2
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Nuo žiemos šalčių apsisiautusi juoda profesorės mantija Gvendolina sparčiai žingsniavo į vieną iš Hogvartso mokyklos šiltnamių. Pravėrusi trečiojo šiltnamio duris ji žengė į vidų ir nuo savo aulinių batų nusipurtė sniegą. Įžengus ją pasitiko ryški žaluma, šilta drėgmė ir dirvos kvapas. Vienoje šiltnamio pusėje ant stalų ir ant žemės moliniuose vazonuose ir mediniuose loveliuose augo žydintys augalai. Pavyzdžiui vijokliai, kurie raizgėsi stalo koja žemyn, žydėjo smulkiais geltonais žiedeliais. Pažvelgus į kitą pusę, matomi tik gigantiški augalai kurių nebuvo daug nes stori ir dideli lapai remiasi vienas į kitą, o jų spygliai grėsmingai arti grasina subadyti kitus augalus. Šiltnamio viduryje stovėjo kreivi mediniai stalai ir kėdės. Jie buvo sustumdyti taip, kad sudarytų vieną bendrą stalą.
Priešais mokinių darbo vietas stovėjo ir naujosios profesorės stalas, kuris buvo lygiai toks pat kaip mokinių tik didesnis. Aplink profesorės stalą, buvo daug dėžių su visokiausiais Herbologijai reikalingais įrankiais. Gvendolina nusprendusi apsitvarkyti iš už sijono liemens išsitraukė savo lazdelę ir vienu mostu sustumdė visas dėžes į tvarkingas eiles, taip pat išvalė grindis nuo prilašėjusio vandens ir pridrabstytų žemių. Dar nepabaigus tvarkytis jau suskambo mokyklos varpas. Šiek tiek apsitvarkiusi aplinką ir pamačius visą vaizdą, mergina pradėjo galvoti, kad reikėjo ateiti anksčiau.
Profesorė pastebėjusi užeinant pirmą mokinį, paslėpė lazdelę ten kur visada bei atsirėmė į savo stalą priešais klasę taip, kad visus matytų. Laukiant kol susies visi mokiniai ji šypsojosi kiekvienam užėjusiam, o kad atrodytų padoriau Gvendolina susiglostė trumpus juodus plaukus, pasitaisė savo mantiją ir sijoną kuris beveik siekė čiurnas. Kurį laiką stebėjusi klasę ji pakėlė ranką reikalaudama tylos ir nekantravo prisistatyti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Starkas Erikas Ramsay »

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VI kursas
  • *
  • 442
  • Taškai: 7
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
Lisette apsnigusiu taku ėjo vieno Hogvartso mokyklos šiltnamio link, kur turėjo vykti Herbologijos pamoka, o iš dangaus krintačios snaigės vėlėsi į rožinius jos plaukus. Įėjusi į vidų, rausvaplaukė maloniai pasisveikino su nauja Herbologijos mokytoja ir nusipurčiusi sniegą nuo savo ilgų juodų batų atsisėdo į labiausiai patikusią vietą. Šiltnamis buvo pilnutėlis įvairiausių augalų -  nuo pačių mažiausių daigelių iki gigantiškų lapuočių, kurie kiek gąsdino mergaitę. Akimis apžiūrėjusi Herbologijos klasę, Lisette patogiau įsitaisė ir žiūrėjo į laikas nuo laiko pro duris įeinančius apsnigtus mokinius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Lisette la Claire »
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 260
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
   Elena liūdėjo, kad senosios herbologijos profesorės nebebus. Ji buvo labai gera. Bet matyt neįtiko kitiems arba ji pati atsisakė šio darbo. Antrakursė prilėkusi šiltnamį, kuriame turėjo vykti pamoka, ir atidariusi jo duris nė kiek nenustebo. Šiltnamis buvo kaip šiltnamis, tik gal kiek tvarkingesnis. Profesorė nauja, bet tai irgi ne naujiena. Mergaitė nuėjo link stalo ir atsisėdo. Tuomet maloniai nusišypsojo naujajai profesorei ir pradėjo žiūrinėti šiltnamį. Ji jau buvo jį mačiusi ne vieną kartą, bet žiūrėti į visokius augalus jai buvo labai įdomu ir niekad nenusibosdavo. Vis tik, kiekvieną kartą jos akys užkliūdavo už šiltnamio gale esančių milžinų. Jie buvo įspūdingiausi. Tokie bebaimiai galiūnai. Taip Elenai jie visuomet atrodė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Elena Gilbert »

