apgailėtinoje būsenoje. Kilstelėjusi akis, prieš save ji išvydo priešininkės batus. Vieną, o gal net visas dvi akimirkas, Lauren norėjo šokti klastuolei į glėbį, dainuojant "aš vėl matau pasaulį spalvotą" ir deklamuot "o, mirtie, paleidai mane iš rankų". Tačiau blanki realybė gražino Lauren į pozicijas. Nuleidusi akis į žemę, ji bjauriai išsiviepė. Tik dabar ji pajuto, kaip užvirė jos kraujas. Rankas pakišusi po pilvu, ji atsistūmė nuo žemės ir grįžo į pradinę, orią būseną. Jos visi drabužiai buvo žemėti, ties ausim buvo nulašėję porą kraujo lašų. Mergina kraupiai išsiviepė.
-Ak, ak, ak... Kam toks dramos, - balsas buvo užkimęs ir lūžtantis, lyg Lauren būtų nekalbėjusi pusę amžiaus. - Nori žaisti šiurkščiai? Galim pabandyti... Juk reikia taikytis prie s p e c i a l i ų j ų poreikių.
Lauren nutaikė lazdelę ir priešininkę ir kurį laiką svarstė. Svarstė, svarstė, svarstė. Tačiau visai netikėtai, ji nukreipė lazdelę nuo klastuoliškos marmūzės ir, nutaikiusi į po jos kojomis esantį juodos žemės plotelį, vos vos girdimai sumurmėjo užkeikimą. Žemė po Fate kojomis ėmė dundėti. Atrodė, kad tai elementarus, nestiprus žemės drebėjimas, tačiau po poros mili sekundžių, po Fate kojomis atsivėrė milžiniška duobė ir įtraukė po ja bestovinčią merginą. Lauren vėl mostelėjo lazdele ir iš duobės apačios, it potvynis ėmė kilti žemės. Jos kilo, kilo, kol galiausiai prisipildė tiek, kad Fate buvo užkasta žemėje ligi pat kaklo, o tanki žemė ir kadaise ten buvusios medžių bei augalų šaknys suspaudė jos kūnelį taip, kad nepralystų net mažiausias vabalėlis, net mažiausia detalė. Lauren lengvai šyptelėjo, tačiau tas šypsnis anaiptol nebuvo draugiškas.
-O dabar - linksmoji dalis. Inflamarae , - iš lazdelės šovė raudona liepsna, trenkusi tiesiai į merginos veidą ir su didžiausia inercija uždegusi merginos plaukus, - O kad jausmelis būtų įvairiapusiškesnis... Mucus ad Nauseam
Pastarieji kerai, priešingai negu ugnies kerai (kurie negali būti be deguonies, žemėje) puolė jos likusį kūną bedeguoniame žemės slėgy. Šįkart jau mėlynos spalvos kerai trenkė į žemę, kur baigėsi merginos galva. Lauren mostelėjo lazdelę nutraukdama kerų pliūpsnį ir pasitrynė nuo beprotiško šalčio nušalusį lazdelę galiuką į ranką, kad atitirptų.
-Na, - sukrizeno Lauren, - tai ką aš ten sakiau apie mandagumą?

*

Neprisijungęs Elena Cholmondeley

  • VII Kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #22 Prieš 12 metus »
Endė lėtai žingsniavo, kaip sulėtintame filme. Ji paėjusi pamatė duobę, gilią, iš tamsaus nelygaus molio. Mergaitė pamatė kelis magiškus gyvūnus, kuriuos mokėsi, greitai atpažino. Šalia stovėjo aukštas medis, su penkiomis šakomis. Endė pamatė kelis žmones, tačiau nė vieno nepažinojo. Pirmakursiams negalima vaikščioti po mišką... prisiminė ji, tačiau kelias atgal (baisesnis nei vakare) neviliojo. Kuo toliau ėjo mergaitė, tuo labiau tamsėjo, nes buvo  naktis. Grifiukė pamatė kelias virves, nučiuožė jomis  į didžiulė duobę. Duobėje šlapia, smirda pelėsiu, o kampuose gali įklimpti lyg į kokią pelkę.
-Fui! Kaip šlykštu! - suriko mokinė ir jau buvo bekopianti aukštyn, bet virvės dingo. - Na... - sumurmejo ji, ir įsikibo į molio gabalą. - Teks lipti šitais smarvės gabalais. - išlemeno ir užsikimšo nosį, tada vėl keldama koją prie kojos aukštyn, ji išlipo iš duobės šlubuodama ir murzina. Tai virsdama, tai ridendamasi, tai vartydamasi ji išėjo iš miško.

*

Neprisijungęs Susan Julie Thompson

  • VII kursas
  • *
  • 78
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #23 Prieš 12 metus »
Pasiekusi Uždraustąjį mišką, feniksu pasivertusi demonė, apsižvalgė. Lėtai judėdama į priekį demonė žvalgėsi ieškodama gėlės. Ji žinojo šią gėlė, tačiau tikslios vietos Uždraustajame miške negalėjo pasakyti. Reikia paskubėti. Teks viską daryti paukščio pavidalu. Demonė nuskrido tolyn, akylai žvelgdama tarp medžių. Bene išvys mažą mėlyną narcizą tarp daugybės didelių ir tankiai augančių medžių. Demonė pasitelkė savo žemės gebėjimus. Skisdama tolyn, džinė užsimerkė. Stengėsi pajusti kiekvieną žemės lopinėlį esantį Uždraustajame miške. Demonei atrodė, kad nebe pajus narcizo, tačiau vis dėl to ji pajuto jo buvimą. Susikaupusi Gadna visą dėmesį sutelkė į tą lopinėlį, kuriame augo mėlynasis narcizas. Radusi tą vietą, džinė atsimerkė ir jau pasisuko skristi į tą pusę, kurioje augo gėlė. Bet...
-Arcadė- garsiai tarė demonė.- Taip ir maniau, kad gėlei paimti vis tiek kas nors mėgins sutrukdyti.
-O kaipgi kitaip- atsakė profesoriaus demonė, erelio pavidalu.
Arcadė nieko nelaukusi ėmė pulti  Gadną, tačiau ši tarsi numačiusi jos veiksmus, pasitraukė į šoną.
-Gal geriau netrukdyk- vėl prabilo Gadna- juk vis tiek aš paimsiu tą gėlę. Tau sutrukdžius ar ne. Be reikalo gaišini reikalą.
Sutelkusi mintis, demonė žybtelėjo akimis. Silpnas vėjas, tapo stipriu lyg tornado metu. Pagauta vėjo gūsio Arcadė ėmė tolti nuo Gadnos.
Demonė vis dar kontroliuodama vėją, kad Arcadė negrįžtų, pasuko skristi gėlės link.
Pasiekusi duobę miško viduryje, kurioje augo šiek tiek mažiau medžių, džinė išvydo mažytę gėlę.
Laikas nebežaisti. Nutarusi nesileisti ir nesikelti sau be reikalingo pavojaus, Gadna pasitelkė savo sugebėjimus. Žemės galiomis demonė atskyrė gėlę nuo juodžemio. Padedama oro ji atsigabeno gėlę prie savęs. izoliavusi gėlę vėjo apskritime, fenikso pavidalo demonė išnyko kartu su gėle.
http://filmai.in/uzeik-12713.html

"Harry Potter is all about confronting fears , finding inner strength , and doing what is right
in the face of adversity. Twilight is about how important it is to have a boyfriend.'' - Stephen King

*

Neprisijungęs Brigita Rudė

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #24 Prieš 12 metus »
Brigita, Daniel ir Nikolajus brovėsi pro tankias šakas ir medžių šaknis. Aplinkui buvo tamsu, tik trys jų lazdelių švieselės nušvietė sodrią tamsą. Atsisukusi į draugus, Brigita paklausė:
-Kaip manote, ar dar ilgai eisime iki tos duobės?
Laukdama atsakymo, ji atsisuko į priekį ir vos nenugriuvo užkliuvusi už medžio šaknies. ,,Jopštvairogės. Čia tamsu ir šalta. Dauk medžių šaknų ir šakų, tikras knibždėlynas. Netrukus turėtume prieiti tą vietą,''- mintijo mergina.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 158
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #25 Prieš 12 metus »
Nikolajus tik paniekinamai dėbtelėjo į Brigitą.
- Jei tu mus vesi ratais kaip iki šiol tai niekada tikrai niekada nenueisime iki duobės. Geriau aš eisiu pirmas,- Nikolajus nieko nelaukdamas aplenkė nustebusia Brigitą ir nuėjo palikdamas ja stoviniuoti. Nikolajus laikė aukštai iškėles lazele bet to neužteko kad viską matytu todėl sumurmėjo.- Lumos maximus.tai einate ar ne?-Per petį sušuko Nikolajus mergaitėms,o kai jos neatsiliepė jis atsigrežė ir pamatė kad stovi vienas.
- Ei kur jūs?- Baimingai sušuko Nikolajus.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Brigita Rudė