*

Neprisijungęs Raven la Querre

  • I kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
   Lėją apėmęs žvalumas dar dingęs nebuvo. Taip, kaip ji ir norėjo. Į herbologijos pamoką j ėjo pirmą kartą, nes pirmame kurse ji beveik nieko nelankė. Dabar ji gailėjosi. Tačiau kas buvo pražuvo. Atvėrusi šiltnamio duris ji pasisveikino su profesore, jai nusišypsojo, nuėjo link stalo ir atsisėdo prie kitos grifiukės. Lėja perskaitė ant jos apsiausto prisiūtą vardą ir pavardę: Elena Gilbert. Pamačiusi, kad toji apžiūrinėja aplinką, Lėja pasekė jos pavyzdžiu. Šiltnamis, prikimštas įvairiausių augalų, išties atrodė įspūdingai. Jos akys taip pat užkliuvo už šiltnamio gale esančių didžiausių augalų. Mergaitė nė kiek neabejojo, jog jie galėtų ją visą praryti vienu kartu. Bet Lėja vistiek tikėjosi, jog jie ne mėsėdžiai. 

*

Neprisijungęs Allison Argent

  • I kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visos istorijos yra tiesa.
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #4 Prieš 2 metus »

  Allison užsimetė ant pečių paltą ir nutipeno apšerkšnijusiu takeliu link šiltnamio. Vos tik įėjus į šiltnamį viskas nusidažė žaliais atspalviais, bei į veidą pradėjo dvelkti drėgmės ir žemės kvapas. Nieko nelaukdama Allison nusipurtė baltą sniegą nuo palto pečių bei išsipešiojusio šaliko. Mokinė nuoširdžiai pasisveikino su Herbiologijos mokytoja ir nuėjo link bendro stalo. Mergina pradėjo žvalgytis po kabinetą. Jai patiko, kad kabinete yra įvairiausių augalų. Nors augalai jos nelabai domino, bet pamačiusią tokia daugybę pradėjo smalsauti. Rudaplaukei ypač patiko vijokliai, kurie raizgėsi stalo koja žemyn, kurie  žydėjo smulkiais geltonais žiedeliais. Ja šiek tiek gąsdino  augalai su storais ir dideliais lapais kurie rėmėsi  vienas į kitą. Allison iškart pagalvojo, kad prie jų ranku geriau nekišti, nes gali blogai pasibaigti.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Allison Argent »

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • ****
  • 262
  • Lytis: Moteris
  • Hello, friends, welcome to ma crib
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
Besisegdama žieminę juodą mantija ant savo liaunų pečių, klastuolė bėgte išbėgo į baltut baltutėlį kiemą. Anabetė buvo begalo laiminga, kad pagaliau prasidėjo nauji mokslo metai. O pirmoji Herbologijos pamoka buvo vos ne didelis šaukštas cukraus.
Apšnerkšnijusiu takeliu patraukė link vieno iš didesnių šiltnamių.
Įžengusi į jį, pasijautė lyg tropinių džiunglių vidury.
Šiltnamio temperatūra smarkiai neatitiko lauke tvyrančios žiemos sąlygų.
Kaip visada apsiraizgę augalaai ant sienų, nestebino Betės.
Baiseinėlis viduryje su keliais pumpuriukais, švelniai priminė senesnias pamokas ir linksmus įvykius.
Vienintelis dalykas, ko pasigedo klastuolė - senosios Herbologijos profesorės Yawen.
Tačiau ir naujoji pasirodė begalo maloni. Tad nieko nelaukdama, Liz šokinėdama nuskubėjo pasisveikinti su dėstytoja.

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 433
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • siamo musica vera che resta
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
 Apsitaisiusi žiemine mantija ir koledžo spalvų šaliku Dalli įėjo į trečiąjį šiltnamį, kur šiandien jie turėjo pamoką. Užėjusi apsidairė, ar kur nebus drabužių kabyklos, nes viduje buvo gana šilta ir mantija nebebuvo reikalinga. Deja, tokios nerado. Mergina patraukė link ilgo medinio stalo, prie kurio buvo sustatytos visos kėdės. Nusisegusi mantiją, pakabino ją ant kėdės atlošo, atlaisvino šaliką ir pasitaisė susivėlusias bei drėgnas nuo sniego raudonas garbanas. Jetau, kaip ji nemėgo sniego. Tik tada pasisveikino su mokytoja. Ši, matyt, bus nauja. Nors mergaitė praeitais metais nelankė herbologijos, bet būtų mačiusi profesorę koridoriuose ar dar kur pilyje, o šiosios nematė. Arba gal tiesiog neprisiminė.
 Kol kas dar nedaug mokinių buvo susiburę į šiltnamį. Keturiolikmetė apsidairė. Na, taip, kaip visuomet jaunieji ateina pirmi, vyresni dažnai nei nesivargina lankyti tokį banalų dalyką, kaip pamokas. Nedaug mokinių ir tarp jų nė vieno pažįstamo. Dallifrea giliai atsiduso. Gal dar kas ateis, nes neaišku, kokia bus pamoka. Jei įdomi, tai viskas tvarkoj, bet jei ne? Reikėtų tokiam atvejui turėti su kuo pasišnekėti. Nepažinojo nieko iš jaunesniųjų mokinių, taigi, su niekuo nekalbėdama, tyliai ėmė laukti, kol profesorė paskelbs pirmą užduotį ar bent jau prisistatys.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Austin Brown

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
Austinas išėjo pro pagrindinęs pilies duris, pamatęs nuostabų baltumą pilies kieme jam atvipo žiauna. Pasileidęs bėgti link mokyklos šiltnamių, kur vyktsa herbologijos pamokos, priminęs savo apsiaustą jis įkrito į šaltą, baltą sniegą. Susigėdęs savo nevikrimu, jis pasikėlė nuo sniego ir toliau pasileido bėgt į šiltnamių puse. Pagaliau pribėgęs šiltnamius jis įėjo į juos. Atsitojęs tarpduryje jis nužvelgė visą šiltnamį, pirma užplūdo išgąstis, tačiau vėliau susižavėjas apėjo aplink visą šiltnamį, pradėjo dairytis į keistus jam dar nematytus augalus. Galų gale jis susirado laisvą darbo stalą, atsistojo prie jo ir pradėjo dairytis po šiltnamį. Austinas čia pamatė dar daug nematytų žmonių.

*

Neprisijungęs Jasmin Berlin

  • IV kursas
  • *
  • 60
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
Jasmin kiek skubėdama išbėgo iš pilies. Ją lauke pasitiko didelės pusnys sniego ir šaltas vėjo gūsis. Jasmin mėgo sniegą, tad besimėgaudama juo skubėjo į Herbalogiją. Tai buvo pirmoji pamoka Hogvartse į kurią ji eina! Jasmin augalus mėgo, tik ne visi išlikdavo gyvi ilgai pas ją namuose.
Jasmin išsitraukė užrašų knygutę ir pasitikslino ar reik eit trečiąjį ar antrąjį šiltnamį. Pažvelgusi į galą, kur kiek toliau ėjo dar keli mokiniai, įkvėpė gaivaus oro ir Jasmin žengė į trečiąjį šiltnamį. Čia jau buvo nemažai mokinių, o priekyje stovėjo juodaplaukė mokytoja kuri plačiai šypsojosi. Šiltnamy buvo labai šilta. Jasmin akimis perbėgo šiltnamį, bet nerado kur pasikabinti apsiaustą. Tada staiga ji pradėjo pastebėti kiek čia daug įvairių ir savaip gražių augalų! Jos širdis, kuri iki šiol plakė kiek dažniau, nurimo. Augalai ją nuramina.
Tada, ji patraukė ieškoti laisvos vietos. Atsisėdo prie kiek vyresnės mergaitės rusvais plaukais. Jasmin prisiminė, kad reik nepraleist progos susirast draugų.
-Sveika, - nedrąsiai tarė ji ir nežymiai nusišypsojo.
Jasmin norėjo žiotis klaust koks yra mergaitės vardas, bet prisiminė, kad visų vardai čia rašomi ant apsiaustų, tai buvo jai kiek neįprasta. Lisette la Claire... Hmm, įdomus vardas..., pagalvojo Jasmin.