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #26 Prieš 12 metus »
Netrukus Nikolajus neišlaikė.
- Jei tu mus vesi ratais kaip iki šiol tai niekada tikrai niekada nenueisime iki duobės. Geriau aš eisiu pirmas,- tarė jis, pralenkė Brigitą ir nužingsniavo tolyn.
-Kągi, manau, kad mes galime palaukti, kol jis pasiklys,- tarė mergina Daniel, ir jos sustojo. Netrukus pasigirdo baimingas Nikolajaus šūksnis:
-Ei, kur jūs?
Cha,- mintyse nusikvatojo Brigita, išsišiepė labai piktdžiugiška šypsena ir ėmė sėlinti link Nikolajaus lazdelės šviesos.

*

Neprisijungęs Daniel Raion

  • III kursas
  • *
  • 78
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #27 Prieš 12 metus »
Daniel įžengė į mišką. Nors buvo diena, tačiau visą mišką buvo apgaubęs rūkas. Mergaitei buvo ramiau, nes čia ji buvo ne viena, o su Brigita ir dar berniuku iš Švilpynes, Nikolajumis. Nors Dan šio berniuko draugija ir nelabai patiko, tačiau ji norėjo atlikti ANJM darbą, tad teko eiti su pirmaisiais savanoriais. Grifės buvo jau kiek pažįstamos, tad gilyn į mišką jos ėjo neskubėdamos ir šnekučiavosi. Nei viena nematė reikalo skubėti, juk nuo to niekas nepasikeis, na bent jau taip manė jos. Tačiau paėjus kiek giliau Brigita išsiveržė į priekį.
- Kaip manote, ar dar ilgai eisime iki tos duobės? - atsisukusi paklausė. Dan gūžtelėjo pečiais, ji niekada iki šiol nėjo iki tos duobės, tad ir dabar nenumanė, kiek laiko jiems dar teks eiti.
- Jei tu mus vesi ratais kaip iki šiol tai niekada tikrai niekada nenueisime iki duobės. Geriau aš eisiu pirmas,- piktai atšovė švilpis ir aplenkęs Brigita nuskubėjo į priekį. Daniel šyptelėjo. Ji šįkart nenorėjo imtis vadovavimo, nes matė, jog jei nori pasiekti tikslą ir padaryti tai ką reikia, geriau su šitais vaikais nesiginčyti, tiksliau, neaiškinti Nikolajui. Nors Dan jau dabar vos laikėsi nepasakius jam kokio nors piktesnio žodelio.
- Kągi, manau, kad mes galime palaukti, kol jis pasiklys,- tarė Brigita Daniel, ir jos sustojo. Netrukus pasigirdo baimingas Nikolajaus šūksnis:
-Ei, kur jūs?
Dan atsiduso.
- Aš manau, kad su juo bus beviltiška. Jei jis imsis vadovavimo man tikrai trūks kantrybė, nes jis jau dabar mane... - mergaitė trumpam nutilo, kad surastų tinkamą žodį, - pykina. Bet ką jau padarysi. Dabar, mes komanda ir turim jį surasti, kad ir kaip gerai man be jo būtų,- mergaitė šyptelėjo Rudei ir paėjo kiek toliau, - Lumos Duo - ištarė ji ir mergaitės lazdelės gale užsidegė kiek ryškesnė šviesa. Man užteks. Dabar ta berniūkštį surasti reikia... Po velnių ir kodėl aš sutikau su juo eiti Ji vėl atsiduso. Eidama tolyn ji pamatė lyg ir kažkokį padarą, tad lėtais žingsniai ji pradėjo trauktis atgal, tačiau padaras, kurį ji matė vis artėjo. Dan pagreitino žingsnį, kol galiausiai pajuto, jog krenta. Nespėjus surikti ji jau gulėjo ant žemės. Lazdele apšvietė vietą, kurioje buvo. Čia toji duobė, kurios mes ieškojom. O aš viena, tiesiog puiku... Mergaitė žvilgtelėjo į viršų ir į ją žvelgė didelės, piktos akys. Tačiau padaro Dan nebematė.
- Brigita! - sušuko, - aš duobėj, o netoliese manęs kažkoks gyvis,- ji nurijo gumulą gerklėj ir nutaikiusi lazdelę į padarą suriko,- Stupefy- ir rodos jis sustingo,- Brige, rodos aš jį sustingdžiau... Ateik pas mane. Nuo ten kur tu esi, eik labiau į dešinę,- toliau rėkė ji. Tikiuosi, kad ji mane girdi. Po velnių, o kas čia? Mergaitė pažvelgė sau po kojomis ir staigia pašoko. Ten buvo daugybę mažų voriukų,- Arania Exumai - tarė Dan ir voriukai atsitraukė, tačiau vėl prieidavo kitų ir mergaitė toliau svaidė kerus. Brigita, ateik greičiau čia. Nieko gero čia man nebus...