*

Neprisijungęs Beatrice Georgiana Riddle

  • ***
  • 178
  • Lytis: Moteris
  • Ars longa, vita brevis.
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #9 Prieš 2 metus »
Beatričė Sandra Riddle bėgo per sniegą į antrąją šiais metais pamoką. Ji mėgo bėgti, grifei patiko tas jausmas, kai vėjas taršo ilgus sulig palto pabaiga klubus dengiančius tamsiai rudus plaukus ir švilpia pro ausis. Veidą talžė snaigės, mergaitė apsidžiaugė užsidėjusi juodus prigludusius akinius, kurie dabar dengė jos tamsias, nevaikiškaks akis. herbologijos šiltnamis buvo visai čia pat, tačiau Beatričė dar panoro žiemos oro draugijos, todėl apibėgo visus šiltnamius, ir galiausiai it kulka įlėkė į reikalingą. Mergaitė dar nevėlavo, aplinkui tik rinkosi mokiniai, todėl ji laukiniais judesiais nusipurtė nuo palto sniegą ir burtų lazdele išsidžiovino ilgus banguotus plaukus, kurie po dviejų minučių jau vėl pasipūsdami vilnijo nugara. Antrakursė susirado vietą prie medinio stalo ir atsisėdo. Jau ketino išsitraukti vadovėlį ir ką nors paskaitinėti, kol profesorė pradės pamoką, vis į naudą, tačiau jos žvilgsnį patraukė šalia sėdinti raudonplaukė garbaniukė, nedidukė, veikiausiai net žemesnė už gerokai ūgtelėjusią Beatričę, smulki mergaičiukė. Užrašas ant apsiausto skelbė: Dallifrea Galdievette. Skaisčiai žaliomis akimis garbanė dairėsi po šiltnamį, tačiau, matyt neradusi savų, nusiteikė sėdėti tyliai.
-Sveika. – pusbalsiu užkalbino Beatričė, matėsi šiek tiek vyresnę mergaitę, - nepyksti, kad neklaususi atsisėdau? Gal ko nors laukei? Tu Dallifrea tiesa? – nusišypsojo grifė tirdamai žvelgdama į raudonplaukės veidui kiek per dideles žalias akis.
"Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją."

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 433
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • siamo musica vera che resta
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #10 Prieš 2 metus »
 Varnanagė sedėjo tyliai, sudėjusi rankas ant stalviršio it žiobariškoje bažnyčioje. Ir tik jos akys greitai lakstė po šiltnamį, ieškodamos pažįstamų. Ir nieko neužtikdamos. Kai šalia jos atsisėdo grifų spalvomis pasidabinusi mergaitė net nedirstelėjo į ją, nes pažįstamų grifų tarpe neturėjo. Gal vieną, bet jų pažinties malonia pavadinti negalėtumei, - prisiminusi savo sužeistą kelį per magijos istorijos pamoką ir nedraugišką bendrakursį iš Grifų Gūžtos keturiolikmetė šyptelėjo mintyse.
 Išgirdusi grifės balsą Dalli iš pradžių net nesuprato, kad kreipiamasi į ją, tad nekreipė jokio dėmesio. Tik išgirdusi savąjį vardą atsisuko į nepažįstamąją. Apvaliomis, nustebusiomis akimis pažvelgė į mergaitę. Ji buvo gana aukšta, ypač palyginti su pačia varne - jai buvo matyti net joms sėdint.
 - Am, labas, - tyliai atsakė, nenorėdama trukdyti pamokos, nors ši dar net neprasidėjo. Truputį patylėjo, suvirškindama visus mergaičiukės žodžius. - Ne, žinoma, nepykstu. Na, nelaukiau, tik kad... - staiga nutraukė mintį ir susinepatoginusi pasimuistė ant kėdės. - Taip, Dallifrea, bet visi kreipiasi į mane tiesiog Dalli. Žinoma, išskyrus profesorius, - tyliai nusijuokė. Juokas buvo liūdnokas, jokiu būdu negalėtum jo pavadinti laimės ar džiaugsmo juoku.
 Persimetė savo ilgas garbanas per pečius. Perbraukė jas ilgais liesais pirštais lyg šukuodama. Plaukai jau buvo beveik išdžiūvę.
 - O tu... - suraukė antakius prisimindama vardą. Kadangi jokių minčių neturėjo, dirstelėjo į grifės apsiaustą. - Beatričė, taip? Gražus vardas, - draugiškai sušnabždėjo. - Kelintakursė būsi? - pasiteiravo, užkišdama už ausies neklusnią sruogą.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 157
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ...
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #11 Prieš 2 metus »
 Per pusnis atkėblinusi prie trečiojo šiltnamio Elna pravėrė duris ir įėjo. Ją iškart pasitiko šiluma. Patrepsėjusi nusipurtė sniegą nuo batų. Tuomet Klumpar apsidairė, norėdama apžiūrėti kabinetą. Visur buvo prikaišiota įvairių augalų. Sposkodama į augalus Elna visai pamiršo, kad čia yra ir profesorė.
-Laba diena, - tarstelėjo mergaitė. Ir nusukusi žvilgsnį nuo profesorės ėmė tyrinėti klasę, kad išsrinktų kur sėsti. Mergaitės akys užkliuvo už matytų plaukų. Taip, tai ta pati Anabetė. Nieko daugiau negalvodama patraukė link klastuolės. Klestelėjusi šalia Anabetės Elna šyptelėjo ir tarė:
-Sveika, kaip sekasi?
Laukdama atsakymo Elna vis dairėsi po kabinetą grožėdamasi nuostabiais augalais. Baigusi grožėtis Klumpar vėl įsmeigė žvilgsnį į Betę.
 
Buvo: Blogio pusė
Dabar: Neutrali

Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #12 Prieš 2 metus »
Taip stypsodama ir šyptelėdama kiekvienam atėjusiam į šiltnamį ji prastovėjo kokias penkias minutes. Mokiniai belaukdami pamokos pradėjo šnekučiuotis. Gvendolina nenorėjo jų pertraukti, tačiau jau buvo metas pradėti pamoką. Tai gi ji vis dar atsirėmusi į savo stalą pradėjo kalbėti.
- Atleiskite, bet turiu jus pertraukti. - lyg apgailestaudama tarė ji. -Sveiki susirinkę į pirmąją šių mokslo metų Herbologijos pamoką. Kaip žinote, aš esu naujoji profesorė Gvendolina Linder. Pradedant nuo manęs ir herbologijos galiu pasakyti, kad mane labiau traukė astronomija. - sukikeno ji. - Nežinau, kas mane nuvedė augalijos keliais, bet dabar stoviu čia ir tuo labai džiaugiuosi. Mano durys visiems visada atviros, jei turėsite kokių nors klausimų ar neaiškumų kreipkitės, maloniai padėsiu. - šyptelėjo ji ir permetė akimis klasę norėdama pažiūrėti kaip reaguoja mokiniai. - Nesvarbu, kad esu nauja profesorė, mano pamokos galbūt bus panašios į senąsias herbologijos pamokas, tačiau aš nemėgstu ilgos teorijos todėl pasiruoškite atsiraityti rankogalius nes praktika bus didžioji mūsų kurso dalis.
Gvendolina pagaliau pasitraukė nuo savo stalo nes dabar ji iš žydinčios šiltnamio pusės nešė dėžę su vazonėliais, kuriuose žydėjo gėlės primenančios žiobariškas ramunėles. Šios gėlės iš tikro buvo sodrios tamsios rausvos spalvos, o kotelis ir mažyčiai lapeliai buvo tamsiai žali, be to augo po vieną vazone. Pastačiusi dėžę ant stalo ji paliepė:
- Prašau iš dežės pasigriebti po vieną vazonėlį su gėle ir pasidėti ant stalo, o aš tuo tarpu surasiu teorijai reikalingos medžiagos.
Gvendolina pradėjo kniaustis savo sustatytose dežėse ir surado ko jai reikėjo.
Mokiniams grįžus į vietas lazdelės mostu ji apdalijo visiems senas baltai juodas nuotraukas. Mokiniai pasiėmę jas tarp pirštų keistai žvelgė į nuotraukas.
- Šis augalas net neturi moksliško pavadinimo todėl yra pavadintas Raganų gėlėmis. Tai yra tai ką turite ant stalo ir nuotraukose. Kaip matote nuotraukose žmonės šias gėles turi plaukuose arba įsisegę švarkuose. - profesorė vėl grįžo prie savo stalo. - Kas gali pasakyti kodėl šiose senose nuotraukose žmonės nešioja šias gėlytes prie savęs?