*

Neprisijungęs Brigita Rudė

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #28 Prieš 12 metus »
Netrukus Brigita išgirdo Daniel atsakymą:
- Aš manau, kad su juo bus beviltiška. Jei jis imsis vadovavimo man tikrai trūks kantrybė, nes jis jau dabar mane... - mergaitė trumpam nutilo, kad surastų tinkamą žodį, - pykina. Bet ką jau padarysi. Dabar, mes komanda ir turim jį surasti, kad ir kaip gerai man be jo būtų.
-Aš tau pritariu. Kaip jau sakei, jis tikras garbėtroška. Bet turim jį pakęsti užjaučiamai šyptelėjo Grifiukė ir žiūrėjo, kaip viena Daniel patraukė tolyn. Brigita norėjo sekti paskui ją, bet netrukus išgirdo gana aiškų bumbtelėjimą. Ir Daniel lazdelės šviesos nebesimatė. Brigita labai persigando, o kai dar išgirdo klyktelėjimą, tai išvis.
- Brigita! - sušuko Daniel, - aš duobėj, o netoliese manęs kažkoks gyvis,- Brigita ėmė bėgti balso link. Netrukus išgirdo burtažodį:
-Stupefy- Brige, rodos aš jį sustingdžiau... Ateik pas mane. Nuo ten kur tu esi, eik labiau į dešinę,- toliau rėkė Daniel. Brigita šiek tiek pasuko į dešinę ir netrukus pasigirdo dar vienas bumbtelėjimas. Ji jau gulėjo šalia Daniel. Iš tikrųjų šalia jų palinkęs sustingdytas stovėjo kažkoks bjaurus padaras. Netrukus ant Brigitos kojų ėmė ropoti maži voriukai, kaip ir ant Daniel.
-Arania Exumai,- pasekė Daniel pavyzdžiu Brigita ir pašokdama nuo kojų nusipurtė naują vorų antpuolį. Padėdama Daniel atsistoti ir nusikratyti voriukų, ji akies krašteliu pamatė, kad padaras atsigauna. Baimingai pažiūrėjusi į Daniel, ji tyliai pasakė: ,,Džiaugiuosi, kad tu šalia" ir sužiuro į jau visu ūgiu atsitiesusį padarą.
-Sustink!- riktelėjo, ir jis sustingo, tik labai trumpam laikui. - Gal tu prisimeni, ar profesorius sakė, ką reikia daryti, kaip juos nugalėti? - ištarė ji Daniel ir sugriebė jos vieną ranką, o kita sugniaužė lazdelę.

*

Neprisijungęs Daniel Raion

  • III kursas
  • *
  • 78
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Duobė miško viduryje
« Atsakymas #29 Prieš 12 metus »
Daniel vis baidė mažyčių voriukų pulkus, kol galiausiai ji išgirdo bumptelėjimą ir pasisukusi ji pastebėjo Birigitą. Ji kaip ir Dan vaikė voriukus, kol galiausiai ji pastebėjo, jog Brigita žiūri visai į kitą pusę ir suriko burtažodį. Dan atsisuko. Milžiniškais žingsniais žemyn link jų ropojo padaras. Atrodė, kad širdis iššoks iš krūtinės.
- Gal tu prisimeni, ar profesorius sakė, ką reikia daryti, kaip juos nugalėti? - ištarė grifė Daniel ir ji pajuto, kaip Rudė pagriebė ją už rankos. Nors Dan ir linktelėjo galva, tačiau tiksliai nežinojo dėl ko. Ar dėl to, kad ji tikrai reikiamu momentu galėtų sušukti burtažodį ar tam, kad tiek ji, tiek jos draugė pasijustoų drąsiau. Mergaitė nenumanė ką daryti, o padaras jau buvo prie pat, ant mergaičių kojų jau ropojo vorai, kurių jos jau nebevaikė. Raion dar labiau suspaudė lazdelę.
- Mum reikia dar daugiau šviesos, kad aiškiau matytume, kas toliau duobėje yra. Ar daugiau padarų ar vorų ar dar bala žino ko. Gal čia ne Devorai,- Dan įkvėpė,- Manau, kad čia tikrai ne Devorai, atrodo ne taip, kaip mokytojas nupasakojo. Čia paprasčiausiai mega didelis voras,- Daniel suspaudė draugės ranką,- Tikėkimes, kad tai ne Devoras, Brigita,- sumurmėjo,- Lumos Maxima - ištarė ir duobėj pasidarė dvigubai šviesiau nei buvo prieš tai ir ta šviesa apšvietė tą gyvį, kuris jau buvo duobėje, o mergaitės net pačios nejusdamos nuo jo traukėsi atgal. Kai Dan ji išvydo net gi šyptelėjo, tai nebuvo padaras, kurį joms reikėjo nudėti.
- Brigita, sakiau, kad tai ne jis. Reikia šitą kažkaip nugalėti, o tada prisišaukti Nikolajų, nes net nenumanom, kas jam, o kas toliau mūsų laukia duobėj net baisu pagalvoti,- ji žvilgtelėjo į bendraklasę ir padrąsinamai šyptelėjo,- bet šitą pasilikim sau,- ji kiek patylėjo. Brigitos akyse matėsi baimė ir jos žvilgsnis buvo neramus, tačiau Dan mąstė, jog ji atrodo visiškai taip pat. Jos buvo vienodai išsigandusios ir tai buvo aiškiai matyti. Kodėl aš nėjau į transfigūracijos pamokas? Galėčiau šitą padarą dabar paversti kokiu nors tarakonu, o dabar net nenumanau, koks tai burtažodis. Reikia jį užpulti. Sustingdyti, surišti, apakinti... Būtent tai ir reikia padaryti, o tada surasti švilpį. Jei jis irgi įkrito į duobę ir gal kas jį pasigavo? Būtų daug paprasčiau, jei mes būtume ėję tik dvi. Dabar tereikia sustabdyti šį vorą
- Stupefy! - suriko ir nieko nelaukus iš jos burtų lazdelės šovė dar vieni kerai,- Aracus mexaret - ir tada Dan nutilo. Ji prisiminė, jog vorai kaulų neturi. Prisiminė net tą ANJM pamoką, kai viena mergaitė tai priminė profesoriui, kai šis ant stalų kiekvienam vaikui pateikė po negyvą vorą. Tada ji sakė, kad vorą dengia kažkoks išorinis skeletas ir jei mes šiuos kerus panaudosime, tada visi voro viduriai iškris ant stalo. Po velnių! Daniel susinervavo ir nieko nesakius nusisuko pati ir taip pat su savim nusuko Brigita, kad nematytu to šlykštaus vaizdo.
- Aš atsiprašau, kad taip nieko nesakius bandžiau kažką padaryti, net nenumanau ar man išėjo, bet jei pataikiau, tai dabar vaizdas turėtų būti tikrai šlykštus...- sušnibždėjo Dan draugei,- jei nori pažiūrėsiu aš ir tada lekiam tolyn, manau, kad Nikalojus taip pat čia...- tačiau Dan laukė ką pasakys bendraklasė, nes pamatyti to giganto voro vidurių ji visiškai nenorėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Daniel Raion »