Kūrybiški ir laisvi atsakymai. Nebijokite klysti.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • ****
  • 262
  • Lytis: Moteris
  • Hello, friends, welcome to ma crib
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #13 Prieš 2 metus »
Anabetė atidžiai apžiūrinėjo į rankas įbruktą seną nuotrauką. Joje vaizduojamas senyvas vyras su įdomiu ir ganėtinai ekstravagantišku kostiumu. Taip pat vyriškio švarko kišenėlėje įsprausta nedidukė gėlė, ta pati kuri dabar prieš nosį padėta klastuoliukei. Dar kartą įtariu žvilgsniu apžiūrėjusi įplėštą popieriaus skiautę, antrakursė taipogi pastebėjo ir apdegusius, bet jau imančius trupėti, šios nuotraukos kraštelius.
Atsisukusi į profesorę, kuri linksmai šypsojosi, pusę Ana šyptelėjo ir pati. Permetusi žvilgsnį per šiltnamį , klastuoliukė jau pastebėjo kylančias rankas, norinčias suteikti teisę, kalbėti ir atsakyti į neseniai užduotą profesorės Linder klausimą.
Beskubėdama, Ana iškėlė ranką aukščiausiai kiek tik galėjo, kad tik mokytoja pastebėtų. Ir jei pavyko.
Nors dar nesumintijusi atsakymo mintyse, antrakursė manė, jog atsakydama pirma, uždirbs savo koledžui taškų.
Tad nurijusi gumulą, garsiai pradėjo dėstyti savo nuomonę:
- Mano manymu, žmonės nuotraukose, gėlytes laiko prie savęs, nes kaip sakėte anksčiau jų pavadinimas aiškiai nusako, kad jos nepaprastos. Nesakysiu, kad jos neša sėkmę ar laimę... Manau tai per daug banalu, tokiems ypatingiems augalams,- mergaitė įkvėpė oro ir žvilgtelėjusi į gėlę, tęsė toliau.- Tačiau spėju, jog šie žmonės yra burtininkai, o senovėj jie gyvendami tarp žiobarų sunkiai vienas kitą atskyrė. Tad šių gėlių segėjimas- tai lyg ženklas, leidžiantis atskirti burtininkų atstovus ir nesusimaišyti.- Antrakursė nuleido ranką, ir permetė mintyse, ką tik "išpyškintus" žodžius.
Tikiuosi bent jau šis tas į temą... Atsidūso Liz ir dar įdėmiau įsistebeilijo į nuotraukėlę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Anabetė Liz »

*

Neprisijungęs Bethany Landworth

  • VI kursas
  • *
  • 260
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • D.W. ♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥♥
Ats: I pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #14 Prieš 2 metus »
   Elena nė kiek neabejojo, kad profesorė bus labai maloni, kaip ir praeitoji. Tačiau jai pradėjus kalbėti, mergaitė visiškai tuo įsitikino. Praktika bus didžioji mūsų kurso dalis - ,,Ši profesorė man ima patikti vis labiau ir labiau...Beveik vient tik praktika...Turbūt visi apie tai svajoja.". Profesorei atnešus dėžę, pilną vazonėlių su gėlėmis, Elena nieko nelaukusi pripuolė prie jos ir pagriebė vieną. Jį nusinešusi prie stalo, įdėmiai apžiūrejo gėlytę. ,,Mhh...Tamsiai žalias kotelis, pilna pailgų žiedlapių, o jie rausvi...Kaip ir viskas aišku.''. Tačiau tik apsidairiusi ir pamačiusi kitų gėlytes Elena suprato, jog jos gėlė buvo daug šviesesniais žiedlapiais. ,,Ne, ne, negali būti. Prisiekiu, kad kol ji buvo dėžėje, buvo panaši į kitus...Prisiekiu. Na, bet gal nieko tokio, gal čia taip turi būti, viskas bus gerai... Mergaitė buvo išsigandusi, bet tvirtai tikėjo, jog tai normalu. Beveik normalu. Paskui profesorė ant stalo padėjo seną nuotrauką su nutrupėjusiais kraštais bei ne itin ryškiu vaizdu. Mergaitė ją paėmė ir taip pat apžiūrėjo. Profesorė vėl prabilo ir uždavė klausimą. Elena teisingo atsakymo kaip ir nežinojo, tad bandė spėti:
   - Gal būt todėl, nes ši gėlė suteikia kažkokią apsaugą nuo nelaimių. Sukuria lyg nematomą skydą ir neleidžia patekti į pavojų.
   Antrakursė baigusi atsikvėpė ir vylėsi, kad jos atsakymas teisingas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Elena Gilbert »

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019